Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-9237-892/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: e2-9237-892/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02007-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Pluirienė
Ieškovas: A. G., R. Č.
Atsakovas: T. B., I. S. B.
Advokatai: Eglė Tamašauskaitė

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2-9237-892/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02007-2023-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 3.2.6.1.

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Simonai Soloduchai

ieškovams A. G., R. Č., jų atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei,

atsakovams T. B., I. S. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir R. Č. ieškinį atsakovams T. B. ir I. S. B. dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtai pastatytą tvorą iš bendro žemės sklypo ir T. B. ir I. S. B. patikslintą priešieškinį dėl pripažinimo teisės atlikti tvoros įrengimo darbus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai A. G. ir R. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami atsakovus T. B. ir I. B. per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtai ir savavališkai pastatytą tvorą nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., bei atkurti iki neteisėtos tvoros statybos darbų buvusią minėto žemės sklypo būklę – tvoros stulpelių įbetonavimo vietas uždengti ir atsėti žolę. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti, kad ieškovai A. G. ir/ ar R. Č. turi teisę patys ar pasitelkiant atitinkamą rangovą atlikti nurodytus neteisėtai atsakovų pastatytos tvoros pašalinimo nuo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., bei žemės sklypo būklės atkūrimo veiksmus ir kartu išieškoti iš atsakovų visas turėtas neteisėto statinio pašalinimo ir žemės sklypo pradinės būklės atstatymo išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. sausio 25 d. Buto ir žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties Nr. 368 (toliau ir – Sutartis) pagrindu ieškovai A. G. ir R. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo ½ (vieną antrąją) dalį bendro 0,1500 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (po ¼ (vieną ketvirtąją) dalį sklypo kiekvienam iš ieškovų), bei šiame žemės sklype stovintį gyvenamąjį namą/ patalpą - butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po ½ (vieną antrąją) dalį kiekvienam iš ieškovų), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Likusi ½ (viena antroji) dalis minėto bendro 0,1500 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (po ¼ (vieną ketvirtąją) dalį sklypo kiekvienam) (toliau – Žemės sklypas) priklauso atsakovams, kuriems, be kita ko, priklauso taip pat šiame žemės sklype stovintis gyvenamasis namas/ patalpa – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po ½ (vieną antrąją) dalį kiekvienam iš atsakovų), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 25 d. Sutartimi, be kita ko, buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, t. y. į Sutartį perkeltos 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintos sutarties Nr. 255 (kurios pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teisę į aukščiau minėtą nekilnojamojo turto dalį) nuostatos, susijusios su naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir bendraturčių susitarimais, kurios pereina pirkėjams (ieškovams): ieškovai, kaip jiems priklausančios Žemės sklypo dalies savininkai, atskirai nuo likusios Žemės sklypo dalies bendraturčių (atsakovų) valdys, naudosis ir disponuos 750 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi prie šios Sutarties pridedamame 2022 m. sausio 5 d. matininkės S. P. paruoštame Naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:1500, pažymėta indeksu „A“ ir apibrėžta linijomis tarp koordinačių taškų 1, 2, 3, 6, 1 (šioje Žemės sklypo dalyje yra ieškovams priklausantis namas); „Šalys, tapusios Žemės sklypo bendraturčiais susitaria dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo: 10.2.1. Šalys šia Sutartimi nustato, kad Pirkėjas (ieškovai) ir Pardavėjas (arba kiti teisėti Žemės sklypo dalies savininkai ar naudotojai, atsakovai) Žemės sklypu naudosis bendrai.

3. 2022 m. spalio mėn. ieškovai A. G. ir R. Č. pastebėjo, kad šiame bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais priklausančiame Žemės sklype be ieškovų, kaip Žemės sklypo bendrasavininkių, sutikimo (nesant Žemės sklypo bendrasavininkių sutarimo/ bendraturčių rašytinio sutikimo), atsakovai pastatė apie 1,9 m aukščio akytą, žalios spalvos tvorą, aptverdami maždaug apie pusę Žemės sklypo ploto, nesuderinę su Žemės sklypo bendrasavininkiais nei atitinkamo tvoros statybos fakto, nei jokių tvoros parametrų, išvaizdos bei lokacijos, tokiu būdu be jokio sutarimo fiziškai atidalindami bendrą ir juridiškai neatidalintą keturiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pažymėjo, kad nepaisant eilės asmeninių ieškovų A. G. ir R. Č. žodinių ir rašytinių raginimų, pastariesiems prieštaraujant atitinkamos tvoros (pa)statymui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ir neatidalintame Žemės sklype, taip pat bandymų taikiai neteismine tvarka išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, atsakovai nepašalino savavališkai ir neteisėtai pastatytos tvoros nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo bei kategoriškai atsisakė geranoriškai tai padaryti.

Šalies argumentai

4. Ieškovai mano, kad tokiu būdu, atsakovams vienašališkai, be rašytinio Žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo pastačius tvorą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, buvo pažeista jų nuosavybės teisė, atitinkamai imperatyvios teisės aktų normos, dėl ko ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl jų pažeistų teisių gynimo ir teismine tvarka reikalauti įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtai ir savavališkai pastatytą tvorą nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo bei atkurti iki tol buvusią Žemės sklypo būklę.

5. Inžinerinis statinys (tvora) laikoma nesudėtinguoju statiniu (I grupės arba II grupės), jei atitinka ginčui aktualios redakcijos (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) statybos techninio reglamento STR 1.01.03:201 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1. p. nurodytus požymius ir parametrus: įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, o įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis > 2 iki ≤ 5 m, aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., priskiriamos II grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi, šiuo atveju, atsakovų Žemės sklype pastatytos tvoros aukščiui neviršijant 2 m aukščio, atitinkamai esant aukštesnei nei 1 m., tokia atsakovų Žemės sklype neteisėtai pastatyta tvora priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui.

6. Ginčui aktualios redakcijos (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad statytojas privalo, „kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus”. Ši specialioji statybos teisės santykius reglamentuojanti norma, įtvirtinta Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte, detalizuoja bendrąją taisyklę, pagal kurią nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.75 str. 1 d.), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.

7. Vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu, statant tvorą (naują statinį) bendraturčių valdomame žemės sklype privaloma gauti visų šio žemės sklypo 4 bendraturčių sutikimą, nepriklausomai nuo statomos tvoros parametrų ir vietos sklype.

