- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-3133-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04881-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto nagrinėjant ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. J., prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1773-131/2013, 6.2 punktą, nustatant, kad R. J. nepilnamečio sūnaus T. J. išlaikymui moka po 275 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad Sprendimu buvo iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistas 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Santuokos nutraukimo metu sūnui buvo 7 m., o šiuo metu yra 14 m., atsakovo teikiamas išlaikymo dydis yra nepakankamas nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui ir neatitinka vaiko interesų, nes ženkliai pasikeitė vaiko poreikiai pradėjus lankyti mokyklą - atsirado papildomos išlaidos sūnaus lavinimui, lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, sūnui augant didėja ir išlaidos maistui, aprangai, atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui. Be to, pasikeitė šalies pragyvenimo lygis, išaugo prekių ir paslaugų kainos, o atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi – jis su drauge išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) susirado darbą, sudarė būsto kredito sutartį ir įsigijo gyvenamąjį namą. Ieškovės teigimu, sūnaus minimaliausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikia per mėnesį 550 Eur, šią sumą sudaro išlaidos maistui – 110 Eur, aprangai, avalynei, patalynei – 110 Eur, higienos ir sveikatos priežiūros reikmenims – 80 Eur, būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 30 Eur, lavinimui – 110 Eur, transportui ir telefonui – 30 Eur, atostogoms, draugų gimtadieniams, kultūriniams renginiams, laisvalaikiui – 90 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo persikėlimas gyventi į (duomenys neskelbtini) savaime neįrodo jo turtinės padėties pagerėjimo; jis kartu su sutuoktine T. J. 2015 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tam pasiėmė kreditą banke 10 m. laikotarpiui, kas mėnesį pagal būsto kredito sutartį atsakovo šeima moka 658,13 Eur įmoką, namo išlaikymas kas mėnesį atsakovo šeimai kainuoja apie 425 Eur. Taip pat atsakovas kas mėnesį atlieka 112,29 Eur įmokas Luminor Bank AS už būsto kreditą, kuris buvo suteiktas buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kuriame gyvena ieškovė ir nepilnametis sūnus. Atsakovas pažymi, kad 2015 m. liepos mėn. susilaužė kairę koją, dėl sutrupėjusio kojos kaulo patyrė 6 operacijas, ilgą laiką praleido reabilitacijoje, 3 m. buvo nedarbingas, todėl negali dirbti pilnu pajėgumu, periodiškai turi lankyti fizioterapijos procedūras. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, sutrikus įprastai darbinei veiklai ir trūkstant pinigų atsiskaitymams pagal būsto kredito sutartis, su kitais kreditoriais ir kitiems privalomiems mokėjimams, atsakovas 2020 m. liepos mėn. pasiėmė vartojimo kreditą, pagal kurį kas mėnesį moka 265 Eur įmokas. 2021 m. sausio 4 d. atsakovas patyrė širdies smūgį ir ekstra tvarka buvo hospitalizuotas. Dėl širdies veiklos sutrikimo atsakovas iki šiol yra nedarbingas, nejaučia kairės rankos, tirpsta pirštai ir nuolat šokinėja kraujo spaudimas. Šiuo metu atsakovas yra nedarbingas ir jam mokama 1200 Eur ligos išmoka. Tokiu būdu, priešingai, nei teigiama ieškinyje, atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai pablogėjusi dėl sveikatos sutrikimo ir šiuo metu negalima prognozuoti, kada atsistatys jo sveikata ir ar atsakovas apskritai galės grįžti į darbą. Vertinant atsakovo turimus įsipareigojimus, kurie vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 850 Eur, jo pragyvenimui kas mėnesį lieka tik apie 350 Eur. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir jo išlaikymo dydžio atsakovas nurodė, kad vien tai, jog po šalių santuokos nutraukimo praėjo 8 m., savaime nesuponuoja išvados, kad vaiko poreikiai padidėjo, dėl ko ieškovė turėjo įrodyti ženkliai pasikeitusius sūnaus poreikius ir jų tenkinimui reikalingą 550 Eur/ mėn. sumą.
3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nurodė, kad ieškovė gyvena 1 kambario bute kartu su sūnumi T., būstas nuosavybės teise priklauso atsakovui R. J., vaikas turi savo atskirą lovą, namuose sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. T. pasakojo, kad su tėčiu sutaria gerai, tačiau pastebėjo, jog tėvas lyg nesidomi juo ir jo gyvenimu. T. pats visada skambina tėvui. Iki karantino vasarą važiuodavo mėnesiui pas tėvą į svečius, vieną kartą per Šv. Kalėdas buvo nuvykęs visai savaitei pasisvečiuoti. Tuo metu laiką leisdavo tėčio darbe arba važiuodavo kartu atostogauti. T. sakė, kad tėvas duodavo nedideles sumas pinigų dovanoms, pvz. Šv. Kalėdų proga davė 50 Eur. Pažymėjo, kad pasiilgsta tėčio, susitikdamas su juo labai džiaugiasi ir norėtų, jog tėtis daugiau su juo bendrautų. T. teigė, kad juo daugiausia rūpinasi mama, ji perka jam rūbus, visus kitus reikiamus daiktus, viskuo aprūpina, prižiūri jo sveikatą, domisi jo mokymosi pasiekimais. Paauglys pažymėjo, kad šeimoje jaučiamas pinigų stygius, nes mama ne visada gali jam nupirkti geresnių drabužių ar leisti papildomai sportuoti. Tarnyba, vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdama į ieškinyje pateiktą informaciją, išklausytas nuomones, atkreipė dėmesį į tai, kad paauglys auga ir jo poreikiai nuolat keičiasi, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo reikia atsižvelgti, jog būtų užtikrinti geriausi paauglio interesai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, kad jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1773-131/2013 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo R. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. J., periodinėmis išmokomis po 275 (du šimtai septyniasdešimt penki) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
5. Pažymėjo, kad ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 115,85 Eur iki 275 Eur, o nepilnamečio sūnaus poreikius vertina 550 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos maistui – 110 Eur (gaminamas namuose, mokykloje 4 Eur dienai), aprangai, avalynei, patalynei – 110 Eur, higienos ir sveikatos priežiūros reikmenims (dantų šepetėlis, pasta, muilas, šampūnas ir kt., vitaminai, papildai, sveikatos patikrinimai, kirpėjo paslaugos ir kt.) – 80 Eur, būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui – 30 Eur, lavinimui (rašymo priemonės, kanceliarinės prekės, pratybų sąsiuviniai, būreliai) – 110 Eur, transportui ir telefonui – 30 Eur, atostogoms, draugų gimtadieniams, kultūriniams renginiams, laisvalaikiui – 90 Eur. Ieškovė akcentavo, kad faktiškai vaiko pomėgius, aktyvų gyvenimo būdą, laisvalaikio užsiėmimus turi riboti, nes tam neužtenka lėšų, be to, už sūnaus telefoną, laisvalaikį sumoka ieškovės tėvai, kurie padeda jį išlaikyti.
6. Tuo tarpu atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė argumentu, kad prieš nutraukiant santuoką šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą, jog mainais į leidimą ieškovei iki sūnaus pilnametystės gyventi nemokamai atsakovo bute, atsakovas nemokės 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) išlaikymo vaikui, nes gyvenamojo ploto suteikimas dengia nustatyto išlaikymo piniginį ekvivalentą.
7. Teismas nesutikdamas su atsakovo argumentu akcentavo, kad šalys dar iki santuokos sudarymo kartu kreipėsi į banką dėl paskolos būstui įsigyti gavimo – pagrindinis kredito gavėjas atsakovas, ieškovė - laiduotoja; dar iki santuokos sudarymo šalims gimė sūnus ir tik po beveik metų buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka. Taigi šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu, siekė būstą įsigyti bendrai, kas konstatuota ir Sprendime. Nagrinėjamu atveju Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad R. J. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus T. išlaikymui mokėti po 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus kas mėnesį į D. J. sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 20 d. (Sprendimo 6.2 punktas).
8. Teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. balandžio mėn. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. (buvusi M.) neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas R. J. neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir (arba) kitų įmokų pagal kredito sutartį. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 7 d. banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ ieškovei nurodoma, kad nuo 2020 m. birželio 15 d. pradelsti 374,23 Eur įsipareigojimai ir raginama atsiskaityti su banku. Tiek aptartas banko raštas ieškovei, tiek byloje esantis ieškovės banko sąskaitos išrašas paneigia atsakovo atsiliepimo į ieškinį teiginius, kad įmokos pagal būsto kredito sutartį yra mokamos, įsiskolinimo nebuvo. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė gavusi iš banko įspėjimą dėl atsakovo netinkamų įsipareigojimų vykdymo, neišgalėdama iš karto sumokėti visos pradelstų įsipareigojimų sumos, skolą moka dalimis.
