Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1087-580/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-05Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-17
Bylos Nr.
e2A-1087-580/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04967-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Rosita Patackienė
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
Z. C. S.
Kategorijos
  • 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1087-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04967-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.4.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl laikino motinos valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas T. M. prašė:

1.1. pakeisti vaiko M. M. S. gyvenamą vietą, nustatant su tėvu jo gyvenamojoje vietoje;

Šalies argumentai

1.2. nuspręsti, kad tėvų valdžią laikinai įgyvendina tik tėvas ir laikinai apriboti atsakovės Z. C. S. motinos valdžią;

1.3. nustatyti vaiko bendravimo tvarką su motina;

1.4. priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui nuo ieškinio pateikimo iki pilnametystės 790 Eur, indeksuojant valstybės nustatyta tvarka;

1.5. priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą nuo 2021-07-26 iki ieškinio pateikimo už 9 mėnesius – 7 885 Eur;

Šalies argumentai

1.6. sprendime nurodyti, kad visas išlaikymo prievoles reglamentuoja tik naujas sprendimas, kuris modifikuoja išlaikymo prievoles nustatytas Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimu už akių byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5298-131/2013 ir pripažįstama, kad ieškovas neturi ir niekada neturėjo prievolės išlaikyti atsakovę, o atsakovė neturėjo teisės prašyti išlaikymo ir, kad 2013 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir Nyderlandų teismo sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimas iš uzufruktoriaus T. M. nutraukiamas;

1.7. pakeisti Nyderlandų teismo sprendimą ir pripažinti, kad T. M. neturi ir niekada neturėjo išlaikymo prievolių, kylančių iš šio teismo sprendimo;

1.8. remiantis 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsniu ir taikant Nyderlandų Karalystės nacionalinę teisę bei suformuotą teismų praktiką, panaikinti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš Nyderlandų teismo sprendimo atgaline tvarka nuo pat šių prievolių taikymo momento 2011 m.;

1.9. priteisti iš atsakovės ieškovui išlaikymą po 4 323,16 Eur / mėn. ieškovo asmeniniams poreikiams užtikrinti nuo 2011-04-09;

1.10. priteisti ieškovui 30 000 Eur neturtinę žalą iš atsakovės.

2. Ieškovas T. M. nurodė, kad:

2.1. šalių sūnaus įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o atsakovės – Nyderlandų Karalystėje, vaikas nuo 2021-07-26 nuolat gyvena su tėvu Lietuvoje, lanko (duomenys neskelbtini) 8 klasę, registruotas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, gauna vaiko išmoką. 2022-04-21 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022-03-16 nutartis, kuria teismas nutarė negrąžinti šalių sūnaus į Nyderlandų Karalystę (sūnui jau buvo suėję 16 metų);

2.2. atsakovė beveik metus nemoka vaikui išlaikymo, nemokėjo jokio išlaikymo nuo 2011 m., kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi, kuri galiojo iki 2014 m., vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu Lietuvoje. Sūnus atsisako gyventi motinos namuose, kur buvo patekęs į netoleruotiną aplinką, motina nesirūpino sveikata, mokslu ir auklėjimu, neleido gydytis, sūnus nelankė mokyklos. Motina ir jos sugyventinis E. D. smurtavo fiziškai ir psichiškai, savaitėmis laikydavo užrakintą, blokavo vaiko ryšius su tėvu, vaiko seneliais, pusseserėmis ir pusbroliais. Atsakovė dešimt metų nevykdė teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos ir blokavo informaciją apie vaiką;

2.3. atsakovės finansinė padėtis yra labai gera, ji turi savo meno kūrinių restauravimo verslą Hagos mieste, dirba turtingiems kolekcininkams Nyderlanduose, gyvena kartu su partneriu E. D., kuris turi savo verslą. Atsakovės pajamos nežinomos, bet, vaiko teigimu, už buto nuomą ji moka daugiau nei 1 500 Eur / mėn., pajamos mažiausiai 4 000 Eur. Atsakovė turi prisidėti prie vaiko išlaikymo 790 Eur mėnesinėmis išmokomis, kaip buvo nustatyta Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimu. 790 Eur išlaikymas laikytinas minimalia suma. Prašo priteisti 7 885 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021-07-26 iki ieškinio padavimo (už 9 mėn.);

2.4. yra priimti kelių valstybių tarpusavyje nesuderinami sprendimai dėl išlaikymo prievolių, dėl ko nurodytina, kad šis sprendimas pakeičia Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimą dėl išlaikymo prievolių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą, taip pat nutraukiant Lietuvos ir Nyderlandų teismų sprendimais priteisto išlaikymo išieškojimą iš T. M.. Prašo pakeisti Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – Z. C. S. ieškinį atmesti ir pripažinti, kad T. M. niekada neturėjo jokių išlaikymo prievolių, kylančių iš Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo arba pripažinti visas iš teismo sprendimo kylančias išlaikymo prievoles negaliojančiomis nuo jų priėmimo 2014-01-29;

2.5. ieškovas prašo priteisti jam išlaikymą iš atsakovės po 4 323,16 Eur / mėn. nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo 2011 m. balandžio mėn.;

2.6. prašo panaikinti Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimą už akių, remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr. 4/2009) 3, 5, 7 ir 8 straipsniais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimas nepripažįstamas ir paskelbtas nevykdomu Nyderlandų Karalystėje, kur gyvena atsakovė, o Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas paskelbtas nevykdomu Lietuvoje, kur gyvena ieškovas ir sūnus. Susidariusi padėtis paneigia atsakovo teisę į efektyvią teisminę gynybą ir šeimyninio gyvenimo apsaugą, nes nuo 2014 m. nėra vykdomi teismų sprendimai. Kelių vienu metu ES galiojančių, nesuderinamų sprendimų egzistavimas pažeidžia ieškovo ir jo sūnaus teises į teisinį tikrumą, teisminę gynybą ir šeimyninio gyvenimo apsaugą, 8 m. riboja teisę laisvai judėti ir dirbti Europos Sąjungos teritorijoje. Kadangi Lietuvos ir Nyderlandų teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi be papildomos procedūros, dėl tarpusavyje nesuderinamų sprendimų dėl išlaikymo prievolių, ieškovas ir jo sūnus patiria milžinišką neturtinę ir turtinę žalą, dėl ribojamos galimybės dirbti, nuolat vykstančių teismo procesų, dėl baimės dėl savo ir sūnaus ateities. Nyderlandų Karalystėje kaupiasi milžiniška išlaikymo skola pagal Nyderlandų Karalystės teismo sprendimą, kurios T. M. neturi prievolės mokėti pagal Lietuvos teismo sprendimą. Atsakovė nuolat terorizuoja ieškovą, reikalaudama mokėti jai daugiau kaip 600 000 Eur ir kas mėnesį virš 5 000 Eur, persekioja, šmeižia, daro žalą reputacijai. Ieškovas 2017 m. turėjo nutraukti darbą Norvegijoje, 2019 m. – Vokietijoje, negali dirbti kitoje ES valstybėje narėje, išskyrus Lietuvą, nes neturi finansinių galimybių bylinėtis su atsakove dėl neleidimo vykdyti Nyderlandų teismo sprendimą kiekvienoje ES valstybėje narėje;

2.7. situacija susidarė, nes Nyderlandų Karalystės teismas grubiai pažeidė Reglamento Nr. 4/2009 jurisdikcijos taisykles, ir jau vykstant bylai Lietuvos teisme, pradėjo tapačią bylą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, neatsisakydamas jurisdikcijos, kaip to imperatyviai reikalauja Reglamento Nr. 4/2009 12 straipsnis. Ši aplinkybė nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-02 sprendimu byloje Nr. 2T-28-186/2015 ir laikytina prejudiciniu faktu. Ieškovas prašo išspręsti sutuoktinių tarpusavio ir vaiko išlaikymo klausimą tą apimtimi, kuria sprendė Nyderlandų Karalystės teismas, priimant naują sprendimą ieškovės ieškinį Nyderlandų Karalystės teisme atmesti, panaikinant šiuo sprendimu nustatytas išlaikymo prievoles ir nustatant, kad T. M. nuo 2011 m. iki dabar neturi ir neturėjo išlaikymo prievolės Z. C. S. ir M. M. S. toje apimtyje, kurią nustatė Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimas, nes visi klausimai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės 2013-10-08 sprendimu;

