Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir G. V. paskirta galutinė bausmė – areštas 50 (penkiasdešimčiai) parų ir bauda 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nurodant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

G. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta jas panaikinti.

Iš G. V. nukentėjusiajam V. P. priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš G. V. nukentėjusiajam V. P. priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) patirtų išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, pareiškimą dėl žalos dydžio ir sąskaitą – faktūrą dėl nuomos, 2023 m. rugsėjo 29 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą, palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą, t. y. 2023 m. balandžio 29 d., apie 22.54 val., laikinai įrengtoje lauko palapinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su V. P. metu, tyčia pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko jis griuvo ant palapinėje stovinčio stalo ir, nuo stalo krisdamas ant nugaros, atsirėmė į žemę išskėstomis rankomis, taip susižalojo nykštį, po to, sudavė nukentėjusiam V. P. ne mažiau kaip 3 smūgius į dešinės pusės šono, peties ir kaklo sritis, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.3. Taip pat akcentuoja, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte nustatyta pareiga rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Pasak prokuroro, BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos. Tai yra, paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006). Taigi, nors baudžiamasis įstatymas (BK 73 straipsnio 2 dalis) numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, tačiau, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti, kad G. V. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu yra paskirta ir neatlikta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Akcentuoja, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis Nr. 1A-257-354/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendis Nr. 1A-159-316/2021 ir kt.) bei tas pats pirmosios instancijos teismas kitoje baudžiamojoje byloje (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1-253-766/2024). Tvirtina, kad šios svarbios aplinkybės ignoravimas galutiniame subendrintame teismo procesiniame sprendime pažeidžia teisinio aiškumo principą ne tik formuojant vienodą teisinę praktiką, tačiau gali sukelti nereikalingą sumaištį bausmių vykdymo procese, taip pat sukelti nereikalingų iliuzijų nuteistajam, jog remiantis šiuo neaiškumu, būtų galima argumentuoti neteisėtą baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymo pažeidimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

8. BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Bendrindami bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, teismai bausmes tik visiškai ar iš dalies sudeda. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Subendrinimo būdą teismai motyvuotai parenka kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdami į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

9. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu G. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda bei paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. vasario 21 d. patvarkymu perduotas vykdymui.

10. Taip pat nustatyta, kad G. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė 2023 m. balandžio 29 d., t. y. po Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, priėmimo. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – areštą 50 parų subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda 50 MGL (2 500 Eur), ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – areštą 50 parų ir baudą 50 MGL (2 500 Eur). Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas arešto bausmės vykdymą atidėjo 6 mėnesių laikotarpiui ir paskyrė šiuo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nurodant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir visiškai nemotyvuotai, tačiau subendrindamas pagal kelis nuosprendžius G. V. paskirtas bausmes, BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas taikė tinkamai. Pažymima, kad teismo teisė pasirinkti, kokį bausmių subendrinimo būdą taikyti. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad G. V. naują nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė neatlikęs bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. baudžiamojo įsakymu, nepraėjus nei keturiems mėnesiams po šio teismo sprendimo priėmimo, būdamas iš viso teistas tris kartus, teistumui neišnykus, jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, neturi pagrindo abejoti, kad tai sudaro sąlygas BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų jo atžvilgiu taikymui. Tuo tarpu apie baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones BK 64 straipsnyje nėra kalbama, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo G. V. paskirtos bei neatliktos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – bendrinti su jam paskirtomis arešto ir baudos bausmėmis. Be to, BK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

12. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėjo būti nurodyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. V. yra paskirta ir neatlikta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (byloje nėra ginčo, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas jau yra atlikta). BPK 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte nustatyta pareiga rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006).

13. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles, nustatytas BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalyje, tačiau pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą rezoliucinėje dalyje nurodyti apie G. V. ankstesniu teismo sprendimu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 20 d.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. gegužės 21 d. pažymą Nr. APD-2024-05569, kurioje prašoma priteisti valstybei iš G. V. 93,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Valdo Kairio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 41).

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

17. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Dževečka. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistajam G. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys (3 t., b. l. 37). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokuroro apeliacinį skundą tenkina. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro skundą, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis ir nuteistojo paskutiniu žodžiu, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą G. V. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. V. skirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 20 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 93,75 Eur – priteisimo iš G. V. atmesti.