- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-310-779/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04967-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- Z. C. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino motinos valdžios ribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinę byla pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino motinos valdžios ribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir susijusių klausimų, kuriuo, be kita ko, prašoma pakeisti vaiko M.M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą, nustatant ją su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; nuspręsti, kad tėvų valdžią laikinai įgyvendina tik ieškovas ir laikinai apriboti atsakovės motinos valdžios teises; nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakove; sprendime nurodyti, kad šis sprendimas pakeičia Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą dėl išlaikymo prievolių byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5298-131/2013, o šiais Lietuvos ir Olandijos teismų sprendimais priteisto išlaikymo išieškojimas iš ieškovo nutraukiamas.
2. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) sustabdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 121276 (L. R.) galiojimą ir bet kokius vykdymo veiksmus visose Europos Sąjungos valstybėse dalyje dėl išlaikymo sutuoktinei, remiantis Reglamento 17 straipsnio dalyje dėl sutuoktinio išlaikymo; 2) areštuoti 30 000 Eur atsakovės turto.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9347-1157/2022 ieškovo T. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2564-967/2022 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9347-1157/2022 palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
5. 2022 m. gruodžio 8 d. ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė Reglamento 4/2009 17 straipsnio pagrindu sustabdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 121276 (L. R.) dalies dėl sutuoktinio išlaikymo galiojimą visoje Europos Sąjungoje iki galutinio sprendimo priėmimo byloje.
6. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, jog ieškovas vienas išlaiko šalių sūnų, kuriam atsakovė nemoka išlaikymo ir visiškai neprisideda prie vaiko auginimo daugiau nei 1,6 metų. Ieškovui būtina dirbti, kad galėtų išlaikyti sūnų ir pilnai patenkinti jo poreikius. Nurodė, jog ieškovas tvarko dokumentus darbui Vokietijoje, tačiau negali pradėti darbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl nesureguliuotos teisinės situacijos dėl nesuderinamų vienas kitą paneigiančių Lietuvos ir Olandijos teismų sprendimų dėl sutuoktinio išlaikymo. Ieškovo teisė į teisinį tikrumą, į teises, kurias jis turi pagal Lietuvos teismo sprendimus, jo teises į darbą, laisvą judėjimą Europos Sąjungoje pažeidžiamos kiekvieną dieną. Ieškovo teigimu, siekiant apginti pagrindines asmens ir vaiko teises, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali iš dalies ar pilnai sutapti su ieškinio reikalavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
8. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti susirašinėjimai su įdarbinimo agentūra nepagrindžia fakto, jog jis darbo santykiais būtų susijęs ne su Lietuvos Respublikoje registruotu darbdaviu ir darbo užmokestį gautų ne į Lietuvos Respublikoje esančią banko sąskaitą. Kita vertus, netgi nustačius aplinkybę, jog asmuo įsidarbintų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje registruotoje įmonėje, tai savaime nesudarytų pagrindo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo nurodomi galimai patiriami suvaržymai nepagrindžia, jog pats sprendimo vykdymas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą aplinkybę dėl jo vykdymo pradžios momento, pasunkėtų.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti ir su ieškinio dalyku, šiuo atveju taip pat neįrodo, jog nagrinėjamu atveju šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra būtinas. Ieškovo pavyzdys, kuomet šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susiję su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta ir išlaikymu, negali būti sutapatintos su šiuo metu reiškiamu prašymu – faktinė padėtis, susijusi su šalių nepilnamečiu vaiku, yra pasikeitusi – vaikas faktiškai gyvena su tėvu, todėl atitinkamai buvo taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikinai sureguliuota faktinė padėtis bei nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, taip pat, atsižvelgiant į tai – priteistas laikinas išlaikymas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikas nebegyvena Nyderlanduose su motina, sustabdytas tėvo teiktinas išlaikymas. Tuo tarpu 2022 m. gruodžio 8 d. pateiktu prašymu siekiamas rezultatas yra visiškai skirtingas – ieškovas siekia, jog visoje Europos Sąjungoje būtų sustabdyta Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo (Lietuvoje nepripažįstamo) dalis, susijusi su sutuoktinės išlaikymu, tuo tarpu pasikeitusių aplinkybių, susijusių su sutuoktinių išlaikymu, šiame kontekste ieškovas nenurodė ir įrodymais nepagrindė.
10. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė jokių realių įrodymų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.
11. Teismas pažymėjo kad iš esmės su analogišku prašymu (tik nenurodydamas aplinkybių dėl ketinimo įsidarbinti Vokietijoje ir kitu aspektu vertindamas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vaiko atžvilgiu) ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą ir 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetus ieškovo atskirąjį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Ieškovas T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo išspręsti teisinę anomaliją dėl vienu metu galiojančių, bet visiškai nesuderinamų šalių santykių režimų, kylančių iš Nyderlandų ir Lietuvos teismų sprendimų dėl išlaikymo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apsaugos priemones, kuriomis situacija būtų sureguliuota iki galutinio sprendimo priėmimo.
12.2. Teismas neįsigilino į faktines ir teisines aplinkybes ir visiškai klaidingai vertino išlaikymo klausimo reguliavimą šioje byloje dėl nesuderinamų, bet Lietuvoje ir ES pripažįstamų ir vienu metu galiojančių Lietuvos ir Olandijos nustatyto teisinio santykių reguliavimo tarp šalių. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje teigia teismas, Nyderlandų Karalystės sprendimas dėl sutuoktinės išlaikymo yra pripažįstamas Lietuvoje ir visose ES valstybėse narėse automatiškai ir negali būti nepripažįstamas. Lygiai taip pat visose valstybėse narėse pripažįstamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kur nuspręsta, kad atsakovė kalta dėl santuokos išrimo ir pagal įstatymą neturi teisės į išlaikymą. Teismas neteisingai vertino teisines šios situacijos aplinkybes ir neįvertino, kad ieškovas neturi pareigos mokėti išlaikymą atsakovei, o atsakovė neturi teisės į išlaikymą ir neteisingai traktuota, kad neva ieškovas turi pareigą mokėti atsakovei išlaikymą, o atsakovė turi teisę į išlaikymą, bet ieškovas ieškiniu prašo šią prievolę panaikinti.
12.3. Teismas neįvertino esminių aplinkybių, kad nepriklausomai nuo būsimo sprendimo byloje, ieškovas neturi prievolės mokėti išlaikymą sutuoktinei, o ji neturi teisės į išlaikymą, bet dėl Europos teisę pažeidžiančio „alternatyvaus“ teisinio reguliavimo pagal Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.), bendroje ES teisinėje erdvėje, vienu metu vienodai galioja du tarpusavyje visiškai nesuderinami Lietuvos ir Olandijos teismų sprendimai, o Olandijos sprendimas atsidaro pažeidus Reglamento 4/2009 jurisdikcijos taisykles (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas byloje 2T-28-186/2015 tarp šalių, aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu, kurio nebereikia įrodinėti). Tokiu būdu, pažeidus ES įstatymus, buvo sukurta alternatyvi teisinė „realybė“, kurioje ieškovas turi pareigą mokėti išlaikymą atsakovei, o ji turi teisę į išlaikymą, kas yra absoliučiai nesuderinama su teisine realybe, kuri egzistuoja Lietuvos teismo sprendimų dėl šalių santuokos nutraukimo ir išlaikymo prievolių pagrindu. Dėl Olandijos teismo sugeneruotos alternatyvios teisinės realybės, ieškovas Europos Sąjungos teisinėje erdvėje atsidūrė situacijoje, kurioje jis vienu metu turi ir neturi išlaikymo prievoles atsakovei. Tokia situacija yra negalima, o nesureguliuoti šalių santykiai neproporcingai pažeidžia ieškovo teisę dirti ir gyventi ES teritorijoje, kas privalo būti sureguliuota bylos metu, pritaikius priemones.