8. Atkreipė dėmesys į tai, kad Sutartimi nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka nesuteikia atsakovams teisės be ieškovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, sutikimo statyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype inžinerinius statinius (tvorą), kadangi tokia galimybė nenumatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, atitinkamai nėra įtvirtintas joks bendraturčių išankstinis sutikimas būsimų inžinerinių statinių (tvoros) statybai. Be to, naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymas nereiškia, kad yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Nustatant naudojimosi tvarką konkrečiomis objekto (šiuo atveju – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo) dalimis, bendroji dalinė Žemės sklypo nuosavybės teisė išlieka kaip vienas atskiras objektas.

9. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Kadangi net ir nustačius naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, nekilnojamasis daiktas ir toliau visiems bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (nėra atidalinamas į atskirus nepriklausomus turto vienetus), jo atžvilgiu ir toliau taikomos CK 4.75 str. 1 d. numatytos nuostatos, kad „Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu“.

10. Ieškovai pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos taip pat yra pateikusi išaiškinimus, kad: „Žemės sklype, nuosavybės teise valdomame kelių bendraturčių, kai yra notariškai patvirtinta juo naudojimosi tvarka, statiniai statomi bendru susitarimu. Jeigu prie notariškai patvirtintos žemės sklypu naudojimosi tvarkos yra rašytinis susitarimas dėl statinių statybos galimybių ir sąlygų nustatytose sklypo dalyse, atskiras rašytinis žemės sklypo bendraturčių sutikimas neprivalomas. Kitu atveju - rašytinis žemės sklypo bendraturčių sutikimas (susitarimas) yra privalomas kiekvieno statinio statybai.”

11. Todėl konkrečiu atveju atsakovai, kaip statytojai ir vieni iš Žemės sklypo bendraturčių, norėdami statyti šiame Žemės sklype inžinerinį statinį (tvorą), turėjo gauti Žemės sklypo bendraturčių, t. y. ieškovų, rašytinius sutikimus, o tokių sutikimų negavę, atsakovai pažeidė ne tik aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus (neteisėta tvoros statyba be žemės bendraturčių sutikimo teismų praktikoje nepripažįstama mažareikšme), bet ir ieškovų, kaip bendraturčių, nuosavybės teisę, dėl ko turėtų būti teismo įpareigoti pašalinti neteisėtai ir savavališkai pastatytą tvorą nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, pastarojo būklę atstatant į pirminę padėtį.

12. Taip pat tiek ieškovus, tiek kitus „(duomenys neskelbtini) “ kvartale būstą ir žemės sklypus įsigijusius asmenis šiame kvartale įsigyti nekilnojamąjį turtą imponavo ne tik kvartale statomų namų lokacija (namai apsupti gamtos aplinkos), būstų išskirtinumas (aukštos lubos, dideli, į natūralų kraštovaizdį orientuoti langai etc.), bet ir atitinkamo kvartalo kūrimo konceptas, kuris buvo grindžiamas esminiais geros kaimynystės bei bendruomeniškumo principais, vientisos bei vieningo kvartalo infrastruktūros, estetiško landšafto ir gerbūvio formavimo koncepcija, taip pat tvarios, šiuolaikiškos bei ekologiškos gyvenvietės principais. „(duomenys neskelbtini) ” kvartalo pristatymo tinklalapyje buvo nurodyta, kad kvartale siekiama užtikrinti vieningos ir pažangios bendruomenės, pagrįstos tarpusavio ryšiais, pasitikėjimu ir artima kaimynyste, subūrimą, taip pat be papildomų išorinių priemonių sukurti saugią aplinką. Būtent aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su kvartalo kūrimo principais, kvartalo gyventojų bendruomeniškumu bei vieningo kvartalo landšafto, vieningos estetiškos ir šiuolaikinės gerbūvio aplinkos formavimo principais, ieškovams sukūrė teisėtą lūkestį, kad visi kvartale esantys namai, įskaitant ieškovų ir atsakovų Žemės sklype esantys namai, nebus izoliuoti papildomomis išorinėmis priemonėmis (tvoromis), o visa kvartalo aplinka pagal kvartalo vystytojo konceptą bus derinama prie esamo kraštovaizdžio (ne tik kad nebus tveriamos tvoros, bet ir nesodinami invaziniai augalai, kaip, pvz. tujos ir pan.), atitinkamai bus gyvenama vadovaujantis bendruomeniškumo principais (tokius sprendimus, kaip tvoros tvėrimas, derinant su kaimynais ir bendruomene). Šiuo atveju atsakovų veiksmai, ne tik kad be ieškovų rašytinio sutikimo, bet ir su niekuo nederinant, savavališkai pastačius iš kvartalo landšafto aplinkos išsiskiriančią bei su kvartalo namų dizainu nederančią tvorą bendrame su ieškovais Žemės sklype, tiek pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, tiek paneigia bet kokius kvartalo bendruomenės nariams keliamus reikalavimus, susijusius bendruomeniškumo principo ir vieningos kvartalo vizualios aplinkos formavimo laikymusi, bendros kvartalo bendruomenės gerovės idėją.

13. Siekiant užtikrinti daugiau privatumo ir dėl kitų bendrų tikslų „(duomenys neskelbtini) ” kvartalo namai buvo statomi pasukti atitinkamu kampu, tarp namų suformuoti atitinkami landšaftiniai žemės iškilumai, kas patvirtina faktinę kvartalo koncepciją vengiant bet kokių išorinių užtvarų ar tvorų tarp kvartalo žemės sklypų ar juo labiau tame pačiame keliems savininkams priklausančiame žemės sklype. Be to, net jeigu ieškovai savo ruožtu be atsakovų žinios pratęstų jų pastatytą tvorą Žemės sklype vien tik pagal teorines savo naudojamo sklypo dalies ribas, tai teoriškai bendra Žemės sklype esanti automobilių stovėjimo aikštelė kone visa būtų ieškovų naudojamoje Žemės sklypo dalyje. Visi šie faktai tik dar kartą patvirtina, kad kvartalo projektas be tvorų yra ne vizualas, bet ir faktiškai jis jau buvo įgyvendintas be jokių aptvarų ar tvorų, formuojant kvartalo namų kraštovaizdį ir siekiant jo bendrumo, taip pat visų kaimynų (o ne vienų kažkurių gyventojų) privatumo bei patogumo. Todėl ieškovai mano, kad savavališkai ir neteisėtai tvorą pasistatę atsakovai pažeidė ne tik ieškovų, kaip bendraturčių teises bei teisėtus interesus, bet ir visą „(duomenys neskelbtini) “ namų kvartalo konceptą, kuris jau tiesiog yra (tvorą jie pradėjo statyti tuomet, kai visos aukščiau nurodytos vieningo kvartalo landšafto priemonės jau buvo aiškiai įgyvendintos ir matomos).

