Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su atsakovo A. B. pareiškimu dalyje dėl Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Plungės apylinkės teismo teisėjos, laikinai einančios Plungės apylinkės teismo pirmininko pareigas, 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi perduotas išspręsti atsakovo A. B. pareiškimas dalyje dėl Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui.

2. Atsakovas A. B. pareiškime nurodo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 ir 68 straipsniuose įtvirtinti pagrindai Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimui. Atsakovo teigimu, nurodytų teismų teisėjai yra suinteresuoti civilinės bylos Nr. e2-4730-941/2024 baigtimi. Bylą nagrinėjanti teisėja 2024 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu išreiškė išankstinę nuomonę ir patenkino ieškovo G. J. B. ieškinį, todėl priešingas sprendimas – ieškinį atmesti – byloje negalimas. Bylą nagrinėjanti teisėja 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį ne žodinio proceso tvarka, o nuotoliniu būdu, tačiau atsakovas tokia forma paskirtame posėdyje dalyvauti negali, be to, nuotoliniu būdu negali būti apklausti liudytojai. Atsakovo teigimu, tokiomis priemonėmis siekiama priversti įvykdyti ieškovo reikalavimus. Atsakovo vertinimu, jeigu kitos civilinės bylos Nr. e2YT-3385-490/2024 ir Nr. e2S-606-657/2024 buvo nagrinėjamos atsakovo gyvenamosios vietos teismuose (duomenys neskelbtini) miestuose, civilinė byla Nr. e2-4730-941/2024 taip pat turėtų būti perduota nagrinėti šių miestų teritorijoje veikiantiems teismams ir nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsakovas pažymi, kad civilinės bylos Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjimas negalimas Plungės apylinkės teisme, nes šiam teismui apeliacinė instancija yra Klaipėdos apygardos teismas, o šią bylą nagrinėjanti teisėja Vaida Rimkienė Klaipėdos apylinkės teisme dirbo su teisėju J. Š., kuris šiuo metu dirba advokatu. Atsakovas nurodo aplinkybes, susijusias su J. Š. biografijos faktais, teigia, kad šis asmuo gali būti susijęs su Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismų bei prokuratūrų organizuotais, nusikalstamais veiksmais praeityje. Atsakovo teigimu, ieškinys paduotas Plungės apylinkės teismui tikslingai, kad atsakovui būtų sudarytos kliūtys susipažinti su bylų medžiaga, apsunkinta galimybė pateikti prieštaravimus.

Pareiškimas dėl teismų nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šio straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

6. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės ar apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

7. Atsakovas A. B. kelia abejones dėl visų Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Savo abejones grindžia: i) civilinę bylą Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjančios teisėjos V. Rimkienės priimtais procesiniais sprendimais – preliminariu sprendimu ir procesiniu sprendimu nagrinėti bylą, sudarant galimybes proceso šalims dalyvauti nuotoliniu būdu; ii) aplinkybėmis, kad kitos civilinės bylos Nr. e2YT-3385-490/2024, Nr. e2S-606-657/2024, kuriose atsakovas buvo dalyvaujantis asmuo, nagrinėtos jo gyvenamosios vietos teismuose; iii) Plungės apylinkės teismui apeliacinė instancija yra Klaipėdos apygardos teismas, o civilinę bylą Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjanti teisėja V. Rimkienė Klaipėdos apylinkės teisme dirbo su teisėju J. Š., kuris šiuo metu dirba advokatu, ir gali būti susijęs su Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismų bei prokuratūrų organizuotais, nusikalstamais veiksmais praeityje.

8. Atsakovo A. B. nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Nors atsakovas grindžia pareiškimą aplinkybėmis dėl civilinę bylą Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjančios teisėjos V. Rimkienės priimtų procesinių sprendimų, tačiau, viena vertus, pagal CPK 65 straipsnio 1 dalį preliminaraus sprendimo byloje priėmimas nėra pagrindas teisėjui nusišalinti ar pareikšti nušalinimą nuo bylos pagal pareikštą ieškinį nagrinėjimo, o teismo posėdžio organizavimas nuotoliniu būdu yra laikomas žodiniu bylos nagrinėjimu naudojant informacines ir elektroniniu ryšių technologijas (CPK 175² straipsnio 2 dalis). Kita vertus, nesutikimas su teisėjų priimtais procesiniais sprendimais savaime nėra pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus. Aplinkybių, dėl kurių visi atsakovo įvardytų teismų teisėjai būtų suinteresuoti nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi ar atskirų procesinių klausimų rezultatu atsakovas nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).

9. Nors atsakovas A. B. pareiškime dėl Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo teigia, kad civilinė byla Nr. e2-4730-941/2024 turėtų būti nagrinėjama pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) miestų teritorijose veikiančiuose teismuose, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškimo patenkinti. Pažymėtina, nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 62² straipsnis pagal kurio 1 dalį bylos, kurios CPK nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa apylinkių teismams arba jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. e2-4730-941/2024 2024 m. liepos 23 d. buvo gauta Kauno apylinkės teisme, tačiau ši civilinė byla (viešos bylų paskirstymo protokolų paieškos informacija https://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx?m=1), kaip turinti priskirtą požymį „Bylos automatiniu būdu“, 2024 m. liepos 23 d. paskirta nagrinėti kito apylinkės teismo, t. y. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjui. Nurodyta bylos paskyrimo nagrinėti tvarka nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo pareiškime nurodytų teismų teisėjų nešališkumo, nes vykdyta automatizuotu būdu pagal CPK 62² straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Atsakovas A. B. kelia abejones dėl Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo, grįsdamas jas civilinę bylą Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjančios teisėjos V. Rimkienės ryšiais su advokatu J. Š. ir šio asmens santykiu su kitais asmenimis, tačiau tokios abejonės nesudaro pagrindo pareiškimo patenkinti. Pažymėtina, kad pareiškime nurodomi ryšiai yra susiję su vienu iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose dirbančiu teisėju. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą padaryti išvadą, kad teisėja V. Rimkienė siektų padaryti įtaką visiems Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje sprendžiamais klausimais. Pareiškimas šiuo aspektu iš esmės grindžiamas tik prielaidomis. Atsakovo nurodomos aplinkybės, galėtų būti pagrindas pareikšti nušalinimą konkrečiam teisėjui bendra CPK nustatyta tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas A. B. pasinaudojo teise pareikšti nušalinimą civilinę bylą Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjančiai teisėjai – Plungės apylinkės teismo teisėja, laikinai einanti Plungės apylinkės teismo pirmininko pareigas, 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4730-941/2024, įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių, susijusių su V. Rimkiene ir advokatu J. Š., ir pareiškimo dėl teisėjos V. Rimkienės nušalinimo netenkino.

11. Taigi, atsakovas A. B. nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad visi Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjai negalėtų išnagrinėti civilinės bylos Nr. e2-4730-941/2024 ar joje sprendžiamų procesinių klausimų nešališkai. Vien pareiškime nurodytos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų nurodytų teismų teisėjų nuo civilinės bylos Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo A. B. pareiškimas dalyje dėl Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. B. pareiškimo dalyje dėl Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-4730-941/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkinti.