Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-159-316/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-07
Bylos Nr.: 1A-159-316/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50856-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis (pirm.), Nerijus Masiulis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: A. B.
Kaltinamasis: I. B.
Advokatai: Aivaras Škėma

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-316/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50856-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 1.2.22.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.16.1.3; 2.1.16.1.9; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.2; 2.4.7; 2.4.9; 3.12 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,nuteistajam A. B.,išteisintajam I. B.,jų gynėjui advokatui Aivarui Škėmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimties) MGL (1 500 – vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

I. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) (duomenys neskelbtini) karabinas „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šautuvas „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėklu – grąžinti A. B.; 2) šovininė (diržas be šovinių), tuščios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikikliai – palikti savininko A. B. neribotai nuosavybei.

2020 m. vasario 20 d. (nutartyje nurodyti 2019 m.) Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi atmestas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinis skundas.

2021 m. kovo 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi panaikinta 2020 m. vasario 20 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo sąlygas ir dėl to sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti, o būtent: turėdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų laikymo saugumo, pažeidė Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodančią, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, t. y.:

1.1. 2018 m. sausio 22 d., automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), paliko teisėtai įgytus penkis 30 kalibro šovinius, kuriuos 2018 m. vasario 5 d., apie 16.30 val., automobilyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), pastato, atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu sudarė sąlygas savo (duomenys neskelbtini) I. B. neteisėtai pasinaudoti šaudmenimis;

1.2. 2018 m. sausio 22 d., (duomenys neskelbtini), name, (duomenys neskelbtini), paliko teisėtai įgytus du 30 kalibro šovinius, (duomenys neskelbtini) paliko septynis 30 kalibro šovinius, kuriuos 2018 m. vasario 6 d., apie 14.30 val., atliktos kratos name metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu sudarė sąlygas savo (duomenys neskelbtini) R. B., savo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei šio namo (duomenys neskelbtini) neteisėtai pasinaudoti šaudmenimis;

1.3. 2018 m. sausio 22 d., (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini), paliko teisėtai įgytus užtaisytą (duomenys neskelbtini) karabiną „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem 30 kalibro šoviniais, namo (duomenys neskelbtini) paliko 12 kalibro (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), su šalia jo esančiais trimis 12 kalibro šoviniais, (duomenys neskelbtini) paliko šovininę su joje esančiais trylika 12 kalibro šovinių, (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini), paliko septynis 30 kalibro šovinius, namo (duomenys neskelbtini), virš (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), paliko tris 12 kalibro ir vieną 30 kalibro medžioklinius šovinius, kuriuos 2018 m. vasario 6 d., apie 16 val., atliktos kratos name metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu sudarė sąlygas savo (duomenys neskelbtini) I. B., jo (duomenys neskelbtini) L. B. ir (duomenys neskelbtini) bei šio namo (duomenys neskelbtini) neteisėtai pasinaudoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

2. I. B. išteisintas dėl to, kad neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, o būtent: 2018 m. sausio 22 d., iš savo (duomenys neskelbtini) A. B. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 2 šaunamuosius ginklus ir 34 šaudmenis, kuriuos laikė iki 2018 m. vasario 5 d., 16.30 val., kol policijos pareigūnai, atlikę kratą automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame prie (duomenys neskelbtini), pastato, automobilio (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė penkis 30 kalibro medžioklinių šovinius, o 2018 m. vasario 6 d., 16 val., policijos pareigūnai, atlikę kratą (duomenys neskelbtini), name, rado ir paėmė C ginklų kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – 30 kalibro (duomenys neskelbtini) karabiną „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 30 kalibro (30-06) šoviniais, C ginklų kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – 12 kalibro (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais bei devyniolika 12 kalibro medžioklinių šovinių ir dešimt 30 kalibro medžioklinių šovinių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalį dėl I. B. išteisinimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti I. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Be to, prokuroras prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio dalį dėl nusikaltimo padarymo priemonės – A. B. priklausančių šaunamųjų ginklų konfiskavimo ir nuteistajam A. B. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti (duomenys neskelbtini) karabiną „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėklu; 2), vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausti trejus metus naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklus. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, selektyviai, teikdamas pirmenybę išteisintojo gynybinei pozicijai, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl, I. B. atžvilgiu, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

3.2. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad atliktų kratų metu I. B. naudojamame automobilyje „Mitsubishi Pajero“ buvo rasti 5 vnt. 30 kalibro šoviniai, o jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti du C kategorijos medžiokliniai šaunamieji ginklai, 19 vnt. 12 kalibro bei 10 vnt. 30 kalibro šovinių. Po 2018 m. sausio 22 d. vykusios medžioklės A. B. savo ginklus ir šaudmenis paliko I. B. namuose, automobilyje. I. B. žinojo apie pas jį namuose laikomus ginklus ir jais naudojosi medžiodamas (patvirtina liudytojo A. T. parodymai bei byloje esantys medžioklės lapai), nes iš medžioklės lapų matyti, kad po 2018 m. sausio 22 d. medžioklės I. B. dar du kartus medžiojo, t. y. 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. vasario 2 d. 2018 m. vasario 2 d. I. B. sumedžiojo (duomenys neskelbtini), nors tuo metu jis neturėjo leidimo laikyti ginklų. Prokuroro įsitikinimu, nors jis pats neigia žinojęs apie ginklus ir šaudmenis, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad I. B. suprato ir žinojo, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo laiko ginklus ir šovinius, padėtus įvairiose jo gyvenamojo namo vietose bei automobilyje, ir norėjo taip veikti, t. y. jo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl esant nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