14. Taip pat nors atsakovų bendrame Žemės sklype neteisėtai ir savavališkai pastatyta tvora yra segmentinė, minimalistinė, akyta ir pralaidi šviesai, tačiau ieškovams esminis momentas, paskatinęs juos įsigyti būstą šioje gyvenvietėje buvo, tai, kad įsigytas namas pastatytas su vitrininiu 4 metrų aukščio ir 7 metrų pločio langu, o pro šį langą atsiveria vaizdas į mišką (tai esminė namo vertybė, kuri, beje, buvo akcentuojama ir kvartalo vystytojo, pardavinėjant gyvenamuosius namus „(duomenys neskelbtini) “ kvartale). Prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

15. Atsakovai atsiliepimu į ieškovų ieškinį su ieškovų ieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti.

16. Nurodė, kad dalis ieškinio faktinių aplinkybių dalyje pateiktos informacijos yra netiksli arba neatitinka tikrovės. Tai susiję su: 1) aplinkybe, kad ieškovai, darydami nuorodas į 2022 m. sausio 25 d. Buto ir žemės sklypo dalių pirkimo ir pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo Sutartį Nr.368, nenurodo, jog jie yra dviejų ta sutartimi aptartų žemės sklypų bendrasavininkais, o atsakovai – tik vieno iš tų sklypų bendrasavininkais; 2) su ieškovų interpretacija, kad Sutartimi Nr.368 nebuvo išreikštas ieškovų sutikimas bendrasavininkiams (atsakovams) tverti tvorą.

17. Ieškinio faktinių aplinkybių dalyje pateikta informacija, kad „ieškovai, kaip jiems priklausančios Žemės sklypo dalies savininkai, atskirai nuo likusios Žemės sklypo dalies bendraturčių (atsakovų) valdys, naudosis ir disponuos 750 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi prie šios sutarties pridedamame plane M 1:1500, pažymėta indeksu „A“. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju kalba eina apie Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Bylai yra reikšminga pažymėti, kad atsakovai taip pat yra šio žemės sklypo bendrasavininkai, ir jiems taip pat galioja nuostata: atskirai nuo likusios Žemės sklypo dalies bendraturčių (atsakovų) valdys, naudosis ir disponuos 750 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, prie šios sutarties pridedamame plane M 1:1500, pažymėta indeksu „B“. Pažymėjo, kad ginčo objektas – tvora – yra šiame žemės sklype, toje jo dalyje, kuria pagal minėtą tvarką atsakovai atskirai nuo likusios Žemės sklypo dalies bendraturčių (atsakovų) valdo, naudoja ir disponuoja.

Šalies argumentai

18. Ieškovai, darydami nuorodas į aukščiau minėtą Sutartį Nr.368, be kita ko, nurodo, kad „Šalys, tapusios žemės sklypo bendraturčiais, susitaria dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo: 10.2.1. Šalys šia Sutartimi nustato, kad Pirkėjas ( ieškovai) ir Pardavėjas (arba kiti teisėti Žemės sklypo savininkai ar naudotojai, atsakovai) Žemės sklypu naudosis bendrai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju kalba eina apie Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Pažymėtina, kad atsakovai nėra minimos sutarties 10.2.1 punkte nurodyto sklypo bendrasavininkiais, ir tos sutarties 10.2.1 punkte nurodyti įsipareigojimai (Žemės sklypu naudosis bendrai) atsakovų nesaisto. Taip pat pažymėjo, kad ginčo objekto – tvoros – šiame žemės sklype nėra. Šiuo atveju neaišku, kokią prasmę turi minėta nuoroda ir kokias aplinkybes ja norima įrodyti.

19. Ieškinio faktinių aplinkybių dalyje nurodoma, kad atsakovai be rašytinio Žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo pastatė tvorą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Jei ieškovai turi omenyje sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tai rašytinis bendrasavininkių sutikimas yra duotas minėta Sutartimi Nr.368. Jei ieškovai turi omenyje sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tai ten ginčo objekto – tvoros – nėra. Ieškinio faktinių aplinkybių dalyje nurodoma, kad tvora pastatyta neteisėtai. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Nėra teismo sprendimo dėl tvoros neteisėtumo, todėl jos neteisėtumas šiuo atveju yra tik ieškovų interpretacija.

20. Dėl ieškinyje nurodyto Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo byloje. Bendrasavininkų sutikimą būtina gauti ne visais, o tik tais atvejais, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Šio straipsnio aspektu netaikytinas CK 4.75 straipsnio 1 dalies kaip Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nurodyti teisės aktų reikalavimų atvejai. Jie konkrečiai neišvardinti, reiškia, tų atvejų gali būti įvairių ir specialių. O vertinant CK 4.75 str. 1 d. – jame yra numatyta bendroji norma. Todėl darytina išvada, kad, jei ji būtų numatyta taikyti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nurodytu atveju, tai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte būtų ne įrašyta nuoroda į teisės aktus (daugiskaita), o įrašyta nuoroda į CK 4.75 straipsnio 1 dalį arba įrašyta, kad bendrasavininkų sutikimą reikia gauti visais atvejais. Todėl Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas nelaikytinas juridiniu pagrindu reikalauti bendrasavininkų sutikimo tvoros tvėrimui.

21. Vertinant ieškovų nurodytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) išaiškinimą: 1) išaiškinimas nėra taikytinas teisės aktas; 2) išaiškinime nėra nuorodos į ieškovų kaip ieškinio pagrindą minėtą Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą; 3) išaiškinime be kita ko nurodyta: „Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje“. Todėl nurodytas VTPSI išaiškinimas nelaikytinas juridiniu pagrindu kiekvienu konkrečiu atveju reikalauti bendrasavininkų sutikimo tvoros tvėrimui. Taip pat pažymėjo, kad šiame išaiškinime VTPSI nenurodo, kokiomis formuluotėmis turėtų būti išreikštas raštiškas bendrasavininkų sutikimas. Pažymėjo, kad VTPSI išaiškinimas nepaneigia galimybės, kad sutikimas dėl tvoros statybos gali būti išreikštas taip, kaip jis išreikštas aukščiau minėtose ieškovų ir atsakovų sutartyse dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos: atskirai nuo likusios Žemės sklypo dalies bendraturčių valdo, naudoja ir disponuoja.

