- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 1-349-999/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37284-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- N. A.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Gintui Pikčiūnui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. Kaltinamasis G. M. 2021 m. spalio 23 d., apie 00.40 val., tarp pastatų Tylos t. 2 ir Jūratės g. 28A, Palangoje, tyčia ne mažiau dvidešimt septynis kartus sudavė metaline lazda nukentėjusiajai N. A. į galvą bei rankas, kuriomis nuo smūgių dengėsi galvą, taip padarė nukentėjusiajai atvirą dešinės plaštakos II piršto II falangos artimojo galo galvos lūžimą (sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties), tiesiamosios sausgyslės sužalojimą, kairės plaštakos II piršto muštą žaizdą, muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje (sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties) bei sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2. Kaltinamasis G. M. 2022 m. rugsėjo 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, jog gynėsi nuo N. A. Paaiškino, kad renka depozitinę tarą ir taip užsidirba. Kontaktai su nukentėjusiąja N. A. prasidėjo 2020 m. Jis vaikščiodavo naktimis ir sutikdavo nukentėjusiąją, ji nuolatos jį sekiodavo ir slapstydavosi, kažkam skambindavo ir sakydavo, kad jis atėjo į jos teritoriją – baugindavo. Iki įvykio jam yra tekę su ja bendrauti, susistumdyti, ji į jį yra metusį akmenį, pačiupusi maišelį su depozitine tara ir pabėgusi, praeityje jis jos dukrą buvo nupurškęs dujomis, kad nepersekiotų. 2021 m. spalio 23 d. ji jo ieškojo ir žinojo kada bei kur jis vaikšto. Būdamas Oškinio gatvėje jos nepastebėjo. Šviestuvas prie konteinerio nedegė. Jam būnant prie konteinerio, burnoje laikant žibintuvėlį ir krapštant konteinerį, ji priėjo iš už nugaros, griebė jam už veido – norėjo su nagais išdurti akis ir nuplėšė apsauginę veido kaukę. Mano, kad ji norėjo pažiūrėti į jo veidą. Kadangi jis turėjo šluotos lazdą skirtą traukti šiukšles iš konteinerio ir patyrė šoką, todėl ėmė gintis nuo jos – sudavė jai smūgius lazda per rankas, tačiau sudavė mažiau smūgių nei rašoma kaltinamajame akte. Sudavė nukentėjusiajai apie 6 smūgius lazda, kurios galas aštrus. Po smūgių lazda sulūžo, todėl sudavė smūgį ranka. Nukentėjusioji pradėjo bėgti, o jis susirinko daiktus. Paskui ji jį stebėjo, o jis ėjo jos paklausti kodėl buvo puolamas, tačiau nukentėjusioji pasuko link pirmos laiptinės ir pradėjo spaudinėti. Nukentėjusiajai negrasino. Jokių pašalinių žmonių toje vietoje nematė. Įvykio metu jam pradėjo bėgti kraujas (į medikus nesikreipė), o ant nukentėjusiosios kraujo nematė. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Jis gyvena iš pašalpos, kuri yra 231 Eur, savo būsto neturi, gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini), o vasaras leidžia Palangoje – prižiūri senyvo amžiaus moterį. Mano, kad nukentėjusiosios pirštai galėjo būti lūžę anksčiau, o nuo jo suduotų smūgių lūžiai galėjo atsinaujinti. Prisimena, kad dar 2020 m. kovą nukentėjusiosios pirštas buvo kreivas.
3. Nukentėjusioji N. A. pagarsinus jos parodymus, duotus 2022 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 94 – 97), pastaruosius patvirtino ir papildomai nurodė, kad smūgių buvo labai daug, ji pamatė priekyje susilenkusią figūrą, pradėjo trauktis, jis pašoko, pribėgo prie jos. Viską, ką sakė G. M., yra melas. Po įvykio jos rankos buvo kruvinos, ji bandė įbėgti į laiptinę, o tuo metu kaltinamasis sudavė dar 10 smūgių į galvą. Prie kaltinamojo priėjusi nebuvo, todėl negali patvirtinti ar jis buvo kraujuotas. Prisimena, kad lazda, kuria ją mušė buvo žalia ir ištepta jos krauju.
