Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi pareiškėjo V. D. skundą privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto prieš Č. K., kurį kaltina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, prieš I. K., kurią kaltina pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, prieš Č. K. ir I. K., kuriuos kaltina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 294 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 30 d. gautas V. D. skundas dėl privataus kaltinimo bylos proceso iškėlimo, juo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn Č. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, I. K. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, Č. K. ir I. K. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Č. K. ir I. K. yra kaltinami tuo, kad 2014-10-20, apie 11:00 val. Vilniuje, adresu: Panevėžio g. 16, LT-02112, (Č. K. buvo neblaivus (nustatytas 1.25 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), veikdami bendrininkų grupe kartu užėję į jam, jo sutuoktinei D. D., L. Š. bei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (nei Č. K., nei I. K. šis žemės sklypas nuosavybės teise nepriklauso) be jo sutikimo, gavę jo žodinį įspėjimą savavališkai užkasinėjo jam ir jo sutuoktinei D. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią kanalizaciją fekalijoms (rezervuarą), minėtu veiksmu padarydami veiką, numatytą LR BK 294 str. l d., t. y. nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos. Dėl šios veikos jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą. 2014-05-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas rašte konstatavo, kad atlikus teritorijos, esančios Vilniuje, adresu Panevėžio g. 16-6, LT-02112, patikrinimą, vietinis nuotekų įrenginys neperpildytas ir jokie kvapai į aplinką nesklinda. 2014-07-15 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas A. M. pranešime dėl informacijos pateikimo yra nurodoma, kad apibendrinus patikrinimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajame policijos komisariate iš viso buvo gauti 8 (aštuoni) V. D. pareiškimai dėl Č. K. neteisėtų veiksmų, kas liudija, jog jie daromi sistemingai, todėl aiškiai matyti, kad tokie veiksmai atitinka būtent nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. l d., o ne administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str. (savavaldžiavimas), sudėtį. Minėti pareiškimai buvo susiję ne tik su Č. K., bet ir su I. K. neteisėtais veiksmais. 2014-11-20 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Al 1-17784/14 Č. K. jau buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str. dėl to, kad 2014-05-09 ir 2014-05-17 užkasinėjo jam ir jo sutuoktinei D. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią kanalizaciją fekalijoms (rezervuarą). Nusikalstama veika padaryta žala yra užfiksuota 2014-10-20 ir 2014-11-01 jo padarytomis nuotraukomis. Skunde taip pat pažymi, kad I. K. yra kaltinama tuo, kad 2014-10-20, apie 11:00 val. Vilniuje, adresu: Panevėžio g. 16, LT-02112, kartu su Č. K. užėjusi į jam, jo sutuoktinei D. D., L. Š. bei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą prie jam ir jo žmonai D. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios kanalizacijos fekalijoms (rezervuaro) pradėjo šaukti ant jo necenzūriniais žodžiais ir lenkė Č. K. jį mušti bei naudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, minėtais veiksmais padarė veiką numatytą LR BK 24 str. 5 d. ir 140 str. l d., t. y. kurstė mušant ar kitaip smurtaujant sukelti žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Padarytą nusikalstamą veiką patvirtina: 1) 2014-10-20 nuotrauka; 2) 2014-10-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto O. P. išvada. Be to, skunde nurodo, kad Č. K. yra kaltinamas tuo, kad 2014-10-20, apie 11:00 vai. Vilniuje, adresu: Panevėžio g. 16, LT-02112, būdamas neblaivus (nustatytas 1.25 promilės girtumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, užėjęs į jam, jo sutuoktinei D. D., L. Š. bei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, prie jam ir jo sutuoktinei D. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios kanalizacijos fekalijoms (rezervuaro) pradėjo ant jo šaukti necenzūriniais žodžiais, dėl chuliganiškų paskatų kelis kartus ranka sudavė į kairę veido pusę, ir kartą koja į tarpukojį bei į nugarą. Po kurio laiko jam grižus į įvykio vietą, tam, kad užfiksuoti įvykį, pakartotinai bandė jį mušti, tačiau jam nepažįstamas Č. K. į namus atvežęs asmuo jį sutramdė, todėl Č. K. nebaigė veikos ne dėl jo valios priklausančių aplinkybių. Tęsdamas nusikalstamą veiką dėl minėto įvykio būdamas pristatytas į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą koridoriuje spyrė jam, minėtais veiksmais padarydamas veiką, numatytą LR BK 22 str. l d. ir 140 str. l d., t. y. pasikėsino mušant ar kitaip smurtaujant sukelti žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti ir veiką, numatytą LR BK 140 str. l d., t. y. mušant ar kitaip smurtaujant sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. 2014-10-20 dėl šios veikos kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2014-10-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrius specialistas O. P. priėmė išvadą, kurioje nurodoma, kad jam yra padaryta poodinės kraujosruvėlės kairio skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2014-10-20. 2014-11-10 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja A. J. vadovaujantis LR BPK 407 str. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi buvo padaryta veiką, numatyta LR BK 140 str. l d., kuri priklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrajame policijos komisariate buvo apklausta I. K. bei telefonu buvo bendrauta su Č. K., kurie pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją, jog neva pats provokavo tokių neteisėtų veiksmų atlikimą. Č. K. ir I. K. yra suinteresuoti bylos baigtimi sutuoktiniai. Tyrimo metu nebuvo išaiškintas, ieškomas ir apklausiamas įvykį matęs ir Č. K. į namus atvežęs bei jį sutramdęs asmuo. Kadangi tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris jaučiamas iki šiol, dieną ir naktį patiria didelių dvasinių išgyvenimų, negali naktimis miegoti, jį kankina Č. K., kaip daugelį kartų teisto už nusikaltimas veikas ir sistemingai darančio teisės pažeidimus, baimės ir nesaugumo jausmas, kuris yra jo kaimynas, dėl ko kasdien patiria nepatogumus, išeinant iš namų ir grįžtant namo, darbe jį kankina emocinė depresija, padaryta nusikalstama veika patyrė pažeminimą kitų žmonių atžvilgiu, sumažėjo jo bendravimo su kaimynais ir kitais asmenimis galimybės, padidėjo spaudimas, jam buvo padaryta neturtinė žala. Padarytą nusikalstamą veiką patvirtina: 1) 2014-10-20 nuotrauka; 2) 2014-10-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto O. P. išvada; 2) 2014-11-10 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos A. J. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas nepriimtinas ir jis kartu su kita rašytine medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 34 str. privačiam kaltintojui įstatymas nustato pareigą būti aktyviam procese – teikti įrodymus, palaikyti kaltinimą. Vadinasi šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus ir jis negali būti įpareigojamas pats savo iniciatyva įrodymus rinkti. Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Įvertinus 2014-12-29 V. D. pateiktą skundo dėl privataus kaltinimo bylos proceso iškėlimo ir jo priedų turinį, nustatytos aplinkybės, trukdančios teismui nagrinėti bylą, kurios išdėstomos žemiau.