22. Pažymėjo, kad tvora statoma atsakovams priskirtoje sklypo dalyje, neperžengiant ribų į bendrasavininkiams priskirtą dalį. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovų išankstinis sutikimas tvoros statybai buvo išreikštas notariškai patvirtintų sutarčių dalyse, nustatančiose Žemės sklypo naudojimo tvarką. Atsakovų, kaip bendrasavininkų, teisė statyti tvorą numatyta jų sudarytoje 2022 m. sausio 19 d. Buto ir žemės sklypo dalių pirkimo ir pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo Sutartyje, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Ieškinyje aprašomas „(duomenys neskelbtini) “ kvartalo kūrimo konceptas tiesiogiai nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamu vieno konkretaus žemės sklypo bendrasavininkų teisių turiniu bei jų realizavimu, todėl neturi reikšmės šio ginčo nagrinėjimui. Atsakovai negali atsakyti už „(duomenys neskelbtini) “ kvartalo būstų vystytojo bei pardavėjo reklaminius skelbimus, bukletus, pažadus ar atskiriems būsto pirkėjams sukeltus tikrus ar tariamus lūkesčius.

Šalies argumentai

24. Atsakovai T. B. ir I. B. priešieškiniu prašė pripažinti atsakovams I. B. ir T. B. teisę be bendraturčių ieškovų A. G. ir R. Č. sutikimo atlikti metalinės segmentinės tvoros įrengimo (statybos) darbus pagal Tvoros projekte numatytus parametrus Tvoros projekte nurodytose vietose žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , adresas - (duomenys neskelbtini) ., atsakovams priskirtoje dalyje pagal 2022 m. sausio 19 d. Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, Notarinio registro Nr. 255; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodė, kad atsakovų (Sutartyje - Pirkėjų) sudarytoje 2022 m. sausio 19 d. Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje, Notarinio registro Nr. 255 buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Šios sutarties 10.1.1 nustatė, kad Pirkėjas atskirai nuo Žemės sklypo bendraturčių valdys, naudosis ir disponuos 750 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, minėtame plane pažymėta indeksu „B“. Taip pat aktualus Sutarties 10.4 punktas, kuriame nustatyta, kad Bendraturčiai turi teisę nepriklausomai nuo kitų bendraturčių Žemės sklypo dalimi (-is) naudotis, jas valdyti, išnuomoti ar suteikti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims, įkeisti Žemės sklypo dalį (-is), šios Sutarties nustatyta tvarka parduoti Žemės sklypo dalį (-is), dalies dalį, kitaip perleisti nuosavybės teises ar kitu būdu disponuoti Žemės sklypo dalimi (-is).

26. Atsakovai 2022 metais Sutartimi jiems priskirtoje sklypo dalyje įrengė metalinę segmentinę žalios spalvos 1,9 m. aukščio tvorą pagal tvoros projekte pavaizduotą lokaciją (toliau – Tvora). Pažymėjo, kad tvoros statybą atsakovai planavo dar rinkdamiesi įsigijimui būstą, kaip būtiną teritorijos saugumo užtikrinimo priemonę. Atsakovai, prieš sudarydami būsto pirkimo sutartį, atkreipė dėmesį, kad apie galimus draudimus statyti tvorą ar kitus statinius, nei minėtoje Sutartyje, nei jos prieduose ar projekto brošiūrose nebuvo ir nėra parašyta, atskirai apie tai, atsakovai taip pat nebuvo informuoti nei prieš pasirašant sutartis, nei po to, o projekto vizualizacijos yra tik informacinio pobūdžio priemonė. Pažymėjo, kad atsakovai nebūtų pirkę dabartinio būsto, jei pirkimo dokumentuose būtų buvę įrašyti draudimai statyti tvorą jiems priskirtoje sklypo dalyje. Taigi, tvoros įrengimas traktuotinas kaip užsakovų teisėtų lūkesčių realizavimas. Bendrasavininkų sutikimo tvoros įrengimui aspektu atsakovai traktuoja, kad bendrasavininkų (ieškovų) sutikimas tvoros statybai buvo duotas Sutartimi, įskaitant aukščiau minėtus Sutarties 10.1.1 ir 10.4 punktus. Kaip matyti iš nurodytų punktų, juose numatytas ne detalizuotas, o išankstinis visaapimantis sutikimas. Ieškovai su tokiu traktavimu nesutiko, tvoros statybai prieštaravo.

Šalies argumentai

27. Priešieškiniu atsakovai nurodo, kad: 1) aukščiau minėta tvora jiems yra būtina; 2) tvora iš esmės nepažeidžia ieškovų teisėtų interesų.

28. Tvora yra segmentinė, permatoma, šviesos pralaidumas yra maksimalus (didesnis nei 90 procentų), kad kuo mažiau uždengtų vaizdo ir šviesos tiek patiems atsakovams, tiek ieškovams, ar kitiems kaimynams. Aplink Tvorą palikta pakankamai vietos apeiti aplink užtvertą dalį, neužtvertas takas į ir pro mišką, palikta daug erdvės aplink, neužtvertas bendras automobilių parkingas. Tvora apaugusi augalais ir nedarko kraštovaizdžio.

29. Atsakovų įrengtos tvoros statybai, įvertinant tvoros parametrus (įskaitant, bet neapsiribojant, aukštį, lokaciją ir kiaurymių plotą) bei atitinkamą teisinį reguliavimą, nebuvo reikalingas kompetentingos institucijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Ši aplinkybės patvirtina faktą, kad tvora yra minimalistinių parametrų ir sklypo bendrasavininkų teisėtų interesų nepažeidžia.

30. Tvora atitinka ir visus teisės aktų nustatytus kriterijus (įskaitant, bet neapsiribojant, aukštį, lokaciją, kiaurymių plotą ir padėtį saulės atžvilgiu), kada tvoros statymui nereikalingi kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai. Šis kriterijus taip pat leidžia teigti, kad savo parametrais tvora yra minimalistinio pobūdžio ir sklypo bendrasavininkų teisėtų interesų nepažeidžia.

