Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-02-20 · Byla Nr. BIK-84/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-10-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-19Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-02-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-1009-917/2023Nutartis · 2023-02-28Kauno apylinkės teismas
  5. T-1170-1109/2023Nutartis · 2023-03-23Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-04-19Kauno apygardos teismas
  7. KasacijaNutartis · 2023-05-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-20
Bylos Nr.
BIK-84/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37284-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Artūras Pažarskis, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis
G. M.

Įžanginė dalis

Kasacinio skundo Nr. DOK-796/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37284-2021-2(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo G. M. kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio d. nutarties ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. nesutinka su jam pareikštais kaltinimais ir prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagalbos peržiūrėti visus byloje duotus parodymus. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme šališkai tirti įrodymai, neatlikti reikalingi tyrimai, atmesti svarbūs įrodymai – vaizdo stebėjimų kamerų įrašai (pateiktas tik vienas vaizdo kamerų įrašas, kitas tyčia nuslėptas), telefoninių pokalbių išklotinės; kasatoriaus kaltė pripažinta nepagrįstai, be jokių svarių įrodymų, neatlikus akistatų, nepatikrinus melo detektoriumi, tik vadovaujantis nukentėjusiosios N. A. melagingais nesutampančiais parodymais, jų nepalyginus su stebėjimo kamerų įrašais; teisėja D. D. nuslėpė informaciją, kad ji ir prokuroras G. Pikčiūnas labai geri draugai. Be to, apygardos teismas šališkai ištyrė ir vertino visus įvykius, neįvertino neatliktų tyrimų, atmetė pagrindinius įrodymus bei prašymą iš naujo pradėti bylą ir rinkti svarbius įrodymus, taip pat dokumentus dėl kasatoriui diagnozuotų sunkių sveikatos sutrikdymų, jo sunkios finansinės padėties.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti BPK nustatytus jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Kasaciniame skunde netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir (ar) esminių BPK pažeidimų argumentacija turėtų būti atskleista glaustais ir aiškiais argumentais, nuosekliai ir logiškai, kad proceso dalyviams ir teismui būtų aiškiai ir suprantamai suformuluoti kasaciniam nagrinėjimui teikiami teisės taikymo klausimai.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikia savą įrodymų (nukentėjusiosios parodymų, vaizdo įrašo) vertinimą ir įvykio versiją (t. y. kad nukentėjusioji N. A. jį užpuolė, suduodama kumščiu ir griebdama už akių bei norėdama išdurti, o jis iš išgąsčio pradėjo turima metalo lazda gintis, nuo 6-8 smūgių ji sulūžo, nukentėjusioji dar bandė suduoti, bet jis ranka sudavė jai per ranką), taip pat dėsto kitas aplinkybes (dėl jį persekiojusios nukentėjusiosios dukters, 2022 m. birželio 12 d. įvykio su N. A.), nesusijusias su byla.

Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi minėti kasacinio skundo teiginiai nepatvirtina kasacinio apskundimo pagrindų buvimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs G. M. apeliacinį skundą, pripažino, kad teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismo įvertinti, nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, o baudžiamasis įstatymas, nenustačius nuteistojo veiksmuose būtinosios ginties sąlygų, pritaikytas tinkamai, taip pat pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo ir kaltinimą palaikiusio prokuroro šališkumu. Kasatorius teisės taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismo išvadų neskundžia ir kasaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų dėl šio teismo galimai padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, neįvardija, kokių konkrečiai BPK normų reikalavimai buvo iš esmės pažeisti (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o vien reiškia savo subjektyvią nuomonę dėl šio teismo šališko bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Kasaciniame skunde pateikti teiginiai, kad kasatorius per vėlai buvo informuotas apie jam paskirtą gynėją, su kuria nespėjo susipažinti, ir neturėjo galimybės tinkamai apsiginti, yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais ir esminio BPK pažeidimo nerodo.

Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasatorius prašo peržiūrėti visus byloje duotus parodymus, tačiau toks prašymas neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas FedosiukasArtūras PažarskisDaiva Pranytė-Zalieckienė