9. Sprendžiant dėl šalių sūnaus poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, teismas nustatė, kad Sprendimu iš atsakovo priteisus 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) išlaikymą nepilnamečiam sūnui, jam tebuvo 6 metai ir penki mėnesiai. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo 15 metų. Vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Vaikams, kurių poreikiai tenkinami patiriant minimalias išlaidas dėl turimų lėšų nepakankamumo, gaunamos finansinės paramos ir pan., taip pat reikalingas didesnis išlaikymas. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis, tačiau tai negali būti priežastis spręsti, kad vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos nėra reikalingos.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė detalizavo ir pateikė paauglio T. poreikių apskaičiavimo lentelę, prašydama teismo priteisti iš atsakovo 275 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir nepasisakydama dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nepilnamečio sūnaus poreikius vertina 550 Eur suma per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas nurodė, kad ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, lavinimui, transportui, odontologo paslaugoms (breketų sistemai) ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio, įvertino, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur) ir tik šiek tiek didesnis už minimalų darbo užmokestį atskaičius mokesčius (468 Eur), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose, todėl sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 275 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis ar neracionalus.
11. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per aštuonerius metus pasikeitė situacija, padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaiko poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui, užklasinei veiklai. Berniukas pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos ir kitos susijusios išlaidos. Sūnui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko, šiuo metu jau paauglio, poreikiai, daugiau išlaidų, nei 2013 m. patiriama vaiko maistui, aprangai, higienos priemonėms. Sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.
12. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri bylos nagrinėjimo metu yra 70 Eur. Teismas nusprendė šalių teiktino išlaikymo vaikui nemažinti nurodyta suma, o laikė, kad valstybės mokama išmoka priskiriama papildomiems šalių paauglio sūnaus poreikiams tenkinti. Be to, teismas visas abejones dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertino vaiko interesų naudai.
13. Teismas sutiko su ieškovės atstovės argumentais, kad atsakovas nepateikė duomenų, taip pat ir neatsakė į klausimą teismo posėdžio metu, kiek uždirba jo sutuoktinė T. J., nepateikė duomenų, kokia buvo jo turtinė padėtis gyvenamojo namo kredito sutarties sudarymo metu, todėl neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties; teismui pateikė tik jam naudingus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina atsakovo sunkią turtinę padėtį.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, o aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui bankas suteikė būsto kreditą, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog jo finansinė padėtis nėra bloga. Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės, tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastimi mažinti išlaikymo vaikui dydį. Teismai laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti; atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti.
15. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės turi finansines galimybes teikti sūnui didesnį, nei Sprendimu buvusį nustatytą išlaikymą, jis yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, po kojos traumos integruojasi į darbo rinką, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Nors abiejų tėvų gaunamos pajamos yra apylygės, tačiau atsakovas turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, taip pat turi du automobilius, o ieškovei gyvenant kartu su sūnumi, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, jo veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jo emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrindama vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant, leidžiant savaitgalius ir atostogaujant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų.
16. Teismas sprendime atsižvelgė į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
17. Apeliantas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
18. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis naikintinas dėl šių priežasčių:
18.1. atsakovas pateikė teismui visus pareikalautus duomenis - apie turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas visų rūšių pajamas; pirmosios instancijos teismas nereikalavo pateikti duomenų apie atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas, toks prašymas nebuvo pareikštas ir ieškovės ir tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė uždavė klausimą dėl atsakovo sutuoktinės pajamų, tačiau pats teismas dėl šių aplinkybių nesiaiškino, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovas nuslėpė duomenis dėl savo tikrosios turtinės padėties, pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes sprendimas yra pagrįstas aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. teismas visiškai nepagrįstai akcentavo, kad atsakovas siekia išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir sumažinti jam teiktino išlaikymo dydį - atsakovas pateikė objektyvius duomenis dėl savo gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų, pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo šeimai 2015 m. buvo suteiktas kreditas namo įsigijimui, nedaro įtakos faktui dėl kas mėnesį privalomai atliekamų įmokų pagal kredito sutartis, kaip ir nepaneigia atsakovo turtinės padėties, egzistuojančios šios bylos nagrinėjimo metu. Be to, atsakovas moka kredito įmokas už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo nepilnametis sūnus ir ieškovė.