3.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai individualizuodamas nuteistajam A. B. paskirtą bausmę, nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 68 ir 72 straipsniuose, nors jis šiurkščiai pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo sąlygas, numatytas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir taip sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti. A. B. buvo baigęs kursus pagal Šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimosi ir panaudojimo savigynai mokymo programą, išlaikęs egzaminą ir įgijęs teisę turėti ginklus, taigi jis žinojo savo, kaip teisėto ginklų savininko, pareigą – saugiai laikyti šaunamuosius ginklus. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog A. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Palikdamas ginklus ir šaudmenis (duomenys neskelbtini) namuose ir automobilyje, A. B. ne tik sudarė sąlygas savo (duomenys neskelbtini) I. B. jais pasinaudoti, bet iš byloje esančių medžioklės lapų matyti, kad I. B. jais faktiškai pasinaudojo – sumedžiojo (duomenys neskelbtini). A. B. priklausantys šaunamieji ginklai ir jų šaudmenys yra BK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. B. nusikalstamumui, vadovaujantis BK 72 straipsniu jie turėjo būti konfiskuoti. Prokuroro manymu, nekonfiskavus nusikaltimo padarymo priemonės (A. B. priklausančių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų) bei nepanaikinus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. laikyti (nešiotis) ginklus, tai sudarys sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, neužtikrins bendrosios prevencijos, formuos asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą nuteistasis A. B. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Dėl jo (duomenys neskelbtini) I. B. išteisinimo nuteistasis atsiliepime nurodo, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai išteisino (duomenys neskelbtini) I. B., nes ginklai ir šaudmenys jo namuose buvo palikti be jo žinios. Jis (nuteistasis) nieko blogo negalvodamas paliko ginklus ir šaudmenis (duomenys neskelbtini) namuose tik dėl to, kad buvo išgėręs alkoholio (nors nesijautė apgirtęs) ir nenorėjo jų vežti su taksi automobiliu. Tik po keleto dienų pranešė (duomenys neskelbtini), kad pas jį paliko ginklus ir šaudmenis, pažadėjo atvykti jų pasiimti, bet dėl užimtumo darbe ir kitų šeimos buities klausimų nespėjo to padaryti. Vėliau jis su (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Nepaisydamas šių jo paaiškinimų, prokuroras nepagrįstai teigia, jog jam ginklus ir šaudmenis palikus pas (duomenys neskelbtini) namuose, jo (duomenys neskelbtini) automatiškai ginklus bei šaudmenis įgijo ir laikė. Nuteistojo manymu, prokuroras neatkreipė dėmesio į tai, jog kratos metu visi ginklai ir šaudmenys buvo rasti tose pačiose vietose ir padėtyse, kuriose jis juos paliko. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) I. B. net nepalietė ginklų. Nuteistojo įsitikinimu, tai rodo, jog jo (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio ketinimo įgyti, laikyti ar naudoti jam, t. y. A. B., priklausančių ginklų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje paliktus šaudmenis jo (duomenys neskelbtini) nieko nežinojo, nes automobiliu naudojasi tiek jis, tiek ir jo (duomenys neskelbtini). Šaudmenys buvo užmesti (duomenys neskelbtini). Nuteistasis mano, kad jei jo (duomenys neskelbtini) būtų medžiojęs su jam (nuteistajam) priklausančiais ginklais, nuteistasis apie tai būtų žinojęs, t. y. apie tai būtų pasakęs pats (duomenys neskelbtini), kiti būrelio medžiotojai. Nors 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) I. B. dalyvavo medžioklėje, teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) medžiojo su jo ginklais ir nušovė (duomenys neskelbtini), yra tik prokuroro prielaidos, kurių nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Sakydamas, kad įrašas medžioklės lapuose daromas prie to asmens, kas sumedžioja žvėrį, jis paaiškino, kokia tvarka turi būti pildomi minėti dokumentai, tačiau prokuroras neturėjo pagrindo šių jo parodymų interpretuoti sau naudinga linkme ir vertinti, kad jie neginčijamai patvirtina, jog I. B. sumedžiojo (duomenys neskelbtini). Teismas negali asmens pripažinti kaltu remdamasis prielaidomis, spėlionėmis ar numanomomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, išteisindamas I. B., padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, ir priėmė šią nepagrįstą nuosprendžio dalį.

4.2. Nuteistasis dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių teigia, kad apylinkės teismas tinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę, nes įvertino aplinkybes, kurioms esant buvo padaryta nusikalstama veika, bei jo asmenybę: praeityje (duomenys neskelbtini), ilgametis medžiotojų būrelio narys, šio būrelio vadovybė jį charakterizuoja teigiamai, niekada anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su medžioklės reikalavimais ar ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimais. Anot nuteistojo, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be baudžiamojo poveikio priemonių, todėl jų taikymas būtų perteklinis, neatitiktų proporcingumo principo. Jis pirmą kartą pažeidė ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo išaiškinimai šiuo atveju būtų reikšmingi, jei teismas būtų pažeidęs bausmės individualizavimo principą, tačiau teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertino teismų praktiką, aiškinant ir taikant BK 72 straipsnio nuostatas. Ginklai nebuvo tyčinės nusikalstamos veikos priemone ar įrankiu. Pažymi, kad teisminis procesas ir paskirta piniginė bauda jam sukėlė dvasinius išgyvenimus ir emocinę įtampą, visa tai jam yra didelė pamoka, jį skatina būti atidžiam, atsargiam ir rūpestingam tiek darbiniuose, tiek buitiniuose, tiek laisvalaikio reikaluose.

3. Atsiliepimu į (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą išteisintasis I. B. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime išteisintasis pažymimi, kad prokuroras kaltinime nurodė žinomai neteisingą aplinkybę, jog 2018 m. sausio 22 d. jis neturėjo teisės turėti ir nešioti ginklą. Šios teisės galiojimas buvo sustabdytas tik (duomenys neskelbtini), kai buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 2018 m. sausio 22 d. nebuvo jokių kliūčių jam įgyti ir savo žinioje turėti šaunamąjį ginklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu 2018 m. sausio 22 d. medžioklės metu A. B. galėjo jam perduoti vieną iš savo ginklų ir jis galėjo juo naudotis, t. y. su juo medžioti. Be to, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio jam buvo laikinai atimta teisė turėti ir nešiotis ginklą, buvo nutrauktas nenustačius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

5.2. Išteisintojo manymu, apylinkės teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl jį pagrįstai išteisino nepadarius inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Išteisintasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo kaltinimas neteisėtai įgijęs ir neteisėtai laikęs A. B. ginklus ir šaudmenis, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis įgijo, laikė A. B. ginklus, tuo laikotarpiu, kai jam laikinai buvo atimtas leidimas turėti ir nešiotis ginklą ar šaudmenis, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

5.3. A. B. veiksmų rezultatas – ginklo ir šaudmenų palikimas kito asmens buvimo vietoje – savaime nereiškia, kad jis įgijo ar laikė ginklus ir šaudmenis. Anot išteisintojo, įgijimas yra atliekamas aktyviais tyčiniais veiksmais, tačiau jis tokių veiksmų neatliko. Tiek jis, tiek (duomenys neskelbtini) A. B. nurodė, kad 2018 m. sausio 22 d. ginklus ir šaudmenis pas jį namuose ir kitose vietose paliko pats A. B. Jis neprašė, nereikalavo, kad (duomenys neskelbtini) paliktų jam ginklus ir šaudmenis. Prokuroras, neįsigilinęs į jo ir A. B. parodymų visumą, o tik vertindamas atskirus parodymų teiginius, apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad išteisintasis teigia nieko nežinojęs apie (duomenys neskelbtini) paliktus ginklus ir šaudmenis iki kratų atlikimo. Apie (duomenys neskelbtini) pas jį paliktus ginklus ir šaudmenis jis sužinojo po keleto dienų, kai (duomenys neskelbtini) jam paskambino ir apie tai jam papasakojo. Sužinojęs apie (duomenys neskelbtini) paliktus ginklus ir šaudmenis jis (išteisintasis) ragino (duomenys neskelbtini) pasiimti savo daiktus, tačiau A. B. to nespėjo padaryti dėl gyvenimiškų aplinkybių – užimtumo darbe ir kelionės į (duomenys neskelbtini). Laikymas taip pat yra tyčinė veika, tačiau iš baudžiamosios byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jis nenorėjo, jog ginklai ir šaudmenys būtų palikti jo buvimo vietoje, nenorėjo jų laikyti pas save, todėl ragino (duomenys neskelbtini) pasiimti ginklus ir šaudmenis. Išteisintojo įsitikinimu, jo veiksmuose nėra subjektyvaus būtinojo neteisėto ginklų ir šaudmenų laikymo požymio – tyčios.

