- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2-8963-517/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01290-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Advokatai
- Sandra Marcinkėnaitė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Oksanai Pavliukevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti, jog M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra; 2) nepilnametės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3) priteisti iš M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnametei jo dukrai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki vaiko pilnametystės po 230,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Vaikui išlaikyti skirtas lėšas pervedant į R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninę sąskaitą, esančią AB SEB bankas, kurios Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), 6 800,00 Eur išlaikymo dukrai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą; priteistų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. P., asmens kodą (duomenys neskelbtini) 5) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (8.1Mr) TP-23-T-05818 ieškovei paskirta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje (el. b. l. 1-7) ieškovė nurodo, kad ieškovė su atsakovu, gyvendami užsienyje, apie pusę metų vedė bendrą ūkį, buvo pora, palaikė artimus santykius, po ko ieškovė pasijuto nėščia. Šią aplinkybę atsakovas žinojo ir tuo džiaugėsi. Abu kartu buvo sutarę, jog ieškovė gimdys Lietuvoje ir vėliau su kūdikiu grįš gyventi į užsienį. Gimus šalių dukrai, atsakovas buvo laimingas, tačiau negrįžo gyventi į Lietuvą ir nepasiėmė ieškovės su dukra kartu gyventi užsienyje. Vėliau pora bandė taisyti santykius ir ieškovė 4 – 5 kartus buvo nuskridusi į užsienį pas ieškovą, ten su vaiku gyvendavo po 2 sav., Kai ieškovė užsienyje gyvendavo su atsakovu, pastarasis šeimą visiškai išlaikydavo. Tuo metu neneigdavo savo tėvystės, mergaitę vadino savo dukra, mergaitė į atsakovą kreipdavosi tėčiu. Vėliau poros bendravimas vėl nurūko ir atsakovas dukrą aplankė, kai jai buvo jau 9 m. Ieškovė pradėjo kalbėti apie vaiko išlaikymą, apie tėvystės pripažinimą notarine tvarka ir nuo tada atsakovas pasišalino iš ieškovės gyvenimo ir su dukra nebebendravo.
Ieškovė taip pat nurodo, kad mergaitė nuo gimimo gyvena su motina. Dukros ir ieškovės santykiai yra artimi, jos yra pripratę viena prie kitos. Ieškovė visada išlaikė ir rūpinosi dukra, vaikas yra prisirišęs prie motinos, su dukra ji palaiko itin šiltus tarpusavio santykius. Ieškovė su vaiku puikiai sutaria. Mergaitė su motina ir seneliais gyvena pastariesiems priklausančiame 4 kambarių bute, kur sudarytos tinkamos, visapusiškos gero gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sąlygos. Mergaitė turi savo atskirą kambarį. Ieškovė nėra asociali, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ieškovės vedamas gyvenimo būdas, asmeninės savybės lemia, jog ji gali rūpintis dukra. Vaiko motina nuolatos domisi dukros pasiekimais ugdymo įstaigoje, palaiko ryšius su pedagogais. Vaikas aprūpintas visomis priemonėmis, kurių reikia mokykloje. Mergaitės apranga, avalynė visada atitinka sezoniškumą, nežeidžia vaiko orumo. Vaikas turi elektroninio ryšio priemonių. Mergaitė tik žino, jog atsakovas yra jos biologinis tėvas, tačiau su juo ryšių nepalaiko, nebendrauja. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auginimo.
Ieškovė pasisakydama dėl reikalaujamo išlaikymo priteisimo, nurodo, kad mergaitės būtiniems poreikiams patenkinti yra reikalinga 596,22 Eur suma, 136,22 Eur yra gaunama iš valstybės, o likusi 460,00 Eur suma turi būti padengiama tėvų. Pažymėtina, jog ieškovei sunku vaiką išlaikyti ir jai labai daug finansiškai padeda tėvai, nes pati gauna tik vienišo asmens išmoką ir šalpos neįgalumo pensiją. Atsakovas yra jaunas, darbingas, tačiau vaikui tėvystės nepripažįsta tik todėl, kad nereikėtų mokėti išlaikymo. Mergaitės seneliai neturėtų nešti išlaikymo naštos už atsakovą. Atsakovas vengė išlaikyti dukrą. Per pastaruosius trejus metus yra pervedęs ieškovei tik 208,89 Eur ir 208,00 Eur, todėl susidarė vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Iš elektroninių laiškų matyti, jog ieškovė ragino atsakovą mokėti vaikui išlaikymą, bet pastarasis į tai tinkamai nereagavo. Už 2020 m. liepos 5 d. – 2023 m. liepos 5 d. laikotarpį atsakovas yra skolingas 6 800,00 Eur.
