Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25235-869/2025 pagal ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovei A. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Šiaulių katedroje sudarė bažnytinę santuoką, įrašas apie tai Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenant santuokoje gimė trys dukros: (duomenys neskelbtini) gimė G. D. K., (duomenys neskelbtini) – E. K. ir (duomenys neskelbtini) – M. K.. Šiaulių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino D. K. ir A. L. sudarytos santuokos apskaitos įrašą. Minėtu teismo sprendimu patvirtina šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, ja vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L., nustatytas atsakovo D. K. vaikams mokamas išlaikymo dydis ir tvarka, nustatyta vaikų bendravimo tvarka, išspręsti kiti klausimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-1213-862/2014 pagal ieškovo D. K. ieškinį dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, nusprendė, kad: 1) atsakovė A. Ž. privalo per tris dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu nurodyti ieškovui D. K. gydymo įstaigą (įstaigas), kurioje vykdoma nepilnamečių dukrų sveikatos priežiūra, nurodant gydančio gydytojo kontaktinius duomenis; 2) atsakovė A. Ž. privalo per tris dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad visų šalių dukterų medicininiuose dokumentuose būtų padaryti įrašai, suteikiantys ieškovui D. K. gauti visą informaciją apie šalių nepilnamečių dukterų sveikatos būklę; 3) atsakovė A. Ž. privalo užtikrinti, jog ligoninių, reabilitacijos įstaigų, jeigu jose būtų gydomos šalių nepilnametės dukros, medicininiuose dokumentuose būtų įrašai, suteikiantys ieškovui D. K. gauti informaciją apie dukterų sveikatos būklę; 4) atsakovė A. Ž. privalo raštu (elektronine žinute, SMS žinute), nedelsiant (ne vėliau kaip per valandą po to, kai jai tokia informacija tapo žinoma) informuoti ieškovą D. K. apie kiekvieną kiekvienos dukters susirgimą, nurodant gydytoją, į kurį buvo kreiptasi, kontaktinius gydymo įstaigos, gydytojo duomenis. Dėl nurodyto teismo sprendimo vykdymo ieškovui 2025 m. balandžio 1 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, jis yra pateiktas vykdyti antstoliui R. V. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. 3 t., b. l. 133–134). Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-3422-392/2025 pagal A. L. 2025 m. rugpjūčio 8 d. skundą dėl išduoto vykdomojo dokumento, juo pašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. ieškovui išduotą vykdomąjį raštą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1167/2024 pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d., 2018 m. sausio 19 d. sprendimais pakeistą bendravimo su vaikais tvarką. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-490-580/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinis sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2VP-38440-592/2025 nagrinėjamas antstolės V. M. 2025 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos skyrimo skolininkei A. L. dėl teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir N2-1213-862/2014 (8.2 punkto) nevykdymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-35845-566/2025 pagal ieškovės A. L. 2025 m. rugpjūčio 5 d. ieškinį atsakovui D. K. dėl tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui teisėtumo ir pagrįstumo

17. Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę A. L. informuoti ieškovą raštu (el. paštu arba SMS) apie visus nepilnametės M. K. gydymo etapus, įskaitant gydymo pradžios datą (per 1 valandą), gydymo eigą (ne rečiau kaip kartą per 3 dienas), gydymo pabaigos datą (per 24 valandas), taip pat medicinos įstaigos pavadinimą, gydytojo kontaktinius duomenis, paskirtus vaistus, gydytojo rekomendacijas ir tolesnių veiksmų planą.

18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl atsakovės įpareigojimo teikti duomenis apie visus nepilnametės dukters gydymo etapus motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, jog byloje nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.

21. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones.

22. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-71-687/2020).

23. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-781/2023).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ketina reikšti ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš motinos A. L. priteisimo, tačiau dėl 2025 m. birželio 4 d. pradėtos ikiteisminės privalomosios mediacijos procedūros šiuo metu neturi galimybės pareikšti ieškinio. Taigi remiantis byloje esančiais duomenimis apeliantas kartu su patikslintu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pateikęs 2025 m. birželio 4 d. sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti pagal D. K. 2025 m. gegužės 30 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją civiliniame ginče dėl vaiko (-ų) gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaiko (-ų) naudai priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo (el. b. 3 t., b. l. 23–24). Prašymuose (tiek pradiniame, tiek patikslintame) teigė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko sveikatą ir užtikrinti saugią aplinką, o bet koks delsimas gali pakenkti vaiko interesams. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir nustatęs, kad yra sumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis ir užstatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo teismui dienos taikymo. Taigi viena sąlyga iš trijų sąlygų viseto nustatyta.

26. Sprendžiant klausimą dėl pareikšto prašymo pagrįstumo nustatyta, kad ieškovas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo (tiek pirminiu, tiek ir patikslintu) pateikė šalių nepilnametės dukters vizitų pas gydytojus istoriją, e. sveikatos portalo duomenis ir kitus įrodymus. Taigi ieškovas pateikė įrodymus, galinčius patvirtinti, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl antroji sąlyga iš trijų sąlygų viseto laikytina nustatyta.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, egzistuoja tarpusavio įtampa ir abipusis nepasitikėjimas, kompromiso tiek dėl nepilnamečio vaiko gydymo, tiek ir dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos rasti nepavyksta. Tokius ginčo šalių santykius patvirtina šalių procesinis elgesys.

30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28800-592/2025 atmetė ieškovės A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, juo ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui D. K. gauti bet kokią informaciją apie nepilnamečius vaikus E. K. ir M. K. iš sveikatos priežiūros įstaigų ir teikti prašymus / reikalavimus / skundus, susijusius su nepilnamečiams vaikams E. K. ir M. K. teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-33036-1228/2025 ieškovo D. K. prašymą atsakovei A. L. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos atmetė, ieškovas prašė: 1) įpareigoti A. L. pateikti D. K. medicininę informaciją apie M. K. ir E. K. sveikatos būklę per 2024–2025 metus, įskaitant duomenis iš (duomenys neskelbtini) ir kitų įstaigų, raštu (el. paštu (duomenys neskelbtini)) ne vėliau nei 2025 m. liepos 30 d.; 2) nustatyti, kad ieškovas 2025 metų vasaros atostogų metu bendrauja su dukterimis E. K. ir M. K., paima jas 2025 m. rugpjūčio 1 d. 10.00 val. ir grąžina 2025 m. rugpjūčio 24 d. 19.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų sprendime Nr. 2A-2090-653/2014 nustatytų sąlygų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta ieškovo (tėvo) bendravimo su nepilnametėmis dukromis, įskaitant ir su M. K., tvarka ne kartą buvo keičiama (Nr. 2-1213-862/2014; Nr. 2A-2090-653/2014; Nr. e2-470-1044/2018; Nr. e2-124-1167/2024). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-490-580/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-124-1167/2024 paliktas nepakeistas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

33. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, atsakovei ne kartą buvo paskirta bauda tiek už (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-70-3-1213-862/2014 pakeistos bendravimo tvarkos nevykdymą (Nr. 2-8472-600/2015; Nr. 2-4541-726/2016; Nr. 2VP-1366-1040/2022).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ginčai tarp šalių kyla dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-3-1213-862/2014 ir, tikėtina, dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-490-580/2025, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-124-1167/2024, vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant įsiteisėjusiam 2014 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. N2-1213-862/2014, įpareigojančiam atsakovę teikti duomenis apie nepilnametės dukters M. K. sveikatos būklę, gydytojus bei paskirtą gydymą, visi klausimai, susiję su šių įpareigojimų netinkamu vykdymu, spręstini padedant antstoliui vykdymo proceso metu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Apeliantas atskirajame skunde suformulavo prašymą pridėti naujus įrodymus, taip pat pateikė papildomus prašymus dėl naujų įrodymų pridėjimo (2025 m. liepos 1 d. prašymas DOK-23774, 2025 m. liepos 4 d. prašymas DOK-8565, 2025 m. liepos 9 d. prašymas DOK-8754, 2025 m. rugsėjo 10 d. prašymas DOK-11239 ir 2025 m. rugsėjo 16 d. prašymas DOK-11534). Prašymuose yra pateikiami išrašai iš e. sveikatos portalo apie nepilnamečio vaiko vizitų istoriją, 2025 m. birželio 30 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) medicininė išvada Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninis laiškas iš teisinės pagalbos tarnybos su pranešimu apie atsakovės atsisakymą dalyvauti mediacijos procese, informacija apie antstolės V. M. kreipimąsi į teismą dėl baudos skyrimo dėl teismo sprendimo nevykdymo ir kiti įrodymai. Apelianto įsitikinimu, įrodymai patvirtina prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo dėl informacijos apie M. K. sveikatos būklę teikimo nevykdymą ir neteisėtai ribojamą apelianto prieigą prie nepilnametės dukros medicininių duomenų.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pridėtų įrodymų turinį, nusprendžia, kad papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad apeliantas mato nepilnametės dukters medicininius duomenis, turi galimybę susipažinti su nepilnametei dukrai paskirtu ir taikytu gydymu, matyti gydymo pradžios datą ir sekti gydymo eigą, matyti duomenis apie dukrai sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius specialistus (gydytojus) ir gydymo įstaigas, ir nepaneigia tikėtinos išvados, kad jis tokia teise naudojasi, t. y., mato nepilnametės dukters medicininius duomenis, bendrauja / konsultuojasi su dukrą gydančiais specialistais (el. b. t. 1, b. 4, b. l. 49–53; 88–96; 125–126). Šie įrodymai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo argumentų, kad ginčai tarp šalių vyksta dėl (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-70-3-1213-862/2014 pakeistos bendravimo tvarkos nevykdymo. Tokią išvadą patvirtina ir prašyme DOK-11239 pateiktas 2025 m. rugpjūčio 25 d. antstolės V. M. patvarkymas dėl prašymų Nr. (duomenys neskelbtini), informuojantis išieškotoją D. K. apie 2025 m. rugpjūčio 25 d. antstolės priimtą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipimąsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei A. L. už bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą. Kaip nurodyta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-38440-592/2025 pagal antstolės V. M. 2025 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos skyrimo skolininkei A. L..

38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Taigi nors apeliacinės instancijos teismas priėmė naujus įrodymus, tačiau plačiau dėl jų turinio nepasisako įvertinęs, kad apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir išvadų (CPK 185 straipsnis).

39. Taip pat apeliantas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – leisti nepilnametei dukrai laikinai išvykti į Norvegiją medicininiam tyrimui ir gydymui specializuotoje medicinos įstaigoje dėl jos sveikatos blogėjimo ir adekvataus gydymo pažangos trūkumo Lietuvoje.

40. Pažymėtina, kad ieškovas patikslintame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui suformulavo tokį prašymą: „jei motina nevykdys aukščiau nurodytų pareigų arba per 14 kalendorinių dienų nebus gydymo ir / ar akivaizdaus vaiko būklės progreso, ieškovas teismo prašo leisti laikiną nepilnametės dukters M. K. išvykimą į Norvegiją reikiamai medicininei pagalbai gauti.“

41. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teismuose įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

42. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikino nepilnametės išvykimo į užsienio šalį medicinos pagalbai gauti netenkino motyvuodamas tuo, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra sąlyginė ir įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus. Apeliantas, nesutikdamas su šia skundžiamos nutarties išvada, nurodė, kad prašymas nebuvo suformuluotas kaip sąlyga, nuo kurios priklauso visas sprendimas, jis buvo skirtas vaiko apsaugai, jei nebūtų gydymo ar gydymo pažangos.