4. 2022 m. liepos 12 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. A. parodė, jog kaltinamąjį G. M. pažįsta iš matymo, tačiau su juo niekada nekalbėjo ir prie jo priėjusi nebuvo. Prisimena, kad maždaug prieš tris metus bevaikščiodama matė G. M. sėdintį su alkoholikais ir pastebėjo momentą, kad jie jam parodė į ją su vaiku – kažką kalbėjo ir aiškino. Iki įvykio buvo kontaktavusi su G. M., jis elgdavosi neadekvačiai, eidavo iš paskos, šūkaudavo, išjuokdavo, persekiojo. Yra buvę atvejų kai jis palikdavo tarą, o einant jos paimti, jis pribėgdavo ir atimdavo. Dėl jo anksčiau kreipėsi į policiją, tačiau ši prašė nupaveiksluoti G. M. G. M. anksčiau persekiodavo jos vaiką, atiminėdavo depozitinę tarą, anksčiau yra apipurškęs dukrą dujomis. Iki įvykio G. M. vaikščiodavo aplink jos namą ir dairydavosi. 2021 m. spalio 23 d. ji ėjo per Palangą ir atsidūrė B. Oškinio g., Palangoje, ir tik įžengusi į šią gatvę – sustojo. Netoliese buvo trys konteineriai. Gatvių apšvietimas veikė nepilnai, todėl mano, kad tai buvo gerai suplanuotas jos užpuolimo planas, tačiau pažymėjo, kad niekas nežinojo, kur ji eis – neatmeta tikimybės, jog buvo sekama. Tik įžengusi į minėtą B. Oškinio g., Palangoje ir sustojusi pamanė, kad toliau eiti pavojinga, todėl pradėjo grįžti atgal. Tuo metu G. M. neišsakęs jokių žodžių pašoko, pribėgo ir pradėjo ją mušti. Mušdamas G. M. sakė: „bym, bym, bym, bym“. Jis daužė, o ji gynėsi, šaukė: „žmonės gelbėkit“. Užpuoliką matė ir atpažino – jis buvo be kaukės ir su gobtuvu. Viso užpuolimo metu ji suskaičiavo apie 30 smūgių. Vienu metu G. M. jos nemušė, todėl ji bandė bėgti toliau link Jūratės g., Palangoje bei kviesti pagalbą, tačiau G. M. vėl pribėgo ir smūgiavo toliau. Vėliau ji išbėgo į gatvę, kurioje su dviračiais stovėjo du vyrukai. Pribėgusi prie vyrų prašė iškviesti medikus – jie iškvietė ir išbėgo gaudyti G. M., o vėliau atvyko policija. Civilinį ieškinį grindžia patirtais sužalojimais – nevaldo piršto, jis nesilanksto (neišsitiesia). Taip pat nuo sumušimų jos rankos buvo mėlynos, atsirado žaizdos. Anksčiau išgyveno dėl artimųjų netekties, tačiau dėl įvykio patyrė psichologinę traumą, kuri pasireiškia nemiga, stresu. Bijo šešėlių, sutikti žmones, prasilenkti su jais gatvėje. Jai ir iki įvykio buvo skirtas gydytojas, tačiau po įvykio sveikata dar labiau pablogėjo, ji kreipėsi į gydytoją, jai buvo pakeisti vaistai ir padidėjo jų suvartojimo kiekis. Civilinį ieškinį palaiko pilnai ir prašo priteisti.
5. Specialisto išvada Nr. G 1599/2021(03) nustatyta, kad N. A. konstatuotas atviras dešinės plaštakos II piršto II falangos artimojo galo galvos lūžimas, tiesiamosios sausgyslės sužalojimas, kairės plaštakos II piršto mušta žaizda, muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje, kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių bei galimai briauną daiktais. Neįtikėtina, kad medicininėje dokumentacijoje konstatuoti sužalojimai galėjo susidaryti kritimo ir atsitrenkimo metu. Sužalojimai plaštakose galėjo būti padaryti nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo ją žalojusio įrankio ar daikto poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu nustatytu bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku, t. y. 2021 m. spalio 23 d. iki 00.51 val. (GMP kvietimo laikas). Tyrumui pateiktose medicininės dokumentacijos apimtyje, sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžimų sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai). Atskirai imant išorinius paviršinius sužalojimus kairės plaštakos ir galvos srityje, jie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 115 – 116).
6. Liudytojas I. T. parodė, jog nukentėjusiosios nėra matęs. Įvykio naktį išgirdo riksmą, vėliau pasikartojantį riksmą ir nubėgantį šaukiantį moterišką balsą. Vėliau pamatė atgal nueinantį vyrą, kuris sušuko: „nerėk, užmušiu“. Išėjęs į lauką pamatė daug kraujo. Pamanė, kad moteris bandė atsidaryti kodines laiptinės duris, tačiau šiai nepavyko. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 153 – 154), pastarasis juos patvirtino ir prašė jais vadovautis.
