Kauno apygardos teismo nutartis, eA2-1334-254/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-07
Bylos Nr.: eA2-1334-254/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01495-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Pareiškėjas: I. L.
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: I. L.

Civilinė byla Nr. eA2-1334-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01495-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.9

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei I. L. dėl įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra ir baudos skyrimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. L. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo tapo žinomos naujos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendimo priėmimui, t. y. 2020 m. lapkričio 26 d. SĮ „Kauno planas“ buvo konstatuota ne tik vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijų privedimas iki ieškovės žemės sklypo ribos, bet ir 2020 m. gruodžio 22 d. paaiškėjo, kad atsakovė pagal galiojančią tvarką neturi realių galimybių parengti, suderinti elektros ir dujų įvedimo projektų, gauti jiems leidimus bei atitinkamai įvesti elektros ir gamtinių dujų įvadus iki ieškovės žemės sklypo, kas rodo pagrindus ir sąlygas konstatuoti, jog atsakovės iš sutartinės prievolės kildinamas sprendimu įpareigojimas negali būti įvykdytas, kas rodo dalies sprendimo įvykdymo negalimumą. Šios aplinkybės atsakovei paaiškėjo, kai atsakovės atstovas 2020 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į SĮ „Kauno planas“ dėl informacijos suteikimo. 2020 m. lapkričio 26 d. iš SĮ „Kauno planas“ el. paštu buvo gautas atsakymas, iš kurio matyti, kad 2015 m. lapkričio 20 d. J. K. atliko išpildomąją geodezinę – kontrolinę tinklų nuotrauką, kurioje yra atvaizduota vandens (sutartinis Nr. 143, žalios spalvos), fekalinių nuotekų komunikacijų (sutartinis Nr. 142, rudos spalvos), lietaus kanalizacijos (sutartinis Nr. 141, šviesiai rudos spalvos) privedimas iki ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Kita svarbi ir naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „ESO“) 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. Nr. 50424 – 20KR-SD-20407, atsakydama į atsakovės atstovo prašymą, nurodė, jog paraiška dėl prijungimo prie elektros tinklų laikoma tinkamai pateikta, kai vartotojas, gamintojas, asmuo, pageidaujantis prijungti energijos kaupimo įrenginius, ar kitas suinteresuotas asmuo pateikia operatoriui privalomuosius prijungimo dokumentus: situacijos planą su pažymėta pageidaujama elektros skaitiklio vieta; pastato ir žemės sklypo bendraturčių laisvos formos sutikimą. Jei turtą valdo kartu su sutuoktiniu – bendraturčių sutikimo nereikia; notaro patvirtintą įgaliojimą, jeigu paraišką pildo ne objekto savininkas. Sekančiame etape prašo pateikti statybą leidžiantį dokumentą, patvirtinantį, kad sklype iš tiesų planuojama statyti statinius ir naudoti elektros energiją. Atsakovė neturi jokios galimybės įvykdyti sprendimo dalį, kuria yra įpareigota savo lėšomis užsakyti projektinę dokumentaciją, ją suderinti atitinkamose institucijose, gauti leidimus inžinierinių tinklų ir komunikacijų paklojimui ir iki parduoto žemės sklypo ribos įvesti gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas, nes ieškovė nagrinėjant bylą ne tik nepateikė duomenų apie parengtą gyvenamojo namo projektą žemės sklype, kurį įsigijo iš atsakovės, ir jo suderinimo su reikiamomis institucijomis, atitinkamai išduoto statybos leidimo, bet manytina, kad tokių dokumentų ir neturi, kai tuo tarpu statybos leidimas yra vienintelis dokumentas ir būtinas, jog būtų apskritai pradėta rengti elektros tinklų, dujotiekio projektinė dokumentacija ir elektros, dujų įvadai būtų privesti prie ieškovės žemės sklypo ribos. Dujų sistemos prijungimui taip pat reikalingas išrašas apie nuosavybes teisę į įregistruotus statinius (jeigu yra registruoti) arba dokumentas, leidžiantis pradėti statybą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad ieškovei nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikšti ieškinio dėl atsakovės I. L. įpareigojimo, o teismui nebuvo pagrindo priimti sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, nes byloje nustatyta, kad 2013 m. buvo išduoti leidimai statyti naujus statinius – nuotekų šalinimo ir surinkimo tinklus; vandentiekio tinklus; skirstomuosius tinklus; ir k.t., vadinasi projektinė dokumentacija jiems parengta ir suderinta su reikiamomis institucijomis, kadangi priešingu atveju nebūtų išduoti statybos leidimai, vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijos privestos iki ieškovės žemės sklypo ribos, o pagal galiojančią tvarką atsakovė neturi realių galimybių parengti, suderinti elektros ir dujų įvedimo projektų, gauti jiems leidimus bei atitinkamai įvesti elektros ir gamtinių dujų įvadus iki ieškovės žemės sklypo ribos, nes tam reikalingas statybos leidimas, kurio neturi ieškovė. Ši nurodyta informacija ir gauti duomenys nebuvo žinomi nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą.

