Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Urbico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Urbico“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-12-30 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.1-2), kuriuo prašė uždrausti atsakovui UAB „Urbico“ vykdyti 2006-05-26 Vaikų žaidimų aikštelių įrenginių prikimo ir priežiūros sutartis Nr. A169-6, Nr. A169-7, Nr. A169-8, iki Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-23807-534/2009. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti minėtas 2006-05-26 Vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis. Pažymėjo, jog šiuo atveju, kai yra reiškiamas prevencinis ieškinys uždrausti atsakovui teikti paslaugas, akivaizdu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo ne tik būtų neįmanoma įvykdyti, bet ir teismo sprendimas pats savaime prarastų prasmę, nes iki to laiko, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, atsakovas nevaržomai galės teikti paslaugas, t.y. tęsti savo neteisėtus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-26 nutartis c.b. Nr. 2-1458/2009, Vilniaus apygardos teismo 2009-02-12 nutartis c.b. Nr. 2S-141-467/2009).

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-01-18 nutartimi (b.l.62) ieškovo Vilniaus m. savivaldybės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: uždraudė atsakovui UAB „Urbico“ vykdyti 2006-05-26 vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis Nr. A169-6, Nr. A169-7, Nr. A169-8, sudarytas tarp ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „Urbico“, nurodydamas nutartį vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes pripažino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str.).

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 83-86) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-01-18 nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad šiuo atveju yra pareikštas prevencinis ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, todėl nesuėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų prasmę. Tokiu atveju ieškinio reikalavimas ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjųj apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu atsakovo argumentai dėl to, kad teismas turėjo prima facie įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, būtų pripažinti pagrįstais, vis tiek nebūtų pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, kadangi ieškinys yra pagrįstas kartu su juo į bylą pateiktais įrodymais. Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-11-23 nutartimi, kuria remiasi atsakovas, neuždraudė seniūnijoms vykdyti vaikų žaidimo aikštelių priežiūros funkcijų bei organizuoti įrenginių remonto darbų, pirkimus vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu. Todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad šiuo atveju tik UAB „Urbico“ gali teikti vaikų žaidimo aikštelių priežiūros paslaugas, visiškai nepagrįsti. Taigi UAB „Urbico“ uždraudus vykdyti vaikų žaidimo aikštelių priežiūros sutartis, viešasis interesas nebūtų pažeistas, nes šias funkcijas pavesta vykdyti seniūnijoms, kurios nuo 2009-10-15 vykdo šias pareigas. Taip pat mano, jog šiuo atveju teismas pagrįstai nepranešė atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, nes buvo grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Be to, net jei ir būtų pripažinta, kad teismas turėjo informuoti atsakovą apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, šis formalus pažeidimus nesudarytų pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, juo labiau, kad atsakovas turėjo galimybę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo pareikšdamas atskirąjį skundą. Tai, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl ieškovo pateiktų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvirtina, kad teismas sutiko su ieškovo prašyme išdėstytais argumentais, be to, tai nesutrukdė atsakovui apskųsti šios teismo nutarties. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės ir naikinti skundžiamą teismo nutartį dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje situacijoje nevisiškai tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo būtent toje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo realus įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai nebeįvykdomu. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl jas taikant byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Kitaip tariant, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku. Tiesa, kai kada ir prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kartu su prevenciniu reikalavimu (CK 1.138 str. 3 p.) – uždrausti atsakovui UAB „Utrbico“ vykdyti 2006-05-26 Vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis Nr. A169-6, Nr. A169-7, Nr. A169-8 iki Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme bus išnagrinėta byla Nr. 2-23807-534/2009 - pateikė prašymą pritaikyti tapačias jo materialiajam reikalavimui laikinąsias apsaugos priemones, prašydama uždrausti apeliantui vykdyti minėtas vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis iki procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23807-534/2009, kurioje nagrinėjamas UAB „Urbico“ ieškinys Vilniaus miesto savivaldybei dėl tų pačių Vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutarčių Nr. A169-6, Nr. A169-7, Nr. A169-8 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartis, priėmimo. Viena vertus, tokio savo prašymo ieškovas nepagrindė jokiais svariais argumentais, kurie sudaryti prielaidas manyti, jog jau pradinėje, šio ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje neuždraudus apeliantui atlikti ginčo sutarčių vykdymo veiksmų, vėliau, jeigu ginčas būtų išspręstas ieškovo naudai, jau nebus įmanoma ar bus labai sunku įvykdyti apeliantui tai draudžiantį daryti teismo sprendimą.