43. Pagal CPK 267 straipsnį, teismo sprendimai turi būti besąlyginiai – sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir kartu paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės vykdymas priklausytų nuo sąlygų – jei motina nevykdys anksčiau nurodytų pareigų arba per 14 kalendorinių dienų nebus gydymo ir (ar) akivaizdaus vaiko būklės progreso – egzistavimo, o šių sąlygų gali ir nebūti (jos gali neatsirasti), net ir nepriklausomai nuo atsakovės valios (pavyzdžiui, 14 kalendorinių dienų terminas gali būti objektyviai per trumpas tam, kad būtų pasiektas akivaizdus vaiko sveikatos būklės pagerėjimas). Todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra sąlyginė.

44. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-3-1213-862/2014 8.2. punkto 8 dalyje nurodyta, kad „atsakovė A. Ž., išleisdama dukras atostogauti su ieškovu D. K., perduoda būtinus vaikų asmeninius daiktus. Ieškovo D. K. ir atsakovei A. Ž. raštu sutarus dėl vaikų kelionės už Lietuvos Respublikos ribų – ir kelionei reikalingus dokumentus.“

45. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas, t. y. tuo laikotarpiu, kai yra nustatytas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo laikas, ši tėvo (motinos) teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį tik kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

46. Pažymėtina, kad laikino vaiko išvežimo į užsienio valstybę neriboja jokie teisės aktai, tačiau tai turi būti daroma laikantis nustatytos bendravimo tvarkos. Byloje nepateikta duomenų, kad tarp šalių būtų buvęs atskiras susitarimas dėl ieškovo vykimo su dukromis, įskaitant ir M. K., į užsienio valstybes tvarkos. Atsižvelgus į tai, kad bendravimo tvarka išvykimo į užsienį aspektu yra sureguliuota ir įtvirtina įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu, daroma išvada, kad visi su nepilnametės dukters laikinu išvykimu į užsienio valstybę klausimai, šalims gera valia nesutariant, sprendžiami padedant antstoliui vykdymo proceso metu.

47. Ieškovas patikslintame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui kaip priežastį, dėl ko kartu su prašymu nepateikė ieškinio, nurodė, kad tarp šalių vyksta privaloma ikiteisminė mediacijos procedūra. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2025 m. birželio 4 d. sprendimu dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti pagal D. K. 2025 m. gegužės 30 d. prašymą nuspręsta paskirti mediatorių A. Ž. teikti mediacijos paslaugas civiliniame ginče dėl vaiko (-ų) gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaiko (-ų) naudai priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, D. K. ir A. L. (el. b. t. 3, b. l. 23–24). Privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga, įgyvendinant ieškovo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš motinos priteisimo (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis).

48. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-35846-566/2025 nagrinėjamas A. L. 2025 m. rugpjūčio 5 d. ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Iš prie šio ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pažyma apie mediacijos atlikimą surašyta 2025 m. liepos 8 d., ja patvirtinama, kad mediatorius A. Ž. laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 4 d. iki 2025 m. liepos 8 d. atliko privalomąją mediaciją (tarpininkavimą) iškilus ginčui tarp D. K. ir A. L. dėl laikino vaiko (-ų) gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi šie duomenys patvirtina, kad 2025 m. birželio 4 d. pradėtas mediacijos procesas, įvykęs dėl to paties klausimo, dėl kurio ieškovas ketina reikšti ieškinį, tarp šalių pasibaigė 2025 m. liepos 8 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, apeliantas ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš motinos A. L. priteisimo dar nėra pareiškęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

49. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl ieškovui pareikšto ieškinio dėl tėvo valdžios ribojimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, daro išvadą, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepagrįsta ir jos taikymo reikalingumas neįrodytas. Papildomai pažymėtina, kad visi klausimai, susiję su įsiteisėjusio sprendimo (teismo nutarties) nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu, spręstini vykdymo eigoje.

50. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

51. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo teismui taikymu, todėl netenkindamas ieškovo prašymo priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Papildomai pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-795-464/2010). Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas. Ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-266/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.