2. Be to, sprendimo aprašomoji ir rezoliucinė dalis visiškai neatitinka 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir šalių sulygtų sąlygų, teismo taikytų įpareigojimų santykyje įvykdyti minimą sutartį ir nurodytų pačių įpareigojimų. Minėtoje sutartyje šalys I. L. ir A. R. niekaip nesusitarė ir nesuformulavo jokios papildomos sąlygos, kurios pagrindu I. L. būtų įsipareigojusi per tam tikrą laiką iki parduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas. Teismas, priimdamas sprendimą, šioje dalyje klaidingai aiškino sutartimi šalių aptartus ir nustatytus įsipareigojimus, kas rodo teisės normų, numatytų CK 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.205 straipsnio, 1.138 straipsnio 4 punkto taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

3. Be to, teismas, sprendimu konstatuodamas aplinkybę, kad atsakovė sutartimi prisiimtą prievolę nėra įvykdžiusi, kai civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 įtraukti tretieji asmenys UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. teigia priešingai – komunikacijų tiesimo darbai atlikti visiškai; tinklai sujungti, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kuriems nebuvo žinoma apie byloje pareikštą ieškinį dėl vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinierinių tinklų ir komunikacijų neva neįvedimą iki ieškovės žemės sklypo ribos, atsakovės teiginius, jog rangovai UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. jai nėra perdavę komunikacijų įrengimo darbų rezultatų. Teismas, neįtraukęs į bylą trečiaisiais asmenimis UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S., apribojo atsakovei teisę vėliau reikšti reikalavimus jiems regreso tvarka prisiteisti patiriamą žalą – 50 Eur baudą, paskirtą ir skaičiuojamą 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 pagrindu, jeigu paaiškėtų, kad UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. netinkamai ir / ar nekokybiškai atliko darbus – įrengė vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinierinius tinklus, būtent dėl ko nėra galimybės laiku inžinierinius tinklus pripažinti tinkamais naudojimui ir priduoti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikti. Atsakovės kitoje byloje pateiktame 2020 m. rugpjūčio 5 d. protokole yra konstatuojamos faktinės aplinkybės ir dėl ieškovės A. R. įsigyto sklypo (duomenys neskelbtini), bei prie jo esančių pradėtų statyti buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų su uždaru drenažu, vandentiekio tinklų. Reikšmingi šio 2020 m. rugpjūčio 5 d. protokolo puslapiai Nr. 4 ir 5, iš kurių aiškiai matyti, kad antstolis konstatavo tinklų egzistavimą. Tai reiškia, kad šią naujai paaiškėjusią aplinkybę atsakovė sužinojo dar 2020 m. rugpjūčio 5 d., kai antstolis pradėjo fiksuoti faktines aplinkybes, t. y. kad vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijos yra privestos iki ieškovės žemės sklypo ribos, sužinojimą apie kurias atsakovė įrodinėja 2020 m. lapkričio 26 d. dienos SĮ „Kauno planas“ el. laišku, buvo nustatytos ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. protokole ir jo prieduose – fotonuotraukose. Be to, savo poziciją ir argumentaciją, kad prisiimtą sutartinę prievolę – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki visų jos parduotų žemės sklypų, įskaitant ir ieškovės, ribos, yra įvykdžiusi atsakovė dėsto visiems šiuose ginčuose dalyvaujantiems asmenims (teismams, antstoliui, kitiems gretimų sklypų pirkėjams, ne tik ieškovei) jau keleri metai, tai yra, atsakovei jau buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kokia yra jos pačios užsakymu nutiestų inžinerinių tinklų būklė (statybos progresas) dar iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. antstolio protokolo gavimo ar 2020 m. lapkričio 26 d. el. laiško iš SĮ „Kauno planas“ gavimo. Pavyzdžiui, 2019 m. sausio 11 d. atsakovė pateikė pranešimą antstoliui R. B., kuriuo informavo, kad pagal notarinės pirkimo–pardavimo sutarties 6.16 punktą savo įsipareigojimus ji yra įvykdžiusi pilnai ir iki sklypo ribos įvedusi elektros, vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas. Taigi, jau 2019 m. sausio 11 d. atsakovė žinojo apie tinklų būklę ir kad jie nutiesti iki žemės sklypų pirkėjų ribos, tačiau jokio prašymo atnaujinti procesą neteikė. Atsakovės atstovo 2020 m. lapkričio 26 d. prašyme taip pat nurodoma, kad pagal SĮ „Kauno planas“ duomenis, esančius internetiniame puslapyje https://maps.kaunas.lt/topo/ matyti, jog prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-2486-4339, yra atvestas: buitinis ir ūkinis nuotekų tinklas, lietaus nuotekų tinklas ir uždaras drenažas, vandentiekis. Tai reiškia, kad ir be 2020 m. lapkričio 26 d. iš SĮ „Kauno planas“ el. paštu gauto atsakymo atsakovės atstovui galėjo ir turėjo būti žinomos aplinkybės dėl šių inžinerinių komunikacijų atvaizdavimo topo nuotraukoje, kadangi nuo pat 2020 m. rugsėjo 24 d., kai buvo sudaryta sutartis Nr. 494/2020 dėl atstovavimo atsakovės interesams, atstovas tokią informaciją galėjo gauti viešai prieinamame internetiniame puslapyje https://maps.kaunas.lt/topo/. Kaip matyti iš pačios atsakovės pateikiamų įrodymų, atsakovės nebaigtų statyti inžinerinių tinklų išpildomoji geodezinė nuotrauka prie (duomenys neskelbtini) į duomenų bazę buvo įkelta 2015 m. gruodžio 7 d., kas reiškia, kad ji arba jos atstovai nuo šios datos bet kada galėjo susipažinti su šia informacija. Šios aplinkybės I. L. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra nei naujos, nei naujai paaiškėjusios, kadangi atsakovei priklausiusį žemės sklypą padalinus į 25 sklypus, ji būdama kitų dar neparduotų sklypų savininkė, galėjo bet kada kreiptis į SĮ „Kauno planas“ teiraujantis dėl atliktų sklypų išpildomųjų geodezinių nuotraukų arba geodezinių nuotraukų darymą inicijuoti pati. Atsakovės pateiktame ESO atsakyme minimas teisinis reglamentavimas dėl prisijungimo prie elektros tinklų įsigaliojo tik nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė elektros tinklus iki ieškovės sklypo ribos turėjo įvesti iki 2015 m. gruodžio 31 d., kaip tai buvo nurodyta 2014 m. rugpjūčio 28 d. notarinėje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, bei papildomai per 6 mėnesius nuo 2018 m. birželio 6 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tai yra, kada dar nebuvo jokių reikalavimų dėl statybą leidžiančio dokumento namo statybai turėjimo norint įsivesti elektros įvadą. Tuo tarpu ESO atsakyme minimas teisinis reglamentavimas dėl prisijungimo prie dujų sistemos įsigaliojo tik nuo 2020 m. vasario 29 d., o pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo būtina pateikti dujų įmonei statybą leidžiantį dokumentą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-3994-429/2021, priteisė iš pareiškėjos I. L. ieškovei A. R. 1 201,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 tenkino ieškovės A. R. ieškinį ir įpareigojo atsakovę I. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – savo lėšomis užsakyti projektinę dokumentaciją, ją suderinti atitinkamose institucijose, gauti leidimus inžinerinių tinklų ir komunikacijų paklojimui ir iki parduoto žemės sklypo (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinerinius tinklus ir komunikacijas bei leisti ieškovei A. R., papildomai nemokant jokio prisijungimo mokesčio, prisijungti prie paklotų prieš tai nurodytų inžinerinių tinklų ir komunikacijų. Atsakovei I. L. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, skirti atsakovei I. L. 50 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną dydžio baudą ieškovės A. R. naudai, baudą skaičiuojant iki pilno prievolių pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo dienos. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d.