Žemesnės instancijos teismas

2.8. Nyderlandų Karalystės teismas 2014-01-29 sprendimu nusprendė, jog nuo 2012-05-18 ieškovas mokės atsakovei po 4 323,16 Eur asmeninio pragyvenimo išmokų; nustatė nepilnamečio vaiko priežiūros ir ugdymo išlaidas: už laikotarpį nuo 2011-06-27 iki 2011-11-01 – 567,01 Eur; už laikotarpį nuo 2011-11-02 – 790 Eur. Nyderlandų Karalystės teismo sprendimas nesuderinamas su Lietuvos teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, nes priimtas už akių, neįteikus procesinių dokumentų, pažeidžiant Reglamento Nr. 4/2009 jurisdikcijos taisykles dėl konkuruojančių bylų, lis pendens taisyklę, bei pateikus melagingą informaciją apie T. M. pajamas (neva 2006 m. turėjo 80 000 Eur metinių pajamų). Iš tiesų, 2006 m. gimė sūnus ir ieškovas nedirbo, buvo tėvystės atostogose ir pajamų negavo. Nenustatyta, kad atsakovė negalėtų dirbti ir jai būtų reikalingas išlaikymas. Lietuvos teisme nustatyta, kad atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo ir negali prašyti išlaikymo sau. Nyderlandų Karalystė nepripažįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo (Almelo miesto teismo 2014-10-31 sprendimas), todėl atsakovė neturi teisės gauti asmeninio išlaikymo, kaip išsiskyręs asmuo. Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Nyderlandų Karalystėje galioja santuokos JAV sudarymo aktas. Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvoje nepripažįstamas atsakovės santuokos nutraukimas 2012-07-12 Kanados teisme, kuris įvyko atsakovei vienai dienai nuvykus į Otavą, apie bylos nagrinėjimą ieškovui nebuvo pranešta, neįteikti procesiniai dokumentai. Kanados sprendimas yra nepripažįstamas Lietuvos Respublikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-05 sprendimas byloje Nr. 2T-55/2012);

2.9. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prašo dėl daugelį metų trukusio (2011-2021 m.) trukdymo bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, negatyvių dvasinių potyrių, emocinį sukrėtimą, pažeminimo, nusivylimo, nepasitikėjimo jausmą, jautė stresą, nerimą. Prašo priteisti po 3 000 Eur už kiekvienus metus nuo 2011 m., kuomet atsakovė pradėjo trukdyti ieškovui bendrauti su sūnumi, iki 2021 m. liepos mėn., kuomet vaikas atsisakė grįžti į motinos namus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Z. C. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

3.1. atsakovė 2006-2010 m. sūnaus priežiūrą ir auklėjimą dalinosi su ieškovu lygiomis dalimis, o 2010 m., pradėjus gyventi skyrium, sūnus su kiekvienu iš tėvų praleisdavo po 4 dienas slenkančiu grafiku. Santuoką nutraukė Kanados teismas, nedalyvaujant ieškovui. 2011 m. atsakovė pasiėmė sūnų ir išvyko gyventi į Italiją be vaiko tėvo žinios ir sutikimo, bet Italijos teismui 2011-04-28 nutartimi nurodžius grąžinti vaiką tėvui, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, išvyko į Olandiją, kad nereikėtų vykdyti teismo sprendimo, kurį laiko neteisėtu ir jai negaliojančiu, nes nepasitiki Lietuvos teismais;

3.2. 2011 m. Olandijoje nusprendė apriboti vaiko bendravimą su tėvu, nemėgsta buvusio sutuoktinio, kaip žmogaus. Olandijoje nuo 2011 m. iki dabar atsakovė turi dailės kūrinių restauravimo verslą, gyvena su draugu E. D.. Vaikui nepatiko pas juos gyventi, jis blogai sutarė su mamos draugu, kuris turi psichologinių problemų, mušdavo bei žemindavo vaiką. Paskutinius dvejus metus vaikas nelankė mokyklos, praleido apie 90 proc. pamokų. Nyderlandų teismas nusprendė, kad tik ji viena gali spręsti dėl vaiko. Sprendimas Lietuvoje nepripažįstamas, nes priimtas, neįteikus ieškinio. Kai atsakovė persikėlė gyventi į Hagą, vaikas 8 mėn. nėjo į mokyklą, nes nerado vaikui tinkančios mokymo įstaigos. 2021 m. vaikas atvyko pas tėvą vasaros atostogų ir atsisakė sugrįžti atgal. Vaikai auga sveikesni, jei nėra gydomi, o pasveiksta natūraliai, be vaistų;

3.3. asmeninio sutuoktinės išlaikymo atsakovei nereikia, sutinka, kad būtų tenkintas ieškovo prašymas ir sutuoktinio išlaikymo prievolė pagal Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimą, būtų panaikinta ir pripažinta, kad ieškovas tokios prievolės neturėjo nuo 2011 m. iki šiandien. Vaikui išlaikymo nemoka ir nemokės, nes vaikas turi gyventi su ja, o mokėti turi vaiko tėvas, nes tik ji turi teises į vaiką. Sutinka, kad vaikas gyventų su tėvu. Neturi mokėti išlaikymo, nes nepripažįsta Lietuvos teismo sprendimo, o pripažįsta tik Kanados ir Nyderlandų teismų sprendimus.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl M. M. S. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Dėl laikino motinos valdžios apribojimo, ieškovui įrodžius esant bent vieną CK nurodytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, iš esmės neprieštarautų. Prašoma nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarka pakankama ne tik išsaugoti vaiko ir motinos emocinį ryšį, bet ir motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

5.1. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 nustatytą nepilnamečio vaiko M. M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu;

5.2. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 ir Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) dalis, kuriomis priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui ir priteisė iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 395 Eur kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą;

5.3. sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipė vykdyti skubiai;

5.4. priteisė iš atsakovės nepilnamečiam vaikui 2 854 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021-07-26 iki kreipimosi į teismą dienos (2022-03-02);

5.5. nustatė atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką;

5.6. pripažino, kad ieškovo teisė bendrauti su sūnumi laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2021 m. buvo pažeista;

5.7. nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimą byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) dalyje dėl išlaikymo Z. C. S., dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui M. M. S. iki 2021-07-26 priteisimo, taip pat dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovui išlaikymą po 4 323,16 Eur / mėn. ieškovo asmeniniams poreikiams užtikrinti nuo 2011-04-09;

5.8. likusioje dalyje ieškinį atmetė.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. papildomu sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų: pakeisti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 sprendimą byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) dėl išlaikymo ir pripažinti, kad T. M. neturi ir niekada neturėjo išlaikymo prievolių, kylančių iš šio teismo sprendimo bei, remiantis 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsniu ir taikant Nyderlandų Karalystės nacionalinę teisę bei suformuotą teismų praktiką, visas išlaikymo prievoles, kylančias iš Nyderlandų teismo sprendimo pakeisti į nulinę sumą nuo pat šių prievolių taikymo momento 2011 m.

