Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis(duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, paskyrus įpareigojimus;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimus;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskyrus įpareigojimus; Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 mėnesio 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, 286 straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 6 MGL bauda;

7) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 30 parų arešto bausme ir 6 MGL bauda;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 4 mėnesių 15 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės;

9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto bausme;

11) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, 20 parų arešto bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalimi, galutine 50 parų arešto bausme,

12) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė,

14) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalimi, galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023-12-22 lygtinai paleistas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 2024-04-18 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, bausmę atlikęs;

15) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 50 parų arešto bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2024 metų kovo 10 d., apie 19.45 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniam ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai V. P. į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

2) Apžiūrimas failas PSS-20240310-200619UTC+0200. Pirmo failo tęsinys. Pareigūnas liepia vardinti kaip apsirengę. A. V. sako: „Pilka striuke, vienas su pilka striuke, kitas su balta ir blondinė, vienas vaikinas ir kita moteris“. Vaikinas buvo su pilka striuke, o moteris su balta, rodo pirštu ir sako kad jie ten nuėjo, link (duomenys neskelbtini). Pareigūnas klausia kiek jiems gali būti metų? A. V. sako: „Apie 40“. Moteriškas balsas sako (nesimato kas), kad beveik juos žino, vardų pavardžių nežino, kad jie tankiai ateina, ji sako: „Man atrodo kad aš ant tų pačių vos neužsiroviau, bet aš lazdą kai turėjau, sakau bandykit blet, išdaužysiu jumis po vieną“. Pareigūnas per radijo stotį informuoja kitus pareigūnus kaip atrodo užpuolikai. V. P. GMP automobilyje apžiūri medikai. Pareigūnas užsirašo duomenis A. V. Iš GMP automobilio išlipa V. P., alkoholio kiekio matuokliu pareigūnas tikrina moters blaivumą ir klausia jos kiek kartų sudavė? V. P. susiėmusi už kaklo nugaros srityje sako: „Vieną“. Pareigūnas klausia ar į pakaušį? V. P. atsako, kad taip. Pareigūnas klausia ar sukėlė fizinį skausmą? V. P. sako, kad taip, kad labai skauda. Pareigūnas klausia kiek vertina skausmą nuo 1 iki 10? V. P. sako: „9“. Pareigūnas klausia ar rašys pareiškimą? Moteris sako, kad taip. Pareigūnas klausia ar V. P. ar ji nepažįsta užpuolikų? V. P. sako: „Ne, iš vis pašaliniai žmonės“. Pareigūnas klausia V. P. ar jai jie nematyti. V. P. sako: „Ne, aš čia neseniai atsikrausčiau“. Pareigūnas klausia, ar buvo kokių konfliktų? V. P. sako, kad ne ir sako, kad ji (duomenys neskelbtini) neseniai gyvena ir pasako, kad jie kažkokio A. ieškojo. Pareigūnas užsirašo V. P. duomenis. Pareigūnas sako, kad važiuoja ieškot užpuolikų, po to grįš pas merginą. Įrašo trukmė 06:30.

3) Apžiūrimas failas PSS-20240310-200548UTC+0200. Į įvykio vietą, kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Įrašas tas pats kaip pirmame ir antrame faile tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis peržiūrimas ir detaliai neaprašomas, aprašomas tas vaizdo įrašas, kuris nebuvo aprašytas pirmame faile. Šia kūno kamera filmuojantis pareigūnas bendrauja su medike, kuri sako kad nukentėjusiosios į ligoninę neveš, nuo skausmo suleido vaistų, stiprių sužalojimų nėra. Įrašo trukmė 07:03(1 tomas, b. l. 48-50).

2024-03-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), direktorius A. G. pateikė du vaizdo failai (1 tomas, b. l. 55 - 58), o 2024-03-18 - 2024-03-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad pateikti vaizdo failai pavadinti: 1. „192.168.0.10_05_20240318095513735“ ir 2. „00000001757000001“ buvo apžiūrėti:

