Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei I. L. dėl įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra ir baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra priimtas atsakovės I. L. (toliau – atsakovė) prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriame atsakovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovės A. R. (toliau – ieškovė) ieškinį.

2. Su prašymu dėl proceso atnaujinimo atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. B. vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01582 pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-6553-950/2018, iki įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

1.1. Teismas neanalizavo ir netyrė atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo prima facie (preliminaraus) pagrįstumo. Atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra prima facie nepagrįstas, o tai paneigia poreikį taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

1.2. Atsakovė neįrodė nesąžiningo ieškovės elgesio, kuris leistų pagrįstai abejoti teismo sprendimo atgręžimo geranorišku įvykdymu, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė.

1.3. Teismas tinkamai nemotyvavo savo išvados.

7. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo yra motyvuotas, prie jo pridėti naujai gauti rašytiniai įrodymai, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovės prašymas yra prima facie pagrįstas.

2.2. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, o civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimui iš esmės.

2.3. Priverstinio vykdymo veiksmus tikslinga stabdyti tam, kad nebūtų nepagrįstai varžomos atsakovės teisės ir nebūtų didinamos atsakovės išlaidos. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, nes antstolis ir toliau tęs vykdymo veiksmus, pvz., priimdamas patvarkymus dėl atsakovės turto pardavimo iš varžytynių, kurį pardavus, esant atsakovei palankiam teismo sprendimui, atsakovė neturės galimybės jį susigrąžinti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1850-221/2020, UAB „Kauno vandenys“ 2018 m. vasario 6 d., 2019 m. sausio 22 d., 2021 m. sausio 15 d. elektroninių laiškų, Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-433-1087-2021, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. sausio 20 d. atsakymo kopijas, įrodymus apie ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą, išrašą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ internetinio puslapio. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš 2020 m. spalio 30 d. ekspertinio tyrimo ataskaitos, antstolio R. B. 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo dėl vykdymo veiksmų kopijas.

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kadangi CPK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, apeliacinės instancijos teismas kaip naujus įrodymus atsisako priimti ieškovės pateiktas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinių sprendimų kopijas. Ieškovė ir atsakovė neprašo priimti kitų prie procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, nepagrindžia, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Visgi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys turėjo galimybę susipažinti su priešingos šalies pateiktais įrodymais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, įrodymai gali būti reikšmingi, šalims siekiant pagrįsti jų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, priima šalių pateiktus įrodymus.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Taigi laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai, pirma, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas pritaikė šią laikinąją apsaugos priemonę, tačiau ieškovė nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, atskirajame skunde teigdama, kad nutartis yra nemotyvuota, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino nei vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės atskirojo skundo argumentais sutinka tik iš dalies.

16. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas procesinis sprendimas, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

17. Dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

18. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje faktiškai nepasisakė dėl atsakovės prašymo atnaujinti procesą reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenurodymas teismo nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino atsakovės pateikto procesinio dokumento reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime dar nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko ar sprendė, kad atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas, jog atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti, sprendė, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog atsakovės pateiktas prašymas yra tikėtinai nepagrįstas.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį. Atsakovė pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo jo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Atsakovės pateiktų įrodymų įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovė tikėtinai nepagrindė pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimų.

20. Atskirajame skunde ieškovės dėstomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, taip pat ieškovės pateikta jos nurodytų įrodymų analizė neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir įrodymai vertintini ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet bus siekiama nustatyti, ar atsakovės reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas ir tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo atmestini. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad preliminarus reikalavimų įvertinimas nėra pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, todėl neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės ir jos rezultatui.

21. Antrosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimą ieškovė ginčija tuo, kad atsakovė neįrodė nesąžiningo ieškovės elgesio, kuris leistų pagrįstai abejoti teismo sprendimo atgręžimo geranorišku įvykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmė.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį kiekvienu konkrečiu atveju lemia individualios šalių ginčo aplinkybės. Kaip minėta, atsakovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 nusprendė įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – savo lėšomis užsakyti projektinę dokumentaciją, ją suderinti atitinkamose institucijose, gauti leidimus inžinerinių tinklų ir komunikacijų paklojimui ir iki parduoto žemės sklypo (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) ribos įvesti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, gamtinių dujų ir elektros inžinerinius tinklus ir komunikacijas, leisti ieškovei, papildomai nemokant jokio prisijungimo mokesčio, prisijungti prie paklotų prieš tai nurodytų inžinerinių tinklų ir komunikacijų, atsakovei neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, skirti jai 50 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną dydžio baudą ieškovės naudai, baudą skaičiuojant iki pilno prievolių pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo dienos. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-18047-950/2020 taikė Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6553-950/2018 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – skyrė atsakovei 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 11 d., ieškovės naudai. Taigi, dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendime nustatytų įpareigojimų neįvykdymo iš atsakovės išieškoma bauda ieškovės naudai. Iš antstolio R. B. 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo dėl vykdymo veiksmų matyti, kad iki 2020 m. birželio 30 d. bauda sudarė 24 310,36 Eur sumą.

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, nenurodė iš esmės jokių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę imtis jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tik rėmėsi aplinkybe, jog baudos išieškojimui gali būti išvaržytas atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas. Taigi, iš atsakovės pateiktų duomenų negalima spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą, kaip konkrečiai tai pažeidžia atsakovės turtinius interesus ir kokią konkrečią grėsmę kelia būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybėms. Atsakovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė įrodymų apie antstolio R. B. paskelbtas atsakovei priklausančio turto varžytynes ir dėl to atsakovei kylančias grėsmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesant duomenų apie tai, kad atsakovei priklausantis konkretus turtas yra parduodamas varžytynėse, nėra pagrindo daryti išvados, jog šiuo metu yra iškilusi reali, o ne hipotetinė grėsmė, kad iki šios bylos išnagrinėjimo teisme bus parduotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas.

24. Nors atsakovei palankaus procesinio sprendimo priėmimo atveju gali kilti poreikis spręsti nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo klausimą (CPK LVI skyrius), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė ir net neįrodinėjo, jog tai lemtų naujus teisminius procesus tarp ginčo šalių. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų apie ieškovės nesąžiningumą, jos sunkią turtinę padėtį, bandymus slėpti turimą turtą, dėl ko netaikant laikinųjų apsaugos priemonių iš atsakovės išieškotos sumos atgręžimas gali būti apsunkintas. Pati ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie savo turimą nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu paneigdama išieškotų sumų grąžinimo apsunkinimo grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie ieškovės nesąžiningumą, siekį pabloginti savo turtinę padėtį, sumažinti turimo turto vertę, negali spręsti, jog šiuo metu dėl to kyla reali grėsmė būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui – neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai pritaikė atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

25. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neegzistuojant vienai iš būtinų sąlygų joms taikyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės atskirąjį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

26. Ieškovė atskirajame skunde prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ieškovės dėl pateikto atskirojo skundo patirtų išlaidų, paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės I. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.