Vadovaujantis BPK 407 str., baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 148 (žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas), 152 (seksualinis priekabiavimas), 154 (šmeižimas), 155 (įžeidimas), 165 (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas), 168 (neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas) straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse (turto sunaikinimas ar sugadinimas), 188 (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo), 313 (mirusiojo atminimo paniekinimas) straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus.

V. D. skunde nurodytas BK 294 straipsnis nepatenka į šį sąrašą, todėl baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje, yra nagrinėjamos bendra tvarka, t. y. dėl šių veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas, jei asmuo kreipiasi dėl to į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, spręstina, kad V. D. prašymas iškelti baudžiamąją bylą Č. K. ir I. K. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį negali būti tenkinamas.

Kaltinimas I. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. ir 140 str. 1 d. suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta, kokia yra kaltinimo apimtis. Nors V. D. skunde teigia, kad I. K. „pradėjo šaukti ant manęs necenzūriniais žodžiais“, tačiau nenurodo, kokius būtent necenzūrinius žodžius vartojo, kokiu tikslu, motyvu tai darė. Skunde V. D. taip pat nurodo, kad I. K. „lenkė Č. K. mane mušti bei naudoti mano atžvilgiu fizinį smurtą, minėtais veiksmais padarė veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. ir 140 str. 1 d., t.y. kurstė mušant ar kitaip smurtaujant sukelti žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužaloti ar trumpam laikui susargdinti. Padarytą nusikalstamą veiką patvirtina: 1) 2014-10-20 nuotrauka; 2) 2014-10-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto O. P. išvada“. Tačiau iš skunde nurodytų teiginių lieka neaišku, kokiais I. K. veiksmais ir (ar) žodžiais pasireiškė I. K. kurstymo būdai, t.y. lenkimas Č. K. padaryti BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, „Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 5 dalis). Kurstymo būdai įstatyme neišvardyti, jie gali būti įvairūs, tačiau kurstymu, net ir užmaskuota forma, paprastai pripažįstami aktyvūs, kurstomam asmeniui sukeliantys sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką veiksmai.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2010). Dėl šios priežasties, taip pat lieka neaišku, kodėl I. K. lenkė Č. K. padaryti būtent BK 140 str. 1 d. nurodytą nusikalstamą veiką, o ne, pavyzdžiui, BK 138 str. 1 d., be to, būtent kurią / kurias iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų / as. Taip pat iš šių skunde nurodytų sakinių lieka neaišku, kuo remiantis teigiama, kad įrodomąją reikšmę, nustatant I. K. kaltę, padarius BK 24 str. 5 d., 140 str. 1 d. numatytas veikas, turi V. D. pateikti 2014-10-20 nuotrauka ir 2014-10-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto O. P. išvada, kurie galimai įrodo jau padarytą, t.y. baigtą nusikalstamą veiką, tačiau ne lenkimą padaryti BK 24 str. 5 d., 140 str. 1 d. numatytą veiką. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog šiais duomenimis įrodinėjama padaryta, t.y. baigta nusikalstama veika.

Kaltinimas Č. K. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d., suformuluotas neaiškiai, nėra tiksliai apibrėžta, kokia yra kaltinimo apimtis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių patvirtinti V. D. skunde išdėstytus teiginius apie tai, kad Č. K. 2014-10-20, apie 11:00 val., buvo neblaivus (1, 25 promilių girtumas). Be to, nors V. D. skunde teigia, kad Č. K. „pradėjo šaukti ant manęs necenzūriniais žodžiais“, tačiau nenurodo, kokius būtent necenzūrinius žodžius vartojo, kokiu tikslu, motyvu tai darė. V. D. taip pat nenurodo, kuo pasireiškė bandymas jį pakartotinai sumušti, kai jis grįžo į įvykio vietą tam, kad užfiksuotų įvykį, kuo pasireiškė Č. K. sutramdymas. Taip pat iš skundo matyti, buvo kviesta policija ir Č. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą, tačiau, tokiais atvejais, pagal formuojamą teismų praktiką, į bylą pateiktini duomenys, patvirtinantys policijos pareigūnų atvykimą (pavyzdžiui, žr. 2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. PK-2628-870/2014). Iš skundo turinio lieka neaišku, kiek kartų Č. K. spyrė V. D., kokiu tikslu, motyvu. Skunde iš pradžių pažymima, kad Č. K. bandė pakartotinai mušti V. D., nenurodant BK straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šią veiką, o vėliau nurodoma, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, Č. K. padarė BK 22 str. 1 d., 140 str. 1 d. numatytą veiką, tačiau nepaaiškinama, kokiais veiksmais Č. K. policijos komisariato koridoriuje padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 140 str. 1 d.. Taip pat skunde nurodoma, kad Č. K. Panevėžio g. 16 esančiame žemės sklype kelis kartus sudavė V. D. ranka į kairę veido pusę, kartą koja į tarpukojį, nugarą, tačiau nenurodo BK straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šiuos veiksmus. Toliau nurodoma, kad policijos komisariate Č. K. spyrė V. D., minėtais veiksmais padarydamas veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 140 str. ir veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Iš tokios kaltinimo formuluotės lieka neaišku, kodėl Č. K., policijos komisariate įspyręs V. D., kaltinamas BK 22 str. 1 d., 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymu. Kalbant apie BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą, pažymėtina, kad pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris: 1) mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba 2) mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (pavyzdžiui, žr. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. PK-2530-576/2013). Šiuo konkrečiu atveju susipažinus su skundo turiniu ir suformuluotu kaltinimu konstatuotina, kad nėra aišku, ar dėl fizinio skausmo sukėlimo, ar dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ar dėl abiejų BK 140 str. 1 d. nurodytų nusikaltimo sudėties požymių, prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą Č. K. atžvilgiu. Taigi, konkretintinas kaltinimas, nurodant, už kokius konkrečius veiksmus asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal kurį BK straipsnį. Pats V. D. skunde cituoja specialisto išvadą, kurioje inter alia nurodoma, kad V. D. padarytos poodinės kraujosruvėlės kairio skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu, tačiau nenurodo, koks tas bukas daiktas bei duomenų apie jo buvimo vietą.