7. Teismas rėmėsi argumentais:

7.1. šalių sūnus M. M. S. nuo 2021 m. liepos faktiškai gyvena su ieškovu, vaikui užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, tėvas rūpinasi vaiku, nepilnametis išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu, užsimezgė ryšiai su klasiokais, vaikas lanko mokyklą. Vaiko interesus labiau atitiks vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas su ieškovu;

7.2. ieškovas neteikė konkrečius vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų, abstrakčiai nurodė dalį poreikių, nepateikė įrodymų apie mokėtinas sumas, pripažino, jog tokios paslaugos teikiamos nemokamai poliklinikoje, (duomenys neskelbtini) vaikui asistentai skirti nemokamai. Vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga 790 Eur. Atsakovės turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė už ieškovo, todėl priteisti išlaikymą ieškovo prašomomis proporcijomis (iš atsakovės – 100 proc., ieškovo – 0 proc.) nėra pagrindo. Išlaikymas priteistinas po 395 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2022-03-02) iki vaiko pilnametystės;

7.3. yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2021-07-26 iki ieškinio pateikimo už 7 mėnesius ir 7 dienas, iš viso – 2 854 Eur;

7.4. įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, konfliktiškus tėvų tarpusavio santykius, vaiko amžių, nustatė bendravimo tvarką;

7.5. Vilniaus apygardos 2022-03-16 nutartyje konstatuota, jog nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju grąžinus vaiką į Nyderlandų Karalystę, pastarasis gali patekti į netoleruotiną situaciją bei jam gali būti padaryta nepataisoma žala. Ieškovo pateikti duomenys šios išvados nepakeitė, todėl reikalavimas dėl motinos valdžios apribojimo atmestas;

7.6. nutraukė bylos dalį dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo panaikinimo, rėmėsi valstybės suvereniteto principu, jog vienos valstybės teismas negali panaikinti ar pakeisti kitos valstybės teismo sprendimų. Tarptautinės teisės prasme abipusiškumo principo taikymu negali būti pateisinami neteisėti kitos valstybės suverenitetą pažeidžiantys teismo procesiniai veiksmai. Ieškovo prašymas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose. Ieškovo pateiktuose Nyderlandų Karalystės teisės aktų tekstuose ir doktrinoje teisę nurodyta, kad teisę panaikinti sprendimą turi sprendimą priėmęs teismas, todėl su tokiu reikalavimu ieškovas turi kreiptis į Nyderlandų Karalystės teismą;

7.7. buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013, kuriame nurodyta, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byla dalyje dėl tarpusavio išlaikymo nutraukta. Neįrodytas išlaikymo poreikis;

7.8. iš Vilniaus apygardos teismo byloje surinktos medžiagos akivaizdu, jog santykiai itin konfliktiški, nei vienas iš tėvų nesiekė rasti kompromiso. Bendravimo su vaiku tvarką reglamentavo skirtingų valstybių teismų sprendimai, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-08-22 nutartimi panaikintos bendros tėvų globos teisės ir globos teisės suteiktos tik motinai Z. C. S.. Nyderlandų Karalystės teismas, prieš priimdamas nutartį apriboti T. M. tėvystės teises, buvo priėmęs keletą laikinų nutarčių dėl tėvo bendravimo su vaiku tarkos, prižiūrint kompetentingai Nyderlandų Karalystės institucijai;

7.9. ieškovas daugiau kaip metus laiko nematęs ir nebendravęs su nepilnamečiu vaiku, patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, ieškovas jau keletą metų bendravo su sūnumi bendravimo programėlėmis, motina to nedraudė, 2021 m. liepos mėn. atostogas derino ir vaiką pas tėvą išleido motina. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgė į trukmę, kad prie galimybės bendrauti apribojimo prisidėjo paties tėvo kompromisų neieškojimas, skirtingų teismų sprendimų egzistavimas ir sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Ieškovas T. M. apeliaciniu skundu prašo:

8.1. pagal Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 ir 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvenciją dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose rinkimo užsienyje, bei 1968 Konvenciją dėl informavimo apie užsienio teisę per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją (Centrinė įstaiga) kreiptis į Nyderlandų Karalystę dėl Nyderlandų Civilinio kodekso 1:401 straipsnio 4 d. ir 1:402 straipsnių turinio, taikymo ir aiškinimo Nyderlandų Karalystės teismų praktikoje, pakeičiant arba panaikinant sprendimus dėl išlaikymo prievolių ir pakeitimo momento nustatymo;

8.2. panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023-11-21 papildomo sprendimo dalį dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeitimo, bei 2023-10-30 sprendimo dalį dėl bylos dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo panaikinimo nutraukimo, ir klausimą dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeitimo grąžinti atgal į pirmosios instancijos teismą priimti naują sprendimą, remiantis 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsniu ir taikant Nyderlandų Karalystės Civilinio kodekso 1:401 straipsnio 4 d. bei suformuotą Nyderlandų teismų praktiką, visas išlaikymo prievoles, kylančias iš Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeisti į nulinę sumą (0 Eur) nuo pat šių prievolių atsiradimo momento, pagal Nyderlandų Karalystės Civilinio kodekso 1:402 str. turinį ir taikymo praktiką Nyderlandų teismų praktikoje;

Atsiliepimas

8.3. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo 2023-10-30 sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikiui, ir nustatyti, kad atsakovės mokėtina 1/2 išlaikymo vaikui suma yra 790 Eur / mėn., su kuria atsakovė pati sutiko atsiliepime ir patvirtino teismo posėdyje ir priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo 2021-07-26 iki ieškinio pateikimo už 9 mėnesius – 7 885 Eur.

Šalies argumentai

9. Ieškovas T. M. nurodo, kad:

9.1. ieškovas, remdamasis Reglamento Nr. 4/2009 15 straipsniu ir 2007 m. Hagos protokolo dėl teisės taikytinos išlaikymo prievolėms 3 straipsniu, kuris nustato, kad išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, prašė taikyti atsakovės gyvenamosios vietos valstybės Nyderlandų Civilinio kodekso 1:401 straipsnio 4 dalį ir 1:402 straipsnius bei pakeisti, o ne panaikinti Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimą, nustatant 0 Eur išlaikymo sumą, ir išlaikymo pakeitimo į 0 Eur momentą nustatyti nuo 2011 m., tai yra nuo tos dienos, kuomet Nyderlandų Karalystės teismo sprendimu ieškovui nustatyta prievolė mokėti išlaikymą atsakovei, kuri neturėjo teisės į išlaikymą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, neturi ir neturėjo poreikio gauti išlaikymą, yra sveika, darbinga, gyvena su partneriu, kuris turi verslą. Teismas ignoravo aplinkybę, kad Lietuvai ir Nyderlandams taikomas Reglamentas Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės ir taikė tarptautinius teisės papročius, kuriuos tarp ES valstybių narių pakeičia Reglamentai ir ES teisė;

9.2. remiantis Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ESTT) išaiškinimu byloje C-499/15 po sprendimo priėmimo teismas neišlaiko teisės spręsti dėl sprendimo dėl išlaikymo prievolių pakeitimo, o ES valstybės narės teismas gali spręsti dėl kitos ES valstybės narės teismo sprendimo pakeitimo, esant Reglamente nustatytiems pagrindams. Nors ESTT sprendimas byloje C-499/15 yra dėl išlaikymo vaikui pakeitimo, Reglamentas Nr. 4/2009 nenustato skirtingų sąlygų kreipiantis dėl sprendimo dėl išlaikymo vaikui ar sutuoktiniui pakeitimo kitos ES valstybės narės teisme. Apeliacinės instancijos teismas 2022-08-25 nutartimi ir 2022-06-28 nutartimi atmetė pirmosios instancijos teismo aiškinimus, kuriais teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo dėl sutuoktinės ir vaiko išlaikymo pakeitimo;

9.3. pagal Reglamento Nr. 4/2009 8 straipsnio 2 dalies d) punktą Lietuvos teismas turi teisę spręsti dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo. Prašomas pakeitimas nėra tas pats, kas peržiūra vykdymo procese ar sprendimo panaikinimas apeliacine tvarka. Ginčas dėl nesuderinamų Lietuvos teismo ir Nyderlandų teismo sprendimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo gali būti sprendžiamas tik Lietuvos teisme, nes sprendimai dėl išlaikymo yra išvestiniai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo dėl santuokos nutraukimo, kuris Nyderlanduose nepripažįstamas. Teismas Lietuvoje turi jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnio d) punktą, kadangi Lietuvos teismas 2011 m. turėjo ir šiuo metu turi jurisdikciją spręsti dėl santuokos nutraukimo, nes apeliantas yra nuolatinis gyventojas. Lietuviškame Reglamento Nr. 4/2009 variante 3 straipsnio d) punktas išverstas klaidingai, nes vietoj „išvestinio" reikalavimo parašyta „kartu keliamas“ reikalavimas, kas neatitinka oficialaus Reglamento Nr. 4/2009 teksto anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis;