7. Teismas sprendė, kad, pareiškėjai įsipareigojus įvesti komunikacijas, ji galėjo bet kada kreiptis į SĮ „Kauno planas“, teiraujantis dėl atliktų sklypų išpildomųjų geodezinių nuotraukų arba geodezinių nuotraukų darymą inicijuoti pati. Pareiškėja nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes žinojo dar 2020 m. rugpjūčio 5 d., kai antstolis pradėjo fiksuoti faktines aplinkybes – kad vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijos yra privestos iki ieškovės žemės sklypo ribos, taip pat ir anksčiau galėjo/turėjo žinoti, kadangi pareiškėja apie savo pareigą įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki visų jos parduotų žemės sklypų dėsto visiems teisminiuose ginčuose dalyvaujantiems asmenims (teismams, antstoliui, kitiems gretimų sklypų pirkėjams) jau keleri metai, tai yra, pareiškėjai jau buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kokia yra jos pačios užsakymu nutiestų inžinerinių tinklų būklė dar iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. antstolio protokolo gavimo ar 2020 m. lapkričio 26 d. el. laiško iš SĮ „Kauno planas“ gavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nėra laikytinos esminėmis prašomai atnaujinti bylai, o prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįstas.

8. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjos nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, trečiaisiais asmenimis privalėjo įtraukti UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. (atsakovės rangovus), tačiau pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kaip priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos nurodytiems neįtrauktiems asmenims. Įvertinęs 2018 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018, teismas sprendė, kad šiame teismo priimtame procesiniame sprendime nėra tokių teiginių, kuriais būtų nuspręsta dėl UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. materialiųjų teisių ir pareigų, teismo sprendimu jiems nebuvo tiesiogiai sukurtos naujos ar panaikintos turėtos materialiosios teisės ir pareigos.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien ginčo šalies nesutikimas su teismo procesinio sprendimo išvadomis ar įrodymų vertinimu negali būti laikytinas aiškiomis teisės taikymo klaidomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina teismo priimtas procesinis sprendimas, kad ji nesutikdama su juo, savalaikiai nerealizavo savo teisės į apeliaciją, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta pagrindu. Kitų reikšmingų aplinkybių, kuriuos keltų abejonę, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, pareiškėja nenurodė, teismas taip pat jų nenustatė.

10. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja savo poziciją dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžia ne tik 2020 m. lapkričio 26 d. el. laišku, tačiau iš rašytinių bylos duomenų darytina išvada, kad pareiškėja apie šias aplinkybes turėjo/galėjo žinoti ir anksčiau. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos kitoje civilinėje byloje pateiktame 2020 m. rugpjūčio 5 d. protokole yra konstatuojamos faktinės aplinkybės ir dėl ieškovės A. R. įsigyto sklypo (duomenys neskelbtini), bei prie jo esančių pradėtų statyti buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų su uždaru drenažu, vandentiekio tinklų. Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. protokolo puslapių Nr. 4 ir 5 matyti, kad antstolis konstatavo tinklų egzistavimą. Tai reiškia, kad prašymas atnaujinti procesą turėjo būti teismui pateiktas ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjai prašymą pateikus po šios datos, t. y., 2021 m. sausio 11 d., teismas konstatavo, kad terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo jo pateikimo jau yra suėjęs, ir, nesant prašymo dėl termino atnaujinimo, negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja I. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės I. L. prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Tik po civilinės bylos Nr. e2-6553-950/2018 išnagrinėjimo atsakovei tapo žinomos naujos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendimo priėmimui, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. 2020 m. lapkričio 26 d. SĮ „Kauno planas“ buvo konstatuota ne tik vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijų privedimas iki ieškovės žemės sklypo ribos, bet ir 2020 m. gruodžio 22 d. paaiškėjo, kad atsakovė pagal galiojančią tvarką neturi realių galimybių parengti, suderinti elektros ir dujų įvedimo projektų, gauti jiems leidimus bei atitinkamai įvesti elektros ir gamtinių dujų įvadus iki ieškovės žemės sklypo, kas rodo pagrindus ir sąlygas konstatuoti, kad atsakovės iš sutartinės prievolės kildinamas sprendimu įpareigojimas įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki ieškovės žemės sklypo ribos jau ieškinio pateikimo dienai buvo įvykdytas, o sprendimo dalis įvesti gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas negali būti atsakovės įvykdyta, kas rodo apskritai dalies sprendimo įvykdymo negalimumą.

1.2. Atsakovė neturi jokios galimybės įvykdyti sprendimo dalį, kuria yra įpareigota įvesti gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas, nes ieškovė nagrinėjant bylą ne tik nepateikė duomenų apie parengtą gyvenamojo namo projektą žemės sklype, kurį įsigijo iš atsakovės, ir jo suderinimo su reikiamomis institucijomis, atitinkamai išduoto statybos leidimo, bet manytina, kad tokių dokumentų ir neturi, kai tuo tarpu statybos leidimas yra vienintelis dokumentas ir būtinas, jog būtų apskritai pradėta rengti elektros tinklų, dujotiekio projektinė dokumentacija ir elektros, dujų įvadai būtų privesti prie ieškovės žemės sklypo ribos.

1.3. Gauti duomenys, kad 2015 m. lapkričio 20 d. J. K. atliko išpildomąją geodezinę – kontrolinę tinklų nuotrauką su atvaizduotais vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklais, atsakovės pagal galiojančią tvarką negalėjimas įvykdyti sprendimo dalies dėl gamtinių dujų ir elektros projektinės dokumentacijos parengimo, įvedimo iki ieškovės žemės sklypo ribos, nebuvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą.

1.4. Teismo išvada, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra esminės, visiškai nepagrįsta. 2020 m. lapkričio 26 d. buvo gauti duomenys iš SĮ „Kauno planas“, kurie patvirtina, kad inžineriniai tinklai atvesti iki žemės sklypo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė tokius duomenis būtų turėjusi arba apie juos žinojusi anksčiau. Atsakovė nėra teisininkė ar specialių žinių turintis asmuo komunikacijų įregime ar jų eksploatavime, kad bylos nagrinėjimo metu būtų žinojusi, kokius veiksmus atlikti ir / ar iš kur surinkti duomenis, reikšmingus bylai. Taigi, teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė apie nurodytas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau.

1.5. Teismas, konstatuodamas aplinkybę, kad atsakovė sutartimi prisiimtą prievolę iki 2015 m. gruodžio 31 d. – iki parduoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas – nėra įvykdžiusi, kai civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 įtraukti tretieji asmenys UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. teigia priešingai – komunikacijų tiesimo darbai atlikti visiškai; tinklai sujungti, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

1.6. Teismas, neįtraukęs į bylą trečiaisiais asmenimis UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S., apribojo atsakovei teisę vėliau reikšti reikalavimus jiems, regreso tvarka prisiteisti patiriamą žalą – 50 Eur baudą, jeigu paaiškėtų, jog UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. netinkamai ir / ar nekokybiškai atliko darbus – įrengė vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinierinius tinklus, būtent dėl ko nėra galimybės laiku inžinierinius tinklus pripažinti tinkamais naudojimui ir priduoti įstatymų nustatyta tvarka.

1.7. Sprendimo aprašomoji ir rezoliucinė dalis visiškai neatitinka 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir šalių sulygtų sąlygų, teismo taikytų įpareigojimų santykyje įvykdyti minimą sutartį ir nurodytų pačių įpareigojimų. Minėtoje sutartyje šalys niekaip nesusitarė ir nesuformulavo jokios papildomos sąlygos, kurios pagrindu I. L. būtų įsipareigojusi per tam tikrą laiką iki parduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu I. L. įpareigota įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra, tačiau minimoje sutartyje nėra numatyto įsipareigojimo iki parduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas arba tai atlikti per tam tikrą laiką, kas rodo aiškią teisės normų, numatytų CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.38 straipsnio 1 dalyje, 6.205 straipsnyje, 1.138 straipsnio 4 punkte, taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

1.8. Teismas, konstatuodamas sutarties pažeidimą, neva atsakovė neįvedė iki ieškovės žemės sklypo ribos vandentiekio, lietaus, buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros komunikacijų ir įpareigodamas atsakovę I. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra klaidingai aiškino sutarties sąlygas ir šalių aptartus įsipareigojimus, šioje dalyje priimdamas sprendimą viršijo kompetenciją, nes nusprendė dėl pareigos įvykdymo natūra, kurios sutartyje net nebuvo numatyta, kas taip pat rodo teisės normų, numatytų CK 6.205 straipsnyje, 1.138 straipsnio 4 punkte, taikymo klaidą.