Mergaitė yra paauglė, kuriai tuoj bus (duomenys neskelbtini), ir iš esmės ji pati gali spręsti, ar nori palaikyti glaudžius ryšius su tėvu. Atsakovas turėtų bendrauti su dukra, atsižvelgdamas į mergaitės norą palaikyti ryšius su tėvu. Ieškovė neprieštarauja, jog dukra bendrautų su tėvu ir sutinka gerbti vaiko bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimą, jo ryšius su vaiku. Todėl konkreti vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka nenustatytina ir ieškovė tokio reikalavimo nereiškia.
Atsakovui ieškinio su priedais nuorašas ir teismo pranešimas, kuriuo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti buvo siunčiami į jo gyvenamąją vietą, įteikti šeimos nariui (el. b. l. 62), tačiau atsakovas teismui jokių procesinių dokumentų neatsiuntė, taip pat nesusisiekė dėl dalyvavimo teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta paskelbiant viešai pagal CPK 130 straipsnį.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. liepos 27 d. pateikė išvadą Nr. 3SD6218, kurioje nurodyta, kad buvo išklausyta ieškovės ir vaiko nuomonės. Ieškovė ieškinį palaiko ir mano, kad nepilnametei dukrai turi būti nustatyta tėvystė ir išspręsti kiti ieškinio klausimai. Jos žiniomis atsakovas M. Ž. šiuo metu gali būti įkalintas Jungtinės Karalystės kalėjime. Ieškovė paaiškino, kad vaiko tėvas savo noru 2022 m. lapkričio mėn. ir 2023 m. kovo ar vasario mėn. savanoriškai teikė išlaikymą vaikui po 208 eurus, viso dvi įmokos. Apie 2017 metus tėvas vaikui apie 8-9 mėnesius savanoriškai mokėjo išlaikymą po 155 eurus. M. Ž. nuomonė dėl ieškinio nežinoma. Pokalbio metu mergaitė papasakojo kad baigė (duomenys neskelbtini), nuo rugsėjo pirmosios lankys (duomenys neskelbtini). Ji žino, kad jos tėtis M. Ž., kai jai buvo (duomenys neskelbtini) su mama skrido į Airiją pas jį į svečius. Paskutinį kartą su tėčiu bendravo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini). Kaip konkrečiai bendravo jau nepamena, nes buvo maža ir praėjo daug laiko. Po to karto daugiau su tėčiu nebendravo, niekaip nekontaktavo, tėvas jos jokiomis šventėmis nesveikino, ir jokių dovanų nepirko. Mergaitė sakė, kad jos mama gera, kai gauna blogą pažymį niekada nebara, tik sako, kad reikia išsitaisyti. Ji gyvenimo sąlygomis yra patenkinta, turi rūbų, maisto, yra viskuo aprūpinta. Mano, kad mama ja rūpinasi tinkamai. Ieškovės šeima gyvena ieškovės tėvams priklausančiame bute. Buto plotas apie 86 kv. metrai. Bute yra keturi kambariai, koridorius, virtuvė, tualetas ir vonia. Bute yra visi patogumai, centralizuotai tiekiamas šildymas, šaltas ir karštas vanduo, šalinamos nuotekos. Kambariuose trūksta tvarkos. Butas didelis, erdvus, visi šeimos nariai turi savo atskirus kambarius. Kambaryje, kuriame gyvena mergaitė, yra visi reikalingi baldai ir priemonės. Sudarytos sąlygos vaiko poreikių tenkinimui. Bute yra visi būtiniausi daiktai ir baldai. Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į nepilnametės mergaitės teises ir teisėtus interesus manytina, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina R. P. jos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitiks vaiko interesus. R. P. gauna Šalpos neįgalumo pensiją ir Vienišo asmens išmoką viso apie 310,89 Eur. Ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Kitų išlaikytinių R. P. neturi. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą M. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), nėra. Vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma po 230 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovė teismo taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 6 800,00 Eur mergaitei. Skyrius neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje. Ieškinyje konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nenustatyta, todėl skyriaus vertinimu, ieškinyje aptarta bendravimo tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (el. b. l. 63-68, 69-86).