7. Liudytojas I. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 23 d., jau po vidurnakčio, pro atidarytą langą išgirdo moters balsą: „gelbėkite, padėkite“. Priėjęs prie lango pamatė, kad Oškinio gatve link Jūratės g., Palangoje, pusės bėga vyriškis, atrodė kažką vejasi. Maždaug po minutės išgirdo, kad moteris garsiai sucypė ir išgirdo vyrišką balsą: „nerėk, o užmušiu“. Po kelių sekundžių per langą pamatė, kad nuo Jūratės gatvės pusės pareina tas pats vyriškis, kuris prieš tai bėgo. Jis nuėjo Oškinio gatve link S. Nėries gatvės pusės. Išbėgęs į lauką, ties Oškinio g. – Jūratės g. sankryža, girdėjo vaikinų balsus, kurie sprendė, kur bėgti ieškoti to, kuris sumušė moterį. Sėdo į kieme esantį mikroautobusą „Nissan Primastar“ ir nuvažiavo Oškinio gatve link S. Nėries g., Palangoje. Apvažiavo visą kvartalą ieškodamas minėto vyriškio, tačiau nerado. Grįžęs į Jūratės g., pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai ir tik tada pamatė moterį, kuriai buvo sužalotos rankos. Grįžęs prie savo laiptinės, pamatė, kad ant žemės yra daug kraujo, taip pat kraujais buvo išteplioti durų kodo mygtukai. Suprato, kad moteris bandė patekti į vidų (t. 1, b. l. 153 – 154).
8. Liudytojas J. B. parodė, jog nukentėjusiąją yra matęs, tačiau kaltinamojo ne. Matė pagalbą šaukiantį žmogų kruvinomis rankomis netoli bažnyčios, Palangoje. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 148 – 149), liudytojas J. B. juos patvirtino.
9. Liudytojas J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 23 d., apie 00.40 val., su T. M. važiavo dviračiais. Iš Maironio gatvės įvažiavę į Jūratės g., važiavo link jūros. Priekyje išgirdo moterišką balsą, kuris šaukėsi pagalbos, o po kiek laiko pamatė iš kairėje pusėje esančios gatvelės išbėgančią pagyvenusią moterį. Sustojus, pribėgo ta pati moteris, kurios rankos buvo kruvinos. Moteris paaiškino, kad ją užpuolė ir lazda sumušė benamis. Palikę moterį su dviračiais, nuėjo į tą pusę, kur galimai pasišalino moterį užpuolęs vyras, tačiau apžiūrėję kiemus netoli įvykio vietos, nieko nepastebėjo (t. 1, b. l. 148 – 149).
10. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus 2021 m. spalio 23 d. tyrėjo S. M. įvykio apžiūros protokole nurodoma, kad faktinis įvykio apžiūros atlikimo laikas ir vieta: 2021 m. spalio 23 d., 00.55 val. – 2021 m. spalio 23 d. 01.12 val. Apžiūros atlikimo eiga – atvyksta prie Jūratės ir B. Oškinio g., Palangoje, sankryžoje. Gatvė grysta betoninėmis trinkelėmis. Iš Jūratės gatvės į pietų pusę į B. Oškinio gatvę už 30 metrų ant šaligatvio stovi metalinis gatvės apšvietimo stulpas. Nuo gatvės apšvietimo stulpo į vakarų pusę yra gyvenamasis namas, Jūratės g. 28,Palangoje. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojama. Kartu su apžiūros protokolu pateikta įvykio vietos fotolentelė Nr. 1 (t. 1, b. l. 30 - 35).
11. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK komisariato reagavimo skyriaus 2021 m. spalio 23 d. tyrėjo D. Š. papildomame įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad atvykus prie Palangos Senosios gimnazijos pastato ant pietvakarinio ir pietrytinio pastato kampų sienos matomos vaizdo stebėjimo kameros. Po to nueita prie Jūratės g. 28A, esančio vilos „Ieva“ pastato. Ant pastato šiaurinės sienos matyti dvi vaizdo stebėjimo kameros, o ant vakarinės sienos matyti trys vaizdo stebėjimo kameros. Kartu pateikta fotolentelė Nr. 1 (t. 1, b. l. 37 - 44).
12. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjo S. M. 2021 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma: 2021 m. spalio 23 d. dirbant ekipaže „L5007“ Palangos m. kartu su reagavimo skyriaus vyr. patrule R. O. 00.44 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Maironio g. 32, Palanga prie pranešėjo pribėgo moteris kruvinomis rankomis ir teigia, kad ją kažkas sumušė. Kur ir kas neaišku, daugiau informacijos nesuteikė, lauks prie namo. Patikslinus adresą ir atvykus adresu Jūratės g. ir Maironio g. sankryža juos pasitiko T. M. ir J. B., kurie paaiškino, kad prie jų pribėgo moteris, kaip paaiškėjo, jog tai N. A., kruvinomis rankomis ir prašė iškviesti policiją. Paklausus V. A., kas nutiko, pastaroji paaiškino, kad viešoje vietoje Jūratės ir B. Oškinio g. sankryžoje pasivijęs nepažįstamas vyriškis medine lazda trenkė ne mažiau dešimties kartų per galvą, tačiau ji galvą prisidengė rankomis, todėl buvo sužalotos rankos ir sukeltas fizinis skausmas. Iškvietus medicininę pagalbą moteris buvo išvežta į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Apklausti bei nustatyti blaivumo nebuvo galimybės, kadangi medikai moterį išvežė į gydymo įstaigą. N. A. paaiškino, kad renka tarą ieškodama šiukšlių konteineriuose bei šiukšlinėse. Apklausti liudytojų nepavyko, kadangi buvo vėlus metas ir vaikinai labai skubėjo namo. Apklausai atvyks sekančią dieną, kai bus reikalingi. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojama. Tęsiant paiešką karštais pėdsakais nustatant asmenį sužalojusią moterį nustatyti nepavyko. Požymiai – 165 – 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpi ir tamsūs plaukai. Apsirengęs šviesiai pilku džemperiu, juodos spalvos sportinės kelnės, kurių šonuose trys baltos spalvos juostos. Su savimi turėjo raudonos spalvos plastikinį maišelį bei rankoje medinę lazdą. Asocialus asmuo, kuris dažnai rausiasi po šiukšlių konteinerius. Įvykis buvo filmuotas tarnybine Body kamera Nr. B0F1EC609852, B0F1EC61976A (t. 1, b. l. 45).
13. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus tyrėjos V. B. 2021 m. lapkričio 4 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrima raudonos spalvos lazda. Ant jos vieno galo yra užmauta juodos spalvos plastmasė, kitas galas yra nulaužtas (nupjautas) aštrus. Lazda yra 71 cm ilgio. Matosi, kad tai yra galimai nulaužta metalinės šluotos dalis (kotas) (t. 1, b. l. 172 – 173). Fotolentelėje Nr. 1 pateiktos 3 lazdos fotografijos: 1) bendras lazdos (koto) vaizdas; 2) vieno galo lazdos (koto) vaizdas; 3) kito galo lazdos (koto) vaizdas (t. 1, b. l. 174 – 176).
14. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. B. 2022 m. sausio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole, kurios apžiūros objektas yra vaizdo įrašai nurodoma, kad buvo apžiūrimi vaizdo įrašai, patalpinti į DVD-R laikmeną. Vaizdo įrašai gauti iš Palangos senosios gimnazijos, adresu Jūratės g. 13, Palanga. Atidarius diską matyti du failai: „kamera3“ ir „kamera6“. Atidarius failą „kamera3“, matyti du vaizdo įrašai Pirmo vaizdo įrašo „IP Camera3_NVRl_NVRl_20211023002959_20211023004246_7152825“ pradžia 2021 m. spalio 23 d. 00:30:00. Vaizdo įraše matoma Jūratės gatvė ties B. Oškinio gatvės įvažiavimu. Ties minėta sankryža matyti pastatas, su užrašu vila „Ieva“ (Jūratės g. 285A). Taip pat matyti įvažiavimas iš Jūratės gatvės į Maironio gatvę. 00:38:56 matyti kaip iš Maironio gatvės, iš už kampo pastato pareina asmuo (N. A.), kuri nešasi rankoje baltos ir raudonos spalvos maišelius. Minėtas asmuo prieina prie šiukšlinės, kuri stovi ant šaligatvio Jūratės gatvėje, ją pakelia, su ranka pakrapšto kas jos viduje ir uždaro. Minėtas asmuo apsirengęs tamsiais rūbais, su ilga tamsia striuke iki kelių, ant galvos uždėtas kapišonas, avi tamsios spalvos batus. Minėtas asmuo uždaręs šiukšlinę, greitu žingsniu kerta Jūratės gatvę ir nueina į B. Oškinio g. 00:40:41 matyti kaip iš B. Oškinio g. pusės parbėga galimai tas pats asmuo su maišeliais, nubėga į vakarų pusę tarp krūmų, matyti, kad iš jos paskos greitu žingsniu juda kitas asmuo, kuris taip pat nešasi maišelį baltos spalvos, avi šviesios spalvos batus. 