12.4. Ieškovas pagrindė, kad priemonės būtinos laikinai sureguliuoti šalių teisinius santykius ir išvengti žalos atsiradimo bei padidėjimo, dėl negautų pajamų ir galimo išieškojimo veiksmų kitose ES valstybėse narėse, kur ieškovas pradės dirbti. Taip pat būtinos, kad ieškovas galėtų gyventi ir dirbti Vokietijoje ir kitose ES valstybėse narėse, kas šiuo metu apribota. Nepritaikius prašomos priemonės, neproporcingai pažeidžiamos ieškovo teisės, ypač jo teisė į teisinį tikrumą, judėjimo laisvė, teisė dirbti ir gyventi ES Sąjungos valstybėse.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, pagal kurią teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
16. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog nesiėmus prašomų priemonių, būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti prašymo ribų.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
21. Nustačius, kad ieškovo ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.
22. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę iš esmės grindžia tuo, kad, jo manymu, šiuo metu galioja du vienas kitam prieštaringi teismų procesiniai sprendimai, pagal kuriuos ieškovas neturi prievolės mokėti išlaikymą sutuoktinei, o ji neturi teisės į išlaikymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5298-131/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje 2T-28-186/2015), bei Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimas byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.), pagal kurį ieškovas turi prievolę mokėti sutuoktinei išlaikymą.
23. Ieškovo manymu, kadangi Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimas byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) buvo priimtas pažeidus Reglamento 4/2009 jurisdikcijos taisykles, jau šioje proceso stadijoje ieškovo naudai turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 121276 (L. R.) dalies dėl sutuoktinio išlaikymo galiojimo sustabdymas visoje Europos Sąjungoje iki galutinio sprendimo priėmimo byloje), kurios pašalintų Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimu byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) sukurtas teisines pasekmes. Laikinosios apsaugos priemonės taip pat būtinos tam, kad ieškovas galėtų gyventi ir dirbti Vokietijoje ir kitose ES valstybėse narėse.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodinėja ieškinio pagrindu esančias aplinkybes (t. y. jog šiuo metu galioja prieštaringi teismų sprendimai), dėl kurių (ne)egzistavimo teismas pasisakys tik priimdamas sprendimą byloje. Tokių aplinkybių vertinimas yra įrodinėjimo dalyku byloje. Tai, ar minėti teismų sprendimai yra prieštaringi ir negali galioti tuo pat metu, bus nustatyta tik įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiame bylos nagrinėjimo etape, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra pagrindo aptartų aplinkybių vertinti kaip įrodytų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo atžvilgiu neabejotinai galioja prieštaringi teismų sprendimai.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė ir aplinkybių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jam galimai palankus teismo sprendimas praras prasmę, ar kad jų netaikius yra iš esmės pažeidžiami ieškovo teisėti interesai.
26. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.
27. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
28. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra pasiekęs susitarimą dėl įsidarbinimo Vokietijoje (CPK 178 str.). Ieškovo kartu su 2022 m. gruodžio 8 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina tik tai, kad ieškovas siekia, jog būtų įdarbintas Vokietijoje.
29. Byloje nėra pateikta ir duomenų apie tai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovui įsidarbinus Vokietijoje, iš jo bus pradėta vykdyti išieškojimą Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) pagrindu (pvz. informacijos apie tai, kad Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas yra išdavęs vykdomąjį dokumentą ieškovo atžvilgiu ar yra pradėtas priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo procesas) (CPK 178 str.).
30. Ieškovas nepateikė duomenų ir apie tai, kad jei būtų pradėta vykdyti išieškojimą Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) pagrindu, vėliau šioje civilinėje byloje tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui būtų panaikinta ar iš esmės apsunkinta galimybė atgauti tokiu pagrindu iš jo išieškotas sumas (CPK 178 str.).
31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-416-450/2015).
32. Nagrinėjamu atveju ieškiniu, be kita ko, prašoma sprendime nurodyti, kad šis sprendimas pakeičia Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą dėl išlaikymo prievolių byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5298-131/2013, o šiais Lietuvos ir Olandijos teismų sprendimais priteisto išlaikymo išieškojimas iš ieškovo nutraukiamas. Taigi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir pareikšto ieškinio dalykas iš esmės sutampa, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sukurtos teisinės pasekmės, iš esmės prilygstančios teisinėms pasekmės, kurios atsirastų priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, t. y. ieškiniu ginčijamas Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo sprendimas nesaistytų ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju egzistuotų pagrindas taikyti su ieškinio reikalavimu sutampančias laikinąsias apsaugos priemones. Išvada apie tokių išimtinių aplinkybių nebuvimą šioje civilinėje byloje padaryta ir įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuriomis buvo sprendžiami iš esmės analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne(pagrįstumo) klausimai.
33. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių keitimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ir naikinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.