Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. patikslintą ieškinį atsakovams I. M. D., Ž. B., V. B., S. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

Dėl Rentos sutarties pripažinimo negaliojančia

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 6 d. tarp F. Č., atstovaujamo atsakovės I. M. D., ir atsakovų Ž. B., V. B. buvo sudaryta sutartis, kuri savo esme yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Pagal šią sutartį už F. Č. jiems perleistą turtą atsakovai Ž. B. ir V. B. įsipareigojo savo lėšomis pirkti ir gaminti maistą, skalbti drabužius, slaugyti namuose ligos atveju ir, esant reikalui, nugabenti į stacionarinę gydymo įstaigą, mokėti komunalinius ir žemės mokesčius, mokesčius už ryšio paslaugas, savo lėšomis daryti einamąjį bei kapitalinį remontą, suteikti kitas būtinas paslaugas, įvertinant vieno mėnesio trukmės išlaikymą 550 Lt (159,29 Eur), bet ne mažiau kaip indeksuota minimali mėnesinė alga.

12. Kita vertus, dėmesys atkreiptinas į tai, kad ieškinio faktinis pagrindas yra siejamas ne su Rentos sutarties sudarymo ydingumu. F. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Per dviejų metų laikotarpį F. Č. neinicijavo Rento sutarties nutraukimo, todėl teigti, kad sudaryta sutartis neatitiko F. Č. valios, nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad per dviejų metų laikotarpį atsakovai Ž. B. ir V. B. neišlaikė F. Č., netenkino jo poreikių, kaip buvo įsipareigoję sutartimi. Ieškovė taip pat neteigia, kad iki F. Č. mirties jis buvo prižiūrimas netinkamai, kadangi pagrindu Rentos sutarčiai pripažinti negaliojančia nurodytos tik F. Č. mirties aplinkybės. Liudytoju teismo posėdyje apklausto J. B. parodymai, kad jis kelis kartus buvo apsilankęs F. Č. namuose ir girdėjo, jog ne visada užtekdavo maisto, o daugelį darbų, susijusių su F. Č. priežiūra, atlikdavo pati ieškovė, kelia abejonių, kadangi šių liudytojo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, o ieškovės galimybės pasirūpinti tėvu ir savo poreikiais buvo riboti dėl jos pačios turimos negalios. Kitaip tariant, spręsti, kad rentos sutartis buvo sudaryta nesant atsakovų valios vykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus, nėra jokio pagrindo.

13. Vertinant su F. Č. mirtimi susijusias aplinkybes nustatyta, kad, remiantis Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 1583/07(02), F. Č. nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 9 d. buvo gydytas Kauno slaugos ligoninėje. F. Č. mirė (duomenys neskelbtini) nuo hipotermijos ir jos sukeltų komplikacijų. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi teismo ekspertas Ą. S., atsakydamas į teismo klausimą dėl ryšio tarp oro sąlygų ir duomenų apie hipotermiją (II laipsnio, pasireiškusią nušalimais abejose pėdose, apimančiais visus pirštus ir padus, sukeliančia specialisto išvadoje nurodytas pomirtines žymes – pėdų, čiurnų bei dalinai blauzdų apatinių trečdalių odos melsvumą su pavienėmis neintensyviomis kraujosruvomis bei suplyšusiomis plonasienėmis išorinio odos sluoksnio pūslelėmis iki 1 cm skersmens), nurodė, kad nušalimo kojose pakitimai išsivystė ne mažiau kaip per kelias paras, bendras kūno atvėsimas (hipotermija) nebūtinai vystėsi tuo pat metu, kai buvo nušalę pėdų minkštieji audiniai, neatmetama galimybė, kad žmogus po patirto kojų nušalimo, praėjus kelioms paroms iškritęs iš lovos, patyrė bendrą kūno atvėsimą (stacionarizuojant šerdinė kūno temperatūra buvo 28,7?), taip sušalti neįgalus žmogus gali esant pliusinei temperatūrai – +10? ar net apie +20? aplinkos temperatūrai, ypač esant tokiai sunkiai somatinei būklei, pritemusiai sąmonei, būnant be sąmonės, gilioje narkozėje ir panašiai. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad teismo ekspertas Ą. S. paneigė atsakovų Ž. B. ir V. B. iškeltą versiją, jog F. Č. sušalo savo namuose ne dėl netinkamo rentos sutarties vykdymo, o dėl pačios ieškovės neatsakingai palikto atidaryto lango. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovės atstovas, byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad F. Č. mirė atsakovams netinkamai vykdžius rentos sutartį. Kaip nurodė teismo ekspertas, F. Č. dėl savo sunkios būklės galėjo sušalti ir esant pakankamai aukštai aplinkos temperatūrai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Rentos sutarties 2.3 punktu, F. Č. pasiliko gyventi iki gyvos galvos name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovai nebuvo įsipareigoję F. Č. pasiimti gyventi į savo namus. Atsakovė Ž. B. teismo posėdyje patvirtino, kad pas F. Č. ji ateidavo kiekvieną dieną, šiuos teiginius paneigiančių įrodymų byloje nėra, o atsižvelgiant į tai, kad pats F. Č. nebuvo išreiškęs noro nutraukti Rentos sutartį, darytina išvada, jog atsakovė Ž. B. kartu su atsakovu V. B. sutarties įsipareigojimus vykdė ne formaliai, o pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus, siekdami užtikrinti visumos rentos gavėjo poreikių tenkinimą.

