Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 2.5.5.; 2.6.1.3.6.; 3.1.13.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

2025 m. spalio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2173-941/2025 pagal ieškovo G. J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos už įvykdytą prievolę priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. J. B. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – ir atsakovas) 2 866,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškinio pateikimo metu sudaro 32 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur už ieškinio parengimą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. liepos 31 d. mirė V. Č.. Ieškovas yra mirusiosios įpėdinis. Jam 2023 m. spalio 20 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį ieškovas paveldėjo ½ dalį jos turto – 520/3119 žemės sklypo dalį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Mirusioji V. Č. turėjo skolų, kurių bendra suma yra 5 200 Eur. Ieškovas, priėmęs palikimą, tapo skolininku vietoje V. Č.. Ieškovas 2023 m. spalio 30 d. Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. P. pateikė prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į likusią ½ dalį V. Č. turto, tačiau 2023 m. lapkričio 15 d. notarė pateikė atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes 2022 m. spalio 28 d. Jonavos 2-ajame notarų biure gautas A. B. laiškas, kad jis taip pat priima mirusiosios V. Č. palikimą. Ieškovo skundas dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atmestas, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3385-490/2024 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-606-657/2024 konstatavus, kad A. B. mirusiosios V. Č. palikimą priėmė. Dėl to atsakovas kartu su ieškovu yra solidariai atsakingi už mirusiosios skolas. 2024 m. kovo 28 d. jis gavo keturis antstolio patvarkymus priimti vykdyti 2022 m. gegužės 18 d. teismo išduotą raštą civilinėje byloje Nr. e2-431-945/2022, kurioje buvo priimtas sprendimas priteisti iš mirusiosios V. Č. 5 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Su patvarkymais ieškovui buvo atsiųsti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai, kurių bendra suma 269,19 Eur. Ieškovas šias sumas – 5 469,19 Eur – yra sumokėjęs.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad mirusioji nebuvo susitvarkiusi savo tėvų V. Č. ir F. Č. turto paveldėjimo dokumentų. Dėl to ieškovas patyrė 264,13 Eur išlaidų, kad 104 000/311 900 dalys žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotos mirusiosios V. Č. vardu. Įregistravus žemės sklypo dalį, įpėdiniams – ieškovui ir atsakovui – atsirado teisė paveldėti šį turtą. Dėl ieškovo notarinių išlaidų sumokėjimo atsakovas gavo naudą, nes įgijo teisę paveldėti ieškovo pastangų dėka, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui ½ dalį nurodytos sumos, t. y .132,06 Eur.

4. Ieškovas pažymėjo, kad nurodytas sumas bandė atgauti iš atsakovo be teismo, siuntė pretenziją, prašydamas grąžinti skolą iki 2024 m. birželio 21 d., tačiau atsakovas į ją neatsakė ir skolos nesumokėjo.

5. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai (nuo 2025 m. sausio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai Kretingoje) 2024 m. liepos 29 d. priėmė preliminarų sprendimą (civilinė byla Nr. e2-4730-941/2024), kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 2 866,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 866,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 632 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 8 Eur pašto išlaidas.

6. Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad preliminariame sprendime nustatant, kad atsakovas palikimą priėmė 2022 m. spalio 28 d., pateikdamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodant, kad palikimo paveldėjimo faktas neva konstatuotas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3385-490/2024 ir 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-606-657/2024, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Atsakovas 2022 m. lapkričio 16 d. Jonavos rajono 2-o notarų biuro raštu buvo informuotas, kad turi atvykti į notaro biurą ir pateikti likusius dokumentus dėl paveldėjimo bylos užvedimo, o 2024 m. sausio 18 d. sprendime civilinėje byloje nustatyta, kad įstatymas neriboja teisės patvirtinti laišku pateiktą pareiškimą, kadangi valios priimti palikimą tvirtinimo procedūra neatlikta ir bus vykdoma tik atvykus į notaro biurą. Be to, minėti teismų procesiniai sprendimai neturi jam jokios prejudicinės galios ir nesukelia jam jokių teisinių pasekmių šioje civilinėje byloje dėl palikimo paveldėjimo fakto nustatymo, kadangi minėtoje civilinėje byloje ieškinio pagrindas ir dalykas buvo dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet ne dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo ir žalos atlyginimo aplinkybių, kurios yra reikšmingos šioje civilinėje byloje. Atsakovas nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, kad jam procesinis sprendimas būtų privalomas ir sukeltų teisines pasekmes.

8. Atsakovas tvirtino, kad jam žinomi dar septyni palikėjos šeštos eilės įpėdiniai, kurie gali nežinoti apie palikėjos mirtį, o ieškovas kaip visada veikia apgaule, ką patvirtina ieškinio dėl skolos už įvykdytą prievolę skirstymas „kompiuterine programa automatiniu būdu“, kad „teismingumas būtų gaminamas atsitiktinai“, ne pagal jo gyvenamą vietą, bet Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose, ir teisėjai, kuri dirbo kartu su teisėju J. Š. Klaipėdoje.