antras vaizdo įrašas, pavadintas „00000001757000001“ yra 14:12 minučių trukmės, nespalvotas, be garso. Kairiajame viršutiniame lange užrašas : „(duomenys neskelbtini)“. Dešiniajame apatiniame kampe užrašas: „Kiemas“. Vaizdo įrašas yra pirmojo vaizdo įrašo pratęsimas. Tęsiant vaizdo įrašo apžiūrą matyti, kad pora su vaiku, kurie ikiteisminio tyrimo duomenimis yra nukentėjusioji V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. 19:51 val. pradeda eiti nuo laiptinės link PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). V. P. stumia vaiko vėžimėlį, o A. V. eina šalia iš kairės pusės. Vyras ir moteris, nesusiję su įvykiu vis dar stovi ir rūko prie konteinerio. Tuo pačiu metu iš antros namo laiptinės išeina moteris, kairėje rankoje nešina juodu rankinuku, plaukai surišti į kuodą galvos viršuje, šviesiais batais, šviesia striuke. Iš paskos kartu eina vyras, dešinėje rankoje laikantis uždegtą cigaretę. Vyras dėvi šviesiais viršutiniais rūbais, ant galvos uždėtu gaubtuvu, vilki tamsiomis kelnėmis, dėvi šviesios spalvos batus. Šis vyriškis ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis yra tas pats asmuo, kumščiu trenkęs nukentėjusiajai į galvos sritį. Pirma pora su vaiku išeina iš apsaugos kameros matomumo zonos. Netrukus iš matomumo zonos išeina ir antra pora išėjusi iš tos pačios laiptinės. Taip pat tuo pačiu metu prie metalinio konteinerio stovėjusi ir rūkiusi pora nueina į priešingą pusę link pirmos (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Kameros matomumo zonoje daugiau nieko nematyti. 19:55 val. matyti nuo pirmos namo laiptinės link PC „(duomenys neskelbtini)“ praeina viena moteris. Po kelių sekundžių ta pačia kryptimi praeina praeiviai, vyras ir moteris. 19:56 val. nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ grįžta su vaiku V. P. ir A. V., sustoja prie antros namo laiptinės. V. P. laikosi ranka už kaklo, abu žvalgosi atgal. A. V. apžiūri V. galvą, kaklą. V. P. pritūpia, laikydamasi ranka už vaikiško vėžimėlio, kita ranka už kaklo, lanksto galvą pirmyn, atgal. 19:58 val. pro juos praeina dvi moterys ir įeina į antrą (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. 20:02 val. matyti, kaip prie nukentėjusiosios atvyksta į kiemą greitosios pagalbos automobilis, ekipažas (duomenys neskelbtini). 20:04 val. vaizdo įrašas baigiasi (1 tomas, b. l. 59-64).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikas kvalifikavimas

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą be kitų požymių turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020).

Nors kaltinamasis T. P. kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, neprisipažino, bei teigė, kad kaltinime nurodytu laiku 2024-03-10, apie 19.45 val., prie (duomenys neskelbtini), namo nebuvo ir su nieko nekonfliktavo, bei smūgio niekam nesudavė, tačiau teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vertinant kaltinamojo T. P. parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo parodymais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę.

Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamojo T. P. parodymai vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė versija, kurią paneigia nukentėjusiosios V. P., liudytojo A. V. nuoseklūs parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Nukentėjusioji patvirtino, kad 2024-03-10, apie 19.45 val., kai su draugu A. V. ir mažamečiu vaiku, kuris buvo vežimėlyje, iš (duomenys neskelbtini), namo išėjo į lauką, kur juos pasivijo kaltinamasis su moterimi ir pradėjo kabinėtis prie jos draugo. Jai pasakius atstoti, kaltinamasis supyko, pradėjo šaukti ir pradėjus eiti link (duomenys neskelbtini), iš nugaros netikėtai sudavė smūgį į galvos sritį. Liudytojas A. V. taip pat patvirtino, kad kieme kaltinamasis jo paklausė ir jis ne A., po to dar kažko, o V. pasakius atstoti, ir jau pradėjus eiti, sudavė V. smūgį į pakaušio sritį. Liudytojo teigimu, įvykio metu jis išsigando, be to, aiškiai matė, jog kaltinamasis buvo neblaivus.

Nors tiek pats kaltinamasis, tiek jo buvusi sugyventinė E. P., teisiamojo posėdžio metu neigė aplinkybę, kad kaltinamasis aplamai buvo įvykio vietoje, tačiau šiuos jų parodymus paneigia 2024-03-18 - 2024-03-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrint vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad iš (duomenys neskelbtini) namo, prieš pat įvykį išeina kaltinamasis T. P. Be to, kad kaltinamasis yra būtent tas asmuo, kuris kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai V. P. į galvos sritį, patvirtina ir 2024-05-16 bei 2024-05-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas A. V. iš pateiktų nuotraukų, atpažino kaltinamąjį T. P. kaip asmenį 2024-03-10, apie 19.50 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavusiu nukentėjusiajai į galvos sritį. Atsižvelgdamas į tai, teismas liudytojos E. P. parodymais nesivadovauja, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytiems faktams.

