Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Pirmojo įvykio metu būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje jis susinervinęs spyrė vieną kartą E. R. į užpakalį. Antrojo įvykio metu jis atvažiavo pas vaiką, gyvenantį su E. R., ir norėjo vaiką paimti, bet E. R. pradėjo jį išvarinėti iš namų, nors jis stovėjo už durų ir nieko nedarė. E. R. rėkavo, paėmė savo telefoną ir pradėjo filmuoti, kaip jį išvaro iš namų, o vaikas tuo metu stovėjo už E. R. ir viską matė bei girdėjo. Jis atėmė E. R. telefoną, norėdamas, kad ji nefilmuotų, o E. R. užšoko ant jo, todėl jis sudavė E. R. ranka (kiek kartų jis sudavė, jis nežino). Atlyginti padarytą žalą E. R. jis nenori. Šiuo metu jis nedirba, vartoja alkoholį.

4. Teisiamojo posėdžio metu V. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad E. R. yra jų bendro sūnaus A. B. mama. Su E. R. jis neveda bendro ūkio ir kartu su ja negyvena. 2022 m. birželio 19 d. jis buvo atvažiavęs pas E. R., nes norėjo pasimatyti su sūnumi. E. R. išėjo su sūnumi ir pradėjo jį provokuoti, dėl ko jis nesusitvardęs spyrė E. R. į užpakalį. 2022 m. liepos 30 d. jis atvažiavo pas E. R., norėdamas pamatyti sūnų. E. R. atidarius buto duris jis užėjo į butą, kur E. R. pradėjo jį filmuoti ir rėkdama bei provokuodama pradėjo jį išvarinėti iš buto. Jis atėmė iš E. R. telefoną ir ją pastūmė, sudavė jai ne daugiau kaip du kartus į krūtinę (vieną kartą sudavė bute ir vieną kartą – koridoriuje) (bylos tomas 1, lapai 151-154).

6. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. parodė, kad ji su V. B. turi bendrą vaiką, tačiau su V. B. negyvena kartu nuo 2021 m. liepos mėn. Pabendravusi su vaiko teisių tarnybos specialistais ji nutarė leisti V. B. su sūnumi matytis kas antrą dieną, tačiau V. B. atvažiuoja kada nori, skambinėja naktimis, važinėja naktimis, nakvoja po langais, neleidžia ilsėtis, grasina, kad vaiką atims, sugadins jos automobilį, ją visur persekioja, nuolat grasina, vadina necenzūriniais žodžiais, tyčiojasi, dėl ko tiek jai, tiek vaikams yra nesaugu. 2022 m. birželio 19 d. V. B., būdamas piktas dėl to, jog nedalyvavo sūnaus krikštynose, metė į ją nuorūką ir įspyrė jai į jos kairę šlaunį. 2022 m. liepos 30 d. apie 16.40 val. V. B. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), prieš tai jos neįspėjęs atvažiavo V. B., kuris, jai atidarius duris, užėjo ir paklausė, kur sūnus. Kadangi jie buvo susitarę, kad V. B. atvyksta tik tada, kai ji jam paskambina ir nurodo, kada jis gali atvyti, ji V. B. paprašė išeiti, o jam nesutikus tai daryti ji pradėjo viską filmuoti telefonu ir pasakė, kad filmuotą medžiagą pateiks tyrimui, po ko V. B. atėmė iš jos telefoną. Jai bandant telefoną atsiimti V. B., vienoje rankoje laikydamas jos telefoną, kita ranka sudavė jai vieną smūgį į krūtinę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą V. B. pradėjus eiti iš jos buto ji ėjo paskui V. B., kuris laiptinėje dar kartą smūgiavo jai į krūtinę bei pilvo sritį ir ją pastūmė, dėl ko atsirado sužalojimai jos kairiame dilbyje ir dešiniame žaste (bylos tomas 1, lapai 28-31, 100-103, 114-117).

7. Specialistas, apžiūrėjęs E. R. medicininius dokumentus, nustatė, kad E. R. padaryta poodinė kraujosruva su nubrozdinimu kairėje šlaunyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu 2022 m. birželio 19 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos tomas 1, lapas 25).

8. Specialistas, apžiūrėjęs E. R. medicininius dokumentus, nustatė, kad E. R. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais keturiais trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (bylos tomas 1, lapai 96-97).

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas pažymi, kad V. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialistų tyrimų metu gauti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 18.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini) 3, Vilniuje, V. B. tyčia kaire koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą E. R. į kairę šlaunį, padarydamas E. R. poodinę kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė E. R. sveikatą. Šių įrodymų taip pat pakanka išvadai, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 16.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. B. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį E. R. į krūtinę, po to to paties pastato bendro naudojimo laiptinėje kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius E. R. į krūtinę, kairį dilbį ir kairį žastą, padarydamas E. R. poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą kairiame žaste, tokiu būdu nežymiai sutrikdė E. R. sveikatą

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

10. V. B. 2022 m. birželio 19 d. tyčia spirdamas ne mažiau kaip vieną kartą E. R. į kairę šlaunį, padarė E. R. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

11. V. B. 2022 m. liepos 30 d. tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį E. R. į krūtinę bei ne mažiau kaip tris smūgius E. R. į krūtinę, kairį dilbį ir kairį žastą, padarė E. R. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

12. V. B. padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.

13. Spręsdamas dėl V. B. skirtinų bausmių rūšių ir dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. B. tyčia padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. nesutinka atlikti viešuosius darbus, taigi šios rūšies bausmė jam neskirtina. V. B. yra neteistas (bylos tomas 1, lapai 159-162), baustas administracinėmis nuobaudomis - baudomis, kurios nesumokėtos (bylos tomas 1, lapai 163-168), nedirba (bylos tomas 1, lapas 169), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. skiriant laisvės apribojimo bausmes, įgalinančias teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su V. B. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminus nustatant trumpesnius už šios bausmės vidurkį: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2022 m. birželio 19 d. įvykis) V. B. skirtina šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2022 m. liepos 30 d. įvykis) V. B. skirtina šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. V. B. skirtinos bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant ir V. B. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. B. skirtinos bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. B. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Civiliniai ieškiniai

15. Šio baudžiamojo proceso metu E. R. pareiškė 1 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl V. B. nusikalstamai veiksmais jai padarytos neturtinės žalos (bylos tomas 1, lapas 32). Teisiamojo posėdžio metu E. R. paaiškino, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad V. B. ją mušė, ji jo bijojo, nes jis grasino, kad jei ji kam nors apie tai papasakos, nukentės jos tėvai, šeima, jis iš jos atims vaiką.

16. Vertindamas E. R. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad E. R. dėl V. B. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

17. Teismas sutinka, jog E. R. neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. B. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. E. R. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus. Nustatydamas E. R. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir V. B. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – V. B. nedirba. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022). Įvertinus tai, kad E. R. sveikata nežymiai buvo sutrikdyta du kartus, E. R. civilinis ieškinys dėl V. B. nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš V. B. E. R. naudai 600 eurų neturtinės žalos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

18. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 47-50, 121-124), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. B. (V. B.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 19 d. įvykis), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pripažinti V. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2022 m. liepos 30 d. įvykis), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir V. B. skirti subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. B. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant V. B. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. B. E. R. naudai priteisti 600 eurų neturtinės žalos.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.