- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-2269-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04967-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- Z. C. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, laikino motinos valdžios ribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, laikino motinos valdžios ribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas teismo prašo Reglamento 4/2009, 17 straipsnio pagrindu sustabdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (L. R.) dalies dėl vaiko išlaikymo dėl laikotarpio iki 2021 m. liepos 25 d. galiojimą visoje Europos Sąjungos teritorijoje iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodo, kad teismas 2021 m. liepos 25 d. nutartimi sustabdė Nyderlandų Karalystės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo dalies dėl vaiko išlaikymo galiojimą visoje ES teritorijoje. 2022 m. liepos 29 d., pritaikius papildomas priemones, buvo visa apimtimi sustabdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Nr. N2-5298-131/2013 dalies, susijusios su gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo tvarkos ir išlaikymu M. M. S., galiojimas ir vykdymas visose Europos Sąjungos valstybėse. Ieškovas manė, kad teismo 2021 m. liepos 25 d. nutartis sprendė dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo dalies dėl vaiko išlaikymo galiojimą visoje ES teritorijoje už visą laikotarpį, kurį apima šis sprendimas, tačiau, atsižvelgiant į 2023 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pateiktą išaiškinimą pasirodė, kad 2021 m. liepos 25 d. nutartimi teismas apskritai nesprendė klausimo dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo dalies dėl vaiko išlaikymo galiojimą visoje ES teritorijoje už laikotarpį iki 2021 m. liepos 25 d. Prašomos priemonės būtinos sureguliuoti šalių tarpusavio santykius dėl uzufrukto teisės į vaiko turtines teises ir pašalinti nesuderinamumą, kylantį dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo dalies dėl vaiko išlaikymo ir 2021 m. liepos 25 d. nutarties, kuris nustato, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, kuris tuo pačiu pagal įstatymą tampa visų vaiko turtinių teisių uzufruktoriumi, o atsakovė šių teisių netenka visa apimtimi. Tik pritaikius priemones dėl laikotarpio iki 2022 m. liepos 25 d. bus pašalinta dviprasmiška situacija, kylanti iš Olandijos teismo sprendimo, kuris priimtas nebeegzistuojančiu pagrindu, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, bet pasikeitus aplinkybėmis teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Z. C. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad Nyderlandų sprendimo galiojimo sustabdymas galimas tik ta apimtimi, kuria buvo nustatytas periodinis išlaikymas vaikui, ir būtent nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties priėmimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su išlaikymu M. M. S. galiojimo ir vykdymo visose ES valstybėse, remiantis Reglamento 17 straipsniu, sustabdymas turėtų būti suprantamas ir vykdomas tuo aspektu, kad minėto Nyderlandų teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktais nepilnamečiui vaikui priteistas periodinis išlaikymas, kurio konkretus dydis bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui šiuo metu nėra žinomas. Kadangi nėra žinomi Nyderlandų Karalystėje taikomi indeksavimo koeficientai, todėl pagrįstai buvo sustabdomas vykdymas tik nuo 2022 m. liepos 25 d. vaikui mokėtino periodinio išlaikymo į ateitį prasme ir reiškia, jog nuo šios dienos tėvas neturi pareigos mokėti vaikui periodinio išlaikymo, tačiau nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki 2022 m. liepos 25 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir inter alia nepilnamečiui vaikui M. M. S. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, kurį turi mokėti atsakovė. Taip pat atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta (anksčiau vaikas gyveno su motina), vaikas nuo 2021 m. liepos mėnesio faktiškai gyvena su tėvu ir tėvo mokamas išlaikymas vaikui (kuris iki tol turėjo būti pervedamas vaiko motinai) tapo neaktualus, sustabdytas Nyderlandų teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo M. M. S. teikimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis nebuvo apskųsta, ji įsiteisėjo.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino T. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 1) sustabdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir bet kokius vykdymo veiksmus visose Europos Sąjungos valstybėse dalyje dėl išlaikymo sutuoktinei, remiantis Reglamento 17 straipsnio dalyje dėl sutuoktinio išlaikymo; 2) areštuoti 30 000 Eur atsakovės turto. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties, 2022 m. lapkričo 3 d. nutartimi ieškovo atskirojo skundo netenkino ir 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti minėto Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo galiojimą, iš esmės pasiektų rezultatą, kurio siekia ieškiniu, t.y. bylai dar nesant išnagrinėtai iš esmės būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. 2023 m. gegužės 26 d. nutartyje teismas pažymėjo, kad 2022 m. liepos 25 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susijusių su vaikui teiktinu periodiniu išlaikymu nuo šios nutarties priėmimo dienos (t. y. į ateitį).