00:40:54 matyti, kaip galimai tas pats asmuo su šviesiais batais išlenda – išeina iš krūmų ir nueina link B. Oškinio gatvės, vaikšto, stoviniuoja tamsoje B. Oškinio gatvėje ir staiga vėl pradeda bėgti link krūmų į vakarų pusę. Nubėga tas pats asmuo su šviesiais batais. 00:42:08 matyti kaip iš B. Oškinio gatvės parbėga asmuo (N. A.) su baltos spalvos kepure. Tuo metu, kai ji išbėga, iš Maironio gatvės išvažiuoja du dviratininkai. N. A. bėga Jūratės gatve link Vytauto gatvės pusės, jai bėgant, dviratininkai sustojo. N. A. eina link jų. Vaizdo įrašo pabaiga 00:42:45. Antro vaizdo įrašo „IP Camera3_NVRl_NVRl_20211023004246_20211023013213_7178510“ pradžia 2021 m. spalio 23 d., 00:42:45. Vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas kaip ir pirmame vaizdo įraše. N. A. prieina prie dviratininkų, bendrauja. Tada dviratininkai palieka dviračius ir vienas iš vaikinų nubėga į priekį link B. Oškinio gatvės, iš paskos N. A., kitas dviratininkas eina taip pat. Priėjus B. Oškinio g., N. A. kažką rodo ranka į B. Oškinio g. pusę. 00:46:41 vaikinai nueina į B. Oškinio gatvę, o N. A. nueina Jūratės gatve, link Vytauto g., stabteli toje vietoje, kur bendravo su dviratininkais. 00:50:37 tie patys vaikinai pareina Jūratės gatve nuo vakarų pusės, tuo metu šalia jų sustoja baltos spalvos autobusiukas, ties Jūratės g. – B. Oškinio g. sankryža. Vienas iš vaikinų nueina link N. A., kitas pasilieka prie autobusiuko. Tada autobusiukas įsuka į B. Oškinio g. ir nuvažiuoja. Kitas vaikinas taip pat nueina link N. A.. 00:52:13 atvažiuoja prie minėtų asmenų policija. 00:53:40 atvažiuoja vėl tas baltas autobusiukas prie policijos ir kitų asmenų. 00:57:26 minėti vaikinai du nueina prie savo dviračių ir nuvažiuoja. 01:01:25 atvyksta greitoji pagalba. Vaizdo įrašo pabaiga 01:32:12. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, daugiau jokios reikšmingos tyrimui informacijos nenustatyta. Atidarius failą „kamera6“, matyti du vaizdo įrašai. Pirmo vaizdo įrašo „IP Camera6_NVRl_NVRl_20211023003018_20211023004317_7344957“ pradžia 2021 m. spalio 23 d. 00:30:19. Vaizdo įraše matoma Jūratės g - Maironio g. sankryža. 00:38:57 matyti, kaip praeina tas pats asmuo (N. A.). N. A. apsirengusi tamsiais rūbais, su ilga tamsia striuke iki kelių, ant galvos uždėtas kapišonas, avi tamsios spalvos batus, ant dešinės rankos pasikabinusi du maišelius, vieną juodos ir vieną baltos spalvos. 00:42:07 matoma kaip iš Maironio g. išvažiuoja du dviratininkai, kaip ir prieš tai matytuose vaizdo įrašuose. Jie stabteli, N. A. prie jų ateina. Vaizdo įrašo pabaiga 00:43:16. Antro vaizdo įrašo „IP Camera6_NVRl_NVRl_20211023004317_20211023010648_7400110" pradžia 2021 m. spalio 23 d. 00:43:16. Vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas kaip ir prieš tai matytame vaizde, tai yra Jūratės g. - Maironio g. sankryža. Abu vaikinai palieka dviračius Jūratės g. ir nubėga Jūratės gatve link B. Oškinio g. pusės. Iš paskos ir N. A., po to ji vėl grįžta prie dviračių. Vaikinai po to pareina atgal prie jos. 00:52:13 atvyksta policija. 00:53:40 atvažiuoja vėl tas baltas autobusiukas prie policijos ir kitų asmenų. 00:57:26 minėti vaikinai du nueina prie savo dviračių ir nuvažiuoja. 01:01:25 atvyksta greitoji pagalba. Vaizdo įrašo pabaiga 01:06:47. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, daugiau jokios reikšmingos tyrimui informacijos nenustatyta (t. 1, b. l. 160 – 163).
15. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. B. 2022 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas vaizdo įrašas patalpintas į DVD-R diską. Vaizdo įrašas gautas iš vilos „Ieva“ savininko. Vaizdo įrašo pavadinimas: „20211028163943846_DS-7608K18P(B)0820201207CCRRF23108833WCVU_21noras_36“. Vaizdo įrašo pradžia 2021 m. spalio 23 d. 05:46:52. Atidarius vaizdo įrašą matoma medinė lauko terasa, aptverta tvorele. Už tvorelės matyti Jūratės gatvė. 05:46:18 matyti Jūratės gatve link B. Oškinio gatvės parbėga vaikinas, iš jo paskos bėga moteris (N. A.), o už jos eina dar vienas vaikinas (byloje minėti vaikinai su dviračiais). 05:47:29 N. A. grįžta atgal. Vaizdo įrašo pabaiga 05:48:02. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau jokios reikšmingos tyrimui informacijos nenustatyta (Vilos „Ieva“ savininkas nurodė, kad vaizdo įrašo laikas netikslus, nėra sureguliuotas, atsuktas 5 val. į priekį) (t. 1, b. l. 166 - 168).
16. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
17. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
18. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis G. M. savo kaltę dėl tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai N. A. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo neigė ir laikėsi pozicijos, jog tai darė besiginantis nuo N. A., nes ši jį užpuolė. Nepaisant to, kaltinamasis neneigė fakto, kad nukentėjusiajai sudavė 6 smūgius lazda, o šiai sulūžus – smūgį ranka. Kaltinamasis nesutiko su kaltinamajame akte nurodomu smūgių skaičiumi. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusioji iki įvykio jį ilgą laiką persekiojo, o įvykio dieną žinodama, kur jis bus ir kur eis, jam būnant prie konteinerio ir ieškant depozitinės taros, priėjo iš už nugaros, griebė už veido – norėjo nagais išdurti akis ir nuplėšė apsauginę veido kaukę, o jis patyręs šoką gynėsi – trankė nukentėjusiąją lazda, o šiai lūžus, sudavė smūgį ranka. Nukentėjusiajai pradėjus bėgti, jis pastarąją sekė, siekdamas išsiaiškinti, kodėl N. A. prieš jį smurtauja. Teigė, kad ir pats buvo šiek tiek sužeistas, iš jo nosies bėgo kraujas, tačiau į medikus dėl to nesikreipė.
19. Nukentėjusioji N. A. teismui pateikė visiškai priešingą poziciją ir nurodė, kad ne ji ilgą laiką persekiojo G. M., tačiau pastarasis persekiojo ją ir tai vyko ilgą laiką. Jos manymu G. M. turėjo užduotį susidoroti su ja, nes abu renka depozitinę tarą ir šis užpuolimas buvo kruopščiai suplanuotas. Įvykio dieną nukentėjusioji nebuvo arti priėjusi prie G. M., o šis ją pamatęs pribėgo ir užpuolė – sudavė daugybę smūgių, o ji dengėsi veidą ir galvą rankomis. Viso užpuolimo metu suskaičiavo apie 30 suduotų smūgių. Išlaukusi akimirkos kai G. M. nustojo ją mušti, ji pradėjo bėgti, tačiau jis ją sugavo ir tęsė savo smurtinius veiksmus - smūgiavo. Vėliau ji kvietėsi pagalbos, viešoje vietoje sutiko du vyrus, kurie iškvietė medikus ir policiją. Dėl G. M. suduotų smūgių patyrė sužalojimus.
20. Byloje liudytojais buvo apklausti J. B. ir I. T., kurie įvykio tiesiogiai nematė, tačiau matė galimai keletą akimirkų po įvykio – kai nukentėjusioji N. A. bėgo ir šaukėsi pagalbos. Tai patvirtino tiek liudytojas J. B., tiek I. T. Abu jie nurodė, kad bėgančios moters rankos buvo kraujuotos. Liudytojas I. T. taip pat nurodė matęs, kad paskui bėgančią ir pagalbos besišaukiančią moterį bėgo vyriškis, kuris atrodė, jog kažką vejasi.
21. Taigi, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji kiekvienas laikosi savo versijų ir jų parodymai iš esmės yra visiškai skirtingi – kaltinamasis kelia versiją, jog jis buvo užpultas todėl gynėsi ir sudavė smūgius nukentėjusiajai, o nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamojo nepuolė ir šis ją užpuolė netikėtai. Pačios įvykio eigos liudytojai nematė, o vaizdo stebėjimo kameros neužfiksavo, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis neneigė nukentėjusiąją mušęs, t. y. sudavęs smūgius lazda, o šiai sulūžus – ranka. Be to, specialisto išvadoje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajai negalėjo susidaryti kritimo ir atsitrenkimo metu. Sužalojimai plaštakose galėjo būti padaryti nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo ją žalojusio įrankio ar daikto poveikio, galėjo būti padaryti 2021 m. spalio 23 d. iki 00.51 val., ir buvo padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje.
22. Visų šių aukščiau išvardintų įrodymų visuma sudaro neabejotiną pagrindą spręsti, kad G. M. savo veiksmais, t. y. suduodamas smūgius, sužalojo N. A. ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
23. Nepaisant to, G. M. neprisipažįsta veikęs tiesiogine tyčia sužaloti nukentėjusiąją N. A. ir teigia veikęs būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnis).
24. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.
25. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010).
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba. Taigi didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012).
27. Tai, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko smurtiniai veiksmai dėl galimai depozitinės taros surinkimo įtakos zonų pasiskirstymo ar praeityje įvykusių susidūrimų iš esmės neginčija nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji. Tačiau, kaip minėta, kaltinamojo G. M. ir nukentėjusiosios N. A. parodymai dėl įvykio pradžios yra prieštaringi.
28. Kaltinamasis teigia gynęsis nuo nukentėjusiosios, nes tamsiu paros metu jam konteineryje ieškant depozitinės taros, kaltinamasis buvo nukentėjusiosios užpultas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais, išskyrus paties kaltinamojo keliama versija. Nukentėjusioji savo ruožtu teigė, kad einant tamsiu paros metu ją užpuolė G. M. ir pradėjo smūgiuoti, o nukentėjusioji nuo jo pabėgo. Nukentėjusiosios versija iš esmės patvirtinta ne tik jos pačios parodymai, tačiau ir liudytojų parodymai, kurie teigia matę kraujuotomis rankomis bėgančią ir pagalbos šaukiančią nukentėjusiąją, specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais ir iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais. Įvertinus byloje aukščiau aptartas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo jo teigimu jį užpuolusios N. A. ne kažkur pasišalino, šaukėsi pagalbos, o pats kaip tik intensyviai lazda, kurios galas yra aštrus, mušė nukentėjusiąją, o šiai pradėjus bėgti, nukentėjusiąją vijosi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiosios kėsinimosi prieš kaltinamąjį G. M..
29. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad kaltinamojo teigimu jis gindamasis nuo nukentėjusiosios užpuolimo, smūgiavo jai lazda, kurios galas buvo aštrus ir sudavė 6 smūgius nukentėjusiajai. Kaltinamasis sudavė stiprius smūgius, nes nuo smūgių sulūžo net metalinė lazda, ką pripažino ir pats kaltinamasis. Sulūžus lazdai, kaltinamasis, pasak jo, sudavė nukentėjusiajai smūgį ranka. Nukentėjusioji savo ruožtu teigė, kad jai buvo suduota apie 30 smūgių, o specialisto išvadoje paminėta, kad buvo suduoti ne mažiau trijų smūgių. Kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis nukentėjusiajai metaline lazda sudavė nukentėjusiajai ne mažiau 27 smūgių į galvą bei rankas, kuriomis nuo smūgių nukentėjusioji dengėsi galvą. Net jeigu ir tikėti kaltinamojo versija, kad jis nukentėjusiajai sudavė 6 smūgius lazda, kuriai sulūžus, vėliau sudavė smūgį ranka, darytina išvada, kad net ir ginantis nuo nukentėjusiosios kaltinamajam to daryti nebuvo pagrindo. Kaltinamasis nukentėjusiajai, kuri pasak kaltinamojo nuo veido jam nuplėšė apsauginę kaukę, atsakė metalinės lazdos, kurios galas aštrus smūgiais – stipriais smūgiais, nes nuo jų sulūžo metalinė lazda.
30. Nukentėjusiajai N. A. buvo padarytas atviras dešinės plaštakos II piršto II falangos artimojo galo galvos lūžimas (sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties), tiesiamosios sausgyslės sužalojimą, kairės plaštakos II piršto mušta žaizda, muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje (sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties) bei sukeltas fizinis skausmas.
31. Taigi, išdėstytų įrodymu pagrindu paneigus būtinosios ginties situaciją ir nustačius aptartų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis suduodamas nukentėjusiajai smūgius metaline lazda į galvą bei rankas, kuriomis nuo smūgių nukentėjusioji dengėsi galvą, suvokė, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai, numatė, jog taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir to norėjo, t. y. kaltinamasis G. M. veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo G. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
32. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui), o tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014 ir kt.).
III. Bausmės skyrimo motyvai
33. Skirdamas bausmę G. M., teismas vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.
34. Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
35. Kaltinamasis G. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika yra baigta. G. M. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 34), turi sveikatos problemų (t. 2, b. l. 40), yra neįgalus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad G. M. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė dešimties mėnesių laikotarpiui. Kartu su dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, G. M., vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, skirtinas įpareigojimas – per 6 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
IV. Dėl civilinių ieškinių
36. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.
37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018).
38. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 520,05 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios N. A., kurią sužalojo kaltinamasis G. M., gydymu, atlyginimo (t. 1, b. l. 136 - 139). Ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų N. A. buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o jos sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismas konstatuoja, kad išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais, ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 1 520,05 Eur (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).