31. Tvoros statyba finansuota pilnai atsakovų lėšomis, iš ieškovų jokio dalinio finansavimo neprašoma, taigi, jokių išlaidų dėl tvoros statybos ieškovai neturėjo ir neturės, jų turtiniai interesai tuo aspektu nenukentėjo ir nenukentės.

32. Atsakovai negali būti atsakingi už „(duomenys neskelbtini) “ kvartalo būstų vystytojo reklaminius skelbimus, bukletus arba tikrus ar tariamus pažadus) bei galimai sukeltus tikrus ar tariamus lūkesčius ieškovams (kaip pirkėjams) dėl kvartalo bendruomenės, koncepcijos, įskaitant tvorų tvėrimo draudimus ar galimybes. Atsakovų įrengta tvora nėra vienintelė tvora ir nėra vienintelė tokių parametrų tvora „(duomenys neskelbtini) kvartale“. Tvora yra identiška su tame pačiame kvartale (šalia atsakovų žemės sklypo) esančio pastato, kuriame yra įsikūręs vaikų darželis „Po saule“ (adresu „(duomenys neskelbtini)), tvora, todėl bendro kvartalo projekto vaizdo atsakovų pastatyta Tvora neiškreipia.

33. Pažymėjo, kad sklypas yra šalia miško. Nesant tvoros, atsakovai minėtame žemės sklype nesijaustų saugūs dėl aplink bėgiojančių laukinių gyvūnų ir palaidų šunų. Teisėtas atsakovų interesas imtis priemonių, kad nuo panašių grėsmių apsisaugoti. Taip pat artimiausiu metu planuojamas šeimos pagausėjimas, todėl atsakovai jaudinasi dėl būsimų vaikų saugumo minėtame žemės sklype, įvertinant galimą laukinių gyvūnų ir palaidų šunų laisvą bėgiojimą po sklypą.

34. Prie pat minėto žemės sklypo yra (duomenys neskelbtini), kurioje leistinas greitis 50 km/val. Šiuo aspektu yra nesaugu dėl gatve važiuojančio transporto grėsmės vaikų atžvilgiu. Nesant tvoros, vaikus sudėtinga pastoviai kontroliuot, kad jie staiga neišbėgtų į gatvę.

35. Nesant tvoros, kaimynai arba svetimi asmenys be įspėjimo lankėsi atsakovų kieme. Tą liudija jų palikti daiktai, kurie vėliau iš kiemo dingo ir buvo pastebėti pas kaimynus. Nurodytos aplinkybės sąlygojo atsakovams tiek nesaugumo jausmą, tiek diskomforto būseną. Teisėtas atsakovų interesas imtis priemonių, kad minėtos veikos nebesikartotų. Įrengus tvorą, minėtoms veikoms buvo užkirstas kelias.

36. Atsakovai namuose laiko dvi kates. Nesant tvoros, atidarius būsto duris, jos gali be kliūčių išbėgti į gatvės važiuojamąją dalį ir būti sužalotos transporto priemonių.

37. Savo teritorijos apsaugai, be kitų priemonių, atsakovai planuoja įsigyti šunį. Kaimynų mažamečiai vaikai neretai paliekami kieme vieni be priežiūros. Nesant tvoros, jie gali laisvai patekti į atsakovų teritoriją. Tokiu atveju atsakovai negali būti ramūs, kad jų teritorijoje kaimynų vaikams nieko blogo neatsitiks, įskaitant pavojų, kada mažamečiai vaikai erzina svetimus šunis ar kitus naminius gyvūnus. Teisėtas atsakovų interesas imtis priemonių, kad nesudaryti prielaidų minėtiems galimiems pavojams.

38. Apibendrinant aplinkybes, patvirtinančias tvoros įrengimo būtinumą, pažymėjo, kad pagrindinę jų dalį sudaro atsakovų ir jų šeimos būsimų narių saugumo interesų užtikrinimas. Tai yra ne atsakovų įgeidis, o objektyvi realybė. Žmonių saugumas yra esminis kriterijus, kuris, sprendžiant tvoros poreikio klausimą, turėtų būti vertinamas kaip svarbiausias. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, pavojai ir grėsmės saugumui, kuriuos sąlygoja tvoros nebuvimas, yra realūs ir pagrįsti įrodymais.

39. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasakyta, kad teismo sprendimas, kuriuo bendraturčio atsisakymas duoti kitam bendraturčiui sutikimą daikto rekonstrukcijai ar kitokiam daikto arba jo vertės padidinimui pripažintas nepagrįstu, prilyginamas tokiam sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Šiuo aspektu pažymėjo, kad, ieškovai ieškinyje pateikė poziciją, jog atsisakė duoti sutikimą tvoros statybai ir jo neduos. Tuo atveju, jei teismas, nagrinėdamas bylą, pripažins, kad sutikimas tvoros statybai buvo būtinas, bet nebuvo gautas arba buvo gautas netinkamu būdu, atsakovai prašo teismo priimti sprendimą, kuriuo ieškovų atsisakymas duoti atsakovams (bendraturčiams) sutikimą tvoros statybai būtų pripažintas nepagrįstu.

Atsiliepimas

40. Atsakovų nuomone, ieškinyje nurodytos atsisakymo duoti atsakovams sutikimą tvoros statybai priežastys yra nepagrįstos realia ieškovų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atsakovų vykdytų tvoros statybos darbų.

Žemesnės instancijos teismas

41. Teismo posėdžio metu atsakovai priešieškinį ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė teismo jį tenkinti, ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

42. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį su atsakovų priešieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti.

43. Nurodė, kad atsakovai, prieš statant ginčo tvorą, ieškovams nepateikė jokio oficialaus prašymo duoti sutikimą tvorai bendrame Žemės sklype statyti, atitinkamo sutikimo ir būsimos tvoros įrengimo projekto (techninių sprendinių), kuris, kaip matyti, buvo parengtas tik 2023 m. rugsėjo 14 d., gavus ieškovų ieškinį, ir tai atitinkamas statinio projektas buvo parengtas post factum, t. y. pagal faktiškai pastatytos tvoros situaciją. Atsakovams prieš statant tvorą nepateikus ieškovams oficialaus prašymo duoti sutikimą tvorai bendrame Žemės sklype statyti, atitinkamo sutikimo ir būsimos tvoros įrengimo projekto (techninių sprendinių), ieškovai faktiškai net negalėjo atsakovams neduoti (atsisakyti duoti) sutikimo dėl tvoros bendrame Žemės sklype statymo, kitaip tariant, kaip galima atsisakyti duoti sutikimą, jeigu tokio sutikimo niekas neprašo. Ieškovai buvo pastatyti prieš pastatytos tvoros faktą ir savo poziciją dėl tvoros nepriimtinumo galėjo pateikti tik tuomet, kai ji jau buvo labai skubotai atsakovų pastatyta. Šiuo atveju pabrėžė, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimai yra būtini/ privalomi dar prieš inicijuojant ir pradedant tvoros statybos darbus.

