Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1987 m. vasario 11 d., Skuode, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, nevedęs, auginantis du nepilnamečius vaikus (5 metų), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2017 m. spalio 8 d., apie 12.20 val., daugiabučių namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t. y. M. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. M., vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (M. M. jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo M. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) 2017 m. spalio 8 d. vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuota, kad M. M. 2017 m. spalio 8 d. apie 12.20 val. vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus; 2) 2017 m. spalio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta – vieša vieta –, nusikalstamos veikos padarymo metas – šviesusis paros metas; 3) įtariamojo apklausų protokolai, kuriuose M. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka kituose bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes (b. l. 58-61, 67-69); 4) 2017 m. spalio 8 d. alkotesterio parodymų šaknelė, kuria užfiksuota M. M. iškvėptame ore alkoholio koncentracija 2017 m. spalio 8 d., 12.22 val., buvo 2,14 promilės; 5) 2017 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. T-A 10490/2017(01), kuria M. M. kraujyje nustatyta 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija) (b. l. 21).

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – M. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad supranta, jog vairuoti transporto priemonę neblaiviam yra draudžiama, taigi kaltinamasis suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

M. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kadangi už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo M. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi LR BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra, dėl šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

Antroji LR BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. R. M. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltininką (sūnų M. M.) jos atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad yra įsitikinusi, jog sūnus ateityje nedarys jokių nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, nes jis nėra asmuo, kuris būtų linkęs tai daryti. Nurodė, kad jos ir sūnaus santykiai yra geri, šilti, todėl sprendžiant iš jo bendravimo ir elgesio, galima suprasti, kad jis labai pergyvena dėl padaryto pažeidimo (b. l. 104-109). Teisiamojo posėdžio metu apklausta R. M. patvirtino, kad jos sūnus M. M. alkoholio dažnai nevartoja, yra geraširdis, taikus, nevartoja smurto kitų atžvilgiu, jos santykiai su sūnumi yra geri, jie nuolat bendrauja telefonu ir tokiu būdu palaiko nuolatinį ryšį, sūnus visada ją aplanko, o šiuo metu jie gyvena kartu. Nurodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) padeda kitiems žmonėms ir turi patirties sprendžiant socialines problemas, todėl savo sūnui galės daryti teigiamą įtaką – skatins sūnų laikytis įstatymų, nevartoti alkoholio. Prašyme pateiktame teismui ir teisiamojo posėdžio metu R. M. išreiškė neigiamą vertinimą dėl sūnaus M. M. padaryto nusikaltimo, tačiau nurodė, kad pasitiki savo sūnumi ir yra įsitikinusi, kad tai yra pirmas bei paskutinis kartas, kai sūnus nusikalsta. Tai leidžia daryti išvada, kad R. M. supranta padaryto nusikaltimo pavojingumą, tačiau teikia savo asmeninį užtikrinimą, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė galimą tokio sūnaus poelgio paaiškinimą – skyrybas su jo mažamečių vaikų motina ir sugyventine.

Teisiamojo posėdžio metu R. M. prašė perduoti sūnų M. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą, mano, kad tinkamai vykdys laiduotojo funkcijas. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad R. M. beveik vienerius metus dirba socialinės darbuotojos padėjėja, su senyvo amžiaus asmenimis, kuriems reikalinga socialinė pagalba, yra tolerantiška, empatiška, kruopšti, pareiginga, sugeba įvertinti asmens socialinę situaciją bei tiksliai nustatyti asmenų poreikius (b. l. 106.). R. M. yra neteista (b. l. 118), nebausta administracine tvarka (b. l. 117). Ji yra M. M. mama, taigi šį asmenį pažįsta nuo jo gimimo, realiai bendrauja, šiuo metu gyvena kartu, teismas netikėti ja neturi pagrindo, prižiūri kaltinamojo mažametes dukras. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus R. M. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir teisiamojo posėdžio metu R. M. pateiktus paaiškinimus, turi pagrindo manyti, kad R. M. yra verta teismo pasitikėjimo, kaip asmuo, galintis daryti įtaką kaltininkui, kad pastarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Su tuo sutiko ir prokuroras teisiamojo posėdžio metu.

Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. M.: 1) nėra praeityje teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – vadinasi, asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 38); 2) visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi; 3) žala nusikalstama veika nebuvo padaryta.

Dėl ketvirtosios būtinos sąlygos, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teisiamojo posėdžio metu prieštaravo prokuroras, nurodė, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė dienos metu, miesto centre, kai eismas yra intensyvus, būdamas apsvaigęs ir vairuodamas automobilį, jo veiksmai kėlė didelį pavojų asmenų ir kitų eismo dalyvių saugumui, asmuo ignoravo galimas kilti pasekmes. Nurodė, kad asmuo yra anksčiau baustas administracine tvarka ir nors administracinė nuobauda yra nebegaliojanti, asmeniui buvo paskirtas vairuotojo pažymėjimo atėmimas 3 mėnesiams, o tai neigiamai charakterizuoja asmenį. Šios aplinkybes, prokuroro vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka iš viso yra du kartus – 2010 m. gegužės 18 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos už triukšmą bute, garsiai grojančią muziką tokiu būdu sutrikdant viešąją rimtį bei 2013 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą vairuojant automobilį –, paskiriant asmeniui 400 LT (116 Eur) baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams (b. l. 39-41). Kitų neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pagal į bylą pateiktą kaltinamojo darbdavio charakteristiką (b. l. 107) M. M. yra sąžiningas, kruopštus ir pareigingas darbuotojas, kaip žmogus yra jautrus, stengiasi nuoširdžiai išklausyti vadovo, darbuotojų patarimus ir pastabas. Kaltinamasis yra jaunas (30 metų), dviejų mažamečių vaikų (5 metų) tėvas, savo vaikus išlaiko ir rūpinasi jais. Pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė visuomenei pavojingu būdu – dienos metu vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ir eismo saugumui, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Asmuo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, apklausų ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad padarė atitinkamas išvadas. Tai, kad kaltinamasis prieš ketverius metus yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir jam 3 mėnesiams buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų – iki šiol kaltinamasis įstatymų 4 metus nuo paskutinio administracinio pažeidimo padarymo laikėsi, baustas administracine tvarka per visą laiką nuo vairuotojo pažymėjimo įgijimo (2012 m.) yra 1 kartą, nuskalstamų veikų anksčiau apskritai nėra padaręs, byloje nėra duomenų, kad asmuo piktnaudžiautų alkoholiu.

Įvertinus aukščiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo mamos R. M. ir paties kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų.

Esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, kaltinamojo M. M. atžvilgiu taikytinas LR BK 40 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį R. M. atsakomybėn ir nustatant laidavimo terminą. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal LR BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir LR BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Nustatyta, kad M. M. nusikalstamą veiką padarė dienos metu vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo ir asmenų saugumui, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas šiuo nuosprendžiu atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 straipsnis), taigi jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam bėra skiriama bausmė ir jis neturės teistumo), kaltinamasis M. M. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, be to, nustatomas laidavimo terminas pagal LR BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus – vieneri metai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam, siekiant jo pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – vieneri metai ir šeši mėnesiai. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (2,45 promilės – artima sunkiam girtumui), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (dėl nusikalstamos veikos reali žala nebuvo padaryta), motyvus ir tikslus (kaltinamojo neatsakingas elgesys galimai buvo įtakotas asmeninių išgyvenimų dėl išsiskyrimo su ilgamete drauge), nustatytą vieną kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei aplinkybę, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Svarbu tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis anksčiau būtų baustas už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nors jis teisę kelių vairuoti transporto priemones turi nuo 2012 metų (b. l. 32), per šį laikotarpį už kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka baustas vienintelį kartą – 2013 m. rugsėjo 23 d. baustas už tai, kad viršijo leistiną važiavimo greitį, o galiojančių administracinių nuobaudų apskirtai neturi (b. l. 39-40), byloje nėra duomenų, kad asmuo piktnaudžiautų alkoholiu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, skaičiuojant nuo specialiosios teisės atėmimo termino vidurkio, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams. Skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo, nes M. M. buvo nustatytas net 2,45 promilių girtumas, kas ženkliai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Dėl turto konfiskavimo ir transporto priemonės, kaip LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonės

LR BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. LR BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Prokuroras, vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prašė konfiskuoti kaltinamajam M. M. priklausantį automobilį AUDI A6 AVANT, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kaltinamojo gynėja su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, kad kaltinamajam automobilis yra būtinas jo darbinei veiklai vykdyti, mažamečiams vaikams vežti į ugdymo ir kitas įstaigas, nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos biuletenyje Nr. 32 apibendrintą teismų praktiką yra išaiškinta, kad nepritariama transporto priemonės, kuria padaroma nusikalstama veika, konfiskavimui.

Pažymėtina tai, kad dabartinė LR BK 281 straipsnio 7 dalies redakcija įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. (2016 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), taigi teismų praktika šios kategorijos bylose, o būtent – turto (transporto priemonės) ar šio turto vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo klausimais, yra vis dar besiformuojanti. Iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų apie šios kategorijos bylas ir teismų sprendimus jose, matyti, jog LR BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo kontekste, Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtas vieną kartą ir Lietuvos Aukščiausiame teisme 2017 m. gruodžio 20 d. priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama LR BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimo padarymo priemone ir yra konfiskuotinas turtas LR BK 72 straipsnio prasme, nurodė, kad pagal LR BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Paminėtina ir tai, kad apygardos teismų praktikos tendencija transporto priemonių konfiskavimo LR BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo prasme yra aiški – neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama LR BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimo padarymo priemone (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-744/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-524-870/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-290/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-659-493/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-222-334/2017 ir Nr. 1A-236-334/201, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-556-290/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-232-360/2017 ir kt.). Šią apygardos teismų praktiką patvirtino ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017.

Pagal kaltinamojo gynėjos nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje Nr. 32 suformuotą praktiką, nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kuomet konfiskuojama transporto priemonė, įvykdžius neatsargų nusikaltimą, tačiau nusikaltimas, numatytas LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepagrįsti yra gynėjos argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos transporto priemonių konfiskavimo klausimu.

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos: „Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai <…> žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais LR BK 281 straipsnio pakeitimais už vairavimą kelių transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/2017).

Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į LR BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kaltininkui priklausantis LR BK uždraustos veikos įrankis ar priemonė (konfiskuotinas turtas) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, išdėstytas aplinkybes dėl teismų praktikos pripažįstant transporto priemonę konfiskuotinu turtu LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prasme, pripažįsta, kad darant nusikalstamą veiką, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kaltinamasis M. M. panaudojo jam pačiam priklausančią transporto priemonę (automobilį). Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas kaltinamajam M. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1943,41 eurų (b. l. 17, 28).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas –, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti R. M., gim. 1958 m., gyv. (duomenys neskelbtini), M. M. laiduotoja ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, M. M. paskirtąsias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir LR BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti M. M. priklausantį 1943,41 eurų vertės automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti M. M..

Išaiškinti M. M., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, LR BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.“ Taip pat išaiškinti LR BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ bei LR BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.