5.4. Pažymi, kad prokuroras neįvertino to, jog automobiliu naudojosi tiek jis, tiek jo (duomenys neskelbtini) A. B. Jis apie automobilyje paliktus šaudmenis nieko nežinojo, nes (duomenys neskelbtini) jo neinformavo, kratos metu šoviniai buvo rasti (duomenys neskelbtini).

5.5. Nei nuteistasis A. B., nei liudytojas A. T. nepatvirtino matę, kaip jis medžiojo su A. B. ginklais tuomet, kai jis negalėjo to daryti. Liudytojas A. T. apskritai nepatvirtino, kad I. B. būtų medžiojęs su kokiais nors ginklais, o tiesiog nurodė, kad nepamena atvejo, kai medžioklėje kas nors dalyvavo be ginklo. Prokuroras pateikia tik savitą šio liudytojo parodymų interpretaciją. Aplinkybė, kad jis medžiojo su A. B. ginklais tuomet, kai jis negalėjo to daryti, nėra patvirtinta jokiomis vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis, be to, ant A. B. ginklų nėra nustatyti jo pirštų antspaudai ar DNR pėdsakai, tuo laiku, kai jis negalėjo jų nešioti ar laikyti. Prokuroro minimuose medžioklės lapuose taip pat nėra užfiksuota, kad jis būtų medžiojęs su A. B. ginklais ar šaudmenimis ar apskritai su kokiais nors šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis. Jis neigia naudojęsis (duomenys neskelbtini) ginklais tuo metu, kai jis to negalėjo daryti. Pats ginklų ir šaudmenų savininkas A. B. teigė, kad jis būtų žinojęs, jei jis būtų paėmęs jo ginklus į medžioklę, net jei pats medžioklėje nedalyvavo. Šių parodymų prokuroras kažkodėl nevertino.

5.6. Baudžiamojoje byloje esantys medžioklės lapai neginčijamai patvirtina tik jo dalyvavimą medžioklėse, kurios vyko 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. vasario 2 d. Išteisintojo manymu, medžioklės lapas nepatvirtina nei fakto, kad jis medžiojo su ginklais, nei, kad jis medžiojo su A. B. ginklais. Medžioklės lape esantis įrašas, kad 2018 m. vasario 2 d. jis sumedžiojo (duomenys neskelbtini), neginčijamai nepatvirtina, kad jis minėtą (duomenys neskelbtini) sumedžiojo naudodamas būtent (duomenys neskelbtini) ginklais ir šaudmenimis, nes tokia aplinkybė nėra niekur užfiksuota. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įrašas, kad I. B. 2018 m. vasario 2 d. sumedžiojo (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma neginčijamai nustatyta aplinkybe, nes I. B. neigė, kad 2018 m. vasario 2 d. medžioklėje dalyvavęs su (duomenys neskelbtini) ginklais ir šaudmenimis bei neigė sumedžiojęs (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad liudytojas A. T. nematė, ar tikrai I. B. pats sumedžiojo (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojas neatmetė galimybės, kad jam pildant medžioklės lapus ne visi medžiotojai jam nurodo teisingą informaciją apie sumedžiotus žvėris. Teismas remdamasis minėtų įrodymų visuma, t. y. A. T. ir jo parodymais, medžioklės lapais pagrįstai konstatavo, kad šie įrodymai negali neginčijimai patvirtinti, kad jis įgijo, laikė, nešiojo ir naudojo A. B. ginklus tuomet, kai jis neturėjo tokios teisės. Prokuroro nurodyti įrodymai ir aplinkybės leidžia daryti tik prielaidas, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo ir laikė A. B. ginklus ir šaudmenis, nes tie ginklai ir šaudmenys rasti pas jį namuose, o medžioklės lape yra įrašas, kad I. B. 2018 m. vasario 2 d. sumedžiojo (duomenys neskelbtini).

5.7. Išteisintasis nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo prašymu nuteistajam A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68 ir 72 straipsniuose. Savo nepritarimą išteisintasis motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriuos savo atsiliepime nurodė nuteistasis A. B.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Gintaras Girgždis prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo I. B. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei nuteistajam A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones, nuteistojo A. B. ir išteisintojo I. B. gynėjas advokatas Aivaras Škėma prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinis skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliaciniame skunde yra keliamas įrodymų vertinimo ir išteisintojo I. B. kaltės klausimas, prašant jį nuteisti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde keliamas nuteistajam A. B. nepaskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – ginklų ir šaudmenų konfiskavimo bei specialios teisės atėmimo klausimai.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinio skundo argumentais, nuteistojo A. B., išteisintojo I. B. atsiliepimų argumentais, jų gynėjo išsakytais argumentais, ir, vadovaudamasi 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi bei siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl I. B. išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei nuteistajam A. B. neskirtų baudžiamojo poveikio priemonių yra nemotyvuotos ir nepagrįstos.

Dėl I. B. išteisinimo pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo, be kita ko, laikė šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas.

8. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, savo išvadą teismas iš esmės grindė I. B. ir A. B. parodymais, kad I. B. nežinojo apie savo (duomenys neskelbtini) A. B. pas jį namuose paliktus ginklus (sužinojo tik po kelių dienų), o A. B. negalėjo atvažiuoti ir pasiimti savo ginklų. Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog A. ir I. B. apklausiami nurodė, kad automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) medžioklių metu naudojasi abu, todėl nėra pagrindo manyti, kad automobilyje rastus šaudmenis įsigijo ir laikė būtent I. B. Žemesnės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nors medžioklės lapuose užfiksuota, kad I. B. 2018 m. vasario 2 d. sumedžiojo (duomenys neskelbtini), tačiau kad buvo medžiojama bent vienu iš pas I. B. rastų kratos metu ginklu, tokių įrodymų byloje nėra (nepatvirtino liudytojo A. T. parodymai). Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo sprendimo motyvais išteisinti I. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

9. I. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 22 d. dalyvavo medžioklėje su ginklais, turėjo (duomenys neskelbtini) ginklą. Kai grįžo pas jį namo, (duomenys neskelbtini) (A. B.) pasidėjo ginklus, tačiau apie tai jis nežinojo. Tai, kad jie buvo palikti pas jį namuose, sužinojo po kelių dienų. Šį kartą nepasirūpino, kad ginklai būtų laikomi, kaip reikalauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. 2018 m. sausio 22 d. A. paskutinį kartą medžiojo, po to pats dar medžiojo be ginklų. Automobilis ,,Mitsubishi Pajero“ skirtas tik medžioklei, daugiau niekur jis nenaudojamas. Kratos metu naudojosi automobiliu. Negali pakomentuoti, kodėl 2018 m. vasario 2 d. medžioklės lape įrašyta, kad jis sumedžiojo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 48, 81). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime I. B. parodė, jog automobilyje šoviniai buvo (duomenys neskelbtini), nes galimai juos pamiršo jo (duomenys neskelbtini) (A. B.). Apie adresu (duomenys neskelbtini) rastus ginklus ir šovinius paaiškino, kad jo (duomenys neskelbtini) A. grįžo iš medžioklės ir juos (ginklus ir šaudmenis) paliko jo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis su šiais ginklais nieko nedarė, laukė kol jis juos pasiims. Po kelių dienų t. y. 2018 m. vasario 2 d. jo (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl ginklu nepasiėmė, nes neturėjo galimybės (1 t., b. l. 121-122, 126-127, 129).