44. Atsakovai neprašė iš ieškovų jokio rašytinio sutikimo tvorai bendrame Žemės sklype statyti, o ieškovai, jų neprašant, negalėjo tokio sutikimo nei duoti, nei atsisakyti duoti sutikimą, atitinkamai ieškovai jokių atsakovų teisių, kurios turėtų būti ginamos teisme, nepažeidė. Todėl šiuo konkrečiu atveju teismas net neturėtų nagrinėti klausimo, ar ieškovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą tvoros statybai bendrame Žemės sklype, nes nei atsakovų prašymo duoti sutikimą, nei ieškovų atsisakymo duoti sutikimą fakto prieš atsakovams pastatant tvorą nebuvo.

45. Įsigydami atitinkamą būstą bendrame Žemes sklype atsakovai žinojo, kokioje lokacijoje jis yra, taip pat žinojo, kokia yra kvartalo gyvenvietes infrastruktūrinė ir architektūrinė koncepcija (įskaitant bendruomenes „be tvoros“ saugumo siekis), todėl jų kitokių lūkesčių turėjimas saugumo (juolab planuojamų ir dar neturimų šeimos narių ar neturimo gyvūno saugumo) atžvilgiu neturėtų paneigti nei ieškovų, kaip Žemes sklypo bendrasavininkų, nei viso kvartalo bendruomenes interesų bei lūkesčių dėl vieningo kvartalo koncepto.

46. Atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo vienkartinis atvejis, kuomet iš tiesų į atsakovų naudojamą sklypo teritoriją netyčia ieškovų svečių vaikų buvo įspirtas kamuolys, ką atsakovai matė, tačiau piktybiškai negrąžino kamuolio, todėl ieškovai paprasčiausiai nuėjo per atrakintus vartelius ir pasiėmė kamuolį. Tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad: 1) tuo metu Žemės sklype jau stovėjo tvora (2023 m. rugpjūčio 2-4 d.); 2) tvoros varteliai buvo neužrakinti ir bet kas galėjo pro juos patekti (įeiti/ išeiti), todėl jokio saugumo atitinkama tvora neužtikrina (juolab neapsaugo nuo ieškovų turimų kačių pabėgimo iš namų teritorijos, kaip buvo ne kartą nutikę, tuo labiau, kad visuotinai žinoma, kad jokia tvora nėra kliūtis katėms).

Atsiliepimas

47. Atsakovai priešieškinyje nurodo tikroves neatitinkančias aplinkybes, kad ieškovų mažamečiai vaikai neretai paliekami kieme vieni be priežiūros ir nesant tvoros jie gali laisvai patekti į atsakovų teritoriją, nes ieškovai niekada nepalieka savo mažamečių vaikų be priežiūros (tai objektyviai neįmanoma dėl jų mažo amžiaus).

48. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė teismo jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovė A. G. paaiškino, kad atsakovai buvo informuoti apie kvartalo konceptą, aplinkybę, jog kraštovaizdis bus be atitvarų, kvartalas sukurtai išskirtinai darnus su supančia gamta. Niekas iš kitų kvartalo gyventojų nėra apsitvėręs tvoros. Tvora atitinka naudojimosi tvarką. I. R. Č. pripažino, kad atsakovas siūlė statyti tvorą, ieškovas atsisakė motyvuodamas bendru kvartalo konceptu. Ieškovų atstovė pažymėjo, kad reikalavimai dėl sutikimo pareikšti per vėlai, panašiai išaiškinta Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2A-41-567/2019.

Žemesnės instancijos teismas

49. Teismo posėdyje atsakovai palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, ieškinį atmesti. Paaiškino, kad informavo vystytoją, jog ruošiasi statyti tvorą, siūlė kartu statyti ieškovams, kad būtų sutaupyti kaštai. 2022 m. spalį pakvietė matininkus, kurie išmatavo žemės sklypą, tvorą statė pagal šali esančio vaikų darželio tvorą. Teigė, kad ne visi kaimynai pasirašė ieškovų į bylą pateiktame pareiškime. Yra kaimynų, kurie ketina statyti tvorą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

50. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (kiekvienai iš šalių priklauso po ¼ dalį Žemės sklypo). Žemės sklype stovi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys butai: ieškovams priklauso po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) , atsakovams – po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

51. Ieškovai butą įgijo 2022 m. sausio 25 d. Pirkimo – pardavimo (Buto ir žemės sklypų dalių pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties) sutarties Nr. 368 pagrindu iš UAB „Progresyvūs namai“. Atsakovai butą įgijo 2022 m. sausio 19 d. Pirkimo – pardavimo (Buto ir žemės sklypų dalių pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties) sutarties Nr. 255 pagrindu iš UAB „Progresyvūs namai“.

52. Ieškovų sudarytoje buto ir žemės sklypo dalies įgijimo sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas atskirai nuo žemės sklypo bendraturčių valdys, naudosis, disponuos Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 750 kv. m., prie šios sutarties pridedame 2022 m. sausio 5 d. matininkės S. P. paruoštame Naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu A (sutarties 10.1.1 punktas). Atsakovų sudarytoje buto ir žemės sklypo dalies įgijimo sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas atskirai nuo žemės sklypo bendraturčių valdys, naudosis, disponuos Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 750 kv. m., prie šios sutarties pridedame 2022 m. sausio 5 d. matininkės S. P. paruoštame Naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu B (Sutarties 10.1.1 punktas).

