Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, laikino motinos valdžios apribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. gegužės 18 d. teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV), kuris yra paskirtas vykdyti centrinės institucijos funkcijas, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių nei 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių pagal Reglamentą (50 straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymui) ir pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) (6 straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymui, prašymas, kuriame prašoma: 1) pateikti informaciją, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis vis dar yra galiojanti, nepanaikinta, nepakeista, ar nėra užsibaigęs teisminis procesas civilinėje byloje; 2) išaiškinti, kaip turėtų būti priverstinai vykdoma kitose Europos Sąjungos valstybėse 2022 m. liepos 25 d. nutarties dalis dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 dalies, susijusios su išlaikymu M. M. S., galiojimo ir vykdymo sustabdymu; 3) patikslinti, ką reiškia nutarties formuluotė „susijusi su išlaikymu M. M. S.“; 4) išaiškinti, ar pagal 2022 m. liepos 25 d. nutartį turi būti sustabdytas T. M. turimo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas ir su tuo susiję priverstinio vykdymo procesai, vykstantys kitose Europos Sąjungos šalyse. Nurodo, kad T. M. yra pateikęs VSDFV, kaip centrinės institucijos funkcijas vykdančiai institucijai, prašymą pateikti 2022 m. liepos 25 d. teismo nutartį priverstiniam vykdymui kitose Europos Sąjungos šalyse – Vokietijoje ir Nyderlandų Karalystėje. Tačiau minėtos valstybės nepradeda priverstinio vykdymo, nes joms kyla neaiškumų dėl minėtos teismo nutarties galiojimo ir taikymo, ypač toje nutarties dalyje dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo sprendimo vykdymo sustabdymo visose Europos Sąjungos valstybėse.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo sąlygų išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies, t. y. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nepilnamečio vaiko M. M. S. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu T. M.; iš atsakovės Z. C. S. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. M. S. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskirtas T. M.; bei sustabdytas Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L.R.) (toliau – ir Nyderlandų teismo sprendimas) dalies, susijusios su išlaikymu M. M. S., galiojimas ir vykdymas visose Europos Sąjungos valstybėse, remiantis Reglamento 17 straipsniu.

15. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima ir tai, jog teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų; teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015).

18. Apeliantas nurodo, kad VSDFV prašymas paduotas tam teisės neturinčio asmens, nesant įstatyminio pagrindo nagrinėti tokį prašymą, nes vykdymas Lietuvoje nevyksta ir negali vykti, o VSDFV nėra įgaliota vykdyti teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį Lietuvoje ir neturėjo jokio pagrindo prašyti vykdymo išaiškinimo, todėl VSDFV prašymas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.

19. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 50 – 51 straipsniuose nurodytos bendrosios ir specifinės centrinių institucijų funkcijos. Centrinės institucijos teikia pagalbą dėl 56 straipsnyje (dėl teismo sprendimo pripažinimo, vykdymo ir kt.) nurodytų prašymų ir visų pirma: a) perduoda ir priima tokius prašymus; b) inicijuoja arba palengvina su tokiais prašymais susijusio proceso pradėjimą (Reglamento 51 straipsnio 1 dalis). 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje taip pat nurodytos bendrosios ir specialiosios centrinės institucijos funkcijos.

20. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 31⁵ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius. Minėto įstatymo 31⁹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos 6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius.

21. Nagrinėjamu atveju VSDFV kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad VSDFV yra paskirta vykdyti centrinės institucijos funkcijas, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju VSDFV yra laikytina tinkamu subjektu tokio prašymo pateikimui. Apelianto nurodyti argumentai neleidžia daryti priešingos išvados.

22. Apelianto nuomone, teismo išaiškinimu 2022 m. liepos 25 d nutarties dalies turinys ir esmė dėl Nyderlandų teismo sprendimo galiojimo sustabdymo iš esmės pakeičiama, kas yra visiškai neteisėta. Teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis apribojo Nyderlandų teismo sprendimo galiojimą, neišskiriant jokio specifinio laikotarpio ir nustatė, kad ieškovas yra visų vaiko turtinių teisių uzufruktoriumi, taip pat neišskiriant jokio laikotarpio, o ankstesnių Nyderlandų ir Lietuvos teismo sprendimų dėl išlaikymo prievolių ir tėvų pareigų galiojimas sustabdytas. Pasak apelianto, nustačius naują išlaikymo tvarką 2022 m. liepos 25 d. nutartimi, tvarka nustatyta ankstesniu Nyderlandų sprendimu, dėl periodinių mokėjimų už visą laikotarpį iki ir po 2022 m. liepos 25 d. nustojo galioti nuo 2022 m. liepos 25 d. Apelianto nuomone, nustačius vaiko gyvenamą vietą su ieškovu ir paskyrus ieškovą vaiko turtinių teisių uzufruktoriumi, atsakovė neteko visų teisių į visas vaiko turtines teises, įskaitant visus laikotarpius. Tuo tarpu teismas skundžiama nutartimi tai neteisėtai pakeitė, tokiu būdu per išaiškinimo institutą neteisėtai apribodamas ieškovo uzufrukto teisę į visas vaiko turtines teises. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2022 m. liepos 25 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susijusių su vaikui teiktinu periodiniu išlaikymu nuo šios nutarties priėmimo dienos (t. y. į ateitį). Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su ankstesniais laikotarpiais galimai susidariusiais įsiskolinimais ir pan. Taip pat lygiai ta pačia apimtimi buvo taikytas ir Nyderlandų teismo sprendimo galiojimo sustabdymas remiantis Reglamento nuostatomis, t. y. Nyderlandų teismo sprendimo galiojimas sustabdytas tik ta apimtimi, kuria buvo nustatytas periodinis išlaikymas vaikui, ir būtent nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties priėmimo dienos, t. y. atsižvelgiant į pasikeitusią šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir aplinkybę, kad sūnumi rūpinasi ir jį išlaiko apeliantas, nuo 2022 m. liepos 25 d. sustabdyta prievolė apeliantui mokėti išlaikymą savo sūnui M. M. S., mokanti jį vaiko motinai Z. C. S.. Pažymėtina, kad 2022 m. liepos 25 d. nutartimi nebuvo sprendžiama ir nėra pasisakyta dėl iki 2022 m. liepos 25 d. galiojusio M. M. S. išlaikymo prievolės, todėl Nyderlandų teismo sprendimo dalies galiojimo sustabdymas yra susijęs tik su periodinio išlaikymo mokėjimo sustabdymu po 2022 m. liepos 25 d. Todėl pripažintini kaip teisiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovė neteko visų teisių į visas vaiko turtines teises, įskaitant visus laikotarpius, nes tokie klausimai nebuvo sprendžiami. Įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo išaiškinimus dėl 2022 m. liepos 25 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pateiktas nutarties išaiškinimas negali būti laikomas teismo nutarties pakeitimu ir spręstų klausimų ribų peržengimu ar teismo motyvų praplėtimu, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo skundžiamos nutarties naikinti. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimu ir kitaip vertina teismo padarytas išvadas, nesudaro pagrindo teismo išaiškinimus pripažinti neteisingais.

24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.