9. Atsakovo nuomone, visa atsakomybė dėl palikėjos skolų, jos nužudymo ar privedimo prie mirties 2022 m. liepos 31 d. tenka Kauno savivaldybės globos ir rūpybos skyriui bei jos globėjai I. M. D., Kauno apylinkės ir apygardos teismams bei Kauno apylinkės ir apygardos prokuratūroms, Lietuvos advokatūrai, kurie privalo atlyginti psichinę negalią turėjusios palikėjos skolas, nes apiplėšė ją, net atimdami teisę į privalomą palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.20 straipsnį.

10. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00058-08 esantys parodymai ir civilinė byla patvirtins keturių asmenų tęstinę nusikalstamą veiką, tiek polinkiu į chronišką girtuokliavimą ir senatvės demenciją turėjusio palikėjos velionio tėvo, tiek psichinės veiklos negalią turėjusios palikėjos atžvilgiu nuo 2005 m. iki 2022 m., ir pagrindą atnaujinti baudžiamos bylos ikiteisminį tyrimą. Nusikalstamus veiksmus plėšiant sukčiavimo būdu palikėjos turtą patvirtins 2007 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-967-199/2007, 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-0012021-199/2007, 2007 m. spalio 17 d. palikėjos tėvo mirties liudijimas, 2008 m. sausio 22 d. atsakovui sufabrikuotos baudžiamos bylos kaltinimo aktas, kad negalėtų padėti palikėjai ginti savo teises ir turtinius interesus būdamas suimtas, 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-133-260/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 7 d. galutiniu sprendimu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. liepos 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir iš atsakovo papildomai priteisė 28 Eur pašto išlaidų valstybei.

12. Teismas nustatė, kad ieškovas G. J. B. ir atsakovas A. B. yra 2022 m. liepos 31 d. mirusios pusseserės V. Č. įpėdiniai (šeštos eilės). Ieškovas palikimą priėmė 2022 m. spalio 20 d. pagal 2022 m. lapkričio 30 d. antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą. Jam 2023 m. spalio 20 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 6152 į mirusiosios V. Č. ½ dalį turto – 520/3119 dalis 31,1900 ha bendro ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresas (duomenys neskelbtini) (mirusiajai priklausė 104 000/311 900 dalys žemės sklypo). Atsakovas 2022 m. spalio 28 d. pranešimu dėl paveldėjimo pagal įstatymą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą (pranešimas notaro kontoroje gautas paštu ir užregistruotas 2022 m. lapkričio 3 d.), nurodydamas, kad jam turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į velionės V. Č. turtą, ir pateikė giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu atsakovas palikimą priėmė 2022 m. spalio 28 d., pateikdamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą atsakovui nėra. Atsakovas palikimo priėmimo fakto neginčija.

13. Ieškovas 2023 m. spalio 30 d. pateikė notarui prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios likusią ½ dalį turto – 520/3119 dalis žemės sklypo. Notaras 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes 2022 m. spalio 28 d. notaro biure buvo gautas laiškas su kito įpėdinio A. B. pareiškimu priimti palikimą, jo valia realizuota raštu, todėl šio valinio akto dėl palikimo priėmimo negalima nepripažinti. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3385-490/2024 ieškovo skundas dėl notaro veiksmų (atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) atmestas. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 11 d., Kauno apygardos teismui 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-606-657/2024 atmestus ieškovo skundą dėl 2024 m. sausio 18 d. nutarties.

14. Ieškovas iki 2023 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo patyrė 264,13 Eur išlaidų dėl paveldimą turtą sudarančio turto – 104 000/311 900 dalių žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo mirusios V. Č. vardu, kurį ši buvo paveldėjusi iš savo tėvų (V. Č. ir F. Č.), tačiau neįregistravusi savo vardu. Turtas mirusiosios vardu įregistruotas nuo 2023 m. birželio 13 d. pagal 2023 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

15. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-431-945/2022 pagal ieškovės V. Č. patikslintą ieškinį atsakovams I. M. D., Ž. B., V. B., S. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ieškinys atmestas. Ieškiniu buvo ginčijama: 1) 2005 m. spalio 6 d. tarp ieškovės V. Č. tėvo, atstovaujamo atsakovės, ir kitų atsakovų sudaryta rentos sutartis; 2) 2007 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis; 3) 2010 m. liepos 12 d. tarp atsakovų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Sprendimu iš ieškovės V. Č. priteistos bylinėjimosi išlaidos: atsakovei I. M. D, – 2 000 Eur, Ž. B. ir V. B. – po 800 Eur, S. K. – 1 600, iš viso – 5 200 Eur. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 28 d. Pagal 2022 m. kovo 28 d. sprendimą 2022 m. gegužės 18 d. išduoti keturi vykdomieji raštai atsakovams (išieškotojams) dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Vykdomieji raštai pateikti ir antstolio 2024 m. kovo 28 d. patvarkymais priimti vykdyti.