9.4. ESTT sprendime C-184/14 išaiškinta, kad spręsti dėl išvestinių sutuoktinių išlaikymo klausimų turi teismas, kuris sprendė dėl asmens statuso, o dėl vaikų išlaikymo – teismas, kuris sprendė dėl tėvų pareigų. Kadangi dėl šalių statuso (santuokos nutraukimo) sprendė Lietuvos teismai, jie turi spręsti ir dėl išvestinių sutuoktinių išlaikymo klausimų. Kadangi atsakovė neginčijo teismo jurisdikcijos, Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinio dalį dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeitimo. Reglamento Nr. 4/2009 7 straipsnis nustato, kad jei pagal 3, 4, 5 ir 6 straipsnius jurisdikcijos neturi joks valstybės narės teismas, tai valstybės narės teismai išimtinėmis aplinkybėmis gali nagrinėti bylą, jei bylos nagrinėjimas pagristai negali būti pradėtas ar vykti arba būtų neįmanomas kitoje valstybėje, su kuria ginčas yra susijęs. Ginčas tampriai susijęs su Lietuva, nes T. M. ir jo sūnus M. yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, ginčas vyksta dėl tarpusavyje nesuderinamų Lietuvos ir Nyderlandų Karalystės teismų sprendimų. Nyderlandų Karalystės Almelo teismas paskelbė nepripažįstamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą, kuris nesuderinamas su Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 nutartimi, kuri paskelbta negalima vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-02 nutartimi. Dėl tarpusavyje nesuderinamų Lietuvos ir Nyderlandų Karalystės teismų sprendimų, ir todėl, kad Nyderlandų Karalystė nepripažįsta Lietuvos teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pasekmių, bylos nagrinėjimas negali būti pradėtas ir vykti Nyderlandų Karalystėje, nes šioje valstybėje ieškovas negali reikšti ieškinio dėl nesuderinamų teismo sprendimų dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir santuokos nutraukimo pasekmių;

9.5. Nyderlandų Civilinio kodekso 1:401 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo gali būti pakeistas arba panaikintas, jeigu jis neatitiko teisinių (įstatymų) standartų nuo pradžių, nes buvo pagrįstas neteisinga arba neišsamia informacija. Pagal Nyderlandų teisę teismas gali panaikinti arba sumažinti priteistą sumą iki nulio eurų ir, remdamasis Civilinio kodekso 1:402 str., gali nustatyti bet kurį laiką praeityje nuo kada taikomas pakeitimas, paskelbdamas, kad asmuo nebėra skolingas. Civilinio kodekso 1:402 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, pakeitęs ar panaikinęs išlaikymo dydį, taip pat nustato datą, nuo kurios šis dydis pradedamas mokėti arba nuo kurio asmuo nebėra skolingas. Lietuvos ir Nyderlandų teismų spendimai tą pačią išlaikymo prievolę nustato skirtingai: kad ieškovas neturi prievolės išlaikyti atsakovę (2013 m. ir 2015 m. Lietuvos teismų sprendimai) ir kad turi prievolę mokėti atsakovei už jos asmeninį išlaikymą (2014 m. Nyderlandų teismo sprendimas). Tokia situacija pažeidžia ieškovo teisę į teisinį tikrumą, jo konstitucines ir žmogaus teises ir laikytina Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio pažeidimu;

Žemesnės instancijos teismas

9.6. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-02 nutartimi byloje 2T-28-186/2015 nustatyta, kad Nyderlandų Karalystės teismas padarė esminius materialinės teisės pažeidimus, kurie turėjo esminės įtakos sprendimo atsiradimui. Nyderlandų Karalystės teismas pažeidė Reglamento Nr. 4/2009 Europos Sąjungos teismų tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principą, ir Reglamente Nr. 4/2009 įtvirtintas jurisdikcijos taisykles, ir, jau vykstant bylai Lietuvos teisme (nuo 2011-04-09), 2012 m. pradėjo antrą tapačią bylą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties išlaikymo prievolių dalyko, neatsisakė jurisdikcijos, kaip to reikalauja Reglamento Nr. 4/2009 12 straipsnis. Kadangi bylą vyksta ypač ilgai, nuo 2022 m. kovo mėn., o ieškovo judėjimo laisvė ir teisė į teisinį tikrumą pažeidžiama nuo 20214 m., apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl skundžiamo sprendimo pakeitimo ir dalyje dėl Nyderlandų Karalystės 2014-01-29 sprendimo pakeitimo ir tenkinti ieškovo prašymą pilnai;

9.7. papildomas sprendimas priimtas, nenurodžius jokio ES arba Nyderlandų Karalystės teisės akto, neturint patikimos informacijos apie Nyderlandų teisės turinį ir taikymo praktiką, grindžiant tik teismo samprotavimu, kad gali pakeisti kitos ES valstybės narės sprendimą tik nuo ieškinio priėmimo. Teismas neišsprendė ieškinio reikalavimo dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeitimo nuo ieškinio pareiškimo Lietuvos teisme dienos, teismui pripažinus, kad yra kompetentingas pakeisti kitos ES valstybės narės sprendimą tik nuo ieškinio priėmimo momento;

9.8. 2007 m. Hagos protokolas dėl teisės taikytinos išlaikymo prievolėms įpareigoja taikyti atsakovės gyvenamosios vietos Nyderlandų teisę. Nyderlandų Civilinio kodekso 1:402 straipsnis leidžia nustatyti bet kurį laiką praeityje, dabartyje arba ateityje nuo kada taikomas išlaikymo prievolių pakeitimas. Atsižvelgęs į vaiko ir ieškovo liudijimus teisme, įrodymus apie atsakovės pajamas Kanadoje 2009 m., naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad atsakovė Nyderlandų teismui pateikė tikrovės neatitinkančią ir žinomai melagingą informaciją apie savo ir ieškovo pajamas 2006 m., piktnaudžiavo procesu ir teise, teismas turėjo atsisakyti ginti atsakovės teises CK 1.137 straipsnio 2 dalies pagrindu;

9.9. teismas turėjo pagal 1968 m. Europos konvenciją dėl informacijos apie užsienio teisę kreiptis į Nyderlandų Karalystę dėl informacijos. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo ir nepagrįstai nesikreipė dėl Nyderlandų teisės turinio, o nutraukdamas bylą, nepagrįstai taikė Lietuvos, o ne Nyderlandų teisę, kurią turėjo taikyti pagal Reglamento Nr. 4/2009 15 straipsnį ir 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnį. 2018-09-20 ESTT byloje C-214/17 išaiškino, kad visais atvejais, kuomet dėl priteisto išlaikymo pakeitimo (sumažinimo) į teismą kreipiasi skolininkas, taikoma kreditoriaus gyvenamosios vietos teisė, o ne teismo valstybės teisė;

9.10. spręsdamas dėl motinos valdžios ribojimo ir ieškovo patirtos žalos dėl atsakovės elgesio, blokuojant vaiko bendravimą ir ryšius su tėvu, teismas nepagrįstai nesivadavo įrodymais ir vaiko liudijimais apie ilgalaikį ir piktybinį elgesį ir piktnaudžiavimą motinos teisėmis, bei nederamą elgesį vaiko atžvilgiu, nepriežiūrą ir vaiko apleidimą, sukeliant pavojų vaiko sveikatai, raidai, ir mokslo procesui. Teismas nepagrįstais teiginiais apie atsakovės tinkamą rūpinimais vaiku, bei pateisinant jos elgesį neva konfliktiškais šalių santykiais, dėl kurių byloje nėra jokių įrodymų, sulygino aukas (vaiką ir ieškovą) su piktadare (atsakove). Teismas rėmėsi Lietuvoje nepripažįstamu ir visa apimtimi negalinčiu sukelti jokių pasekmių Nyderlandų Karalystės teismo 2014-08-22 sprendimu, priimtu neįteikus ieškovui ieškinio. Laikytina, kad teismas sprendė, nesiremdamas jokiais įrodymais. Ieškovas įrodė, kad yra pagrindas apriboti atsakovės motinos teises dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo motinos teisėmis, vaiko nepriežiūros ir pavojaus vaiko sveikatai, raidai, ir gerovė sukėlimo, sukeliant vaikui fizinį ir dvasinį skausmą ir sutrikdant jo raidą, bei atimant iš vaiko jo teisę į bendravimą su tėvu ypač ilgą laiko tarpą;