10. Nuteistasis A. B. apklausiamas apylinkės teisme parodė, jog nežinojo, kad nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) negalėjo laikyti ginklų. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi leidimo, sužinojo, kai buvo atlikta krata ir ginklai buvo paimti. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Pas (duomenys neskelbtini) buvo rasti jo ginklai: (duomenys neskelbtini) karabinas ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) šautuvas ,,(duomenys neskelbtini)“, tie patys, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Paskutinį kartą medžiojo 2018 m. sausio 22 d., medžioklės metu abu šautuvus turėjo su savimi. Tą dieną (duomenys neskelbtini) (I. B.) medžiojo kartu. Automobiliu, kuriame buvo šoviniai, naudojasi kartu su (duomenys neskelbtini), su juo važiuoja į medžioklę. (duomenys neskelbtini) neakcentavo, kad pas jį palieka ginklus, nuėjo ir pasidėjo pas jį (duomenys neskelbtini). Po kokių 2-3 dienų paskambinęs pasakė (duomenys neskelbtini), kad paliko ginklus. Žadėjo atvažiuoti juos pasiimti, bet taip ir nenuvažiavo. Pas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ginklams laikyti, jų nepaliko (duomenys neskelbtini), nes galvojo, kad jie yra saugūs tame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 46-47, 82). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime A. B. nurodė analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 152-153, 157).

11. Iš I. ir A. B. parodymų matyti, jog jie tvirtina, kad A. B. grįžęs kartu su I. B. po medžioklės, ginklus ir šaudmenis paliko pas I. B. namuose, apie kuriuos I. B. nebuvo visiškai informuotas (pastebėjo tik po kelių dienų). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog I. B. duodamas parodymus nei apylinkės teisme, nei apklausiamas ikiteisminiame tyrime nenurodė, jog skambino savo (duomenys neskelbtini) ir prašė iš jo namų pasiimti jam (A. B.) priklausančių ginklų ir šovinių. Šią aplinkybę I. B. nurodė tik atsiliepime į apeliacinį skundą, t. y. priešingai nei nurodė A. B., kuris informavo savo (duomenys neskelbtini) apie pas jį paliktus ginklus, tačiau (duomenys neskelbtini) išvykdamas į (duomenys neskelbtini) jų nepasiėmė (2 t., b. l. 35), nors tai turėjo ir privalėjo padaryti (2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 suvestinė redakcija galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., (toliau – Įstatymas) 32 straipsnio 3 dalis). Be to, I. B. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (kreiptis į policiją dėl neteisėtai pas jį paliktų ir laikomų ginklų, o juos sąmoningai laikė, nes laukė, kol (duomenys neskelbtini) juos pasiims). Kad I. B. neteisėtai, neturėdamas tam leidimo bei apie tai žinodamas įgijo ir laikė A. B. priklausančius ginklus ir šaudmenis patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

12. Pirma, iš baudžiamojoje byloje esančio 2018 m. sausio 18 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) išduoto būrelio pirmininko A. T. matyti, kad (duomenys neskelbtini) B. kartu dalyvavo 2018 m. sausio 22 d. organizuojamoje medžioklėje (2 t., b. l. 71). Šį įrodymą sugretinus su I. B. ir A. B. parodymais, akivaizdu, jog po medžioklės (duomenys neskelbtini) automobiliu parvyko į I. B. namus, kur ir buvo palikti (duomenys neskelbtini) ginklai bei šaudmenys (šoviniai) (namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), automobilyje). Tiek nuteistasis A., tiek išteisintasis I. neneigė, kad 2018 m. sausio 22 d. kartu medžiojo.

13. Antra, iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų matyti, kad I. B. nuo (duomenys neskelbtini) turėjo tik leidimą nešiotis pistoletą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) turėjo leidimą laikyti (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (parduotas (duomenys neskelbtini)). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) turėjo savininko leidimą laikyti (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). (parduoti (duomenys neskelbtini) A. B. (duomenys neskelbtini)). Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, ginklų ir šaudmenų laikino paėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog iš I. B. laikinam saugojimui paimtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešioti) ginklus – pistoletą „(duomenys neskelbtini)“, kitų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus jis neturi (1 t., b. l. 103). Atkreiptinas dėmesys, kad iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos duomenų matyti, jog abu kratų metu rasti ir I. B. anksčiau priklausę ginklai, t. y. (duomenys neskelbtini) šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo parduoti A. B. Pardavus ginklus, asmuo netenka teisės laikyti (nešiotis) šiuos ginklus (Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai, 3 dalies 1 punktas, 30 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 32 straipsnio 5 dalis). Todėl A. B. savo parodymais klaidina aukštesnės instancijos teismą, kad nežinojo, jog „nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nebegalėjo laikyti ginklų“, t. y. (duomenys neskelbtini) minėti ginklai buvo parduoti A. B. (1 t., b. l. 104, 107-108). Taigi, minėti ginklai ir šaudmenys pas I. B. buvo palikti 2018 m. sausio 22 d, tačiau I. B. kaltinime nurodytu laiku neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) A. B. priklausančius ginklus, t. y. (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl I. B. pakankamai ilgą laiką neteisėtai laikė A. B. priklausančius ginklus ir jų šaudmenis (šovinius), žinodamas, kad juos laiko neturėdamas tam leidimo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad I. B. būtų kreipęsis (informavęs) policijos įstaigą dėl pas jį neteisėtai laikomų ginklų (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 2 dalies 6 punktas).

14. Trečia, iš 2018 m. vasario 6 d. kratos protokolo matyti, kad A. B. priklausantys ginklai ir šaudmenys pas I. B. buvo rasti įvairiose vietose, netvarkingai išmėtyti ir visiškai nesaugomi (nepadėti į saugią vietą – (duomenys neskelbtini)) (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas 32 straipsnio 3 dalis). Priešingai nei duodami parodymus nurodė A., tiek I. B., (kad ginklai buvo saugūs, nes namas (duomenys neskelbtini), automobilis yra (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rastas ginklas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu buvo laikomas nesaugiai, t. y. atidarytame (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) daiktų – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir dar užtaisytas – su ginklo dėtuvėje esančiais 2 (dviem) šoviniais (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 33 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 59-61), (duomenys neskelbtini) ant (duomenys neskelbtini) esantis diržas su 13 vnt. šovinių bei ant (duomenys neskelbtini) padėta neuždaryta (duomenys neskelbtini) su 7 (septyniais) dėkluose esančiais šoviniais (1 t., b. l. 62-64) pagrindžia, jog prie minėto ginklo, diržo su šoviniais ir (duomenys neskelbtini) esančių šovinių laisvai galėjo prieiti tiek I. B. (duomenys neskelbtini), tiek ir jo (duomenys neskelbtini). Tas pats pasakytina ir apie namo (duomenys neskelbtini) virš praviro neužrakinto (duomenys neskelbtini), lentynoje, rastus 4 (keturis) šovinius bei ant (duomenys neskelbtini), padėtą pravirą (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini) dėklą, kurio viduje išrinktas šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su šalia jo esančiais trimis šoviniais (1 t., b. l. 65-69).

Žemesnės instancijos teismas

15. Liudytoju apylinkės teisme, tiek ikiteisminiame tyrime apklaustas S. P. (S. P.) patvirtino, jog atliekant kratą I. B. name į (duomenys neskelbtini) buvo galima pateikti iš namo vidaus, pro neužrakintas duris. Liudytojui paklausus I. B. (duomenys neskelbtini) L. kodėl jie taip neatsakingai laiko ginklus, ji nurodė, jog tai yra (duomenys neskelbtini) ginklai ir tai yra jo atsakomybė (1 t., b. l. 20-21).

16. Iš 2018 m. vasario 5 d. kratos protokolo matyti, kad atliktos kratos metu automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) rasta (duomenys neskelbtini), kurios viduje, (duomenys neskelbtini) laikiklyje, rasti penki šoviniai „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 73-77). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo (duomenys neskelbtini) naudojasi vykdami į medžioklę, tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 22 d. iki vasario 5-6 d. automobiliu pagrinde naudojosi I. B. (vyko į medžiokles 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. vasario 2 d.). Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2018 m. sausio 18 d. medžioklės lapas (2 t., b. l. 72), I. B. ir A. B. parodymai.

17. Ketvirta, iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas vienas šautuvas yra fabrikinės gamybos 30 kalibro (duomenys neskelbtini) karabinas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 30 kalibro (30-06) šoviniais. Pateiktas (duomenys neskelbtini) karabinas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Pateiktas (duomenys neskelbtini) karabinas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktas kitas šautuvas yra fabrikinės gamybos 12 kalibro (duomenys neskelbtini) šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 12 kalibro (duomenys neskelbtini) šoviniais. Pateiktas (duomenys neskelbtini) šautuvas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Pateiktas (duomenys neskelbtini) šautuvas yra tinkamas šaudyti. Tarp tirti pateiktų šovinių dvidešimt keturi šoviniai yra fabrikinės gamybos 30 kalibro (30-06) medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 30 kalibro (duomenys neskelbtini) šautuvų ir karabinų. Šie šoviniai skirti šaudyti ir iš pateikto (duomenys neskelbtini) karabino „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šie šoviniai yra šaudmenys. Tarp tirti pateiktų šovinių devyniolika šovinių yra fabrikinės gamybos 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 12 kalibro (duomenys neskelbtini) šautuvų. Šie šoviniai skirti šaudyti ir iš pateikto (duomenys neskelbtini) šautuvo „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti (1 t., b. l. 91-96).

18. Vertinant I. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčios turinį svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su 2018 m. vasario 2 d. medžiokle.

Žemesnės instancijos teismas

19. Penkta, iš 2018 m. sausio 18 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matyti, jog I. B. dalyvavo 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. vasario 2 d. medžioklėse, o 2018 m. vasario 2 d. sumedžiojo (duomenys neskelbtini). Medžioklė buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 72). Liudytoju apylinkės teisme apklaustas medžiotojų klubo (būrelio) „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. T. parodė, jog neprisimena, kad medžiotojai 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais būtų be ginklų. Jei prie asmens parašyta, kad sumedžiotas (duomenys neskelbtini), tai taip ir turėjo būti. Vasario 2 d. buvo sumedžioti (duomenys neskelbtini). Negalėjo parašyti, kad sumedžiojo (duomenys neskelbtini), jei žmogus jo nesumedžiojo. Negali būti, kad (duomenys neskelbtini) nušovė vienas, o susitarė, kad užrašytų kitam asmeniui.

20. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo apklausti šie liudytojai: R. P., G. B., V. B., A. T., nuteistasis A. B. ir išteisintasis I. B.

22.1. Išteisintasis I. B. dėl 2018 m. vasario 2 d. vykusios medžioklės aplinkybių paaiškino, jog apie tai, kad medžioklės lape prie jo pavardės yra įrašytas sumedžiotas (duomenys neskelbtini), sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tiksliai neprisimena ir negali paaiškinti, ar 2018 m. vasario 2 d. jis nušovė (duomenys neskelbtini). Mano, kad (duomenys neskelbtini) nenušovė, nes tuo laiku neturėjo nei ginklo, nei ginklui leidimo, t. y. buvo be ginklo. Jo žiniomis, jeigu šautuvo savininkas yra šalia, įstatymas nedraudžia šaudyti iš jo ginklo, jeigu tas asmuo, kuris nori šaudyti, turi leidimą tam ginklui. Dėl to, ar medžioklės vadovui pasakė, kad neturi leidimo ginklui – nemano, kad turėjo jam apie tai pranešti, jeigu dalyvavo medžioklėje be ginklo. Teigia, kad dalyvavo medžioklėje, t. y. sėdėjo ir žiūrėjo (stebėjo su žiūronais į žvėris). Neprisimena ir tiksliai negali paaiškinti gal (duomenys neskelbtini), gal (duomenys neskelbtini). Dabar atvažiuoja į medžiokles be šautuvo. Jam paprašius, jį įrašo į medžioklės lapą. Jie (medžiotojai) nežino, kas yra parašyta medžioklės lapuose, t. y. jų nei tikrina, nei juose pasirašo (3 t., b. l. 120).

22.2. Liudytoju apeliacinės instancijos teisme apklaustas V. B. parodė, jog neprisimena, kaip buvo konkrečiai tą dieną (2018 m. vasario 2 d.), nes praėjo jau (duomenys neskelbtini) metų. Su juo kartu nei vienas iš B. (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. Kalbant konkrečiai apie I. B., jis ir dabar pas juos atvažiuoja, o kaip buvo tą konkrečią dieną, neprisimena. Liudytojui parodžius medžioklės lapą (2 t., b. l. 72), liudytojas nurodė, jog medžioklės lape yra jo parašas. Įrašus medžioklės lape daro medžioklės vadovas. Jeigu medžioklės lape prie medžiotojo pavardės parašytas skaičius ir pažymėta, ką sumedžiojo, vadinasi tas žmogus tą ir sumedžiojo. Pažymėjo, jog pagal taisykles, medžiotojas pats turi pasakyti medžioklės vadovui, ką nušovė. Nebent yra kažkoks ekstremalus atvejis, neturi telefono ar jis neveikia, tada susitikęs kitą medžiotoją paprašo, kad šis paskambintų ir praneštų. Kas nušovė, tas ir praneša. Nepasakymas laikomas brakonieriavimu. Netgi jeigu šovei ir prašovei, turi pasakyti, kad prašovei, ar matosi kraujo, nes negalima užsimanius kažkur eiti ieškoti, viską turi pranešti, kad paskui nebūtų nelaimingų atsitikimų. Medžioklės lapų įrašuose yra pasitaikę klaidų. Jam yra buvę, kad ne į tą grafą įrašė, t. y. vietoje (duomenys neskelbtini) parašė (duomenys neskelbtini), nes buvo pildoma tamsoje, automobilyje. Medžiotojas savo parašu netvirtina medžioklės vadovo padarytų įrašų. Praktiškai tų lapų jie daugiau nemato. Medžioklės lapus mato tik medžioklės pradžioje, kai atvažiavę pasirašo. Medžiotojas gali dalyvauti medžioklėje be ginklo, t. y. medžioklės taisyklėse nėra parašyta, kad jis (ginklas) yra privalomas. Yra buvę, kad medžiotojas atvažiuoja be ginklo ir (duomenys neskelbtini), t. y. jeigu jis nori pasižiūrėti, sudalyvauti medžioklėje, lupime ar neturi ką veikti namuose. Medžiotojas gali perduoti savo ginklą kitam medžiotojui, jeigu šis turi leidimą tokios rūšies ginklui (3 t., b. l. 113-115).