6. 2023 m. gegužės 26 d. nutartyje teismas išaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo dalies, susijusios su išlaikymu M. M. S., galiojimo ir vykdymo visose ES valstybėse, remiantis Reglamento 17 straipsniu, sustabdymas turėtų būti suprantamas ir vykdomas tuo aspektu, kad minėto Nyderlandų teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktais nepilnamečiui vaikui priteistas periodinis išlaikymas, kurio konkretus dydis bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui šiuo metu nėra žinomas, kadangi nėra žinomi Nyderlandų Karalystėje taikomi indeksavimo koeficientai, yra sustabdomas nuo 2022 m. liepos 25 d. vaikui mokėtino periodinio išlaikymo į ateitį prasme ir reiškia, jog nuo šios dienos tėvas neturi pareigos mokėti vaikui periodinio išlaikymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas laikė, jog pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas kreipiasi dėl aplinkybių, dėl kurių teismas jau buvo pasisakęs (pateikęs išaiškinimą). Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių realių įrodymų, jog nepritaikius ieškovo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas Lietuvos teismo sprendimo vykdymas. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės, realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar negalimumui įvykdyti Lietuvos teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas T. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
8. Nurodė, kad prašomos priemonės yra būtinos laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykius dėl uzufrukto ir atstovavimo teisės į vaiko turtines teises ir pašalinti teisinį nesuderinamumą, kylantį dėl Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo dalies dėl vaiko išlaikymo ir Vilniaus apylinkės teismo sprendimo. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad išlaikymas šalių vaikui priteistas Lietuvos teismo sprendimu, tačiau Nyderlandų teismas tą patį klausimą išsprendė lygiagrečiai ir pažeisdamas Išlaikymo Reglamento 4/2009 lis pendends taisyklę priteisė antrą išlaikymą tam pačiam vaikui, kuriam išlaikymas jau buvo priteistas Lietuvos teismo sprendimu. Ieškiniu ieškovas prašo panaikinti Nyderlandų Karalystės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą arba jį pakeisti, nustatant nulinę išlaikymo ir išlaikymo skolos sumą, arba pripažinti, kad atsakovė neturi teisės į išlaikymą, o ieškovas neturi ir negalėjo turėti jokių išlaikymo prievolių, kylančių iš Nyderlandų Karalystės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo, kuris išgautas apgaule suklaidinus teismą dėl atsakovės ir ieškovo pajamų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, o atsakovė privalo mokėti išlaikymą, kurio nemoka dvejus metus. Atsakovė vaiku visiškai nesirūpina nuo 2021 metų, vaikas kategoriškai atsisako su ja gyventi, tačiau Nyderlanduose galioja Lietuvoje nepripažįstamas Nyderlandų sprendimas, pagal kurį vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Ieškovas, negalėdamas atgauti lėšas iš nepagrįstai praturtėjusios nežinia kur esančios atsakovės, patirs žalą, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Atsakovė Z. S., su kuria vaikas negyvena ir kuri vaiku nesirūpina apskritai, nemoka teismo priteisto išlaikymo, su vaiku nebendrauja, jo gyvenime nedalyvauja, ir todėl negali turėti teisės į vaiko turtines teises. Atsakovė elgiasi piktybiškai, nusikalstamai neišlaikydama vaiko, nėra nieko žinoma apie jos pajamas ir turtinę padėti, kur ji šiuo metu gyvena.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas prašo sustabdyti atsakovės uzufrukto teisę valdyti vaiko turtą ir turtines teises, įskaitant vaiko kreditorines teises, prašymas pareikštas vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
11. Ieškovas su atskiruoju skundu teikia į bylą naujus įrodymus: Sodros raštą apie nežinomas atsakovės pajamas ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovo į bylą teikiami papildomai dokumentai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovo teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino ieškovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsisakė sustabdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalies dėl vaiko išlaikymo dėl laikotarpio iki 2021 m. liepos 25 d. galiojimą visoje Europos Sąjungos teritorijoje iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovas ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus bei juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, šiame bylos nagrinėjimo etape negalima spręsti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, taigi yra pagrindas nustatyti esant pirmai prieš tai nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrindimo.
15. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
16. Šiuo atveju ieškovas galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui nepagrindė. Ieškovas nurodo, kad jis, negalėdamas atgauti lėšų iš nepagrįstai praturtėjusios nežinia kur esančios atsakovės patirs žalą, o būsimo sprendimo įvykdymas pasunkės, tačiau šie teiginiai, teismo vertinimu, yra deklaratyvūs. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimas dėl išlaikymo prievolių byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Dėl minėto Nyderlandų Karalystės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bus pasisakyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, todėl ieškovo teiginiai susiję su atsakovės dalyvavimu šalių nepilnamečio vaiko gyvenime bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės.
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo T. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.