Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

14.1. 2006 m. balandžio 13 d. Nordea Bank Finland Plc ir R. J. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. J. (kredito gavėjas) suteiktas kreditas, o kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo, laikantis kredito sutartyje nustatytų kredito grąžinimo terminų, grąžinti bankui kreditą ir kiekvieną mėnesį mokėti nustatytas palūkanas nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos.

14.2. 2006 m. balandžio mėn. (tiksli sudarymo diena nenurodyta) laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. (buvusi M.) neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas R. J. neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir (arba) kitų įmokų pagal kredito sutartį.

14.3. ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų T. J., gim. (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini). įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

14.4. Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

14.5.6. Vaikui T. J. liekant gyventi su motina D. J., pastaroji įsipareigoja vaiką išlaikyti, nenurodant išlaikymui skirtos pinigų sumos (Sprendimo 6.1 punktas).

14.6. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi T. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena Vokietijoje, (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

18. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

19. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

20. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

21. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

22. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

23. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

24. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų sūnaus poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

26. Šio sprendimo 14 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys turi nepilnametį sūnų T. J., gim. 2006 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1773-131/2013 šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys sulygo, kad nepilnamečio T. išlaikymui tėvas R. J. įsipareigoja mokėti po 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (Sprendimo 6.2 punktas).

27. Ieškovė prašo padidinti Sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 115,85 Eur iki 275 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnamečio sūnaus poreikius vertina 550 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 110 Eur (gaminamas namuose, mokykloje 4 Eur dienai), aprangai, avalynei, patalynei – 110 Eur, higienos ir sveikatos priežiūros reikmenims (dantų šepetėlis, pasta, muilas, šampūnas ir kt., vitaminai, papildai, sveikatos patikrinimai, kirpėjo paslaugos ir kt.) – 80 Eur, būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 30 Eur, lavinimui (rašymo priemonės, kanceliarinės prekės pratybų sąsiuviniai, būreliai – 110 Eur, transportui ir telefonui – 30 Eur, atostogoms, draugų gimtadieniams, kultūriniams renginiams, laisvalaikiui – 90 Eur. Ieškovė taip pat pažymi, kad faktiškai vaiko pomėgius, aktyvų gyvenimo būdą, laisvalaikio užsiėmimus turi riboti, nes tam neužtenka lėšų. Už sūnaus telefoną, laisvalaikį sumoka ieškovės tėvai, kurie padeda išlaikyti T.

28. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia argumentu, kad prieš nutraukiant santuoką šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą, jog mainais į leidimą ieškovei iki sūnaus pilnametystės gyventi nemokamai atsakovo bute, atsakovas nemokės 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) išlaikymo vaikui, nes gyvenamojo ploto suteikimas dengia nustatyto išlaikymo piniginį ekvivalentą.

29. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Visų pirma, iš šio spendimo 14 punkte nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys, dar iki santuokos sudarymo, kartu kreipėsi į banką dėl paskolos būstui įsigyti gavimo – pagrindinis kredito gavėjas atsakovas, ieškovė (tuometinė M.) laiduotoja. Antra, dar iki santuokos sudarymo šalims gimė sūnus ir tik po beveik metų buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka. Taigi paskolos paėmimo procese ieškovė nebuvo pašalinis asmuo. Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu, siekė būstą įsigyti bendrai – tai konstatuota ir Sprendime (......). Trečia, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu (CK 3.192 straipsnis). Kai tėvai gyvena kartu, laikoma, kad jie vaiką išlaiko lygiomis dalimis, jei nenustatyta kitaip. Nutraukdami santuoką ar pradedami gyventi skyrium, tėvai taip pat skatinami susitarti dėl tarpusavio pareigų materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus vykdymo (CK 3.193 straipsnis). Tokį tėvų susitarimą, pateiktą bendru tėvų pareiškimu, jeigu jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, patvirtina teismas (CK 3.54 straipsnis). Sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan. Nagrinėjamu atveju, Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad R. J. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus T. išlaikymui mokėti po 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus kas mėnesį į D. J. sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 20 d. (Sprendimo 6.2 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių santuoka nutraukta bendru abiejų sutuoktinių susitarimu, o teismas Sprendimu patvirtino šalių gera valia pasirašytą ir susitarimą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Taigi atsakovas, be kita ko, sutiko su tokia sąlyga dėl šalių sūnaus išlaikymo.

30. Ketvirta, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisdamas vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalį). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Turtas, kuris priteisiamas vaiko išlaikymui (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai (CK 4.2 straipsnis). Atsakovas neprašė Sprendimo 6.2 punkto papildyti kita nuostata, pvz. nurodydamas, kad sūnui išlaikymo neteiks, mainais už suteiktą gyvenamąjį plotą ir pan. Tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymo sąlygų. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nepilnamečio T. tėvai savo valia susitarė dėl pareigos išlaikyti savo pilnametį vaiką kitokios įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties.

31. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo atstovės teigimu, kad šalys kartu paskolos neėmė, nors ieškovė yra laiduotoja, tačiau nėra bendraskolininkė. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. balandžio mėn. (tiksli sudarymo diena nenurodyta) laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. (buvusi M.) neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas R. J. neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir (arba) kitų įmokų pagal kredito sutartį. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 7 d. banko rašto Nr. 2020/ 19.5-L27-2774 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ ieškovei nurodoma, kad nuo 2020 m. birželio 15 d. pradelsti 374,23 Eur įsipareigojimai ir raginama atsiskaityti su banku. Tiek aptartas banko raštas ieškovei, tiek byloje esantis ieškovės banko sąskaitos išrašas paneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį teiginius, kad įmokos pagal būsto kredito sutartį yra mokamos, įsiskolinimo nebuvo. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė gavusi iš banko įspėjimą dėl atsakovo netinkamų įsipareigojimų vykdymo, neišgalėdama iš karto sumokėti visos pradelstų įsipareigojimų sumos, skolą moka dalimis. Taip pat pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina apie buvusių sutuoktinių paskolos ėmimo bendrumą. Santuokos nutraukimo metu ieškovei nebuvo išmokėta kompensacija.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

36. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė detalizavo ir pateikė paauglio Tito poreikių apskaičiavimo lentelę, prašydama teismo priteisti iš atsakovo 275 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir nepasisakydama dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nepilnamečio sūnaus poreikius vertina 550 Eur suma per mėnesį. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti visas išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, lavinimui, transportui, odontologo paslaugoms (breketų sistemai) ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismas įvertina tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur) ir tik šiek tiek didesnis už minimalų darbo užmokestį atskaičius mokesčius (468 Eur), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti 275 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, neracionalus.

37. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per aštuonerius metus pasikeitė situacija, padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaiko poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui, užklasinei veiklai. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2013 m. sausio 10 d., kuomet šalių sūnui buvo šiek tiek daugiau nei šešeri ir kuomet Sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) per mėnesį, šalių sūnaus poreikiai išaugo. Berniukas pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos ir kitos susijusios išlaidos. Sūnui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko, šiuo metu jau paauglio, poreikiai, daugiau išlaidų, nei 2013 m. patiriama vaiko maistui, aprangai, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus T. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 550 Eur.

39. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

40. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) yra 70 Eur. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas šalių teiktino išlaikymo vaikui nemažina šia suma, o laiko, kad valstybės mokama išmoka priskiriama papildomiems šalių paauglio T. poreikiams tenkinti.

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko T. J. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro ne mažiau kaip 550 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 straipsniai). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

42. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad aplinkybės: 1) jog jis kartu su sutuoktine T. J. 2015 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vokietija, kurio įsigijimui atsakovas su sutuoktine pasiėmė kreditą banke 10 m. laikotarpiui ir kas mėnesį pagal būsto kredito sutartį atsakovo šeima moka 658,13 Eur įmoką, o namo išlaikymas kas mėnesį atsakovo šeimai kainuoja apie 425 Eur; 2) atsakovas kas mėnesį atlieka 112,29 Eur įmokas Luminor Bank AS už būsto kreditą, kuris buvo suteiktas buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsigijimui; 3) atsakovas gyvena valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje, atitinkamai reikalauja ir didesnių išlaidų; 4) atsakovas turi tik du automobilius – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trečias automobilis parduotas, o kito kilnojamojo turto atsakovas neturi; 5) atsakovas privalo mokėti įmokas pagal draudimo sutartis – būsto draudimas, civilinės atsakomybės draudimas, sveikatos draudimas, automobilių draudimas; 6) 2015 m. liepos mėn. atsakovas susilaužė kairę koją, ko pasėkoje ilgą laiką praleido reabilitacijoje, 3 m. buvo nedarbingas. Net ir praėjus laikui po kojos lūžio, atsakovas negali dirbti pilnu pajėgumu, periodiškai jis turi lankyti fizioterapijos procedūras. Be to, 2021 m. sausio 4 d. atsakovas patyrė širdies smūgį ir ekstra tvarka buvo hospitalizuotas. Dėl širdies veiklos sutrikimo atsakovas iki šiol yra nedarbingas, jis nejaučia kairės rankos, jam tirpsta pirštai ir nuolat šokinėja kraujo spaudimas. Šiuo metu atsakovas laukia radiologinių tyrimų, nusimato ilgas tęstinis gydymas; 7) laikotarpiu kol atsakovas buvo nedarbingas, šeimai teko skolintis lėšas pragyvenimui. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, sutrikus įprastai darbinei veiklai ir trūkstant pinigų atsiskaitymams pagal būsto kredito sutartis, su kitais kreditoriais ir kitiems privalomiems mokėjimams, atsakovas 2020 m. liepos mėn. pasiėmė vartojimo kreditą, pagal kurią kas mėnesį moka 265 Eur įmokas; 8) iki patirto širdies smūgio atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 1500 Eur, šiuo metu pareiškėjas yra nedarbingume ir jam mokama 1200 Eur ligos išmoka, eliminuoja jo pareigą teikti didesnio dydžio išlaikymą.

43. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su ieškovės atstovės argumentais, kad atsakovas nepateikė duomenų, taip pat ir neatsakė į klausimą teismo posėdžio metu kiek uždirba jo sutuoktinė T. J., nepateikė duomenų kokia buvo jo turtinė padėtis gyvenamojo namo kredito sutarties sudarymo metu. Teismo posėdžio metu į užduotą klausimą kokios jo buvo pajamos 2015 m., atsakovas nurodė, kad nepamena. Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismui pateikė tik jam naudingus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina atsakovo sunkią turtinę padėtį, tačiau kitų duomenų, kurie atspindėtų realią jo turtinę padėtį, atsakovas teismui nepateikė.

44. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

45. Remiantis bylos duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, turi vieną transporto priemonę, ieškovės pajamos sudaro apie 750-780 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, šiai dienai įsiskolinimas už vaiko išlaikymą yra 11 605 Eur, ieškovė vykdė už atsakovą prievolę ir mokėjo bankui kredito įmokas, viso sumokėjo 940 Eur. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turimas santaupas, kitas gaunamas pajamas, kitus išlaikytinius, taip pat duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims.

46. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas po Sprendimo priėmimo kartu su dabartine sutuoktine T. J. 2015 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį 9duomenys neskelbtini), Vokietija, kurio įsigijimui abu pasiėmė kreditą banke 10 m. laikotarpiui ir kas mėnesį pagal būsto kredito sutartį atsakovo šeima moka 658,13 Eur įmoką, o namo išlaikymas kas mėnesį atsakovo šeimai kainuoja apie 425 Eur; atsakovas kas mėnesį moka 112,29 Eur įmokas Luminor Bank AS už būsto kreditą, kuris buvo suteiktas buto Vilniuje, Ateities g. 23-36, įsigijimui; atsakovas turi du automobilius – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trečias automobilis parduotas, o kito kilnojamojo turto atsakovas neturi; atsakovas moka įmokas pagal draudimo sutartis – už būsto draudimą, civilinės atsakomybės draudimą, sveikatos draudimą, automobilių draudimą; atsakovas 2020 m. liepos mėn. pasiėmė vartojimo kreditą, už kurį kas mėnesį moka 265 Eur įmokas. Iki patirto širdies smūgio atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 1500 Eur, šiuo metu atsakovui mokama 1200 Eur ligos išmoka. Nuo 2015 m. liepos mėn., po kairės kojos lūžio, atsakovas 3 m. buvo nedarbingas. 2021 m. sausio 4 d. atsakovas patyrė širdies smūgį ir ekstra tvarka buvo hospitalizuotas.

47. Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui bankas suteikė būsto kreditą, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog jo finansinė padėtis nėra bloga. Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Teismai laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti; atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-35-516/2011; ir kt.).

48. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

49. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

50. Dėl atsakovo argumentų, kad jis neišgali teikti didesnio išlaikymo vaikui, pažymėtina, jog pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, jog toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

51. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

52. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

53. Viena vertus, atsakovas pateikė duomenis apie jo gaunamas pajamas, dabartinę sveikatos būklę. Kita vertus, atsakovas nepateikė įrodymų apie savo dabartinės sutuoktinės pajamas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės turi finansines galimybes teikti sūnui didesnį, nei Sprendimu buvusį nustatytą išlaikymą. Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir atsakovo galimybės ją vykdyti nėra ribotos, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Teismo vertinimu, atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, kaip ir pats nurodė, po kojos traumos integruojasi į darbo rinką, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

54. Nors abiejų tėvų gaunamos pajamos yra apylygės, tačiau atsakovas turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, taip pat turi du automobilius, ieškovė – vieną. Paminėtina ir tai, kad ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, pareiga rūpintis vaiku – kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad ieškovė neprašo nustatyti tėvui didesnės vaiko išlaikymo naštos, kadangi prašo pusę vaiko poreikiams reikalingos sumos.

55. Visgi, teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaiko poreikius 2013–2021 m. esmingiau nesikeitė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena Vokietijoje ir įsigijo nekilnojamojo turto, nepatvirtina, jog jo finansinė padėtis pagerėjo iš esmės. Kita vertus, atsakovo argumentas, kad jis kas mėnesį moka kredito įmokas bankui ir dėl to patiria papildomas išlaidas, atmestini, kadangi, minėta, jog būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

56. Teismas, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur), teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti. Nustačius, kad šalių sūnaus T. racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 550 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 275 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui T. J., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki sūnaus pilnametystės. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; ir kt.).

57. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

59. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistini 43 Eur (275 Eur – 115,85 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

60. Iš byloje esančio AB Swedbank 2021 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 84 nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Pirmiau nurodyta, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį, todėl jos sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis grąžintinas.

61. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė iš viso 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Teisme patirta 3,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1773-131/2013 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 275 (du šimtai septyniasdešimt penki) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 363 (trys šimtai šešiasdešimt trys) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 43 (keturiasdešimt trys) Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Grąžinti ieškovei D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank 2021 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 84 permokėtą 75 (septyniasdešimt penki) Eur žyminį mokestį. Išaiškinti, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.