Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

nuteistojo G. K. gynėjui advokatui Petrui Simėnui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, G. K. paskirtas įpareigojimas per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniui, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Priteista iš G. K. valstybei 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. K. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 19 d., apie 00.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje žodinio konflikto metu artimajam giminaičiui ir šeimos nariui – kartu gyvenančiam broliui S. K. – tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Vileikienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendį, nurodant: vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu G. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tinkamai parinko pastarajam bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį, tačiau netiksliai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir padarė apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymo (BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas, BK 73 straipsnio 2 dalis) pažeidimų, todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti pakeistas.

2.2. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo ir visiškai nepasisakė apie G. K. taikytą bausmių subendrinimo būdą, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, siekdamas vienodinti teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad teismas paprastai motyvuoja bausmių subendrinimo būdą (3.1.14 punktas).

2.3. Prokurorė cituoja BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas ir pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog G. K. 2022 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir jam skirta 40 MGL bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2023 m. liepos 30 d., o nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2024 m. gegužės 19 d., kai minėta bauda dar nebuvo sumokėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 2 dalį) ir nuteistajam 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirtą baudą paskyrė kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu G. K., be kita ko, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuotas A. P. vardu įregistruotas, tačiau pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį faktiškai priklausantis M. P., mopedas „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti UAB “A” aikštelėje (duomenys neskelbtini). Šaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 30 d. ir buvo perduotas vykdyti Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui, Valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialui (dėl G. K. paskirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones 3 metams) ir Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (dėl transporto priemonės konfiskavimo). G. K. per teismo nustatytą terminą nesumokėjus jam paskirtos 40 MGL baudos, antstoliui 2023 m. liepos 31 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio šios baudos išieškojimo. G. K. paskirtos baudos nesumokėjo, antstolis ją išieško priverstinai, šiuo metu vykdoma ir teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d. Nors Informacinėje prokuratūros sistemoje IPS nėra duomenų apie įvykdytą baudžiamojo poveikio priemonę – mopedo ..Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoto saugoti UAB “A” aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir minėto mopedo perdavimą valstybės nuosavybėn, tačiau tikėtina, kad paėjus daugiau nei 1 metams nuo 2022 m. spalio 3 d., kai patvarkymas buvo perduotas vykdyti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, ši baudžiamojo poveikio priemonė jau yra įvykdyta.

2.5. Pasak prokurorės, atsižvelgiant į tai, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kita ko, numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomi ir sprendimai dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrinęs G. K. paskirtą bausmę su ankstesniu, 2022 m. rugsėjo 9 d., nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyręs pastarajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių su 2 000 Eur bauda, minėtas kodekso nuostatas pritaikė netiksliai ir padarė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą. Nors baudžiamasis įstatymas (BK 73 straipsnio 2 dalis) numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti, kad G. K. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

2.6. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006). Taigi tam, kad nekiltų neaiškumų dėl baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs bausmes, rezoliucinėje procesinio sprendimo dalyje turėjo nurodyti ir 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu G. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-616/2024, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje Nr. 1A-159-316/2021 ir kt.). Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė BPK 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkto pažeidimą ir dėl to G. K. buvo paskirta netiksli galutinė subendrinta bausmė, nuosprendis negali būti laikomas teisėtu, jis turi būti pakeistas dėl netikslaus bausmių subendrinimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apygardos teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendis keičiamas dėl apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymo pažeidimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nuteistojo G. K. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik nuosprendžio rezoliucinės dalies atitikimo BPK 307 straipsnio nuostatoms klausimas. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netiksliai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir padarė apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymo (BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas, BK 73 straipsnio 2 dalis) pažeidimų.

7. Pažymima, kad BK 63 straipsnio nuostatos taikomos esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis – kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmės dalis sudedamos iš dalies, teismai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies prideda neatliktos bausmės dalį, nebent neatlikta bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šiuo atveju teismai prie neatliktos bausmės dalies prideda nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7/2014). Tuo atveju, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymima, kad BK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

8. Bylos duomenimis, G. K. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienios (po 200 Eur kiekvieną mėnesį), bei paskirtos 2 baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir A. P. vardu įregistruoto, tačiau pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį faktiškai priklausančio M. P., mopedo „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (2 t., b. l. 1–2, 4–7). Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 30 d. ir buvo perduotas vykdyti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kadangi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurią yra nuteistas skundžiamu 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, G. K. padarė 2024 m. gegužės 19 d., t. y. po Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio priėmimo, neatlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai abiem minėtais nuosprendžiais G. K. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai nemotyvavo, kodėl dviem nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes bendrina visiško sudėjimo būdu, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad G. K. nusikalto nebe pirmą kartą, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nesumokėjęs nė dalies šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos, bauda iš jo išieškoma priverstinai, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 13–18), sprendžia, kad teismas pagrįstai pasirinko visiško, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdą.

9. Minėta, kad BK 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Taigi pirmosios instancijos teismas, nebendrindamas dviem nuosprendžiais nuteistajam G. K. paskirtų bausmių dar ir su pastarajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai pritaikė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalėjo nurodyti ir tai, jog G. K. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu yra paskirta ir neatlikta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (byloje nėra ginčo, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas jau yra įvykdyta). BPK 307 straipsnio, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte teismui nustatyta pareiga nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyti ir sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006).

10. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas G. K. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 64 straipsnį), tačiau pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, kad, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu G. K. paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant – vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu G. K. paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.