14. Rentos santykiai yra tęstiniai, todėl natūralu, kad tam tikru laikotarpiu vieno sutartyje aptarto rentos gavėjo poreikio užtikrinimas gali tapti svarbesniu nei kito poreikio tenkinimas, arba visų sutartyje aptartų poreikių tenkinimas vienu metu tampa sunkiai įgyvendinamas, todėl rentos mokėtojas tokioje situacijoje privalo veikti kaip sąžiningas, protingas asmuo. Byloje nėra ginčo, kad tame pačiame name su F. Č. gyveno ieškovė. Nors ieškovė teigia, kad jos tėvas F. Č. sušalo dėl nepakankamos priežiūros, yra pagrindas abejoti šiuo teiginiu, kadangi, esant nešildomoms patalpoms, ir ieškovė būtų pajutusi neigiamas šalčio pasekmes, tačiau šiuo atveju jos kilo tik jos tėvui, kas, tikėtina, labiau sietina su bendra sunkia jo fizine būkle, taip pat aplinkybe, kad prieš atsakovei Ž. B. jį randant, F. Č. buvo iškritęs iš lovos. Dėl to atsakovų Ž. B. ir V. B. veiksmai, turėję nuolatinės priežiūros, labiausiai atitinkančios rentos gavėjo poreikius, pobūdį, teismo vertinimu, negali būti pripažįstami kaip iš esmės pažeidžiantys sutartį.

15. Reikšmingomis teismas pripažįsta ir tiek ieškovės, tiek atsakovų Ž. B., V. B. bei I. M. D. akcentuotas aplinkybes, kad atsakovai neapsiribojo F. Č. priežiūra, bet Rentos sutarties galiojimo metu maistu, vaistais aprūpino ir ieškovę, išlaikė Rentos sutartimi įgytą turtą, o F. Č. mirties I. M. D. tapo ieškovės rūpintoja, ieškovei ilgą laiką buvo leidžiama gyventi Rentos sutarties objektu buvusioje gyvenamojoje patalpoje ir į globos įstaigą ji perkelta užtikrinant savimi negalinčio pasirūpinti asmens priežiūrą. Būtent ši aplinkybė, t. y. subjektyvus noras toliau gyventi įprastoje aplinkoje, ir nulėmė siekį ieškoti sandorio, kuriuo F. Č. perleido turtą atsakovams Ž. B. ir V. B., sudarymo ar vykdymo spragų.

16. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).

17. Rentos gavėjui F. Č. išreiškus valią su atsakovais Ž. B. ir V. B. sudaryti sutartį dėl jo išlaikymo iki gyvos galvos, byloje nesant neginčijamų įrodymų apie rentos mokėtojų netinkamą įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl Rentos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Dėl ieškinio senaties taikymo

18. Atsakovai taip pat prašo atmesti ieškinio reikalavimus dėl praleisto 10 metų ieškinio senaties termino. Atsakovai pagrįstai nurodo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau svarbu pažymėti, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu pripažįstama diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015, 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

19. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovė, nors dėl savo sveikatos būklės nevisiškai suprasdama atliekamų teisinių veiksmų prasmę, žinojo apie Rentos sutartį, taip pat apie vėliau atliktus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorius (tokią išvadą leidžia daryti ir sprendimo 7 punkte aptarti jos su atsakovu S. K. sudaryta 2009 m. birželio 1 d. ilgalaikės panaudos sutartis, taip pat 2010 m. liepos 21 d. pareiškimas dėl neprieštaravimo, kad atsakovas S. K. parduotų jam nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), išliekant patalpų panaudos teisei). Kita vertus, kaip minėta, ieškovė Rentos sutartį prašo pripažinti negaliojančia dėl netinkamo jos vykdymo, t. y. dėl to, kad, kaip nurodoma patikslintame ieškinyje, F. Č. mirė sušalęs dėl atsakovų Ž. B. ir V. B. netinkamai vykdytų įsipareigojimų pagal Rentos sutartį. Tikslios F. Č. mirties aplinkybės tapo žinomos ieškovės atstovui susipažinus su F. Č. gydymo stacionare istorija, kuri teismo buvo išreikalauta ir į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 16 d. Duomenų, kad ieškovei anksčiau buvo žinomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl Rentos sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje nėra, todėl teismas sprendžia nesant teisinio pagrindo konstatuoti esant praleistą 10 metų ieškinio senaties terminą ir šiuo papildomu pagrindu atmesti ieškinį.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

20. Kaip minėta sprendimo 8 punkte, 2007 m. gruodžio 12 d. ir 2010 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutartys nėra ginčijami savarankiškais pagrindais, jų neteisėtumas yra siejamas su tuo, kad, nuginčijus Rentos sutartį, būtų paneigta pirkimo – pardavimo sutartis sudariusių subjektų teisė disponuoti Turtu. Ši aplinkybė atskleidžia išvestinį aptariamų reikalavimų pobūdį. Kaip nagrinėjant bylą patvirtino ieškovės atstovas, argumentai dėl galimai tariamo aptariamų sandorių pobūdžio, taip pat dėl atsakovus Ž. B., V. B. ir I. M. D. siejančių giminystės ryšių buvo teikiami siekiant įrodyti galimą atsakovų nesąžiningumą restitucijos taikymo Rentos sutartį pripažinus negaliojančia tikslais. Ieškovės atstovas sutiko, kad reikalavimo dėl Rentos sutarties pripažinimo negaliojančia atmetimo atveju nebūtų jokios teisinės galimybės tenkinti ne tik reikalavimą dėl restitucijos taikymo, bet ir taip pat išvestinio pobūdžio reikalavimus dėl 2007 m. gruodžio 12 d. ir 2010 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta pagrindu ir aptariamiems reikalavimams atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Ieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovei šioje civilinėje byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl valstybės turėtų išlaidų atlyginimas iš ieškovės nepriteisiamas.

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė I. M. D. pateikė įrodymus apie 2021 m. spalio 25 d. ir 2022 m. vasario 2 d. apmokėtas 2 000 Eur atstovavimo išlaidas (3 val. konsultacijos – 210 Eur, atsiliepimo į ieškinį surašymas – 660 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymas – 350 Eur, rašytinių įrodymų rinkimas, prašymų teikimas – 180 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose – 250 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose – 350 Eur), atsakovai Ž. B. ir V. B. – apie 2022 m. vasario 2 d. apmokėtas 1 600 Eur atstovavimo išlaidas (3 val. konsultacijos – 210 Eur, atsiliepimo į ieškinį surašymas – 600 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymas – 350 Eur, rašytinių įrodymų rinkimas, prašymų teikimas – 115 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose – 150 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose – 175 Eur), atsakovas S. K. – apie 2022 m. vasario 2 d. apmokėtas 1 600 Eur atstovavimo išlaidas (3 val. konsultacijos – 210 Eur, atsiliepimo į ieškinį surašymas – 600 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymas – 350 Eur, rašytinių įrodymų rinkimas, prašymų teikimas – 115 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose – 150 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose – 175 Eur). Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 5, 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktais, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 3 196,2 Eur (2,5 × 1 598,1 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,8), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 511,39 Eur (0,4 × 1 598,1 Eur × 0,8), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 127,85 Eur (0,1 × 1 598,1 Eur × 0,8), atsakovų atstovas parengė atsakovų atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atsakovų vardu teikė teismui prašymus, atstovavo atsakovams teismo posėdžiuose, trukusiuose iš viso 7 val., darytina išvada, kad atsakovų jiems atstovaujančiam advokato padėjėjui sumokėta atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, todėl atsakovų turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas jiems priteisiamas iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės V. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakovams I. M. D, gimusiai (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), Ž. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų), S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), 1 600 Eur (tūkstančio šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.