22.3. Liudytoju apeliacinės instancijos teisme apklaustas G. B. parodė, jog apie 2018 m. vasario 2 d. medžioklę nieko neprisimena, todėl negali atsakyti, ar buvo prieš ją susitikęs I. B. Jeigu pasirašė medžioklės lape vadinasi, toje medžioklėje dalyvavo, bet detalių neprisimena. Medžioklę organizuoja klubo pirmininkas arba medžioklės vadovas. Medžioklės vadovas prieš medžioklę informuoja, ką jie medžios ir limitą, jeigu toks yra numatytas. Pasiekus limitą, medžioklė yra baigiama. Dėl to ar medžioklės vadovui prieš medžioklę, t. y. prieš išeinant į (duomenys neskelbtini) yra parodomas ginklas – nežino. Medžioklės vadovas prieš medžioklę patikrina dokumentus – medžiotojo bilieto galiojimą, supažindina su saugumo technikos taisyklėmis. Jie atvyksta, juos supažindina su saugumo reikalavimais, taisyklėmis, jie užsiregistruoja, pasiskirsto po medžioklės vietas ir medžioja. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vietos – yra išdėstyti maždaug tolygiai per visą perimetrą. Atstumai tarp jų yra dideli. Nežino, (duomenys neskelbtini) medžiojo 2018 m. vasario 2 d. nurodyti (duomenys neskelbtini) medžiotojai. Su juo (duomenys neskelbtini) I. B. nėra buvęs nei su ginklu, nei be ginklo. Liudytojui yra tekę matyti (duomenys neskelbtini) medžiotoją be šautuvo, nes nebūtinai reikia medžioti su šautuvu. Negali pakomentuoti, ar matė 2018 m. vasario 2 d. medžioklėje kurį nors iš B. be šautuvo. Medžioklės metu jis nėra davęs kitam medžiotojui iššauti iš savo šautuvo. Būrelyje nėra tokios praktikos, t. y. ginklui yra priskirtas leidimas, tuo ginklu ir naudojiesi. Nušovus žvėrį, iš karto turi informuoti apie tai medžioklės vadovą. Informuojama paprastai (duomenys neskelbtini). Jeigu medžioklės lape prie medžiotojo pavardės parašyta „(duomenys neskelbtini)“, vadinasi, tas žmogus sumedžiojo (duomenys neskelbtini). Labai tikėtina, kad tai, kas ten parašyta, taip ir yra. Žmogiškos klaidos visada pasitaiko, nes medžioklė paprastai vyksta naktį. Ženklą, kad medžioklė baigiama, duoda medžioklės vadovas. Kiek liudytojui žinoma, (duomenys neskelbtini) B. šiuo metu nemedžioja dėl kažkokių problemų su ginklais. 2018 m. jis apie tai nežinojo (3 t., b. l. 115-116).

22.4. Liudytoju apeliacinės instancijos teisme apklaustas R. P. parodė, jog atvažiavęs į medžioklę pasirašo medžioklės lape, vadovas informuoja, ką galima medžioti, kada baigiama medžioklė. Liudytojui parodžius byloje esantį medžioklės lapą (2 t., b. l. 71–72) jis nurodė, jog prie jo pavardės yra jo parašas. Neprisimena medžioklės, nei dienos, nei kur sėdėjo, nei kas tą dieną dalyvavo medžioklėje. Jeigu medžioklės lape (duomenys neskelbtini) užrašė prie jo pavardės, vadinasi jis jį sumedžiojo. Nurodo, jog jeigu medžioklės lape yra įrašas apie sumedžiotą žvėrį, vadinasi medžioklėje buvo su ginklu, t. y. turi būti įrašytas medžiotojo bilieto numeris. Apie sumedžiotą žvėrį pranešama medžioklės vadovui (duomenys neskelbtini). Sumedžiojus žvėrį jį reikia parodyti vadovui. Į medžioklės lapą sumedžiotą žvėrį pildo vadovas ir pasirašo jį nušovęs medžiotojas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mažiausiai yra (duomenys neskelbtini) m, būna ir (duomenys neskelbtini) kilometrai, ir (duomenys neskelbtini) kilometro. Su juo (duomenys neskelbtini) kartu yra buvusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kartu su juo nei vienas iš B. nėra buvęs nei su ginklu, nei be ginklo. Medžiotojas medžiotojui negali šaudymui perduoti savo šautuvo. Būti medžioklėje be šautuvo galima, bet medžioti – ne. Medžioklėje nėra matęs I. B. be šautuvo. Jeigu medžiotojas atvažiuoja be šautuvo, į medžioklės lapą jis neįrašomas, nes nemedžioja. Įrašomi tie, kas turi šautuvą. Pažymi, kad jis kartais pasiima žiūronus ir važiuoja pasižiūrėti žvėrių įsitikinęs, kad tuo metu nebus organizuojama medžioklė bei apie tai informuoja medžioklės vadovą. Neatsimena, ar 2018 m. vasario 2 d., prieš medžioklę, ar po medžioklės buvo susitikęs joje dalyvavusius medžiotojus (3 t., b. l. 116-118).