Atsakant į šį gynybos argumentą, teismas pažymi, kad nors nukentėjusioji ir nurodė skirtingą skaičių nuotraukų, tačiau teismas neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajai V. P. atliekant asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmą buvo padaryti kokie nors BPK 192 straipsnio reikalavimų pažeidimai, todėl duomenis užfiksuotus 2024-05-16 asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokole, teismas laiko patikimu įrodymu, nes atpažinimas buvo atliktas tinkamai, organizuotas taip, kad pilnai pašalintų atsitiktino atspėjimo galimybę: tam buvo parinktos 6, skirtingų tos pačios lyties, pagal išorę kuo panašesnių asmenų nuotraukos, tarp jų ir kaltinamojo. Nukentėjusioji atpažino nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį asmenį – T. P.– kaip asmenį prieš ją naudojusį smurtą. Nukentėjusioji nurodė asmenį apibūdinančius duomenis, kurie leido atpažinti kaltinamąjį (veido bruožai, plika galva). Teismui nekelia abejonių aplinkybė, kad nukentėjusioji nors ir būdama įtemptoje ir jai nemalonioje situacijoje, tačiau kurį laiką prieš konfliktą bendravusi su kaltinamuoju, turėjo galimybę įsidėmėti aktualią informaciją, tad nėra jokio pagrindo abejoti jos galimybėmis įsiminti kaltinamojo veido bruožus ir jį atpažinti.

Vien tai, kad duodama parodymus kaltinamoji nurodė skirtingą jai pateiktų nuotraukų skaičių, parodymo atpažinti veiksmo rezultatų nedaro neleistinais įrodymais ir nesuteikia pagrindo abejoti atlikto atpažinimo rezultatais. Natūralu, jog asmuo pirma kartą dalyvaujantis baudžiamajame procese, gali neįsidėmėti su juo atliktų procesinių veiksmų eigos, tam tikrų detalių, todėl po jų atlikimo praėjus kuriam laikui ir bandant juos prisiminti tai padaryti tampa dar sunkiau, tokio asmens parodymuose gali atsirasti tam tikrų netikslumų, tačiau tai nesudaro pagrindo atlikto veiksmo laikyti nepatikimu ar neleistinu. Šiuo atveju labai svarbu yra ir tai, kad nukentėjusioji minėtu adresu gyveno nesenai, iki įvykio kaltinamojo nebuvo mačiusi, jo visiškai nepažinojo, dėl to jokio suinteresuotumo jį neteisingai apkalbėti dėl kažkokių asmeninių motyvų taip pat neturėjo.

Apibendrindamas teismas pažymi, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymu visuma: nukentėjusiosios V. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, jo apklausos protokolas, teisme duoti parodymai, liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs bei atitinka faktinę nagrinėjamų įvykių seką, įvykio vietos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kitų objektų apžiūros protokolai, atitinka vieni kitus, juos pagrindžia ir papildo kiti rašytiniai bylos įrodymai, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis 2024-03-10, apie 19.45 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniam ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai V. P. į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismo vertinimu, byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamojo elgesys su nepažįstamu asmeniu – viešoje vietoje be jokios dingsties naudojant prieš nukentėjusiąją V. P. fizinį smurtą, patvirtina, kad T. P. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

Skir damas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 14 kartus (šiuo metu teistas 15 kartų), teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 133-147), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 122-132), VSDFV prie SADM duomenimis, verčiasi individualia veikla. Byloje nėra duomenų, kad T. P. būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 12 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnius teistumus, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 284 straipsnis).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis T. P. nusikalstamą veiką įvykdė 2024-03-10, t. y. prieš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-26 baudžiamojo įsakymo priėmimą, kuris yra įsiteisėjęs, todėl paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-26 baudžiamuoju įsakymu. Pridėtinos bausmės dalis parinktina įvertinus kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

Vadovaujantis BK 66 nuostatomis, kaltinamajam T. P. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024-10-19 iki nuosprendžio paskelbimo – 2024-11-18.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-26 baudžiamuoju įsakymu įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024-10-29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 195,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam T. P., kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, priteisimo. Kaltinamąjį teisme gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkta ir teismo paskirta gynėja advokatė S. K. (2 t., b. l. 181-184), taigi išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam patyrė valstybė. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, jokių pajamų negauna, turto neturi, todėl teismas pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo T. P. nepriteistinos.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam T. P. šiuo nuosprendžiu yra paskiriama reali laisvės atėmimo bausmė už nesunkaus nusikaltimo įvykdymą, kaltinamasis yra nevedęs, neturi stiprių socialinių ryšių, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis, mėgindamas išvengti atlikti jam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-26 baudžiamojo įsakymu paskirta bausme ir T. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 nuostatomis, į bausmės laiką T. P. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024-10-19 iki nuosprendžio paskelbimo – 2024-11-18.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-26 baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024-11-18.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. P. palikti tą pačią – suėmimą.

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.