9.11. prašoma suma, palyginus su patirta žala labai kukli ir paremta suformuota Lietuvos teismų praktika bylose dėl trukdymo bendrauti su vaiku (3 000 Eur už vienerius metus). Teismas nepagrindė išvados dėl satisfakcijos taikymo. Toks teismo aiškinimas laikytinas pasityčiojimu iš ieškovo ir jo sūnaus kančių, patirtų išimtinai dėl smurtinio atsakovės elgesio. Teiginiai apie ieškovo elgesį neturi pagrindo, nėra detalizuoti ir tėra abstraktūs stereotipiniai moteriškos lyties teisėjos kaltinimai vyrams. Teisėja šališkai neskyrė ieškovui neturtinės žalos atlyginimas pinigais tik todėl, kad jis yra vyras, kas laikytina asmens diskriminacija dėl lyties;

Šalies argumentai

9.12. ieškinyje buvo detaliai paaiškinta, kodėl prašoma 790 Eur išlaikymo, bendra išlaikymo suma (mokama abiejų tėvų) yra 1 580 Eur. Tokia išlaikymo suma atsakovės prašymu buvo nustatyta Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimu nuo 2011 m., kuomet vaikui buvo 5 metai. Šiuo metu vaikui 17 metų, jo poreikiai žymiai išaugo ir 790 Eur suma laikytina minimalia išlaikymo suma, kurią atsakovė privalo mokėti vaikui nuo 2021 m. liepos mėn. iki vaikui sueis 18 metų. Atsakovė teismo posėdyje ir atsiliepime sutiko su prašoma priteisti 790 Eur suma. Teismas iškraipė ieškovo prašymą, kad reikalinga bendra abiejų tėvų skiriama suma yra 790 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu nuo 2011 m. priteisė išlaikymą po 1 500 Lt (434,43 Eur), šiuo metu priteisto išlaikymo suma sudaro apie 650 Eur. Sumos sumažinimas pusiau nuo 790 Eur iki 385 Eur laikytinas klaida, kuri pažeidžia vaiko teises ir interesus, nes jam dabar Nyderlandų ir Lietuvos teismų sprendimais priteistas didesnis išlaikymas. Nesant ginčo, pirmosios instancijos teismas negalėjo savo nuožiūra bloginti vaiko padėties ir ženkliai sumažinti išlaikymo sumą nuo 790 Eur iki 395 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalis dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

Dėl faktinių aplinkybių

12. Nustatyta, kad T. M. ir Z. C. S. sūnus M. M. S. gimė (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 nutraukta šalių santuoką, sudaryta 2003-09-09 JAV, Oregono valstijoje, Portlende, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sūnaus M. M. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina Z. C. S.; nustyta detali bendravimo su sūnumi tvarką: iš T. M. priteistas išlaikymas sūnui po 1 500 Lt (434 Eur). Teismas konstatavo, kad šalys negyvena bendro santuokinio gyvenimo nuo 2010 m. ir išsaugoti šeimos neįmanoma.

14. Nyderlandų Karalystės Hagos teismas 2013-06-28 nutartimi byloje Nr. C/09/441330 atmetė T. M. prašymą dėl nepilnamečio vaiko M. M. S. sugrąžinimo. Nutartis palikta nepakeista Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013-09-18 nutartimi byloje Nr. 200.130.156/01.

15. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-29/2014 nutraukė bylos dalį dėl Nyderlandų Karalystės Hagos teismo 2013-06-28 nutarties byloje Nr. C/09/441330 ir Nyderlandų Karalystės Hagos apeliacinio teismo 2013-09-18 nutarties byloje Nr. 200.130.156/01 nepripažinimo Lietuvos Respublikoje, nustatęs, kad Nyderlandų Karalystės teismų negatyviojo pobūdžio sprendimai nėra vykdytini jų kilmės valstybėje.

16. Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014-01-29 sprendimu byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 nutarė, kad T. M. nuo 2012-05-18 ir ateityje mokės Z. C. S. 4 323,16 Eur, kaip jos pragyvenimo išmoką, ir nepilnamečio vaiko M. M. S., gimusio Amsterdame (duomenys neskelbtini), priežiūros ir ugdymo išlaidas: už laikotarpį nuo 2011-06-27 iki 2011-11-01 – 567,01 Eur per mėnesį ir nuo 2011-11-02 – 790 Eur per mėnesį, išlaikymo išmokas didinant pagal privalomojo indeksavimo kursą, taikomą tais metais.

17. Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. C/08/136624/FA RK 13/464 nutarė panaikinti bendras nepilnamečio M. M. S. globos teises; nustatyti, kad globos teises dėl nepilnamečio M. M. S. turės tik berniuko motina Z. C. S..

18. Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014-10-31 sprendimu byloje Nr. C/08/161701/ FA RK 14-2137 (SvE) atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Nyderlandų Karalystėje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo dalis dėl T. M. ir Z. C. S. santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko M. M. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo vaikui priteisimo, pripažino ir leido vykdyti Nyderlandų Karalystėje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo dalis dėl tėvo T. M. bendravimo su vaiku M. M. S. tvarkos.

19. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-28-186/2015 atsisakė vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-01-29 nutartį byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.), kuria nustatyta, kad T. M. nuo 2012-05-18 mokės po 4 323,16 Eur pragyvenimo išmoką Z. C. S.; po 567,01 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2011-06-27 iki 2011-11-01 bei po 790 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2011-11-02 d. vaiko M. M. S. išlaikymui; nepripažino ir neleido vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-08-22 nutarties civilinėje byloje Nr. C/08/136624/FA RK 13/464, kuria panaikintos bendros nepilnamečio M. M. S. globos teisės ir nustatyta, kad globos teises dėl nepilnamečio M. M. S. turės tik berniuko motina Z. C. S.; bylos dalį dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014-10-31 sprendimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje nutraukė.

20. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012 nepripažino Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teismo skyriaus 2011-05-03 įsakymo, 2011-05-13 įsakymo, 2011-06-27 įsakymo, 2011-08-15 įsakymo ir 2012-04-17 įsakymo, priimtų civilinėje byloje Nr. FC-11-1052 pagal ieškovės Z. C. S. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos (globos) nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; nutraukė bylą dalyje dėl Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teismo padalinio 2011-07-21 įsakymo nepripažinimo; netenkino prašymo dėl Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teismo skyriuje pradėtos civilinės bylos Nr. FC-11-1052 nepripažinimo.

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-1337-614/2022 atmestas atsakovės prašymas dėl teismo leidimo grąžinti vaiką iš Lietuvos į Nyderlandus išdavimo. Nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio

22. Apeliantas T. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu – 395 Eur, o taip pat išlaikymo įsiskolinimo dydžiu – 2 854 Eur. Ieškovas prašo, kad šioje dalyje teismo sprendimas būtų pakeistas ir nustatytas išlaikymo dydis – 790 Eur, o išlaikymo įsiskolinimas – 7 885 Eur. Nurodo, jog ieškinyje detaliai paaiškino dėl išlaikymo dydžio. Teismas neatsižvelgė, kad 790 Eur išlaikymo suma yra nustatyta Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimu nuo 2011 m., kuomet vaikui buvo 5 metai. Su 790 Eur išlaikymo dydžiu sutiko atsakovė. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu nuo 2011 m. priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 1 500 Lt (434,43 Eur), kas indeksavus šiuo metu sudaro apie 650 Eur. Teismas negalėjo savo nuožiūra bloginti vaiko padėties ir ženkliai sumažinti išlaikymą nuo 790 Eur iki 395 Eur.