1.9. Iš byloje esančio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nėra galimybės žinoti, kokios komunikacijos prie sklypo yra privestos, kur faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti šuliniai yra nuvesti, su kuo sujungti, ar tai ieškovės sklypas prijungtas ir kokiomis komunikacijomis gali naudotis. Todėl, darytina išvada, kad visos šios aplinkybės, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų šulinių pajungimas, nuvedimas, paaiškėjo tik 2020 m. lapkričio 26 d. gavus atsakymą iš SĮ „Kauno planas”, o tai, kad teismo sprendimo dalis išvis nėra įgyvendinama paaiškėjo tik 2020 m. gruodžio 22 d. gavus AB „ESO” atsakymą. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei nurodytos aplinkybės turėjo paaiškėti 2020 m. rugpjūčio 5 d. – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo dieną.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikti. Atsakovė kitoje jos užvestoje civilinėje byloje 2020 m. rugpjūčio 5 d. protokolu siekė įrodyti, kad kitas iš jos žemės sklypą įsigijęs asmuo gali naudotis ir naudojasi atsakovės įvestais inžineriniais tinklais, kas reikštų, jog ji prisiimtą sutartinę prievolę – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo ribos, įvykdžiusi ir jai nepagrįstai ir neteisėtai skaičiuojama 50 Eur už kiekvieną neįvykdytą teismo sprendimo dieną bauda. Tai reiškia, kad šią naujai paaiškėjusią aplinkybę atsakovė sužinojo dar 2020 m. rugpjūčio 5 d., kai antstolis pradėjo fiksuoti faktines aplinkybes.

2.2. Norėdama įrodyti savo prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą ir teisėtumą, atsakovė turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad ginčo inžinerinių tinklų statyba yra tiek faktiškai, tiek teisiškai užbaigta, o šiuo atveju atsakovė neteikia nei inžinerinių tinklų statybos užbaigimo ir perdavimo atsakovei aktų, sudarytų su rangovu H. S., nei su kitu rangovu UAB „Perkūno plaktukas“, nei prideda valstybinių institucijų išduotų statybos užbaigimo aktų, kurie patvirtintų, kad tinklų statyba yra užbaigta ir jie yra tinkami naudotis. Taigi, atsakovė neįrodo ir visiškai neįrodinėja, kad užbaigė inžinerinių tinklų statybą ir kad situacija nuo 2018 metais nagrinėtos bylos būtų kuo nors pasikeitusi.

2.3. Atsakovės I. L. argumentai, kad pagal jos faktiškai atliktų darbų apimtis, kurios įrodinėjamos 2020 m. lapkričio 26 d. iš SĮ „Kauno planas“ gautu el. laišku, Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai ją įpareigojo įvykdyti notarinės sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki ieškovės žemės sklypo ribos, yra atmestini. Be to, šios neva naujai paaiškėjusios aplinkybės I. L. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte prasme nėra nei naujos, nei naujai paaiškėjusios, kadangi atsakovei priklausiusį žemės sklypą padalinus į 25 sklypus, ji būdama kitų dar neparduotų sklypų savininkė, galėjo bet kada kreiptis į SĮ „Kauno planas“ teiraujantis dėl atliktų sklypų išpildomųjų geodezinių nuotraukų arba geodezinių nuotraukų darymą inicijuoti pati.

2.4. Atsakovės pateiktame ESO atsakyme minimas teisinis reglamentavimas dėl prisijungimo prie elektros tinklų įsigaliojo tik nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., o dėl prisijungimo prie dujų sistemos įsigaliojo tik nuo 2020 m. vasario 29 d. Atsakovė ESO atsakymu neįrodo, kad nuo pat 2014 m. rugpjūčio 28 d. notarinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ji negalėjo organizuoti ir įvykdyti dujų ir elektros iki ieškovės žemės sklypo ribos tiesimo darbų, taip pat, neįrodo, kad tai būtų pagrindas proceso atnaujinimui, nes analogiškus argumentus ji galėjo pateikti ir 2018 metais, kai buvo nagrinėjama byla ir priimamas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Teismo sprendimu rangovams (UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S.) nėra nustatomos jokios materialiosios teisės ir pareigos, nėra sukuriamos naujos ar panaikinamos turėtos materialiosios teisės ir pareigos, taip pat dėl jų teisių ar pareigų nėra išdėstyta jokių teiginių, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų turėti įtakos jų interesams. Atsakovė šiems rangovams nėra pareiškusių jokių ieškinių, remdamasi būtent 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018, todėl nėra pagrindo atnaujinti civilinę bylą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

2.6. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018, tiek civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 buvo pripažinta, kad atsakovės notarine sutartimi prisiimtas įsipareigojimas negali tęstis neterminuotai, nes tai pažeistų ieškovų kaip pirkėjų teises ir interesus. Todėl akivaizdu, kad 2018 m. birželio 6 d. sprendimo priėmimo metu atsakovė buvo pradelsusi įvykdyti prievolę savo lėšomis įvesti komunikacijas ir tinklus iki ieškovei parduoto sklypo ribos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos I. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo

15. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011).

16. Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 tenkino ieškovės A. R. ieškinį ir įpareigojo atsakovę I. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – savo lėšomis užsakyti projektinę dokumentaciją, ją suderinti atitinkamose institucijose, gauti leidimus inžinerinių tinklų ir komunikacijų paklojimui ir iki parduoto žemės sklypo (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinerinius tinklus ir komunikacijas bei leisti ieškovei A. R., papildomai nemokant jokio prisijungimo mokesčio, prisijungti prie paklotų prieš tai nurodytų inžinerinių tinklų ir komunikacijų, atsakovei I. L. neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, skirti atsakovei I. L. 50 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną dydžio baudą, ieškovės A. R. naudai, baudą skaičiuojant iki pilno prievolių pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo dienos. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 10 d.

18. Pareiškėja I. L. 2021 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu), 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) ir 9 punkto (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida) pagrindais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, nenustatęs minėtų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. L. prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, nurodydama, kad 2020 m. lapkričio 26 d. iš SĮ „Kauno planas“ el. paštu gavo atsakymą, iš kurio matyti, kad 2015 m. lapkričio 20 d. J. K. atliko išpildomąją geodezinę – kontrolinę tinklų nuotrauką, kurioje yra atvaizduota vandens (sutartinis Nr. 143, žalios spalvos), fekalinių nuotekų komunikacijų (sutartinis Nr. 142, rudos spalvos), lietaus kanalizacijos (sutartinis Nr. 141, šviesiai rudos spalvos) privedimas iki ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Be to, iš AB „ESO“ 2020 m. gruodžio 22 d. rašto paaiškėjo, kad atsakovė neturi realių galimybių iki parduoto žemės sklypo ribos įvesti gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas, nes ieškovė nagrinėjant bylą ne tik nepateikė duomenų apie parengtą gyvenamojo namo projektą žemės sklype, kurį įsigijo iš atsakovės, ir jo suderinimo su reikiamomis institucijomis, atitinkamai išduoto statybos leidimo, bet manytina, kad tokių dokumentų ir neturi, kai tuo tarpu statybos leidimas yra vienintelis dokumentas ir būtinas, jog būtų apskritai pradėta rengti elektros tinklų, dujotiekio projektinė dokumentacija ir elektros, dujų įvadai būtų privesti prie ieškovės žemės sklypo ribos. Dujų sistemos prijungimui taip pat reikalingas išrašas apie nuosavybes teisę į įregistruotus statinius (jeigu yra registruoti) arba dokumentas, leidžiantis pradėti statybą.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus (2020 m. lapkričio 26 d. iš SĮ „Kauno planas“ el. paštu gautą atsakymą ir AB „ESO“ 2020 m. gruodžio 22 d. raštą), kurie, anot pareiškėjos, patvirtina paaiškėjusias naujas esmines bylos aplinkybes, kartu su civilinėje byloje esančiais duomenimis, pažymi, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės jau egzistavo priimant teismo sprendimą ir pareiškėjai neabejotinai buvo (turėjo/galėjo būti) žinomos, ji šias aplinkybes turėjo galimybę nurodyti bylos nagrinėjimo metu, be to, pateikti nauji įrodymai nepatvirtina jokių naujų esminių bylos aplinkybių, susijusių su prievolės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdymu, kurių pareiškėja nebūtų žinojusi (galėjusi/turėjusi žinoti) bylos nagrinėjimo metu ir kurios turėtų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui.

23. Visų pirma, pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 26 d. SĮ „Kauno planas“ el. paštu gautame atsakyme nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, kadangi jos jau egzistavo priimant teismo sprendimą ir atsakovė apie nurodytas aplinkybes galėjo ir turėjo žinoti dar civilinės bylos Nr. e2-6553-950/2018 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovės A. R. sklypas yra vienas iš 25 sklypų, gautų padalinus vieną atsakovei I. L. priklausiusį žemės sklypą, o atsakovei pirkimo–pardavimo sutartimis įsipareigojus įvesti komunikacijas, ji galėjo bet kada kreiptis į SĮ „Kauno planas“ teiraujantis dėl atliktų sklypų išpildomųjų geodezinių nuotraukų (kaip kad buvo padaryta 2020 m. lapkričio 26 d.) arba geodezinių nuotraukų darymą inicijuoti pati. Be to, iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo matyti, kad „atsakovė I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinyje minimos komunikacijos yra atvestos iki žemės sklypo ribos, faktiškai komunikacijos yra, kiti aplinkiniai gyventojai nelegaliai jomis jau seniai naudojasi, tačiau legaliai jomis naudotis nėra galima, nes nėra sutvarkyti dokumentai komunikacijų teisiniam įregistravimui. Kartu atsakovė I. L. pati pripažino, kad ji negali visiškai įvykdyti 2014-08-28 Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 5.8 punkto, nes rangovai jai nėra perdavę komunikacijų įrengimo darbų rezultatų, ji taip pat nurodė, kad prieš ieškovę atsakinga yra ji.“ Taigi ieškovei jau bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie iki žemės sklypo atvestas komunikacijas.