18.3. sprendime nurodyta, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaiko poreikius 2013-2021 m. esmingiau nesikeitė, o vien ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir įsigijo nekilnojamojo turto, nepatvirtina, jog jo finansinė padėtis pagerėjo iš esmės. Tačiau teismas sprendė, kad būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti. Atsakovas tai vertina kaip prieštaringus argumentus, dėl kurių teismas neatskleidė bylos esmės, o sprendimas paremtas tik prielaidomis.
18.4. pirmosios instancijos teismas neįsigilino į atsakovo pateiktus dokumentus dėl jo sveikatos būklės, kurie patvirtina, kad 2021 m. sausio 4 d. jis patyrė širdies smūgį ir dėl ilgą laiką trunkančio širdies veiklos sutrikimo atsakovo galimybės dirbti yra objektyviai ribotos, sprendžiamas klausimas dėl atsakovo neįgalumo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo darbingumo prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
18.5. pateikė pirmosios instancijos teismui www.aruodas.lt skelbimus, vadovaujantis kuriais vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) g. nuoma kainuoja 250,00 Eur / mėn., o tai reiškia, jog atsakovas, suteikdamas nepilnamečiam sūnui gyvenamąją būstą, kas mėnesį 250,00 Eur suma prisideda prie jo poreikių tenkinimo ir tuo pačiu tokia pat suma leidžia ieškovei sutaupyti būsto nuomai.
18.6. nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog buvę sutuoktiniai paskolą banke paėmė ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo kartu. Vadovaujantis į bylą pateiktų išrašų duomenimis, butas buvo įsigytas atsakovo iki santuokos su ieškove sudarymo ir yra tik jo asmeninė nuosavybė. Teismas klaidingai įvertino ieškovės dalyvavimą atsakovo paskoliniuose santykiuose su banku ir nepagrįstai laikė, kad ieškovė yra bendraskolė pagal atsakovo sudarytą būsto kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog atsakovas aprūpina savo nepilnametį vaiką būstu.
18.7. pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytos teisės aiškinimo taisyklės, nes nesant tam teisinio pagrindo šalių teiktino išlaikymo vaikui dydžio nesumažino valstybės vaikui mokamos išmokos suma.
19. Ieškovė D. J. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad jis atmestinas dėl šių priežasčių:
19.1. atsakovas teismui pateikė tik jam naudingus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina atsakovo sunkią turtinę padėtį, tačiau kitų duomenų, kurie atspindėtų realią jo turtinę padėtį, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovas nurodo, kad jis pateikė teismui visus teismo 2021-02-19 pranešime dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo pareikalautus duomenis apie turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas visų rūšių pajamas ir pabrėžia, kad teismas nereikalavo pateikti duomenų apie atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas. Toks atsakovo teiginys neatitinka tikrovės, nes 2021-05-13 ieškovės atstovė, teikdama teismui prašymą dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo būtinu paminėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo sutuoktinės turtinę padėtį. Šio teismo posėdžio metu dalyvavo atsakovo atstovė, kuriai buvo žinoma, kad ieškovė sekančiame posėdyje pasirengusi užduoti klausimus dėl atsakovo ir jo sutuoktinės turtinės padėties, tačiau atsakovas sąmoningai pasinaudojo savo teise neatsakyti į advokatės klausimus dėl jo turtinės padėties kredito sutarties sudarymo metu ir jo sutuoktinės pajamų. Atsakovas prieštaravo pats sau, nes iš pradžių teigė, kad kartu su sutuoktine pasiėmė kreditą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir atsakovo šeima kas mėnesį moka įmokas bankui po 658,13 Eur, o namo išlaikymas kainuoja 425 Eur, tačiau į advokatės klausimus dėl sutuoktinės turtinės padėties atsakyti atsisakė.
19.2. teiginiai, kad atsakovas moka Luminor bankui už būsto kreditą, kuris suteiktas buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kiekvieną mėnesį po 112,29 Eur, neatitinka tikrovės, nes ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad ji vykdo prievolę už atsakovą ir yra sumokėjusi pagal kredito sutartį 940 Eur.