23. Ieškovas prašo atsižvelgti, kad 790 Eur išlaikymo suma yra nustatyta Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimu nuo 2011 m., kuomet vaikui buvo 5 metai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nyderlandų Karalystės teismo sprendime nėra nurodyta, kokius įrodymus teismas tyrė ir kokias aplinkybes, susijusias su vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma ir tėvų galimybėmis teikti išlaikymą, nustatė. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pažymėta tik tai, kad tenkinamas moters prašymas vyrui nustatyti mokėjimus partnerės ir vaiko išlaikymui. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip pati į teismo pasikreipusi atsakovė skaičiavo vaiko išlaikymui skiriamas lėšas, kokiu būdu prašė išlaikymo išlaidas padalinti tarp vaiko tėvų, neaišku, kokias savo ir ieškovo pajamas nurodė teismui ir kokius dokumentus pateikė. Ieškovas į nagrinėjamą bylą pateikė 2012-11-16 Norvegijos Karalystės teismui pateiktą atsakovės advokato prašymą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir sutuoktinei priteisimo, tačiau nėra aišku, ar šis prašymas buvo bylos pas, ar buvo teikiami kiti prašymai, neaišku, kokie buvo pateikti įrodymai. Pastebėtina, kad šiame prašyme nurodoma, kad remiantis Nyderlandų teise ir laikant, kad vyro pajamos yra vienintelės žinomos bendros šalių pajamos, kadangi žmona Kanadoje pajamų neturėjo, pagal NIBUD sistemą vaiko išlaikymo alimentams skaičiuojama suma yra 790 Eur. Kadangi žmona dabar neturi pajamų, vyras privalo suteikti visą sumą. Tokie pareiškimo motyvai rodytų, kad vaiko poreikiai Nyderlandų Karalystėje buvo įvertinti bendra 790 Eur suma, kuri visa buvo priteista iš ieškovo T. M.. Iš byloje esančių duomenų apie skaičiuojamą ieškovo įsiskolinimą matyti, kad išlaikymo suma yra indeksuojama ir 2023 m. vasario mėn. sudarė 973,32 Eur. Taigi ieškovo argumentai dėl išlaikymo sumos didesnio dydžio nėra pagrįsti. Pagal byloje pateiktus duomenis būtų galima spręsti, kad Nyderlandų Karalystės teismas pagrįsta suma vaiko poreikiams tenkinti nustatė 790 Eur sumą, t. y. tiek, kiek nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš vaiko motinos.

24. Ieškovas teigia, kad sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovė sutiko su 790 Eur išlaikymo dydžiu. Atsakovės vardu byloje buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, tačiau šiame atsiliepime atsakovė nėra pasisakiusi dėl išlaikymo dydžio. Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovės atstovė nurodė, taip pat pažymėta ir atsiliepime, kad nuo 2023-04-20 negali susisiekti su atsakove, todėl jos pozicija dėl pareikšto ieškinio nežinoma. Taigi, nors atstovė teismo proceso metu ir yra nurodžiusi, kad būtų galima priteisti ieškovo nurodyto dydžio išlaikymą, tačiau pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė remtis minimalia alga, sprendžiama. Tuo remiantis sprendžiama, kad atsakovės pozicija dėl išlaikymo dydžio nėra išreikšta tokiu būdu, kad tai būtų galima laikyti fakto pripažinimu.

25. Išanalizavus ankstesnėje civilinėje byloje priimtą sprendimą, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu nepilnamečiam vaikui iš ieškovo T. M. priteistas 1 500 Lt (434,43 Eur) išlaikymas. Teismas sprendime pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad vaiko išlaidoms reikalinga 2 000 Lt suma. Ieškovas paaiškino, kad mėnesinės jo pajamos yra 4 000–5 000 Lt, Tarnybos atstovei nurodytų 276 000 Lt pajamų negavo. Atsakovė Nyderlandų teismo 2013-04-23 posėdžio metu (į kurį Z. C. S. buvo iškviesta Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu) nurodė, kad jos pajamos nepastovios 500–700 Eur per mėnesį, dirba restauratore, dailininke, pateikė dokumentus pašalpai už buto nuomą gauti. Laikė, kad vaikui išlaikyti iš tėvo turi būti išieškoma 790 Eur. Teismas konstatavo, kad šalys nepateikė objektyvių duomenų, kokia pinigų suma yra reikalinga vaikui išlaikyti, bet pripažino, kad 3 000 Lt (868,86 Eur) yra pakankamos lėšos vaiko poreikiams patenkinti.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu nuspręsta priteistą sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu iš ieškovo priteista 434,43 Eur išlaikymo suma po indeksavimo sudaro 654,38 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu, nors ir nesant konkrečių duomenų apie išlaidų vaiko išlaikymui dydį, buvo patvirtinta, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 868,86 Eur suma, kuri taikant sprendimu nustatytą išmokų indeksavimą, šiuo metu sudarytų 1 308,76 Eur. Taigi sutiktina su ieškovu, kad skundžiamu sprendimu buvo sumažinta įsiteisėjusiu sprendimu vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma ir vaiko išlaikymui vieno iš tėvų skirtina suma. Skundžiamu sprendimu bendrą vaiko išlaikymui skirtą sumą 790 Eur, vaiko poreikių tenkinimui skirta suma sumažinta beveik per pusę. Jokių priežasčių, kurios galėtų pateisinti vaiko poreikiams skirtą sumą ir kartu išlaikymo dydį, byloje nebuvo pateikta ir pirmosios instancijos teismas sprendimu jų nenustatė.

27. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.

28. Yra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog ieškovas 790 Eur išlaikymo, kurį prašo priteisti iš atsakovės, dydį grindžia tik tuo, kad tokio dydžio išlaikymas priteistas Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimu ir neteikia duomenų apie vaiko poreikius. 2023-08-17 lydraščiu ieškovas teikia keletą pirkinių kvitų, tačiau kelių kvitų pateikimas negali būti pakankamu duomenimis vaiko poreikiams nustatyti. Iš esmės ieškovo turimos išlaidos sūnaus išlaikymui yra pagrįstos teismo posėdyje duotais paaiškinimais, neteikiant išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Apeliantas nepaneigia teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su nepakankamu duomenų dėl vaiko poreikių teikimu bei dalies žodžiu nurodomų išlaidų nereikalingumu apmokėti, nes paslaugos teikiamos nemokamai. Sutinkant su apelianto argumentais, pažymėtina tai, kad teismo sprendime ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma (790 Eur) yra nepagrįstai įvertinta kaip ieškovo nurodyta vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu nustatytą vaiko poreikiams skirtiną sumą bei šioje byloje prašomą priteisti išlaikymo dydį, o kartu ir nepilnamečio vaiko poreikiams skirtiną sumą, yra privalu laikytis CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyto reguliavimo. Vaiko poreikių tenkinimui skirtina suma gali būti sumažinama tik pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams. Tokios aplinkybės turi būti aiškiai nustatytos teismo sprendime. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime jokių motyvų dėl vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos sumažinimo nenurodė, dėl ko sprendžiama, kad teismas nesilaikė CK 3.201 straipsnio reikalavimų. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.

30. Kaip minėta, indeksuota išlaikymo suma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą sudaro 654,38 Eur. Atsižvelgus į tai, kad tokio dydžio išlaikymas buvo nustatytas vaikui esant 7 m. amžiaus, objektyviai vertinant, yra pagrindo manyti, kad 16-18 m. amžiaus vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma yra didesnė, dėl ko išlaikymo dydis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-03-02) nustatytinas 700 Eur.

31. Taip pat apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Skundžiamu sprendimu teismas yra priteisęs išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021-07-26, kai pasikeitė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2022-03-02), iš viso už 7 mėn. 7 d. po 395 Eur. Šia nutartimi pakeitus priteistino išlaikymo dydį, perskaičiuotina ir išlaikymo įsiskolinimo suma, skaičiuojant po 700 Eur už 7 mėn. ir 7 d., iš viso 5 063 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas nepagrindė, dėl ko prašo išlaikymo įsiskolinimo už 9 mėnesius.