Kita vertus, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis ieškovo UAB „Urbico“ reikalavimui, kuriuo kvestionuojamas minėtų vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutarčių nutraukimo teisėtumas, užtikrinti pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusia 2009-11-23 nutartimi yra apriboti paties atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai, uždraudžiant šiam suteikti įgaliojimus, perleisti ar suteikti perkančioms organizacijoms teises dėl su UAB „Urbico“ 2006-05-26 sudarytose Vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartyse Nr. A169-6, Nr. A169-7, Nr. A169-8 numatytų paslaugų viešojo pirkimo seniūnijoms ar kitiems asmenims iki toje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23807-534/2009 jau yra priimtas šios bylos apeliantui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas ir sutarčių, iš kurių vykdymo kilo ginčas, nutraukimas buvo įvertintas kaip neteisėtas veiksmas.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pritaikius ieškiniui tapačias laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti minėtas vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis net iki tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-23807-534/2009, pirmosios instancijos teismas dar labiau komplikavo ir taip viešajam interesui prieštaraujančią situaciją. Iki procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23807-534/2009 priėmimo vaikų žaidimų aikštelės Vilniaus miesto savivaldybėje iš esmės liko be priežiūros. Tokią išvadą suponuoja faktinės aplinkybės: 2009-11-23 teismo nutartimi Vilniaus miesto savivaldybei uždrausta suteikti UAB „Urbico“ pagal 2006-05-26 sudarytas Vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis Nr. A169-6, Nr. A169-7, Nr. A169-8 suteiktus įgaliojimus ir teises seniūnijoms ar kitiems asmenims, o skundžiama šioje byloje teismo nutartimi UAB „Urbico“ tam pačiam terminui uždrausta vykdyti vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija iš esmės yra ydinga, o ieškovo veiksmuose, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo esme ir paskirtimi priešingas kitoje byloje jau pritaikytoms jam pačiam laikinosioms apsaugos priemonėms, įžvelgtini piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai (CPK 7 str. 2 d., 95 str.1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas apeliantui vykdyti jo kitoje byloje ginčijamas vaikų žaidimų aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis, visiškai sutapdama su ieškovo pareikštu reikalavimu (ieškinio dalyku), nagrinėjamojoje byloje iš esmės jį ir išsprendžia dar iki teismo sprendimo priėmimo. Įvertinus dar ir tai, kad tokiu būdu yra komplikuojama vaikų žaidimų aikštelių priežiūros, tuo pačiu ir saugumo, situacija Vilniaus mieste, skundžiama nutartis jokių prielaidų ieškinio, pareikšto šioje byloje, užtikrinimui nesudaro. Kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją ir pareikštus procesinius prašymus vertino atsietai nuo civilinės bylos Nr. 2-23807-534/2009 konteksto, ir, be jokio teisinio ar faktinio pagrindo pripažinęs situaciją išimtine, pritaikė pareikštam ieškiniui tapačias laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nutartyje išsamiau dėl tokio savo sprendimo teismas nepasisakė.

Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su apelianto skundo argumentais, susijusiais su nepranešimu atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būsimą nagrinėjimą. Pagal CPK 148 str. 1 d. nuostatas teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi pranešti apie tai atsakovui, o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas visais atvejais privalo motyvuoti savo sprendimą laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui. Tačiau ši aplinkybė, kaip ir aukščiau aptaruoju atveju, priešingai negu nurodo apeliantas pati savaime nėra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). CPK 148 str. 1 d. numatytas pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atlieka tik šalies informavimo apie teismo atliekamus procesinius veiksmus funkciją ir anaiptol nereiškia kvietimo į posėdį, vyksiantį rašytinio proceso tvarka - jame šalys įstatymų leidėjo valia nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Šiuo pranešimu tik siekiama suteikti atsakovui galimybę pasinaudoti teise apskųsti teismo nutartį, taip pat prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantui iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo suteikta reali galimybė pareikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus ir įrodymus, kurie, jo manymu, yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Urbico“ vykdyti 2006-05-26 Vaikų žaidimų aikštelių įrenginių prikimo ir priežiūros sutartis Nr. A169-6, Nr. A169-7, Nr. A169-8, iki Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme bus išnagrinėta byla Nr. 2-23807-534/2009, atmestinas.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 5,80 Lt (b.l. 91) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį, kuria atsakovui UAB „Urbico“, į.k. 120094467, buveinės adresas Žirmūnų g. 139 Vilniuje, uždrausta vykdyti 2006-05-26 Vaikų žaidimo aikštelių įrenginių pirkimo ir priežiūros sutartis Nr. A169-6, Nr. A169-7, Nr. A169-8, sudarytas tarp ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į.k. 188710061, ir atsakovo UAB „Urbico“, į.k.120094467, panaikinti ir Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 5 (penkis) litus 80 centų pašto išlaidų valstybės naudai.