Kartu su privataus kaltinimo skundu teismui turi būti pateikiami originalūs dokumentai arba tinkamai patvirtintos jų kopijos, t.y. nepateikus šių dokumentų originalų, jų netinkamai patvirtinti nuorašai neturi juridinės galios (pavyzdžiui, žr. 2013 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. PK-1709-668/2013). Prie skundo pridėti rašytiniai įrodymai (2014-10-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus išvados kopija, 2014-07-15 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato laikinai viršininko pareigas einančio A. M. pranešimas dėl informacijos pateikimo kopija, 2010-09-01 nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo kopija) neatitinka teismui teikiamų dokumentų reikalavimų, t. y. jie nėra originalūs, nėra patvirtinti juos išdavusio asmens (organizacijos) ar pareigūno, turinčio teisę patvirtinti dokumentų nuorašus; be to, prie skundo pridėtos foto nuotraukos, tačiau skunde nenurodoma foto nuotraukų padarymo aplinkybės, jį daręs asmuo, kas yra svarbu tokio įrodymo leistinumo naudoti bylose išsprendimui.

Nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui turi būti išsiunčiamas pareiškimo nuorašas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 413 - 414 str., 2014 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. PK-1893-720/2014, 2014 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. PK-1688-668/2014), o, šiuo atveju, byloje yra tik 2 2014-12-22 skundo dėl privataus kaltinimo bylų proceso iškėlimo egzemplioriai (originalai), iš kurių vienas skirtas teismui, nors skundu ketinama iškelti privataus kaltinimo bylos procesą dviems asmenims, t.y. Č. K., I. K., kuriems turi būti išsiųsti nagrinėjamo skundo nuorašai.

Privatus kaltintojas nenurodė, ar yra liudytojų, kurie galėtų patvirtinti skunde išdėstytas aplinkybes, ir kuriuos teismas galėtų iškviesti į teismo posėdį (pavyzdžiui, žr. 2014 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. PK-1435-654/2014). Tačiau V. D. skunde nurodo, jog Č. K. įspyrė jam Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2PK koridoriuje, todėl šią veiką galėjo pastebėti 2PK buvę pareigūnai ar kiti asmenys. Vis dėlto, V. D. nenurodo, ar tokių asmenų buvo, taip pat šių asmenų vardų, pavardžių, anketinių duomenų. Be to, 2014-11-10 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2014-10-20, apie 10:58 val., buvo gautas BPC pranešimas, kurio pagrindu policijos pareigūnai atvyko į Panevėžio g. 16-6. Taigi, skunde nenurodoma ir ta aplinkybė, ar atvykę policijos pareigūnai matė V. D. atžvilgiu daromas nusikalstamas veikas, šių liudytojų (policijos pareigūnų) vardai, pavardės, anketiniai duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoju taip pat šioje byloje minimas nenustatytas asmuo, sutramdęs Č. K..

Teismui pateikiamame skunde privataus kaltinimo tvarka turi būti nurodyti skundą padavusio asmens visi tikslūs anketiniai duomenys, inter alia, gimimo data (pavyzdžiui, žr. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-27 nutartis Nr. PK-249-537/2011, 2013 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. PK-2574-408/2013, 2013 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. PK-2201-408/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui pateikiamame skunde privataus kaltinimo tvarka nėra nurodyta skundą padavusio asmens gimimo data.

Konstatuotina, kad nustatytos aplinkybės trukdo teismui nagrinėti bylą, nes nėra aiškios nagrinėjimo teisme ribos (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. D. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 407, 412 straipsnio 3 dalimi, 412¹ straipsniu, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti V. D. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui.

Išaiškinti V. D., kad skundo (pareiškimo) grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.