Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi M. P., gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. rugpjūčio 8 d. gautas pareiškėjo M. P. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnyje bei 140 straipsnio 1 dalyje numatyto (ų) nusikaltimo (ų) padarymu kaltina asmenį, įvardijamą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) viršininką E. V. B..

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalis numato, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Remiantis susiklosčiusia teismų praktika privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Pareiškėjo M. P. pateiktas skundas neatitinka aukščiau nurodytų įstatymo skundui keliamų reikalavimų.

Pateiktame skunde trūksta BPK 412 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Vien nurodomos asmens vardo ir pavardės, darbo vieta, pareigos, nenurodant šio asmens gyvenamosios vietos (ko įsakmiai reikalauja BPK 412 straipsnio 2 dalis) nepakanka tam, kad skundas būtų pripažintas tinkamu ir priimtas nagrinėjimui į taikinamąjį posėdį. Pažymėtina, kad ir pagal nusistovėjusią praktiką teismo šaukimas baudžiamojoje byloje pirmiausia siunčiamas asmens gyvenamosios vietos adresu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas.

M. P. kaltina E. V. B. fizinio skausmo sukėlimu, tačiau prie pateikto skundo nėra jokių įrodymų, duomenų (asmenų liudijimų, policijos pareigūnų iškvietimo dėl sumušimo, iš gydytojų gautų dokumentų), patvirtinančių patirtus sužalojimus. Pareiškėjas skunde, kurį pateikė Sveikatos apsaugos ministrui V. A. nurodo kiek kitokias konflikto aplinkybes: “bandydamas iš jo atimti savo dokumentą tarp mūsų įvyko susistumdymas ir tada atstumdamas mane jis trenkė kumščiu į mano krūtinę”. Esant tokiam paaiškinimui darytina išvada, kad konfliktą pradėjo pats pareiškėjas. Taip pat M. P. kaltina E. V. B. ir nusikalstamos veikos padarymu – įžeidimu (BK 155 straipsnio 1 dalis), tačiau pateiktas veikų apibūdinimas neleidžia laikyti, kad laikytasi BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų nukentėjusiojo skundo (dalyje dėl formuluojamo kaltinimo) turiniui. Iš skundo turinio darytina išvada, kad konfliktas vyko tarnybiniame kabinete, tačiau skunde nurodoma, kad įžeidimas pasireiškė viešoje vietoje, dienos metu metimu į veidą suplėšytų dokumentų skiaučių ir smogimu į krūtinę tarnybiniame kabinete. Teismui nėra aišku, ar pareiškėją įžeidė kaip jis skunde nurodo “sudavė kumščiu į krūtinę” (panaudotas smurtas) ar toks veiksmas sukėlė jam fizinį skausmą, ar ta pačia veika asmuo kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas.

Pateiktame skunde prašoma civiliniu atsakovu įtraukti juridinį asmenį VšĮ “(duomenys neskelbtini)”, tačiau skunde nusikalstamų veikų padarymu kaltina fizinį asmenį. Pareiškėjas remiasi CK 6.264 straipsnio 1 dalimi. Tačiau vien tai, kad konfliktas kilo ligoninėje nereiškia, kad aprašyta veika kilo vykdant darbines funkcijas, išdėstytas pareigybės aprašyme.

Esant aukščiau išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad skundas neatitinka įstatymo skundui nustatytų reikalavimų ir, kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti M. P. skundą asmens, įvardinto kaip VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini)viršininką E. V. B., atžvilgiu ir grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.