22.5. Liudytoju apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas A. T. parodė, jog yra būrelio vadovu nuo būrelio įkūrimo. Liudytojui parodžius baudžiamojoje byloje esantį medžioklės lapą (2 t., b. l. 71–72), A. T. parodė, jog medžioklės lape yra jo parašas, tą dieną jis buvo medžioklės vadovu. Medžioklė paprastai prasideda nuo jų (medžiotojų) susitarimo, numatoma susitikimo vieta, ten visi suvažiuoja, užpildo reikiamus dokumentus: medžioklės lapas pildomas prieš medžioklės pradžią. Yra užregistruojami dalyviai, jie tame lape prieš medžioklę pasirašo. Jis netikrina, ar medžiotojas medžioklės dieną turi leidimą ginklui, ar neturi (medžioklės vadovai neprivalo jo tikrinti). Jeigu medžiotojas atvažiavęs pasakytų, kad iš jo atimtas leidimas, todėl jis neturi ginklo, tada kitas reikalas. (duomenys neskelbtini) B. yra jų būrelio nariai, bet šiuo metu jie nemedžioja. Liudytojui nežinoma, ar 2018 m. vasario mėnesį jie (B.) turėjo ginklus. Dabar žino, kad (duomenys neskelbtini) B. leidimų ginklui neturi nuo (duomenys neskelbtini). Kai medžiotojai išsiskirsto į (duomenys neskelbtini), jis neturi galimybės patikrinti, ar medžiotojai dalinasi šautuvais. Jis nėra ėmęs svetimo šautuvo (to niekas nereglamentuoja), taip pat savo ginklo nėra perdavęs šaudyti kitam medžiotojui. Niekada nėra buvę, kad jis viename (duomenys neskelbtini) sėdėtų su I. B. Apie tai, kad yra sumedžiotas žvėris (duomenys neskelbtini) gauna (duomenys neskelbtini). Jeigu sutarė, kad medžios ilgiau, tada apie nušautus žvėris medžiotojai jam pasako pasibaigus medžioklei. Neprisimena, kaip 2018 m. vasario 2 d. medžioklėje jam buvo pranešta, kad buvo nušauti (duomenys neskelbtini). Jis matė nušautus (duomenys neskelbtini), nes praktiškai mato visus žvėris. Sumedžiotus žvėris įrašo į medžioklės lapą jau esant parašams. Jeigu įrašė (duomenys neskelbtini), kad tą dieną jie buvo sumedžioti, vadinasi, jie ir buvo sumedžioti. Kas pasako, kad sumedžiojo, tam ir užrašo. Jeigu I. B. yra įrašytas į medžioklės lapą, vadinasi, jis buvo medžioklėje. Be to, jeigu medžioklės lape parašytas (duomenys neskelbtini) grafoje ir ties jo (I. B.) pavarde, reiškia, kad tą dieną jis turėjo šautuvą ir nušovė (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad už tą žmogų, kuris sumedžiojo žvėrį, pasako kitas ir jis tai užrašo. Taisyklės nereikalauja, kad prie jo medžioklės lape įrašyto skaičiaus pasirašytų jį sumedžiojęs asmuo. Liudytojas papildomai pažymėjo, jog būna, kad medžiotojas atvažiuoja į medžioklę be ginklo. Tada jis eina kartu su kitais medžiotojais arba vienas sėdi (duomenys neskelbtini), dairosi į žvėriukus. Jeigu medžiotojas atvyksta be šautuvo, jis neprivalo jo įrašyti į medžioklės lapą. Jeigu jo medžiotojas paprašo, kad įrašytų, tada jis jį įrašo. Jis yra matęs I. B. be šautuvo, tik nepamena kiek kartų. Nežino, ar I. B. 2018 m. vasario 2 d. dalyvavo medžioklėje su šautuvu, ar be, bet jis buvo medžioklės dalyvis (3 t., b. l. 118-119).

21. Įvertinus apklaustų liudytojų parodymus akivaizdu, kad nei vienas iš 2018 m. vasario 2 d. kartu su I. B. dalyvavusių medžiotojų nematė, kad I. B. medžioklėje dalyvavo su A. B. priklausančiais ginklais, t. y. graižtviniu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad medžioklėje I. B. būtų paskolinę savo šaunamuosius ginklus. Liudytojais apklausti G. B., R. P. patvirtino, kad jeigu medžiotojas yra įrašomas į medžioklės lapą, tai reiškia, kad jis į medžioklę atvyko su ginklu. Jeigu medžiotojas nemedžioja (atvažiuoja stebėti medžioklės), nėra pagrindo jį įrašyti į medžioklės lapą. Visi apklausti liudytojai nuosekliai patvirtino, kad jeigu prie I. B. buvo parašytas (duomenys neskelbtini), vadinasi jis jį ir nušovė (sumedžiojo).

22. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad 2018 m. vasario 2 d. medžioklėje dalyvavęs I. B. galėjo naudotis A. B. priklausančiais ginklais, t. y. (duomenys neskelbtini) šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nepašalintoms abejonėms, teisėjų kolegija vadovaujasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

23. Taigi, aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad I. B. savo namuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, įgijo ir laikė (veika baigta nuo faktinio laikymo, įgijimo momento) C ginklų kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – 30 kalibro (duomenys neskelbtini) karabiną „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 30 kalibro (30-06) šoviniais, C ginklų kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – 12 kalibro (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais bei 34 šovinius (šaudmenis), iki kol juos kratų metų rado policijos pareigūnai. Tai patvirtina ne tik iš dalies paties I. B. ir A. B. parodymai, kad ginklai ir šaudmenys buvo palikti pas I. B. namuose bei automobilyje, bet ir kratų protokolai, kuriame nurodyta, kad 2 šaunamieji ginklai ir šaudmenys rasti I. B. gyvenamojoje vietoje bei automobilyje 2018 m. vasario 5-6 d. (1 t., b. l. 55-77). Kaip matyti iš Įstatymo 5 straipsnio 2 punkto – C kategorijos ginklams, be kita ko, priskiriami ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šaunamieji ginklai, kuriems laikyti (nešiotis) reikalingas leidimas (12, 13 straipsniai). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo sprendimo matyti, kad iš I. B. buvo paimtas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą – pistoletą, kitų leidimų laikyti A. B. priklausančius ginklus jis neturėjo. Taigi, pagal aptartus Įstatymo reikalavimus, neturint teisės laikyti (nešiotis) ginklus, negavus leidimo turėti ginklus ir šaudmenis, jų įgijimas ir laikymas tampa neteisėtas.

24. Visuma paminėtų aplinkybių leidžia teigti, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. I. B. neteisėtai, neturėdamas tam leidimo įgijo bei laikė A. B. ginklus įgytus šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis (šovinius), suvokdamas, kad reikalingas leidimas jiems įgyti bei laikyti ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl jis pripažįstamas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl bausmės skyrimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

25. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). I. B. padarė apysunkį nusikaltimą, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, augina (duomenys neskelbtini) vaikus (1 t., b. l. 134), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138). Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, I. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (veika padaryta (duomenys neskelbtini)) 50 (penkiasdešimties) MGL (1 883 eurų) dydžio bauda bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir konfiskuota (priteista) ir perduota valstybės nuosavybėn dalies automobilio „MERCEDES-BENZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 000 (penki tūkstančiai) eurų (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)), t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, minėtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 139-142). Be to, iš „LITEKO“ duomenų matyti ir tai, kad I. B. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas (veikos padarytos (duomenys neskelbtini) m.), numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 301 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). Be to, jis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 143-148), nuo (duomenys neskelbtini) m. yra medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narys, būrelio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 36, 38), (duomenys neskelbtini) yra apdovanotas padėkomis (2 t., b. l. 39-40).