Dėl Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo pakeitimo

32. Apeliantas skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023-11-21 papildomo sprendimo dalį dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeitimo bei 2023-10-30 sprendimo dalį dėl bylos dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo panaikinimo nutraukimo, ir klausimą dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeitimo grąžinti atgal į pirmosios instancijos teismą priimti naują sprendimą, remiantis 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsniu ir taikant Nyderlandų Karalystės Civilinio kodekso 1:401 straipsnio 4 d. bei suformuotą Nyderlandų teismų praktiką, visas išlaikymo prievoles, kylančias iš Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeisti į nulinę sumą (0 Eur) nuo pat šių prievolių atsiradimo momento, pagal Nyderlandų Karalystės Civilinio kodekso 1:402 str. turinį ir taikymo praktiką Nyderlandų teismų praktikoje;

33. Pirmosios instancijos teismas 2023-10-30 sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimą dalyje dėl išlaikymo Z. C. S., dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui M. M. S. iki 2021-07-26 priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-11-21 papildomu sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimų: pakeisti Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimą dėl išlaikymo ir pripažinti, kad T. M. neturi ir niekada neturėjo išlaikymo prievolių, kylančių iš šio teismo sprendimo bei, remiantis 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsniu ir taikant Nyderlandų Karalystės nacionalinę teisę bei suformuotą teismų praktiką, visas išlaikymo prievoles, kylančias iš Nyderlandų teismo sprendimo pakeisti į nulinę sumą nuo pat šių prievolių taikymo momento 2011 m.

34. Taigi byloje turi būti išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos spręsti dėl išlaikymo klausimais priimto Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo, kuriuo yra išspręstas išlaikymo klausimas dar iki ieškovui kreipiantis į Lietuvos Respublikos teismą nagrinėjamoje byloje, o kiek tai liečia atsakovės išlaikymo klausimą, ir laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą iki sprendimo priėmimo. Ieškovas siekia, kad perimdamas Nyderlandų Karalystės teismo jurisdikciją Lietuvos Respublikos teismas taikytų Nyderlandų Karalystės teisę, kuri, ieškovo vertinimu, leidžia teismui pakeisti praeityje teismo priteistą išlaikymą.

35. Reglamento Nr. 4/2009 straipsnis išlaikymo bylose numato galimybę jurisdikciją rinktis 4 pagrindais, taip pat ir kreditoriaus bei atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos teismuose. Reglamento Nr. 4/2009 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje arba 2007 m. Hagos konvencijos Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje kreditorius turi įprastinę gyvenamąją vietą, tai skolininkas negali pradėti proceso kitos valstybės narės teisme dėl teismo sprendimo keitimo arba naujo teismo sprendimo priėmimo, kol kreditorius ir toliau nuolat gyvena valstybėje, kurioje priimtas tas sprendimas. Reglamento Nr. 4/2009 8 straipsnio 2 dalies d) punktas numato išimtį, kad 1 dalis netaikoma, jei (Nyderlandų Karalystėje) priimtas teismo sprendimas negali būti pripažintas arba paskelbtas vykdytinu valstybėje narėje, kurioje ketinama pradėti procesą dėl teismo sprendimo keitimo arba naujo teismo sprendimo priėmimo.

36. Šiuo atveju ieškovas turi būti vertinamas kaip atsakovas byloje dėl išlaikymo priteisimo, kai yra pateikiamas kreditoriaus pareiškimas, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsakovė Z. C. S. vertintina, kaip kreditorius, jos gyvenamoji vieta yra Nyderlandų Karalystėje. Nyderlandų Karalystės 2014-01-29 sprendimas atsisakytas vykdyti Lietuvos Respublikoje.

37. Sprendžiant dėl jurisdikcijos, svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo spręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu bei jo buvusios sutuoktinės išlaikymu, nurodo, kad reikalauja visas išlaikymo prievoles, kylančias iš Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeisti į nulinę sumą (0 Eur) nuo pat šių prievolių atsiradimo momento. Abu šie išlaikymo klausimai teismuose yra išspręsti skirtingu būdu.

38. Nepilnamečio vaiko išlaikymas yra priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu po 1 500 Lt (434,43 Eur), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir uzufruktore paskiriant Z. C. S.. Taip pat išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš ieškovo T. M. yra priteistas Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimu už laikotarpį nuo 2011-06-27 iki 2011-11-01 – 567,01 Eur per mėnesį ir nuo 2011-11-02 – 790 Eur per mėnesį. Nepilnamečio vaiko išlaikymo dalyje sprendimu nustatyta išlaikymo prievolė yra pakeista skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-30 sprendimu nuo 2021-07-26. Taigi tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu, tiek Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimu ieškovui T. M. yra nustatyta pareiga mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, skiriasi tik teismų sprendimais nustatytas mokėtino išlaikymo dydis. T. M. pagal abiejų valstybių teismų sprendimus turėjo vykdyti nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą. Apeliantas nenurodo, kokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra sumokėjęs iki 2021-07-26 ir šioje dalyje taip pat apeliuoja į tai, kad pareiga mokėti išlaikymą būtų prilyginta nuliui. Tokia ieškovo pozicija stokoja logikos ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu yra iš esmės patenkintas ieškovo interesas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kai pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta ir sūnus apsigyveno su tėvu. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su motina, tėvas abiejų valstybių teismų sprendimų pagrindu privalo mokėti išlaikymą, kuris turi būti tvarkomas vaiko motinos. Nėra suprantama ieškovo pozicija, siekiant nulinio išlaikymo taip pat ir nepilnamečiam vaikui iki 2021-07-26, kai sūnus apie 10 metų gyveno su motina.

39. Tuo tarpu išlaikymo atsakovei klausimas buvo sprendžiamas kita tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu klausimas dėl išlaikymo iš esmės nebuvo sprendžiamas, nurodžius, jog santuokos nutraukimo metu šalys nereikalauja viena iš kitos priteisti išlaikymo vienas kitam. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-30 sprendimu buvo nutraukta byla dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės Z. C. S. ieškovui T. M. išlaikymą, remiantis tuo, kad buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013. Šioje dalyje teismo sprendimas nėra skundžiamas. Remiantis tokiu pačiu pagrindimu, vertintina, kad Lietuvos Respublikoje priimtais sprendimais klausimas dėl ieškovo atsakovei teiktino išlaikymo yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu, kuris iki šiol išlaiko savo galią.

40. Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-28-186/2015, kuria atsisakė vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 nutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir Z. C. S., rėmėsi tuo, kad šis sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikoje priimtam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimui. Teismas vertino, kad situacija atitinka Reglamento 4/2009 21 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl teismo sprendimo nesuderinamumo su vykdymo valstybėje narėje priimtu teismo sprendimu. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad CPK 385 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Taigi proceso įstatymas numato teismui, sprendžiančiam santuokos nutraukimo klausimą, pareigą kartu išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą bei sutuoktinio išlaikymo klausimą, jei pareiškiamas toks reikalavimas. Laikė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymas tokiems sutuoktiniams negali būti priteisiamas apskritai, dėl ko nei T. M., nei Z. C. S. neturi teisės gauti vienas iš kito išlaikymo, nes abu yra kalti dėl santuokos pasibaigimo.

41. Tuo remiantis vertinama, kad Lietuvos Respublikoje priimtu Vilniaus miesto 2013-10-08 sprendimu yra išspręstas klausimas dėl Z. C. S. išlaikymo. Analogiškai Lietuvos Respublikos teismų sprendimais yra išspręstas nepilnamečio sūnaus išlaikymo klausimas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje yra prašomas nagrinėti ieškinį iš esmės dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Vertintina, kad apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo pakartotinai nagrinėti Z. C. S. ir M. M. S. išlaikymo klausimo, kai šiuo klausimu yra priimtas ir įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas.

42. Iš esmės reiškiamu reikalavimu dėl Z. C. S. išlaikymo Lietuvos Respublikos teismo prašoma modifikuoti Norvegijos Karalystės teismo sprendimą, šį sprendimą pakeičiant pagal Lietuvos Respublikos teismo sprendimą. ES teismai turi teisę spręsti dėl kitų ES valstybių sprendimų pripažinimo bei jų vykdytinumo, tačiau neturi teisės, pripažinus kitos ES valstybės narės teismo sprendimą nevykdytinu dėl nesuderinamumo Reglamento 4/2009 21 straipsnio 2 dalies nuostatos pagrindu, modifikuoti kitos ES valstybės narės teismo sprendimą pagal toje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą.