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini), pradėjo susitikinėti. Atsakovas išvyko į Angliją, ieškovė, baigusi mokslus, išvyko į užsienį pas atsakovą, kur kartu gyveno, po kiek laiko ieškovė pastojo. Atsakovas žinojo, kad ieškovė nuo jo pastojo, vaiką faktiškai pripažino. Ieškovei, būnant nėščiai, grįžus į Lietuvą, santykiai palaipsniui nutrūko, atsakovas nenorėjo įteisinti santykių, suteikti vaikui pavardę, nes nenorėjo mokėti išlaikymo. Kai atsakovas 2023 m. grįžo į Lietuvą dėl tėvo laidotuvių, jis notarine tvarka pripažino tėvystę, tačiau su vaiku jokio ryšio nepalaiko. Šiuo metu vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 500,00 Eur. Be to, atsakovui beveik neprisidėjus prie vaiko išlaikymo, taip pat prašomas ir susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Teismo prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Sandra Marcinkėnaitė-Venskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pripažino tėvystę mergaitės atžvilgiu, dėl ko darytina išvada, kad sekantys ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl turėtų būti tenkinami pilna apimtimi.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Oksana Pavliukevičienė nurodė, kad ištyrus šeimos sąlygas, pabendravus su mergaite, palaikomi ieškinio reikalavimai pilna apimtimi, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovas tėvystę jau yra pripažinęs. Teismo prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas tinkamai (el. b. l. 122). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Tačiau atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas pilnai.
Dėl tėvystės nustatymo
Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, prašė nustatyti, jog M. Ž. yra nepilnametės A. P. tėvas, o A. P. yra M. Ž. dukra.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis nurodo, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas notarine tvarka pripažino tėvystę ir (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ties grafa „duomenys apie tėvą“ nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. įrašytas atsakovas (el. b . l. 89). Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui prašymą civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti (el. b. l. 90-91). Teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir civilinę bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukė (el. b. l. 109-110).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl to nepateikė.
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena tik su ieškove. Atsakovą nepilnametis šalių vaikas yra matęs vos kelis kartus, jokio ryšio tarpusavyje atsakovas su dukra nepalaiko. Šiuo metu ieškovės šeima gyvena jos tėvams priklausančiame bute, kuriame yra keturi kambariai, koridorius, virtuvė, tualetas ir vonia. Bute yra visi patogumai, centralizuotai tiekiamas šildymas, šaltas ir karštas vanduo, šalinamos nuotekos. Butas didelis, erdvus, visi šeimos nariai turi savo atskirus kambarius. Kambaryje, kuriame gyvena mergaitė, yra visi reikalingi baldai ir priemonės. Sudarytos sąlygos vaiko poreikių tenkinimui (el. b. l. 18-20, 35-39). Institucija pateiktoje teismui 2023 m. liepos 27 d. pateiktoje išvadoje Nr. 3SD6218 nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant ginčo tarp šalių, nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina R. P. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi vertinti vaiko teises ir interesus, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti vaiko išlaikymui sumas, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, įvertindamas ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 230 eurų per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Konkrečių vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingų sumų ieškovė nenurodė, rėmėsi orientaciniu minimalios mėnesio algos, reikalingos kiekvieno asmens minimalių poreikių tenkinimui, kriterijumi. Kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.
Be to, kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.
Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga skirti maistui apie 200 eurų, drabužiams, avalynei apie 45,00 eurų, komunaliniams mokesčiams apie 30 eurų, transporto išlaidoms apie 15,00 eurų, lavinimo išlaidoms ugdymo įstaigoje apie 40,00 eurų, sveikatos apsaugai ir higienai apie 50,00 eurų, poilsiui, laisvalaikiui apie 50,00 eurų, telefonui, internetui apie 15,00 eurų, nenumatytoms išlaidoms apie 15,00 eurų (el. b. l. 48-51).