16. Ieškovas 2024 m. balandžio 16 d. ir 17 d. per keturis mokėjimus padengė mirusiosios V. Č. 5 200 Eur skolą (2022 m. kovo 28 d. teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos keturiems išieškotojams), kurios buvo antstolio priverstinai išieškomos pagal 2022 m. gegužės 18 d. teismo išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-431-945/2022, ir sumokėjo 269,19 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 5 469,19 Eur. Vykdomosios bylos 2024 m. gegužės 17 d. patvarkymais užbaigtos. Teigi, ieškovas iš viso patyrė 5 733,32,13 Eur išlaidų, susijusių su abiejų šalių paveldėtu turtu. 2024 m. birželio 12 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl skolos už įvykdytą prievolę gražinimo, prašydamas iki 2024 m. birželio 21 d. sumokėti jam tenkančią ½ dalį nurodytų išlaidų, kurios sudaro 2 866,66 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui jam tenkančią išlaidų dalį, nėra.

17. Teismas sprendė, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis abu – ieškovas ir atsakovas – yra priėmę palikimą po pusseserės V. Č. mirties. Atsakovas išreiškė raštu valią priimti palikimą, tačiau nėra užbaigęs paveldėjimo procedūrų, todėl jam nėra išduotas paveldėjimo liudijimas. Tačiau tai nepaneigia jo įstatymu nustatytos pareigos atsakyti už palikėjo skolas, nes nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo. Ieškovas iš viso patyrė 5 733,32,13 Eur išlaidų, susijusių su abiejų šalių paveldėtu turtu. Atsakovui tenkanti ½ dalis šių išlaidų sudaro 2 866,66 Eur. Atsakovo prieštaravimai yra grindžiami šalutinėmis aplinkybėmis, kurios, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, neturi jokios teisinės reikšmės.

18. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-431-945/2022, kuriuo buvo atmestas V. Č. ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo ir iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovams, yra įsiteisėjęs. Pagal sprendimą išduoti vykdomieji raštai nėra užginčyti, yra visiškai įvykdyti ir vykdomosios bylos užbaigtos. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-3385-490/2024, kuria atmestas ieškovo skundas dėl notarės veiksmų, ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo skundas dėl 2024 m. sausio 18 d. nutarties, yra įsiteisėjusios. Atsakovas nurodytoje byloje suinteresuotu asmeniu nedalyvavo, todėl sutiktina su prieštaravimo argumentu, kad jam šie procesiniai sprendimai tiesiogiai teisių ir pareigų nesukuria. Tačiau atsakovo teisės ir pareigos, nagrinėjamos bylos kontekste, kyla iš paties atsakovo vienašalio sandorio – palikimo priėmimo, pateikiant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą. Atsakovas neginčija palikimo priėmimo fakto.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismas nerevizuoja ir netikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo kitose bylose. Įsiteisėję teismo sprendimai yra visiems privalomi. Įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo galimybes ir tvarką nustato CPK. Apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, esant tam pagrindams. Duomenų, kad nurodyti įsiteisėję teismo spendimai būtų paržiūrėti ir / ar inicijuotas jų peržiūrėjimas nėra.

20. Teismas nurodė, kad atsakovas su prieštaravimais pateikė 2008 m. sausio 22 d. kalinamąjį aktą, kuriuo buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje (nepagarba teismui), padarymu. Duomenys apie kaltinimo pagrįstumą / nepagrįstumą nepateikti. Tai, kad atsakovas 2008 m. buvo kaltinamas, galimai nuteistas ar išteisintas, neturi jokios reikšmės šioje byloje, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Atsakovas su prieštaravimais pateikė 2007 – 2008 m. teismų procesinius sprendimus, susijusius su V. Č. veiksnumu: Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-967-199/2007, kuriuo V. Č. pripažinta neveiksnia, ir 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-0012021-199/2007, kuria neveiksniajai paskirta globėja; Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį, kuria 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis palikta nepakeista; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį, kuria panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimas (pripažinti neveiksnia) ir Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartis (palikti 2007 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą). Duomenys apie galutinį sprendimą šiuo klausimu nepateikti. Šie atsakovo pateikti procesiniai sprendimai neturi jokios reikšmės šioje byloje, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Byloje nustatytų aplinkybių nepaneigia. Atsakovo 2024 m. lapkričio 26 d., šalinant teismo pirmininkės nutartimi nustatytus 2024 m. lapkričio 20 d. el. paštu pateikto pareiškimo dėl teisėjos ir visų teismo teisėjų nušalinimo trūkumus, pateikti dokumentai: atsakovo 1989 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimas Kauno m. VRV VAT viršininkui dėl automobilio; Palangos miesto policijos komisariato 1992 m. gruodžio 12 d. raštas Kauno mieto teismo pirmininkui; Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 1 d. sprendimas, kuriuo A. B. ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas; Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartis, kuria 2002 m. kovo 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis, kuria 2002 m. kovo 1 d. sprendimas ir 2002 m. liepos 29 d. nutartis palikti nepakeisti; 2016 m. kovo 10 d. išduoto neįgaliojo pažymėjimo kopija ir sveikatos įrašas (duomenys apie atsakovo šlapimo pūslės būklę), visiškai nesusiję su ieškinio reikalavimais, todėl jokios reikšmės šioje byloje neturi. Atsakovo subjektyvūs kaltinimai teisėsaugos, globos ir kitoms institucijoms bei fiziniams asmenims yra deklaratyvūs. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia.

21. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 866,66 Eur skolą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Duomenų apie ieškovo po preliminaraus sprendimo priėmimo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Palikus preliminarų sprendimą nepakeistą, papildomai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Patenkinus ieškinį, papildomos 28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti 32 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 600 Eur iš advokatės A. G. už šantažą ir nesąžiningumą jo atžvilgiu, taip pat prašė CPK 299 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl teisėjos V. R. veiksmų.

23. Nurodo, kad tinkamai jam nebuvo pranešta apie 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžius, dėl galėjimo atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose Kretingoje, teismas pažeidė CPK 133 – 134 straipsnių reikalavimus, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies l punkte. Paaiškina, kad iš anksto buvo paskirtas 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdis. Pateikęs prašymą išreikalauti į 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdį baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00058-08 ir civilinės bylos Nr. e2-431-945/2022 medžiagą, jis nesitikėjo, kad į 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdį bus suspėta jas atsiųsti, todėl prašė 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kad veltui nevažiuoti iš Jonavos į Kretingą.

24. Pažymi, kad teismas padarė klaidingas išvadas, jog atsakovas tinkamai priėmė palikėjos V. Č. palikimą, todėl nepagrįstai sprendė dėl atsakovo prievolės su ieškovu atlyginti palikėjos skolas. Mano, kad jo 2022 m. spalio 28 d. pranešimas notarei nelaikytinas tinkamu vienašaliu sandoriu dėl palikimo priėmimo. Jame jis nenurodė, kad priima paveldėtą turtą, turtines teises, pareigas ir prievoles.

25. Taip pat tvirtina, kad jis nelaikytinas tinkamu atsakovu šioje byloje, o tinkamas atsakovas šioje byloje yra Lietuvos Respublika.

26. Ieškovas G. J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

27. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžius, atsakovui buvo sudarytos galimybės prisijungti į bylą nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą. Atsakovo 2022 m. spalio 28 d. pranešimas notarei laikytinas tinkamu vienašaliu sandoriu dėl palikimo priėmimo. Atsakovas yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių galutinio sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo A. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

29. Apeliacijos dalyką pagal atsakovo apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas 2024 m. liepos 29 d. preliminarus sprendimas tenkinti ieškovo G. J. B. ieškinį dėl skolos už įvykdytą prievolę priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde atsakovas neteikia argumentų dėl priteistų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgdama į tai, kad pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši galutinio sprendimo dalis nepatenka į apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyką ir dėl jos teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 ; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

32. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė tokios būtinybės. Tinkamas skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. Atsakovas turėjo galimybę išsamiai išdėstyti savo argumentus dėl ieškinio reikalavimų teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti atsakovo prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Dėl pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

33. Atsakovas A. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – 2025 m. sausio 16 d. raštą, 2021 m. sausio 21 d. raštą, 2023 m. spalio 30 d. prašymą, liudytojo priesaiką, 2021 m. vasario 16 d. pranešimą, 2021 m. kovo 1 d. pareiškimą, 2007 m. gruodžio 3 d. atsiliepimą, 2021 m. birželio 14 d. atsiliepimą, 2021 m. gegužės 19 d. atsiliepimą, 2021 m. birželio 15 d. atsiliepimą, 2021 m. gruodžio 1 d. atsiliepimus, 2008 m. gruodžio 8 d. pareiškimą, 2009 m. sausio 12 d. atsiliepimą, 2009 m. vasario 6 d. nutartį, laiškus, 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimus, 2008 m. lapkričio 10 d. raštą, 2008 m. lapkričio 7 d. raštą, 2009 m. rugsėjo 24d. nutarimą, 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimą, 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimą, 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, 2020 m. lapkričio 6 d. raštą, 2025 m. vasario 27 d. raštą, atsakymą, 2025 m. vasario 10 d. prašymą 2025 m. vasario 19 d. raštą, 2025 m. vasario 11 d. prašymą, 2017 m. birželio 12 d. aktą SP-1442, 2020 m. spalio 21 d. raštą, 2022 m. sausio 24 d. pažymą, 2022 m. sausio 20 d. prašymą, 2021 m. liepos 30 d. poziciją, 2021 m. liepos 2 d. pareiškimą 2021 m. gegužės 16 d. laišką, 2005 m. liepos 7 d. įgaliojimą, 2005 m. liepos 18 d. sutartį, 2005 m. spalio 6 d. rentos sutartį, 2009 m. birželio 1 d. panaudos sutartį, 2010 m. liepos 21 d. pareiškimą, 1986 m. kovo 24 d. sprendimą, 1988 m. kovo 17 d. sprendimą, 1986 m. birželio 19 d. raštą, 1991 m. sausio 2 d. nutartį, 1994 m. rugsėjo 16 d. sutartis, 1995 m. birželio 7 d. nutartį, 1995 m. kovo 28 d. raštą, 1995 m. balandžio 10 d. raštą, 2004 m. spalio 28 d. nutarimą, 2006 m. kovo 16 d. nutarimą ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. peticiją.