39. Nukentėjusioji N. A. teismui taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo padaryta didelė psichologinė trauma, išgąstis, depresija, baimė ne tik dėl savo sveikatos, bet ir gyvybės. Visą tai įvyko nakties metu. Pagalbos prisišaukti nebuvo galimybių, nes nieko aplink nebuvo. Visi lazda suduoti smūgiai buvo į galvos sritį, t. y. į gyvybei pavojingą vietą. Kadangi nuo smūgių buvo ginamasi užsidengiant rankomis, todėl pagrindiniai smūgiai buvo suduoti į ranką, ko pasėkoje buvo sužalotas dešinės plaštakos antras pirštas, tačiau buvo sužalota ir galvos sritis. Buvo atliktos dvi operacijos. Dėl sužalojimų buvo jaučiami ne tik skausmai, bet ir dideli nepatogumai. Sutriko miegas, teko vartoti raminamuosius vaistus. Iki šiol juntama baimė išeiti į gatvę, o ypač tamsiu paros metu. Dėl įvykio pablogėjo sveikatos būklė.
40. Kaltinamasis G. M. nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta. Teigė, kad gyvena iš pašalpos, kuri yra 231 Eur, savo būsto neturi, gyvena pas mamą Kaune, o vasaras leidžia Palangoje – prižiūri senyvo amžiaus moterį. Mano, kad nukentėjusiosios pirštai galėjo būti lūžę anksčiau, o nuo jo suduotų smūgių lūžiai galėjo atsinaujinti. Prisimena, kad dar 2020 m. kovą nukentėjusiosios pirštas buvo kreivas.
41. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
42. Akivaizdu, jog nukentėjusioji, be patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei sukelto fizinio skausmo dėl G. M. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir kitus nepatogumus. Teisiamojo posėdžio metu N. A. patvirtino, kad po užpuolimo patyrė psichologinę traumą, kuri pasireiškė nemiga, stresu, ji pradėjo bijoti šešėlių, sutikti žmones ir prasilenkti su jais gatvėje. Jai iki įvykio buvo skirtas gydymas, tačiau po įvykio sveikata dar labiau pablogėjo, ji kreipėsi į gydytoją, jai buvo pakeisti vaistai ir padidėjo jų suvartojamas kiekis. Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. S-1137 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris iš esmės patvirtina N. A. civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu išsakytus argumentus dėl kilusios neturtinės žalos. Rašte nurodoma, kad pirmą kartą N. A. į jų įstaigą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 30 d. dėl nerimo, vidinės įtampos, miego sutrikimų ir epizodiškai lankydavosi pas psichiatrą, prasitęsdavo medikamentinį gydymą. Po įvykio, kurio metu Palangoje buvo užpulta nepažįstamo žmogaus ir kurio metu buvo sužalotas rankos pirštas, ji kreipėsi dėl patirto streso. N. A. buvo paskirtas medikamentinis gydymas, rekomenduota kreiptis pas psichologą. D. A. buvo individualiai konsultuojama psichologo, lankėsi pas psichiatrą, tęsė medikamentinį gydymą. Nuo patirto įvykio gyvena baimėje, sustiprėjo nerimas, nepasitikėjimas savimi, nuotaikos fonas nestabilus, greitai susigraudina. Blogas miegas, miega tik vaistų pagalba. 2022 m. liepos 25 d. nukreipta pas psichologą. Po psichologo diagnostinio tyrimo tikslinta klinikinė diagnozė, medikamentinis gydymas pratęstas.
43. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, įvykio aplinkybes, skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 1500 eurų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1500 eurų.
V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai
44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-22-T-95/920 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajai N. A. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas ją atstovauti byloje advokatas Alvydas Kvaščevičius. Minėta tarnyba 2022 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 275,82 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas prašė šias išlaidas priteisti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. M..
45. Kaltinamasis G. M. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 25 d. 20.50 val. iki 2021 m. spalio 26 d. 16.08 val. (vieną parą) (t. 1, b. l. 188 - 189, t. 2, b. l. 24 - 25). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
46. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
47. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – paketą Nr. 1 su metaline lazda, saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje (t. 1, b. l. 177), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, du DVD-R kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenims, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. spalio 26 d. (vieną parą), prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš G. M. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisti 1 520,05 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų ir 5 ct) N. A. gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią AB „Swedbank“ banke.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš G. M. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nukentėjusiajai N. A. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš G. M. valstybės naudai 275,82 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 82 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - paketą Nr. 1 su metaline lazda, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, du DVD-R kompaktinius diskus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.