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
Šiuo metu nepilnametis vaikas iš valstybės gauna 136,22 eurus išmokų (el. b. l. 17). Kadangi bendrai nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga apie 596,22 eurai, todėl atėmus sumą, gaunamą iš valstybės, abiejų šalių vaikui teiktino išlaikymo dydis siektų apie 460,00 eurų per mėnesį (vaiko poreikių užtikrinimui suapvalinus į didesnę pusę).
CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad, ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame bute (el. b. l. 11, 15), nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 11-12). Pagal valstybės įmonės „Regitra“ pateiktą pažymą ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (el. b. l. 13-14). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra neįgali, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (el. b. l. 30-31, 40-41). Ieškovės gaunamas pajamas sudaro jai mokama Šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka, kurias sudaro 310,89 eurų (el. b. l. 21).
Duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, juridinius asmenis, jų akcijas, nario ar dalininko teises byloje nėra. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės išlaikyti nepilnametį vaiką, pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas. Kadangi atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir sveikas asmuo, jis gali dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra nelygiavertė ir kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neturi prisidėti lygia dalimi su ieškove. Atsakovas turi galimybę dirbti ir gauti lėšų tinkamam vaiko išlaikymui. Be to, atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, todėl svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamete dukra, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia, su vaiku nebendrauja ir juo nesidomi. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas gyvena užsienyje, kur pragyvenimo ir ekonominis lygis yra aukštesnis nei Lietuvos Respublikoje. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Duomenų, jog atsakovas išlaikytų bei rūpintųsi nepilnamete dukra byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, įrodymų, jog turėtų sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi būtų apribotos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, skirstant priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas nė kiek neprisideda prie savo dukros auklėjimo ir rūpinimosi ja, visa našta iš esmės tenka vien ieškovei. Todėl atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šios savo pareigos nevykdymą ir prisidėti prie dukros A. P. išlaikymo didesne nei ieškovė dalimi. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad esant tokiai situacijai, kai nepilnamečiu vaiku rūpinasi tik vienas iš tėvų, o kitas yra visiškai nusišalinęs nuo tėviškų pareigų, teisingas ir protingas išlaikymo santykis yra atitinkamai ieškovei 1/3 dalis, atsakovui – 2/3 dalys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 45 p.). Įvertinus ieškovės gaunamas išmokas, 2/3 dalys reikalingo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo sumos būtų suapvalinus į didesnę pusę – 230 eurų per mėnesį. Teismas konstatuoja, kad atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigą ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, iš atsakovo M. Ž. nepilnamečio vaiko A. P. naudai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 5 d.), iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas 230,00 eurų dydžio per mėnesį periodinėmis išmokomis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalys informuojamos, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 5 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. liepos 5 d.).
Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai skyrium nuo vaiko gyvenantis vienas iš vaiko tėvų nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo už nurodytą laikotarpį neprieštarauja teisiniam reglamentavimui.
Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gimus dukrai ir jai likus gyventi Lietuvoje, atsakovas minimaliai prisidėjo prie dukros išlaikymo, per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo jo išlaikymui yra skyręs 416,89 eurų.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama po 200,00 eurų per mėnesį, sumažindama prašomos priteisti išlaikymo sumą ir atminusuodama atsakovo teiktą išlaikymą. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas prie vaiko išlaikymo turėjo prisidėti didesne dalimi. Duomenų apie atsakovo pajamas įsiskolinimo laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra. Pagrindų daryti išvadą, ką įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas turėjo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nėra.
Ieškinyje ieškovė teigė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu reikėjo tenkinti būtinuosius sūnaus poreikius, juos išvardino, tačiau kiekvieno jų tenkinimui skirtinų sumų nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui buvo reikalinga nurodyta suma, todėl priteisiama iš atsakovo vaikui 6 800,00 eurus neteikto išlaikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje ieškovei teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2023 m. spalio 24 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-15100, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma lygi 292,73 Eur (el. b. l. 144-149). Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai visiškai, laikytina, kad buvo patenkinta bendrai 100 procentų reikalavimų. Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteistina prašoma 292,73 eurų suma (Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 109,00 eurai žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 62,00 eurai žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo, 153,00 eurai žyminimis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 324,00 eurai žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 13,28 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai.
CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė šioje byloje yra nepilnametės A. P. atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. liepos 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 800,00 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad nepilnametės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 292,73 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.
Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 324,00 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.
Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.