34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai, išskyrus 2025 m. sausio 16 d. teismo pranešimas, kuriuo atsakovas informuotas apie 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžius, nėra susiję su šioje byloje įrodinėtomis aplinkybėmis, kitų civilinių bylų duomenys, aktualūs nagrinėjamam klausimui, apeliacinės instancijos teismui yra prienami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, išskyrus 2025 m. sausio 16 d. teismo pranešimą, atsisakoma priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

37. Nagrinėjamoje byloje ieškovas G. J. B. pagrindiniu ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovo A. B. 2 866,66 Eur skolą, motyvuodamas tuo, kad sumokėjo mirusiosios V. Č., kurios palikimą priėmė ieškovas ir atsakovas, skolą bei su jos išieškojimu susijusias vykdymo išlaidas antstoliui – 5 469,19 Eur, taip pat dėl turto įregistravimo mirusiosios vardu, kurį paveldėjo ieškovas ir atsakovas, patyrė 264,13 Eur išlaidų, iš viso patyrė 5 733,32,13 Eur išlaidų, susijusių su abiejų šalių paveldėtu turtu, todėl įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, t. y. ½ dalį šių išlaidų (2 866,66 Eur).

38. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, be kita ko, konstatavęs, kad atsakovo palikimo priėmimo faktas konstatuotas Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3385-490/2024, kuria atmestas ieškovo skundas dėl notarės veiksmų, ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-606-657/2024, kuria atmestas ieškovo skundas dėl 2024 m. sausio 18 d. nutarties.

39. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir pateiktais prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo prašė juos atmesti, nurodydamas, kad priimat preliminarų sprendimą prejudiciniais faktais remtasi pažeidžiant CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, minėti teismų procesiniai sprendimai neturi jam jokios prejudicinės galios ir nesukelia jam jokių teisinių pasekmių šioje civilinėje byloje, kadangi jis šioje byloje nedalyvavo, be to, atsakovas nebaigė pavedėjimo procedūros ir jam nėra išduotas paveldėjimo liudijimas, todėl jam nekyla pareiga atsakyti už palikėjos skolas.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2024 m. liepos 29 d. preliminarų sprendimą, atmetęs kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad abi bylos šalys – ieškovas ir atsakovas – yra priėmę palikimą po pusseserės V. Č. mirties. Atsakovas išreiškė raštu valią priimti palikimą, tačiau nėra užbaigęs paveldėjimo procedūrų, todėl jam nėra išduotas paveldėjimo liudijimas, tačiau tai nepaneigia jo įstatymu nustatytos pareigos atsakyti už palikėjos skolas, nes nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo. Sutiko su prieštaravimo argumentu, kad atsakovui procesiniai sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. e2YT-3385-490/2024 ir Nr. e2YT-3385-490/2024, tiesiogiai teisių ir pareigų nesukuria, tačiau nurodė, kad atsakovo teisės ir pareigos, nagrinėjamos bylos kontekste, kyla iš paties atsakovo vienašalio sandorio – palikimo priėmimo, pateikiant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą, kurio atsakovas neginčija.

41. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies l punkte, kadangi jam tinkamai nebuvo pranešta apie teismo posėdžius, atsakovas neturėjo galimybių prisijungti prie teismo posėdžių nuotoliniu būdu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad atsakovas tinkamai priėmė palikėjos V. Č. palikimą, todėl nepagrįstai sprendė ir dėl atsakovo prievolės su ieškovu atlyginti palikėjos skolas, atsakovas taip pat nurodo, kad jis nelaikytinas tinkamu atsakovu šioje byloje.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

42. Atsakovas argumentuoja, kad tinkamai jam nebuvo pranešta apie 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžius, atsakovas neturėjo galimybių prisijungti prie teismo posėdžių nuotoliniu būdu, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 133 – 134 straipsnių reikalavimus ir egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies l punkte.

43. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

44. CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai.

45. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

46. CPK 175¹ straipsnyje yra reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Šio straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka, tačiau joje nustatytas procesinių dokumentų įteikimas asmenims būtent per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (VEP posistemis). Nei CPK, nei minėtas aprašas nenumato galimybės procesinius dokumentus proceso šalims siųsti elektroniniu paštu. Tačiau kasacinis teismas savo praktikoje vis tik yra išaiškinęs, jog nors procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių (pvz., jeigu būtų nustatyta, kad elektroniniu paštu išsiųstus dokumentus advokatas gavo, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77), kad jis turėtų galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir veiksmingai gintis (2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Korchagin prieš Rusiją, peticijos Nr. 12307/16, par. 64).

48. EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT praktikoje taip pat pabrėžiamas reikalavimas informuoti apie teismo procesą asmeniškai (žr. jau cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 76), mat jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. jau cituotus sprendimus bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

49. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04; ir kt.).

50. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš elektroninės bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. lapkričio 20 d. 13.00 val. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose, suteikiant galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą byloje atsakovui buvo pranešta teismo šaukimu, kuris atsakovui įteiktas asmeniškai 2024 m. lapkričio 6 d. kartu su „Zoom“ prisijungimo duomenimis.

51. Atsakovas į 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdį neatvyko, prieš pat teismo posėdį (11.31 val.) elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) į bylą pateikė prašymą dėl teisėjos nušalinimo, todėl pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir numatė preliminarias posėdžio datas: 2025 m. sausio 13 d. 13 val. ir 2025 m. sausio 16 d. 10.30 val. Atsakovui pranešimas apie 2025 m. sausio 16 d. 10.30 val. vyksiantį teismo posėdį ir galimybę atvykti į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, kur atsakovui bus sudarytos sąlygos prisijunti nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą, buvo išsiųstas 2024 m. gruodžio 9 d. paštu (neregistruotu laišku) ir elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)). Duomenų apie tai, kad atsakovas gavo šį pranešimą, byloje nėra.