24. Tuo tarpu 2015 m. lapkričio 20 d. J. K. išpildomojoje geodezinėje – kontrolinėje tinklų nuotraukoje esanti informacija apie inžinerinių tinklų fragmentus žemės sklype (duomenys neskelbtini), nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė I. L. ar kiti asmenys jos pavedimu yra įrengę, nutiesę ir įteisinę vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei kad šios aplinkybės egzistavo teismo sprendimo priėmimo metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kai kurias komunikacijas, inžinerinius tinklus ieškovės žemės sklype iki jo atidalinimo ir pardavimo, rengė ir tiesė rangovai UAB „Perkūno plaktukas“, H. S., tačiau duomenų, kad inžineriniai tinklai buvo įteisinti, priduoti ir yra eksploatuojami, ieškovei A. R. realiai ir teisėtai gaunant komunalines paslaugas iš komunalinių paslaugų teikėjų, byloje nėra pateikta (UAB „Perkūno plaktukas“, H. S. civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 patvirtino, kad komunikacijos buvo atvestos, tačiau nėra įteisintos). Šios aplinkybės nepagrindžia ir atsakovės pateiktas 2020 m. lapkričio 26 d. SĮ „Kauno planas“ el. paštu gautas atsakymas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra nei naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nei laikytinos esminėmis prašomai atnaujinti bylai.

25. Antra, atsakovės pateiktame AB „ESO“ 2020 m. gruodžio 22 d. rašte nurodytos aplinkybės taip pat nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, kadangi atsakovė, pirkimo–pardavimo sutartimis įsipareigojusi įvesti komunikacijas, galėjo bet kada (taip pat ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) kreiptis į AB „ESO“, teiraujantis dėl gamtinių dujų ir elektros inžinierinių tinklų ir komunikacijų įrengimo ir įteisinimo iki ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos galimybių (reikalavimų). Be to, AB „ESO“ 2020 m. gruodžio 22 d. raštas niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė nuo pat 2014 m. rugpjūčio 28 d. notarinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo negalėjo be statybą leidžiančio dokumento, skirto ieškovės namo statybai, organizuoti ir įvykdyti gamtinių dujų ir elektros inžinierinių tinklų ir komunikacijų įrengimo iki ieškovės žemės sklypo ribos darbų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji siekė įvesti elektros ir dujų tinklus, kaip buvo įsipareigojusi 2014 m. rugpjūčio 28 d. notarine žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ir buvo įpareigota 2018 m. birželio 6 d. teismo sprendimu, ir kad AB „ESO“ būtų atsisakiusi tą padaryti. Taip pat atsakovė neįrodinėja, kad ji informavo ieškovę apie būtinybę suteikti reikalingus dokumentus, norint įvykdyti savo įsipareigojimus, pvz., statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos naujos aplinkybės (įrodymai) nėra nei naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nei laikytinos esminėmis prašomai atnaujinti bylai. Nurodomų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė I. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Pastebėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-433-1087/2021 taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjos I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 (Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-650-259/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

27. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

28. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

29. Pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis (šiuo atveju – atsakovė), kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119/2013, 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; kt.).

30. Pareiškėja I. L., prašydama atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodė, kad teismas, konstatuodamas aplinkybę, jog atsakovė sutartimi prisiimtą prievolę iki 2015 m. gruodžio 31 d. – iki parduoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas – nėra įvykdžiusi, kai civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 įtraukti tretieji asmenys UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. teigia priešingai, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Taigi pareiškėja savo prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia apginti ne savo, o jos manymu į bylą nepagrįstai neįtrauktų asmenų teises.

31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, sprendė, kad teismo priimtame sprendime nėra tokių teiginių, kuriais būtų nuspręsta dėl UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S. materialiųjų teisių ir pareigų, teismo sprendimu jiems nebuvo tiesiogiai sukurtos naujos ar panaikintos turėtos materialiosios teisės ir pareigos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja I. L. nėra tinkamas subjektas, kuris galėtų grįsti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu. Prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu turi teisę paduoti tik į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

32. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

33. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

34. Pareiškėja I. L. tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad teismo sprendimo aprašomoji ir rezoliucinė dalis visiškai neatitinka 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir šalių sulygtų sąlygų, teismo taikytų įpareigojimų santykyje įvykdyti minimą sutartį ir nurodytų pačių įpareigojimų. Minėtoje sutartyje šalys niekaip nesusitarė ir nesuformulavo jokios papildomos sąlygos, kurios pagrindu I. L. būtų įsipareigojusi per tam tikrą laiką iki parduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimu I. L. įpareigota įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra, tačiau minimoje sutartyje nėra numatyto įsipareigojimo iki parduoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinierinius tinklus ir komunikacijas arba tai atlikti per tam tikrą laiką, kas rodo aiškią teisės normų, numatytų CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.38 straipsnio 1 dalyje, 6.205 straipsnyje, 1.138 straipsnio 4 punkte, taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

35. Šalių (ieškovės ir atsakovės) sudarytos 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties 5.8 punkte numatyta, kad pardavėja I. L. įsipareigoja iki 2015 m. gruodžio 31 d. savo lėšomis užsakyti projektinę dokumentaciją, ją suderinti atitinkamose institucijose, gauti leidimus, inžinerinių tinklų ir komunikacijų paklojimui iki parduoto žemės sklypo ribos: vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros, kurių projektavimo ir statybos vertė yra įskaičiuota į žemės sklypo pirkimo kainą. Pardavėja I. L. sutinka, kad paklojus nurodytus inžinerinius tinklus ir komunikacijas, pirkėja A. R. prie jų galės prisijungti, pardavėjai nemokėdama papildomai prisijungimo mokesčio. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 įpareigojo atsakovę I. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – savo lėšomis užsakyti projektinę dokumentaciją, ją suderinti atitinkamose institucijose, gauti leidimus inžinerinių tinklų ir komunikacijų paklojimui ir iki parduoto žemės sklypo (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinerinius tinklus ir komunikacijas bei leisti ieškovei A. R., papildomai nemokant jokio prisijungimo mokesčio, prisijungti prie paklotų prieš tai nurodytų inžinerinių tinklų ir komunikacijų.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos Nr. e2-6553-950/2018 nagrinėjimo metu atsakovė I. L. nekvestionavo savo pareigos pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį iki parduoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinerinius tinklus ir komunikacijas. Priešingai, atsakovė I. L. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad visos ieškovės ieškinyje nurodytos komunikacijos yra atvestos iki žemės sklypo ribos; jomis nelegaliai galima naudotis, nes komunikacijos pilnai veikia, tik nėra sutvarkyti dokumentai komunikacijų teisiniam įregistravimui; už darbus atsakingas buvo rangovas H. S., kuris yra atlikęs tuos darbus, tačiau jis nėra pridavęs komunikacijų įrengimo darbų jai, su juo vyksta teisminiai ginčai dėl tų darbų užbaigimo; šiuo metu oficialiai (legaliai) ieškovė naudotis komunikacijomis, nurodytomis 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties 5.8 punkte, negali.

37. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017, kurioje buvo nagrinėjamas iš esmės analogiškas ginčas, tik pagal kitą žemės sklypą įsigijusio A. P. ieškinį atsakovei I. L., atsakovė I. L. taipogi neginčijo savo pareigos pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinerinius tinklus ir komunikacijas, savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tam, jog būtų įvestos vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijos yra išduoti statybos leidimai, sudaryta rangos darbų sutartis su UAB „Perkūno plaktukas“, kuri įsipareigojo atlikti rangos darbus, todėl atsakovė siekia įgyvendinti sutarties sąlygas. Atsakovė I. L. minėtoje civilinėje byloje teikdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo taip pat neginčijo teismo nustatyto įpareigojimo įvykdyti 2014 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos (atsakovė ginčijo tik sprendimo dalį dėl termino prievolei įvykdyti nustatymo). Taigi atsakovė neneigė fakto, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo įvesti komunikacijas iki ieškovo sklypo ribos ir neatlygintinai leisti prisijungti prie jau užbaigto ir užregistruoto daikto. Be to, atsakovė I. L. teikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017, tačiau ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, o 2 punkto pagrindu, t. y. taipogi neginčijo savo pareigos dėl inžinerinių tinklų ir komunikacijų įvedimo iki ieškovo žemės sklypo ribos, tik teigė, kad minėtos komunikacijos yra įvestos (civilinė byla Nr. eA2-433-1087/2021).

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos I. L. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu bei atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindžia teisės normų, numatytų CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, 6.38 straipsnio 1 dalyje, 6.205 straipsnyje, 1.138 straipsnio 4 punkte, netinkamo taikymo, kuris būtų turėjęs įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad vien ginčo šalies nesutikimas su teismo procesinio sprendimo išvadomis ar įrodymų vertinimu negali būti laikomas aiškiomis teisės taikymo klaidomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme. Kitų reikšmingų aplinkybių, kuriuos keltų abejonę, kad priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, pareiškėja nenurodė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino

39. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Šis terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad asmuo, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia termino skaičiavimą ir tai patvirtinančius įrodymus.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, jog, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

41. Nagrinėjamu atveju byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas priimtas 2018 m. birželio 6 d. Pareiškėja I. L. prašymą atnaujinti procesą padavė 2021 m. sausio 8 d., prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių prašymo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu.

42. Nors pareiškėja I. L. atskirajame skunde teigia, kad aplinkybė dėl vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijų privedimo iki ieškovės žemės sklypo ribos paaiškėjo tik 2020 m. lapkričio 26 d. gavus atsakymą iš SĮ „Kauno planas”, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog antstolis 2020 m. rugpjūčio 5 d. konstatavo buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų su uždaru drenažu, vandentiekio tinklų egzistavimą prie ieškovės A. R. įsigyto sklypo (duomenys neskelbtini) (faktinės aplinkybės konstatuotos pareiškėjos I. L. įgalioto atstovo užsakymu, o pareiškėja šiuo protokolu vadovavosi prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017), taigi pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 5 d. neabejotinai buvo / turėjo būti žinoma apie inžinerinių tinklų ir komunikacijų egzistavimą prie ieškovei priklausančio žemės sklypo. Be to, kaip jau minėta, inžinerinės komunikacijos buvo įvestos pačios atsakovės užsakymu (tam buvo sudarytos sutartys su rangovais UAB „Perkūno plaktukas“ ir H. S.), todėl aplinkybės, susijusios su inžinerinių tinklų būkle (statybos procesu) atsakovei buvo žinomos dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (atsakovė nurodė, kad komunikacijos įvestos, tik neįteisintos). Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad apie inžinerinių tinklų įvedimą iki ieškovės žemės sklypo ribos ji sužinojo tik 2020 m. lapkričio 26 d. Pastebėtina, kad tokios pozicijos, jog pareiškėja yra praleidusi prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, laikėsi ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-433-1087/2021, kurią Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-650-259/2021 paliko nepakeistą.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).

44. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas 2018 m. birželio 6 d., taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu pateiktas 2021 m. sausio 8 d., t. y. praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas sudaro savarankišką atsisakymo atnaujinti procesą pagrindą.

45. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

46. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) A. R. prašo priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) I. L. 580,80 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16 p. numatyto dydžio (0,4 x 1 524,2), todėl, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.

49. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė