Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-360/2018

Teisėja G. Kandratavičienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52116-2017-8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2018 m. kovo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas M. M. priklausantis 1943,41 eurų vertės automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pripažintas kaltu už tai, kad 2017 m. spalio 8 d., apie 12.20 val., daugiabučių namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, t. y. M. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama M. M. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Audi A6 Avant“ konfiskavimu, remiamasi teismų praktika.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apeliantui nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. M. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, vairavęs automobilį neblaivus, kai alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės. Pirmosios instancijos teismas, atleidęs M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo M. M., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip pastebėta ir teismų praktikoje, kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nekyla abejonių, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žymiai viršijęs 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; jo kraujyje buvo nustatyta 2,45 promilės etilo alkoholio (girtumas, beveik atitinkantis sunkų). Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, M. M. stipriai apsvaigęs nuo alkoholio automobilį vairavo dienos metu (apie 12.20 val.), mieste, pareigūnų buvo stabdomas naudojant garso signalą ir specialias šviesas, kaip pažymėjo pareigūnas tarnybiniame pranešime, automobilis sustojo ne prie kelkraščio, o įsuko į namo kiemą. Iš byloje esančios fotolentelės, kurioje užfiksuotas jau sustojęs apelianto automobilis, matyti, jog tai daugiabučių namų kiemas, kuriame gausu automobilių, taigi neblaivus M. M. savo automobilį vairavo ir juo manevravo tokioje vietoje, kur bet kuriuo momentu galėjo pasirodyti pėstieji, buvo kitų transporto priemonių, taigi kiti žmonės ar jų turtas nenukentėjo iš esmės tik per atsitiktinumą, kadangi neabejotina, jog beveik sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl dėmesingai ir saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje būna sudėtinga, visiškai realu, jog vairuotojas gali nebepajėgti priimti tinkamiausią sprendimą dėl automobilio valdymo. Pats M. M. paaiškino, jog alkoholį dėl konflikto šeimoje vartojo iš vakaro ir dar ryte, miegojo trumpai, vėliau užsinorėjo valgyti ir nusprendė automobiliu nuvažiuoti į už 300 metrų nuo namų esančią kebabinę, nes buvo pavargęs ir tiesiog automobiliu greičiau. Tokie M. M. pasiaiškinimai rodo itin neatsakingą jo elgesį, kai jis suvokdamas, jog vartojo alkoholio, mažai ilsėjosi to visiškai nepaiso ir tiesiog užsinorėjęs valgyti sėda vairuoti automobilio, kad nuvažiuotų į visai netoli namų esančią maitinimo įstaigą, taip dėl savo asmeninių poreikių keldamas didžiulę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų visuomenės narių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, jog savo automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu apeliantas naudojosi visiškai lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų jis kelia. Kita vertus, atsižvelgęs į apelianto asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (gerą charakteristiką, šeiminę padėtį, teistumo ir galiojančio baustumo nebuvimą, elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme), buvimą BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų taikyti laidavimą ir vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pirmosios instancijos teismas M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, tačiau pripažindamas, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir teisės pažeidėjui priklausančio automobilio konfiskavimą.

Apygardos teismas, nagrinėdamas M. M. gynėjos advokatės apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo be kita ko skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga, kaip tai įrodinėjama apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju M. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytos 2,45 promilės etilo alkoholio kraujyje. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau jis, kaip minėta, pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, M. M. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl turto konfiskavimas užtikrintų teisės pažeidimų prevenciją, juolab, jog nors apeliantas neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau teisės pažeidimai nėra visiškai atsitiktinis ar vienkartinis reiškinys jo gyvenime. M. M. skirtas turto konfiskavimas visiškai suderinamas su kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti. Pastaroji, BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė M. M. taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nustatytas kiek daugiau nei minimalios įstatymu numatytos trukmės. Kitų finansinių sankcijų apeliantui netaikyta.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. M. augina du mažamečius vaikus, kurie lanko darželį, automobilis reikalingas šeimos reikmėms, vaikų poreikiams dėl nuvežimo pas gydytoją, į ugdymo įstaigą, be to, transporto priemonė įsigyta teisėtai, kartu su sugyventine. Kolegija šiuos apelianto gynėjos advokatės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš teisiamajame posėdyje apklausto paties M. M. bei liudytojos jo mamos R. M. parodymų matyti, jog apelianto mama padeda jam auginti dukras, nuveda į darželį, kuris yra maždaug už 1 km, jei geras oras, einama pėsčiomis, jei blogas, važiuojama taksi arba viešuoju transportu, kartais nuveža senelis. Pats M. M. teigė, jog išvyksta į komandiruotes užsienyje, tai patvirtino ir jo mama, paminėjusi, jog sūnus išvykęs būna 2-3 mėnesius, taigi akivaizdu, jog didelė dalis rūpinimosi vaikų poreikiais naštos tenka ne tiek pačiam apeliantui, o šiuo atveju vaikus jo išvykimo metu prižiūrinčiam asmeniui, kuris tai daro ir be M. M. priklausančios transporto priemonės (M. M. nurodė į komandiruotes vykdavęs nuosavu automobiliu), taigi apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis reikalingas dėl vaikų poreikių vykti į gydymo ar ugdymo įstaigas, neįtikinantys. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog transporto priemonė įsigyta su sugyventine, tačiau byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra, pagal automobilio registracijos dokumentų kopiją matyti, kad „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo padarytas nusikaltimas, savininkas ir valdytojas yra ne kas kitas, o pats M. M., todėl automobilis, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, vertinamas kaip priklausantis M. M..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, kolegija sprendžia, kad M. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas M. M. – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga.

Taigi Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.