52. Teisme 2024 m. gruodžio 13 d. buvo užregistruotas atsakovo paštu siųstas prašymas procesinius dokumentus siųsti registruotu laišku ir nesiųsti elektroniniu paštu, kadangi teismo dokumentai kompiuteryje yra blokuojami ir programa neleidžia jų atidaryti. Teisėjos 2024 m. gruodžio 16 d. rezoliucija šis atsakovo prašymas tenkintas.

53. 2025 m. sausio 15 d. teisme buvo gautas atsakovo elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) siųstas prašymas, kuriame jis prašė nurodyti priežastis, dėl kurių yra vilkinamas civilinės bylos nagrinėjimas, taip pat prašė tik registruotu laišku suteikti informaciją apie civilinės bylos eigą bei pranešti apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką. Teisėjos 2025 m. sausio 15 d. rezoliucija konstatuota, kad atsakovas 2024 m. gruodžio 9 d. teismo pranešimu yra tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

54. Kadangi atsakovas į 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdį ir į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, kur jam buvo sudarytos sąlygos prisijunti nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą, neatvyko, kilus abejonių tiek dėl to, ar atsakovas yra gavęs teismo pranešimą apie 2025 m. sausio 16 d. vyksiantį teismo posėdį, tiek dėl atsakovo procesinio elgesio tinkamumo, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir skyrė kitą teismo posėdžio datą 2025 m. vasario 5 d. 14.30 val., taip pat numatė papildomą posėdžio datą 2025 m. vasario 27 d. 11 val. Minėtame teismo posėdyje buvo nuspręsta atsakovą apie teismo posėdžius informuoti pranešimu registruotąja pašto siunta ir atsakovo elektroninio pašto adresu, kuriuo atsakovas į bylą teikia procesinius dokumentus.

55. Pranešimas atsakovui elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) išsiųstas 2025 m. sausio 16 d. 14.50 val., nurodant, kad siunčiamas pranešimas ir prisijungimo duomenys į 2025 m. vasario 5 d. 14.30 val. ir 2025 m. vasario 27 d. 11 val. teismo posėdžius, prieduose pridedant pranešimą ir prisijungimo į abu teismo posėdžius duomenis. Pranešimas atsakovui registruotu laišku išsiųstas 2025 m. sausio 16 d. 14.21 val., pranešime nurodant prisijungimo į abu teismo posėdžius duomenis bei informuojant apie galimybę atvykti į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, kur atsakovui bus sudarytos sąlygos prisijunti nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą.

56. Teisme 2025 m. sausio 17 d. buvo gautas atsakovo 2025 m. sausio 16 d. 18.11 val. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) siųstas pakartotinis prašymas, kuriame jis prašė procesinius dokumentus civilinėje byloje jam siųsti nurodytu adresu tik registruotu paštu, nes nesutinka, kad procesiniai dokumentai būtų siunčiami per elektroninį paštą. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2025 m. sausio 16 d. tik atsitiktinai jam buvo pranešta, jog gautas laiškas su pranešimu, kuris negali būti atidarytas ir perskaitytas dėl teismui siųstame registruotame laiške nurodytų priežasčių, ir pažymėjo, kad teismo posėdyje būtinai dalyvaus atvykdamas į Kretingą. Teisėjos 2025 m. sausio 17 d. rezoliucija nuspręsta, kad atsakovo reikalavimas visus procesinius dokumentus siųsti tik registruotu pašto siunta yra nepagrįstas, iš elektroninio laiško turinio matyti, kad atsakovas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje 2025 m. vasario 5 d. 14.30 val. bei, nepavykus išnagrinėti bylos šiame posėdyje, suplanuotą dar vieną posėdį 2025 m. vasario 27 d. 11 val.

57. Teisme 2025 m. vasario 5 d. 14.28 val. buvo gautas atsakovo elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) siųstas prašymas bylą 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, taip pat prašymas į 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdį išreikalauti baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00058-08 ir civilinės bylos Nr. e2-431-945/2022 medžiagą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi atsakovo prašymą dėl baudžiamosios bylos medžiagos išreikalavimo netenkino, atsakovo prašymą dėl civilinės medžiagos išreikalavimo patenkino iš dalies, padaręs pertrauką prie bylos prijungė nuasmenintą Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-431-945/2022 iš Teisės portalo Infolex, ir bylą išnagrinėjo iš esmės priimant 2025 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą. Šis teismo sprendimas atsakovui tą pačią dieną buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta ir atsakovo elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)).

58. 2025 m. vasario 10 d. teisme buvo gautas atsakovo elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) siųstas prašymas, kuriame jis nurodė, kad 2025 m. vasario 7 d. jam buvo atsiųstas elektroniniu paštu pranešimas apie byloje priimtą 2025 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą, ir prašė atsiųsti šį sprendimą jam registruotu laišku. Teisėja 2025 m. vasario 7 d. rezoliucija prašymo netenkino, nurodydama, kad atsakovui 2025 m. vasario 7 d. galutinis teismo sprendimas yra išsiųstas.