26. I. B. padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Parenkant bausmės dydį ir rūšį atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas alternatyvias bausmes – areštą ir laisvės atėmimą iki penkerių metų. Įvertinęs visas šias bausmei parinkti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai I. B. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrus jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą jos dydį parenkant didesnį nei arešto bausmės vidurkis (52,5 paros). Kadangi ankstesnis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, I. B. nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama visiško sudėjimo būdu ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitoma bausmė atlikta pagal ankstesnį apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, I. B. į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas jo išbūtas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 117, 130).

27. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

28. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sąlygos egzistavimo, t. y. I. B. yra pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

29. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

30. Akivaizdu, jog I. B., atliekant arešto bausmę būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurią jis nuteisiamas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus arešto bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

31. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į tai, kad I. B. dirba. Teismo įsitikinimu, šie faktai bent jau iš dalies rodo, jog nuteistasis suvokia, ką reikia daryti, kad jo elgesys keistųsi pozityvia linkme, ir imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jo elgesio pokyčius.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant, kartu taikant nuteistojo intensyvią priežiūrą ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, arešto bausmės vykdymo atidėjimas jam galės būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, parinkus nuteistajam I. B. bausmės rūšį – areštą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad I. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas už nesunkų nusikaltimą pačia švelniausia bausme – bauda, naują apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė tuo metu, kai jis buvo neteistas (BK 55 straipsnis), į tai, jog dirba, I. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant I. B. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į jau minėtas nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, I. B. skiriamas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, kuris padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių A. B.

34. Prokuroras apeliaciniu skundu neprašo nuteistajam A. B. peržiūrėti jam paskirtos bausmės, tačiau prašo nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68 ir 72 straipsniuose, t. y. konfiskuoti (duomenys neskelbtini) karabiną „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve ir optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėklu; uždrausti A. B. trejus metus naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklus.

35. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialią teise gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę (priemones), kiek ir kokias skirti – kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus reikšmingus bylos duomenis, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą ir kita.

36. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas sąmoningai panaudotas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-136-699/2018, 2K-79-511/2018). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui.

37. Nagrinėjamu atveju A. B. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo sąlygas ir dėl to sudarė sąlygas (duomenys neskelbtini) I. B., jo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neteisėtai jais pasinaudoti, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad A. B., palikdamas šaunamuosius ginklus ir šaudmenis pas (duomenys neskelbtini) namuose, automobilyje, apie tai jam nepranešė, tuo dar labiau padidindamas riziką, kad sąlygos kitiems asmenims pasinaudoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis buvo ne abstrakčios, o pagrįstos. Be to, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) A. B. išskrido į (duomenys neskelbtini) (į (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 35), kas patvirtina, jog jis visiškai nesirūpino ginklų ir šaudmenų saugojimu, bei dėl nepateisinamų priežasčių (darbo ir pan.) nerado laiko jų pasiimti, nors tam iki kelionės tūrėjo nemažai laiko. A. B. priklausantys šaunamieji ginklai ir jų šaudmenys yra BK 255 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo priemonės.

38. Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. B. baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 10 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), baudžiamasis nusižengimas padaryta neatsargia kaltės forma – nusikalstamu pasitikėjimu, veika yra baigta, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Be to, jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, augina (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 175), neteistas (teisiamas pirmą kartą) (1 t., b. l. 167), praeityje baustas už administracinius nusižengimus / teisės pažeidimus (1 t., b. l. 168-174), nuo (duomenys neskelbtini) m. yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys, medžiotojų būrelio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 37), (duomenys neskelbtini) sumokėjo jam skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudą (2 t., b. l. 201-205). Atsiliepime teigia, kad atimtas leidimas laikyti (nešioti) ginklą ir paskirta bauda jam jau sukėlė neigiamas pasekmes.

39. Esant šioms aplinkybėms, A. B. pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, ginklų ir šaudmenų laikino paėmimo Nr. (duomenys neskelbtini) paimti ginklai (duomenys neskelbtini) karabinas „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šautuvas „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėklu bei rasti šaudmenys (1 t., b. l. 105-108) pripažįstami nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis. Siekiant užkirsti kelią analogiškų nusikalstamų veikų darymui, A. B. priklausančius ginklus ir rastus šaudmenis būtina konfiskuoti vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2-3 dalimis. Siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, nagrinėjamu atveju ginklų ir šovinių konfiskavimas yra būtinas ir nelaikytinas neproporcinga priemone. Pastebėtina ir tai, kad šioje situacijoje, jei nebūtų konfiskuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonės, būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui. Pažymėtina ir tai, kad be minėtų ginklų nuteistajam A. B. priklauso (duomenys neskelbtini) šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šautuvas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių (1 t., b. l. 106, 109).

40. Nusprendus A. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – (duomenys neskelbtini) karabinas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėklu, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate (1 t., b. l. 99) bei kratų metų (automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), name bei (duomenys neskelbtini), name) rasti šaudmenys (kurie liko po specialisto išvados atlikimo) (1 t., b. l. 33-37, 55-58, 73-77, 91-99), konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

41. Kadangi A. B. yra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – ginklų ir šaudmenų konfiskavimas, naikinama nuosprendžio dalis, kuria daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (duomenys neskelbtini) karabiną „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėklu (nenurodyti šaudmenys) nuspręsta grąžinti A. B. (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl specialios teisės atėmimo.

42. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

43. Uždraudimas naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą gali būti paskirtas nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis), o pagal nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusią straipsnio redakciją uždraudimas naudotis teise laikyti ir nešioti ginklą gali būti paskirtas nuo vienų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas A. B. nepaskyrė draudimo laikyti (nešiotis) ginklą, prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę paskirti, nustatant trijų metų terminą.

44. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau (nuosprendžio 39-40 punktuose) išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas nuteistajam A. B. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – laikyti ir nešioti ginklą (-us) atėmimo, pažeidė teisingumo ir protingumo principus. Todėl ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir A. B. paskirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklus prokuroro apeliaciniame skunde prašomam maksimaliam laikotarpiui – trims metams (BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminas bus proporcinga ir tarpusavyje suderinta, nevaržys nuteistojo labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Kitų klausimų išsprendimas.

46. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados nutarimu I. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131-132) – panaikinama (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria I. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį nenustačius, kad padaryta veika, turi nusikalstamos veikos požymių, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu I. B. paskirtą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę subendrinti bausmių visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL (1 883 eurų) dydžio bauda, ir I. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą ir 50 (penkiasdešimties) MGL (1 883 eurų) dydžio baudą. Į paskirtą bausmę I. B. įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, I. B. paskirtos 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskirti I. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir I. B. įpareigoti nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti I. B. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į I. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išbūtą laiką, t. y. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti nuteistajam, kad jis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, laikytis nustatytos dienotvarkės. Draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – (duomenys neskelbtini) karabino „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) šautuvo „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėklu, saugomų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate bei kratų metų (automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), name bei (duomenys neskelbtini), name) rastų šaudmenų (kurie liko po specialisto išvados atlikimo), konfiskavimą, juos perduodant Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trims) metams uždrausti naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklus.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (duomenys neskelbtini) karabiną „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėklu nuspręsta grąžinti A. B.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis yra galutinis ir neskundžiamas.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisVidmantas Mylė