43. Ieškovo nuomone, išlaikymo buvusios sutuoktinės ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo klausimai, kurie Lietuvos Respublikoje yra išnagrinėti taikant Lietuvos Respublikos įstatymus, turėtų būti pakartotinai nagrinėjami, taikant Nyderlandų Karalystės teisę. Apeliantas pažymi, kad turi būti remiamasi Nyderlandų Karalystės teise ir taikoma Nyderlandų Karalystės Civilinio kodekso Nyderlandų Karalystės civilinio kodekso 1:401 straipsnio „Išlaikymo prievolės pakeitimo ar panaikinimo pagrindai“ 4 dalis, kurioje nurodyta: „Teismo sprendimas dėl išlaikymo gali būti pakeistas arba panaikintas, jeigu jis neatitiko teisinių (įstatymų) standartų nuo pradžių, nes buvo pagrįstas neteisinga arba neišsamia informacija“; bei Nyderlandų Karalystės civilinio kodekso 1:402 straipsnis „Išlaikymo reikalavimo diena ir mokėjimo sąlygos“, kuriame nustatyta, kad „Teismas, nustatęs, pakeitęs ar panaikinęs išlaikymo dydį, taip pat nustato datą, nuo kurios šis dydis pradedamas mokėti arba nuo kurio asmuo nebėra skolingas“.

44. Ieškovo pozicija dėl taikytinos teisės yra teisinga. Išlaikymo prievolėms taikytina teisė nustatoma pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės valstybėse narėse, kurioms šis teisės aktas privalomas (Reglamento Nr. 4/2009 15 straipsnis). Pagal 2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnį išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios valstybės teisė. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, kreditoriaus gyvenamosios vietos teisės taikytinumo pagrindimas negali būti suprantamas kaip Lietuvos Respublikos teismo prievolė įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos teismo sprendimus peržiūrėti, taikant kitos valstybės teisę.

45. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, ieškovas pasinaudojo teise kreiptis dėl Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo pakeitimo. Nyderlandų karalystės teismas byloje Nr. C/08/153403 / FA RK 14-627 priėmė nagrinėti jo prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo ir šį prašymą atmetė 2014-05-21 sprendimu, nurodęs, kad vyras tik dėl jam vienam žinomų priežasčių nepasinaudojo galimybe apskųsti 2014-01-29 sprendimą ir yra pats atsakingas už praleistą galimybę. Dėl tos priežasties kiti vyro prašyme pateikti argumentai palikti nenagrinėti.

46. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ESTT 2017-02-15 sprendimą civilinėje byloje C-499/15, kuris buvo priimtas su ieškovu susijusioje Lietuvos Respublikoje nagrinėtoje byloje. ESTT 2017-02-15 sprendimu nusprendė 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 8 straipsnis ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad tokioje byloje, kaip pagrindinė, valstybės narės teismai, kurių priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų ir išlaikymo prievolių nepilnamečiui vaikui įsiteisėjo, neišsaugo jurisdikcijos nagrinėti prašymą pakeisti šio sprendimo nuostatas, jei šio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje. Jurisdikciją priimti sprendimą dėl šio prašymo turi tos kitos valstybės narės teismai.

47. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo matyti, jog šiais sprendimais buvo pakeista Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui M. M. S., kai jo nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo 2021-07-26. Nuo šios datos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-30 sprendimu buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo pateiktas situacijos vertinimas iš esmės atitinka ESTT 2017-02-15 sprendimą civilinėje byloje C-499/15. ESTT sprendė klausimą, ar Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnis ir Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės teismai, kurių priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų ir išlaikymo prievolių nepilnamečiam vaikui įsiteisėjo, išsaugo jurisdikciją nagrinėti prašymą pakeisti šio sprendimo nuostatas, net jei šio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje. Šio klausimo pateikimą sąlygojo situacija, kai ieškovas 2014-08-28 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pakeisti šio teismo 2013-10-08 sprendime nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą, pakeisti išlaikymo dydį bei bendravimo tvarką. Šiame sprendime ESTT išdėstė aiškią poziciją, kad jurisdikcija pirmiausia turėtų priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismams, kuo buvo pripažinta Nyderlandų Karalystės teismų jurisdikcija ir paneigta būtinybė kreiptis į valstybės narės, kurios teismas priėmė įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismus. Sprendimo 66 punkte nurodyta, kad pagrindinė, jurisdikciją nagrinėti bylą dėl tėvų pareigų turi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai. Nagrinėjamu atveju tai yra Nyderlandų teismai, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

48. ESTT sprendimo analizė patvirtina, kad šiuo teismo sprendimu buvo sprendžiamas klausimas ne dėl valstybės narės teismo teisės, pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, spręsti vaiko išlaikymo klausimus, kurie buvo išspręsti ankstesnės vaiko gyvenamosios vietos teismuose, keisti ar naikinti teismų sprendimus už laikotarpį, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo toje valstybėje narėje, o dėl jurisdikcijos perėjimo, kai keičiasi vaiko gyvenamoji vieta.

49. Be to, ieškovas teigia, kad skundžiami teismo sprendimas bei papildomas sprendimas neatitinka apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-06-28 nutartimi Nr. e2S-1510-866/2022 ir 2022-08-25 nutartimi byloje Nr. e2S-2014-565/2022 atmetė teismo argumentus, kuriais pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl negalimumo Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėti reikalavimus panaikinti Nyderlandų Karalystės teismo 2014-01-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Z. C. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės Z. C. S. išlaikymą T. M. po 4 323,16 Eur kas mėnesį mokamomis sumomis T. M. pragyvenimo poreikiams užtikrinti nuo 2011-04-09; bei dėl reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės Z. C. S. sūnui M. M. S. nuo jo pilnametystės iki kol užbaigs mokslą arba iki 24 m. amžiaus, jei jis mokysis aukštojoje mokykloje. Su tokia pozicija nesutiktina. Vilniaus apygardos teismo 2022-06-28 nutartimi Nr. e2S-1510-866/2022 buvo įvertinta tai, kad klausimas dėl vienoje valstybėje narėje įsiteisėjusiu teismo sprendimo nustatytu tėvų pareigų vaikui, išlaikymo ir kt. pakeitimo, gali būti keliamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisme. Teismas pažymėjo, kad reikalavimų formuluotės yra ydingos, tačiau laikė, kad ieškovas siekia, jog kitoje valstybėje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos tėvų pareigos vaikui ir išlaikymas būtų pakeisti. Analogiškos pozicijos laikytasi ir Vilniaus apygardos teismo 2022-08-25 nutartyje byloje Nr. e2S-2014-565/2022.

50. Apibendrinant išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimai dėl Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo pakeitimo ir panaikinimo yra nenagrinėtini Lietuvos Respublikos teismuose, dėl ko yra pagrindas šią bylą nutraukti remiantis CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, yra tinkama. Kartu pažymėtina ir tai, kad CPK 293 straipsnio 3 punktas neleidžia pakartotinai nagrinėti ir nustato teismo pareigą nutraukti bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu yra išspręsti ieškovo nepilnamečio vaiko ir buvusios sutuoktinės išlaikymo klausimai.

51. Apeliacinis skundas dalyje dėl Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo pakeitimo ir panaikinimo yra atmestinas. Apeliaciniu skundu keliamas reikalavimas dėl informacijos apie užsienio teisę rinkimo vertinamas kaip procedūrinis, o ne materialinis reikalavimas, todėl dėl jo tenkinimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti. Šioje nutartyje atlikta ginčo teisinė apžvalga rodo, jog teismui nebuvo reikalo aiškintis Norvegijos Karalystės teisės taikymo klausimų, nes nebuvo nustatytas pagrindas užsienio teisei taikyti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip:

„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5298-131/2013 ir Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) dalis, kuriomis priteistas išlaikymas nepilnamečiui M. M. S. ir priteisti iš atsakovės Z. C. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), nepilnamečiam vaikui M. M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 700 Eur (septynis šimtus eurų) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą T. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovės Z. C. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), nepilnamečiam vaikui M. M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), 5 063 Eur (penkis tūkstančius šešiasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. kovo 2 d.).“

Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėJūra Marija Strumskienė