59. 2025 m. vasario 14 d. teisme buvo gautas atsakovo elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) siųstas pakartotinis prašymas, kuriuo jis prašė atsiųsti registruotu paštu 2025 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą su teisėjos originaliu parašu ir teismo antspaudu. Teisėja 2025 m. vasario 14 d. rezoliucija prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad byla yra elektroninė, todėl galutinis sprendimas yra pasirašytas teisėjos elektroniniu parašu, o galutinio sprendimo kopija atsakovui išsiųsta elektroniniu paštu ir registruotu paštu. Atsakovas informuotas apie tai tą pačią dieną elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)).

60. 2025 m. gegužės 6 d. teisme buvo gautas atsakovo elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) siųstas prašymas, kuriame jis prašė pranešti, kokiu teisiniu pagrindu jo apeliacinis skundas dėl 2025 m. vasario 7 d. galutinio sprendimo buvo perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Teisėja 2025 m. gegužės 6 d. rezoliucija išaiškino atsakovui, kad bylos pagal apeliacinius skundus skirstomos kompiuterine programa apygardų teismams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu (CPK 62-3 straipsnių 1 dalis, 2 dalis). Atsakovas informuotas apie tai tą pačią dieną elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)).

61. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir minėtas procesinių aktų nuostatas bei jų aiškinimą jurisprudencijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžius, atsakovas buvo informuotas apie galimybę atvykti į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, kur jam bus sudarytos sąlygos prisijunti nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų darbuotojai 2025 m. vasario 5 d. buvo prisijungę nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo, pateikė prašymą 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 133 – 134 straipsnių reikalavimus ir egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies l punkte, nėra.

62. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2025 m. sausio 16 d. teismo pranešimu jam pranešta apie 2025 m. vasario 5 d. ir 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdžius, kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas ir tai patvirtinantis 2025 m. sausio 16 d. teismo pranešimas. Ta aplinkybė, kad atsakovas kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje jam nedalyvaujant pateikė ir prašymą išreikalauti į 2025 m. vasario 27 d. teismo posėdį papildomus įrodymus, niekaip neapribojo pirmosios instancijos teismo teisės, 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdyje išsprendus atsakovo procesinius prašymus, tame pat posėdyje išnagrinėti bylą iš esmės. Teismas neturi pareigos visais atvejais ir pilna apimtimi tenkinti bylos šalių prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, juolab juos išreikalauti tik kitam teismo posėdžiui, jeigu tai nereikalauja didelių laiko sąnaudų. Pagal CPK 162¹ straipsnio 2 dalį, teismo posėdžio pertrauka gali būti skiriama, be kita ko, siekiant teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą. Įstatymas nedraudžia teismui išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai nustatyta ir CPK 42 straipsnio 5 dalyje. Dėl nurodytų priežasčių, darytina išvada, kad būtent pats atsakovas, nusprendęs nedalyvauti 2025 m. vasario 5 d. ir prašęs bylą tame posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant, prisiėmė tokio procesinio elgesio neigiamas pasekmės.

63. Byloje nustatyti duomenys taip pat paneigia atsakovo argumentus apie netinkamą informavimą dėl atsakovo galimybės teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu per „Zoom“ teismo patalpose, kadangi atsakovui tokia galimybė buvo sudaryta jo gyvenamajame mieste Jonavoje – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose.

64. Be to, atsakovas neginčija aplinkybės, kad apie pradėtą procesą buvo informuotas tinkamai, elektroninės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pateikė į bylą prieštaravimus dėl ieškinio reikalavimų ir preliminaraus sprendimo, atsakovas apie pirmąjį teismo posėdį, vykusį 2024 m. lapkričio 20 d., buvo informuotas teismo šaukimu, kuris jam buvo įteiktas asmeniškai 2024 m. lapkričio 6 d. Apie visus kitus teismo posėdžius byloje atsakovas pagrįstai buvo informuotas teismo pranešimais.

65. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 133 – 134 straipsnių reikalavimų pažeidimo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies l punkte, egzistavimo.

Dėl tinkamo palikimo priėmimo ir atsakomybės už palikėjos skolas

66. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, jog atsakovas tinkamai priėmė palikėjos V. Č. palikimą, dėl ko nepagrįstai sprendė ir dėl atsakovo prievolės su ieškovu atlyginti palikėjos skolas. Atsakovo įsitikinimu, jo 2022 m. spalio 28 d. pranešimas notarei nelaikytinas tinkamu vienašaliu sandoriu dėl palikimo priėmimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

67. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį.

68. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimas reiškia palikimo priėmimą ir palikimą priėmęs įpėdinis nuo palikimo atsiradimo laiko yra laikomas priėmusiu palikimą, t. y. paveldėto turto savininku, nes nuosavybės teisei į palikimą atsirasti įstatymo nereikalaujama, kad notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavęs asmuo atliktų papildomus veiksmus – pradėtų turtą valdyti, atliktų registraciją ar kt. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra įpėdinio vienašalis sandoris, išreiškiantis neatšaukiamą įpėdinio valią priimti palikimą. Įpėdinis negali atsiimti pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau gali jį ginčyti bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

69. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas mirusiosios V. Č. palikimą priėmė 2022 m. spalio 28 d., pateikdamas palikimo atsiradimo vietos notarei G. P. rašytinį pareiškimą „Dėl paveldėjimo pagal įstatymą CK 5.11 straipsnio pagrindu“. Atsakovo rašytinis pranešimas notarei buvo išsiųstas registruotu laišku, yra atsakovo pasirašytas, jame nurodytas atsakovo giminystės ryšys, taip pat yra išreikšta valia priimti palikimą, nurodant, kad CK 5.11 straipsnio pagrindu jam turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į velionės V. Č. turtą, pateiktos susijusių dokumentų kopijos. Taigi, priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovo valia priimti palikimą yra išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Šio pranešimo formos ir turinio analizė pagrindžia, jog rašytiniu dokumentu (pranešimu), adresuotu palikimo atsiradimo vietos notarei registruotu laišku, buvo vienasmeniškai pareikšta atsakovo valia priimti palikimą, kuri iš esmės gali būti nuginčyta tik bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tačiau atsakovas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, palikimo priėmimo fakto teisės aktų nustatyta tvarka neginčija.

70. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3385-490/2024 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-606-657/2024, kurios yra įsiteisėjusios, taip pat konstatuota, kad A. B. priėmė mirusiosios V. Č. palikimą, todėl notarė G. P. 2023 m. lapkričio 15 d. turėjo pagrindą atsisakyti G. J. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiosios turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti G. J. B. kasacinį skundą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų apie tai, kad nurodyti įsiteisėję teismų procesiniai spendimai būtų peržiūrėti ir / ar būtų inicijuotas jų peržiūrėjimas, byloje nėra pateikta.

71. Atsakovas tiek prieštaravimuose, tiek apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl palikimo priėmimo, nekvestionavo ir pačios skolos fakto ir dydžio, todėl nepaneigus palikimo priėmimo fakto, lieka galioti atsakovo (palikimą priėmusio įpėdinio) pareiga kompensuoti pusę ieškovo (kito palikimą priėmusio įpėdinio) patirtų išlaidų dėl mirusiosios V. Č. skolų padengimo ir pusę išlaidų, tvarkant dokumentus, kad turtas mirusiosios V. Č. vardu būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 5.52 straipsnio 1 dalis, CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Dėl (ne)tinkamo atsakovo šioje byloje

72. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Apelianto nuomone, tinkamu atsakovu šioje byloje yra Lietuvos Respublika.

73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu, todėl taip pat atmestini. Šiuo procesiniu sprendimu pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. B. mirusiosios V. Č. palikimą priėmė 2022 m. spalio 28 d., pateikdamas palikimo atsiradimo vietos notarei G. P. rašytinį pareiškimą. Byloje nebuvo ginčo, kad mirusiosios V. Č. palikimą priėmė ir ieškovas G. J. B.. Mirusiosios V. Č. palikimas paveldėjimo teise nėra perėjęs valstybei (CK 5.62 straipsnis), todėl valstybė neturi pareigos kompensuoti pusę ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su ieškovo ir atsakovo paveldėtu turtu.

Dėl bylos procesinės baigties

74. Apibendrindama išdėstytas argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek informavimą apie teismo posėdžius reglamentuojančias procesinės teisės normas, tiek paveldėjimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. B. laikytinas priėmusiu mirusiosios V. Č. palikimą ir turi pareigą kompensuoti pusę ieškovo G. J. B. patirtų išlaidų, susijusių su ieškovo ir atsakovo paveldėtu turtu. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemenės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl atsakovo prašymo priimti atskirąją nutartį

76. Atsakovo manymu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančios teisėjos veiklos vertinimui, todėl CPK 299 straipsnio pagrindu prašoma priimti atskirąją nutartį.

77. Pagal CPK 332 straipsnį apeliacinės instancijos teismas CPK 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį. Atskiroji nutartis gali būti priimama, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas (CPK 299 straipsnis). Pagal šią teisės normą, teismo atskirosios nutarties priėmimo pagrindas yra teismo nagrinėjant bylą nustatyti asmenų padaryti įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimai, taip pat teismo nustatyti galimi įstatymo pažeidimai, jei šie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 40 punktas).

78. Nagrinėjamu atveju nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nekonstatavo apeliaciniame skunde atsakovo nurodomo ar viešojo intereso pažeidimo. Nesutikdamas su atitinkamais pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, atsakovas turėjo teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, kuriomis, pateikdamas apeliacinį skundą, ir pasinaudojo. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo atskirosios nutarties priėmimui šioje byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymo

79. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

80. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant atlyginti išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidų bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 ir 14 punktai). Taigi, išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

81. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pripažįstama, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 23 punktas). Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 24 – 26 punktai).

82. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo 600 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas, į bylą pateikė 2025 m. balandžio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas AG Nr. 50/2025, kurią jam išrašė advokatė A. G., tačiau byloje nėra pateikta jokių kasacinio teismo išaiškinimus atitinkančių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas su advokate yra atsiskaitęs. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymas atlyginti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.