19.3. pažymėjo, kad dauguma atsakovo išlaidų atsirado, kai atsakovas buvo skolingas ieškovei už sūnaus išlaikymą, tačiau atsakovo prioritetu buvo jo ir jo sutuoktinės gyvenimo gerinimas, nors ir nepilnamečio vaiko interesų sąskaita. Atsakovas neteikė vaikui išlaikymo ir įsiskolinimas už vaiko išlaikymą sudaro 11 605 Eur, dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas siekia išvengti pareigos išlaikyti vaiką, nes atsakovas galėjo teikti išlaikymą vaikui, tačiau sąmoningai ir tikslingai jo neteikė, dėl ko susidarė įsiskolinimas.
19.4. atsakovo liga nėra lėtinė, atsakovas yra darbingas ir turi galimybę imtis priemonių dėl papildomo pajamų šaltinio. Atmestinas yra atsakovo teiginys, kad nėra aišku, ar atsakovas galės dirbti - tokių duomenų atsakovas nepateikė.
19.5. šalys 6 metus kartu vykdė kredito sutartį ir mokėjo įmokas, butas buvo šeimos būstas. Iš 2013-01-10 teismo sprendimo turinio matyti, kad šalys atskirai susitarė dėl vaiko išlaikymo dydžio ir tai buvo nustatoma izoliuotai nuo ieškovės ir sūnaus galimybės gyventi nemokamai bute.
19.6. Ieškovė nurodė, jog atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ir jos sūnus, kuriam 15 metų, gyvena vieno kambario bute, miega viename kambaryje, todėl sūnus vengia pasikviesti draugų, nes neturi savo nuosavos erdvės.
19.7. Akcentavo, kad iki vaiko pilnametystės liko 3 metai, o tai yra neilgas laiko tarpas, per kurį tėvas galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vaiko išlaikymo išlaidos 11-12 klasėje yra ženkliai didesnės, palyginus su kitais laikotarpiais - jis turės pasirengti brandos egzaminams, lankyti papildomas pamokas, o ieškovė turi planuoti išlaidas, susijusias su diplomo įteikimo ir išleistuvių šventėmis (apranga, avalynė, mokyklos ir kitos išlaidos).
19.8. Nurodė, kad atsakovas privalo įvertinti ir tai, jog jis gyvena užsienyje ir nepasiima vaiko kas antrą savaitgalį bei neturi jokių išlaidų, susijusių su vaiko savaitgaliais ar atostogomis, nes visa vaiko išlaikymo našta atitenka ieškovei. Pas tėvą vaikas buvo prieš du metus, o prasidėjus teisminiam nagrinėjimui tėvas su vaiku faktiškai nebendravo ir jam net neskambina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
21. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkindamas ieškinį pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1773-131/2013 dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisiant iš atsakovo R. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. J., periodinėmis išmokomis po 275 (du šimtai septyniasdešimt penki) Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
22. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad būtina atsižvelgti į padidėjusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi ankstesniu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų ir įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, tėvų gaunamas pajamas, nustatė, kad šalių sūnaus poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 550 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteisė 275 Eur dydžio išlaikymą.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Taigi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir visų pirma, vaikų išlaikymas, jo teikimo tvarka, forma ir dydis yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), tačiau nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis).
24. Kaip teisingai savo sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tėvų galimybės teikti išlaikymą, kaip ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – pasikeitimas turi būti esminis.
25. Teismų praktika priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindą sieja taip pat ir su paties nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimu, šiuo atveju, padidėjimu, kuris galimas dėl įvairių priežasčių – dėl vaiko ligos atsiradusių papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Dėl to, kaip teisingai pastebėjo teismas, ieškinio dalykas nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
26. Teismas, nustatydamas šalių sūnaus poreikius, įvertino sprendimo priėmimo metu esančius vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat akcentavo, kad nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtina siekti, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, todėl išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
27. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.
28. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kaip pasikeitė šalių turtinė padėtis ir kaip pakito sūnaus poreikiai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.
29. Nors atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pateikė teismui visus pareikalautus duomenis apie turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas visų rūšių pajamas, o duomenų apie atsakovo sutuoktinės gaunamas pajamas teismas nereikalavo pateikti, apeliacinės instancijos teismas su tuo sutikti negali. Atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko ir įrodinėdamas aplinkybes apie savo turtinę padėtį turėjo būti suinteresuotas pateikti teismui visus įrodymus. To atsakovui nepadarius sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais, kad atsakovas teismui pateikė tik jam naudingus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina atsakovo sunkią turtinę padėtį, tačiau kitų duomenų, kurie atspindėtų realią jo turtinę padėtį, neteikė.
30. Iš esmės, pažymėtina, kad atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde analizuoja aplinkybes apie savo ir ieškovės gaunamas pajamas, turtinę padėtį, kelia klausimus dėl santuokos nutraukimo metu buvusių atitinkamų susitarimų tarp šalių, teikia informaciją apie savo sveikatos būklę, tačiau neanalizuoja teismo sprendimu išsakytų argumentų, jog jo sūnus nuo 7 m. amžiaus užaugo iki 15 m. amžiaus, dėl ko pasikeitė jo poreikiai ir visiškai neužsimena apie sūnaus išvadą teikiančiai institucijai išsakytas mintis, jog su tėvu bendrauja mažai bei norus daugiau bendrauti bent telefonu. Apeliantas nepasisakė dėl konkrečių sūnaus išlaikymui prašomų priteisti sumų, nenurodė, kurios iš jų, jo nuomone, yra per didelės ar kurių poreikių jo sūnus turėtų atsisakyti.
31. Sutiktina su sprendime išdėstytais argumentais, kad atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, lavinimui, transportui, odontologo paslaugoms (breketų sistemai) ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Teismas įvertino, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra net mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur) ir tik šiek tiek didesnė už minimalų darbo užmokestį, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose, todėl teisingai nusprendė, kad ieškovės prašomas priteisti 275 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis ar neracionalus.
32. Nėra pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, kad per aštuonerius metus finansinė situacija apskritai pakito, visuotinai žinoma, jog padidėjo kainos, taip pat apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog atsirado didesnių paauglio berniuko poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui, užklasinei veiklai. Nors apeliantas, kaip jau minėta, skunde šių aplinkybių neanalizavo, jo sūnus pradėjo lankyti mokyklą, taip pat būrelius (paauglys sportuoja), tad atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, ką patvirtino išvadą teikiančiai institucijai ir pats T. J., nurodydamas, jog jo poreikiams mama pinigų pritrūksta.
33. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo netinkamai ir prieštaringai vertintų aplinkybių apie atsakovo sveikatą, turtinės padėties pokyčius, atmestini, nes yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Sprendime teismas visus įrodymus vertino bendrai, neatsiedamas vieno nuo kito ir pagrįstai byloje prioritetu laikė ne atsakovo šiuo metu patiriamas sveikatos problemas bei laikinus turtinius praradimus, bet nepilnamečio akivaizdžiai padidėjusius poreikius.
34. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas skolingas ieškovei už sūnaus išlaikymą, - atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, įsiskolinimas už vaiko išlaikymą sudaro 11 605 Eur, taigi, sprendimu pagrįstai konstatuota, kad atsakovas vengia pareigos išlaikyti savo sūnų.
35. Negalima neatsižvelgti ir į atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, kad reikia įvertinti tai, jog atsakovas gyvena užsienyje, taigi, nepasiima vaiko kas antrą savaitgalį bei neturi išlaidų, susijusių su sūnaus savaitgaliais ar atostogomis, o visa vaiko išlaikymo našta atitenka ieškovei.
36. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, o tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nors apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytos teisės aiškinimo taisyklės, nes nesant tam teisinio pagrindo šalių teiktino išlaikymo vaikui dydžio nesumažino valstybės vaikui mokamos išmokos suma, atkreiptinas dėmesys, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas; tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
37. Taigi, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių (su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan.), tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog išlaikymas vaikui nemažintinas ir laikė, kad valstybės mokama išmoka priskiriama papildomiems šalių paauglio sūnaus poreikiams tenkinti.
38. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, motyvavo savo sprendimą, argumentuotai nurodė, kodėl vienus įrodymus laiko patikimesniais, o kitus atmeta dėl jų nepakankamo patikimumo. Vien tai, jog teismas, priimdamas sprendimą, įrodymus byloje vertino ne atsakovo naudai, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis). Tokiu atveju svarbu, kad teismas tinkamai motyvuotų vienokį ar kitokį priimamą sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius argumentus dėl ginčo aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų įrodomosios galios ir jų patikimumo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Ieškovė prašo priteisti iš apelianto 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, atmetus apelianto apeliacinį skundą ir palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir priteisti jos naudai iš apelianto 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.