53. Ieškovai nurodė, kad 2022 m. spalio mėnesį pastebėjo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais priklausančiame Žemės sklype atsakovai pastatė apie 1,9 m aukščio akytą, žalios spalvos tvorą. Ieškovai teigė, kad atsakovai nesikreipė ir nebuvo gavę iš ieškovų sutikimo tvoros statybai, todėl ji turi būti nugriauta. Ieškovai teigė, kad atsakovai savavališkai, be jų sutikimo aptvėrė maždaug apie pusę žemės sklypo ploto, nesuderinę su Žemės sklypo bendrasavininkais nei atitinkamo tvoros statybos fakto, nei tvoros parametrų, išvaizdos ir lokacijos, tokiu būdu atidalindami bendrą ir juridiškai neatidalintą bendraturčiams bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Ieškovai pripažino, kad atsakovų pastatyta tvora yra segmentinė, minimalistinė, akyta ir pralaidi šviesai, tačiau ieškovams esminis momentas, paskatinęs juos įsigyti būstą šioje gyvenvietėje buvo, tai, kad įsigytas namas pastatytas su vitrininiu 4 metrų aukščio ir 7 metrų pločio langu, o pro šį langą atsiveria vaizdas į mišką (tai esminė namo vertybė, kuri, beje, buvo akcentuojama ir kvartalo vystytojo, pardavinėjant gyvenamuosius namus „(duomenys neskelbtini)“ kvartale). Iš pagrindinės ieškovams priklausančio namo gyvenamosios erdvės praktiškai nėra vietos, kur nesimatytų atsakovų savavališkai ir neteisėtai pastatytos tvoros. Tai ne tik gadina bendrą vaizdą, bet ir mažina ieškovams priklausančio nekilnojamo turto vertę ir patrauklumą.

54. Atsakovai teigė, kad ieškovų raštiškas sutikimas dėl tvoros statybos buvo gautas sudarant 2022 m. sausio 19 d. Buto pirkimo ir žemės sklypo dalies prikimo ir pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu sutartį, todėl ieškovų argumentai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nepagrįsti. Tvora yra minimalistinė, permatoma, segmentinė, todėl nepažeidžia ieškovų interesų. Nesant tvoros atsakovai nėra saugūs dėl aplink bėgiojančių laukinių gyvūnų ir palaidų šunų, nesant tvoros kaimynai ar kiti asmenys gali lankytis žemės sklype.

55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl tvoros, pastatytos šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, kurią pastatyti bendraturtis nedavė sutikimo.

56. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtota nuosavybės teisės koncepcija, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtintos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas; 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga valdyti ir naudoti bendrą objektą, juo disponuoti, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

57. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

58. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-171-854/2023).

59. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020). Vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, pažymėtina, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019). Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

60. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovų pastatyta tvora yra I grupės nesudėtingas statinys (STR 1.01.03:201 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 punktas), todėl statybą leidžiantis dokumentas jos pastatymui nebuvo būtinas. Tačiau prieš atliekant darbus buvo būtinas ieškovų kaip žemės sklypo bendrasavininkų sutikimas.

61. Atsakovai atsiliepime teigė, kad statydami tvorą turėjo ieškovų sutikimą, nes jų sudarytos 2022 m. sausio 19 d. sutarties 10.1.2 punkte buvo numatyta, jog pirkėjas atskirai nuo žemės klypo bendraturčių valdys, naudos ir disponuos 750 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „B“. Su tokia pozicija nesutiktina.

62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą bendradarbiauti valdant bendrą daiktą. Ši bendraturčių pareiga įtvirtinta ir kituose teisės aktuose. Ji nustatyta Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte (ginčui aktualios Statybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.). Šiose teisės normose nurodytas reikalavimas statytojui turėti rašytinį žemės sklypo bendraturčių sutikimą dėl statinio statybos. Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio. Statinys bendrame žemės sklype turi būti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti statinį suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytoju. Toks sutikimas yra bendraturčio laisvos valios išraiška, tačiau bendraturtis negali piktnaudžiauti teise atsisakyti duoti sutikimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), todėl atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų. Jei statytojas mano, kad kitas bendraturtis su jo statinio statyba nesutinka nepagrįstai, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti statybos teisę, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne šią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016). Aplinkybė, jog bendraturčiai sutarė dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos neatleidžia statytojo nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).

63. Ieškovų atstovė teigė, kad atsakovams pastačius tvorą jie negali reikšti reikalavimo pripažinti teisę be bendraturčių sutikimo atlikti metalinės segmentinės tvoros įrengimo (statybos) darbus. Su tokia pozicija nesutiktina. Aiškindamas ir taikydamas savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai turi būti taikomi vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).

64. Panašioje byloje nagrinėdamas apeliacinį skundą Kauno apygardos teismas yra pasisakęs, kad, nors tvoros projektas buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant teisme, ir tai gali būti laikoma procesiniu pažeidimu, tačiau nagrinėjant bylą teisme projekto esmė kitai šaliai jau buvo žinoma. Todėl projekto pateikimas į bylą kartu su procesiniais dokumentais vertintinas kaip tinkamas bendraturčio – galimo statytojo – būsimų planų atskleidimas kitiems bendraturčiams, nes kitai šaliai buvo pakankamai laiko susipažinti su pateiktu nauju projektu ir pareikšti vienokią ar kitokią savo poziciją. Esant projektui pateiktam į bylą būtų neracionalu ir prieštarautų proceso operatyvumo ir koncentracijos principui atmesti ieškinį vien dėl formalių procedūros pažeidimų (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-464-638/2023). Kitoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės sutikimas tvoros statybai buvo privalomas remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad ieškovė buvo davusi sutikimą ginčo tvoros statybai. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė nėra pakankama negatorinio ieškinio patenkinimui (Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-934-324/2021).

65. Šioje byloje atsakovai reikalavimą pripažinti jų teisę be ieškovų sutikimo statyti tvorą pareiškė iškėlus bylą pagal ieškovų reikalavimą nugriauti tvorą, tačiau ieškovai neginčijo, jog nesutinka, kad atsakovai jiems priklausančioje naudotis žemės sklypo dalyje pastatytų tvorą. Šią aplinkybę patvirtina priešieškinio pateikimo faktas bei priešieškinio pagrindas. Kita vertus, teismo posėdyje atsakovas T. B. paaiškino, kad du kartus kreipėsi į ieškovus siūlydamas kartu apsitverti tvorą, tačiau ieškovai tai padaryti nesutiko. Aplinkybę, kad atsakovas kreipėsi dėl tvoros statybos ieškovas R. Č. pripažino paaiškindamas, jog tai padaryti atsisakė dėl bendros kvartalo koncepcijos. Taigi, šioje byloje atsakovai turi teisę reikšti reikalavimą dėl pripažinimo, jog ieškovai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą tvoros statybai. Papildomai pažymėtina, kad ieškovų atstovės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2A-41-567/2019 nebuvo pasisakyta, jog iškėlus bylą dėl statinio nugriovimo nėra galimas reikalavimo dėl teisės pripažinimo priėmimas ir tenkinimas. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas tik atkreipė dėmesį, kad atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl teismo leidimo įrengti tvorą be ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, sutikimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-41-567/2019 17 punktas).

66. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2009; Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą įteisinti statinį, pastatytą bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, yra pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturčiai savo poziciją, t. y. atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto ar rekonstruoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi pagrįsti, įrodinėdami netinkamą teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-607-278/2021). Kiekvienam asmeniui aktualu, jog nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-854-854/2020).

67. Ieškovai teigė, kad 2022 m. sausio 25 d. sutarties 10.2.1 punkte buvo numatyta, kad pirkėjas ir (ieškovai) ir pardavėjas (arba kiti teisėti Žemės sklypo savininkai ar naudotojai, šiuo atveju atsakovai) žemės sklypu naudosis bendrai. Tačiau pažymėtina, kad atsakovai nebuvo 2022 m. sausio 25 d. sutarties šalimi. Prieš ieškovams 2022 m. sausio 25 d. sutarties pagrindu įgyjant Žemės sklypo dalį, kitą jo dalį atsakovai jau buvo įgiję 2022 m. sausio 19 d. sutartimi. Todėl ieškovų ir UAB „Progresyvūs namai“ sutarties nuostatos atsakovų nesaisto (CK 6.154, 6.189 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad tvoros pastatymas nereiškia žemės sklypo atidalijimo, nes žemės sklypo atidalijimo metu būna suformuojami atskiri žemės sklypai, tačiau duomenų, kad atsakovai inicijuotų žemės sklypo atidalijimo procedūras nėra.

68. Ieškovai teigė, kad juos ir kitus „(duomenys neskelbtini) “ kvartale būstą ir žemės sklypus įsigijusius asmenis šiame kvartale įsigyti nekilnojamąjį turtą imponavo ne tik kvartale statomų namų lokacija (namai apsupti gamtos aplinkos), būstų išskirtinumas (aukštos lubos, dideli, į natūralų kraštovaizdį orientuoti langai etc.), bet ir atitinkamo kvartalo kūrimo konceptas, kuris buvo grindžiamas esminiais geros kaimynystės bei bendruomeniškumo principais, vientisos bei vieningo kvartalo infrastruktūros, estetiško landšafto ir gerbūvio formavimo koncepcija, taip pat tvarios, šiuolaikiškos bei ekologiškos gyvenvietės principais. „(duomenys neskelbtini) ” kvartalo pristatymo tinklalapyje buvo nurodyta, kad kvartale siekiama užtikrinti vieningos ir pažangios bendruomenės, pagrįstos tarpusavio ryšiais, pasitikėjimu ir artima kaimynyste, subūrimą, taip pat be papildomų išorinių priemonių sukurti saugią aplinką. Būtent aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su kvartalo kūrimo principais, kvartalo gyventojų bendruomeniškumu bei vieningo kvartalo landšafto, vieningos estetiškos ir šiuolaikinės gerbūvio aplinkos formavimo principais, ieškovams sukūrė teisėtą lūkestį, kad visi kvartale esantys namai, įskaitant ieškovų ir atsakovų Žemės sklype esantys namai, nebus izoliuoti papildomomis išorinėmis priemonėmis (tvoromis), o visa kvartalo aplinka pagal kvartalo vystytojo konceptą bus derinama prie esamo kraštovaizdžio (ne tik kad nebus tveriamos tvoros, bet ir nesodinami invaziniai augalai, kaip, pvz. tujos ir pan.), atitinkamai bus gyvenama vadovaujantis bendruomeniškumo principais (tokius sprendimus, kaip tvoros tvėrimas, derinant su kaimynais ir bendruomene). Šiuo atveju atsakovų veiksmai, ne tik kad be ieškovų rašytinio sutikimo, bet ir su niekuo nederinant, savavališkai pastačius iš kvartalo landšafto aplinkos išsiskiriančią bei su kvartalo namų dizainu nederančią tvorą bendrame su ieškovais Žemės sklype, tiek pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, tiek paneigia bet kokius kvartalo bendruomenės nariams keliamus reikalavimus, susijusius bendruomeniškumo principo ir vieningos kvartalo vizualios aplinkos formavimo laikymusi, bendros kvartalo bendruomenės gerovės idėją.

69. Vertinant minėtus argumentus visų pirma pažymėtina, kad ieškovai nėra kitų kvartalo bendruomenės narių atstovai, todėl jų argumentai dėl kitų asmenų lūkesčių ar interesų, kitų kvartalo gyventojų teisių pažeidimo teisiškai nereikšmingi.

70. Antra, kaip nurodo ieškovai, jų teisėtus lūkesčius dėl to, kad visi kvartale esantys namai, įskaitant ieškovų ir atsakovų Žemės sklype esantys namai, nebus izoliuoti papildomomis išorinėmis priemonėmis (tvoromis), o visa kvartalo aplinka pagal kvartalo vystytojo konceptą bus derinama prie esamo kraštovaizdžio (ne tik kad nebus tveriamos tvoros, bet ir nesodinami invaziniai augalai, kaip, pvz. tujos ir pan.), atitinkamai bus gyvenama vadovaujantis bendruomeniškumo principais (tokius sprendimus, kaip tvoros tvėrimas, derinant su kaimynais ir bendruomene) ir pan. sąlygojo kvartalo vystytojo/statytojo pateiktas kvartalo konceptas, tačiau ne atsakovų aiškiai išreikštas įsipareigojimas. Taigi, minėti ieškovų paaiškinimai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra susiję su ieškovų lūkesčiais, sąlygotas kvartalo vystytojo/statytojo pateiktų vaizdinių, aprašymų ir pan., bet ne atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovai teismo posėdyje paaiškino, kad nebuvo informuoti statytojo, jog nebus galima statyti atitvarų žemės sklype. Priešingai, statytojas nurodė, kad tokio reikalavimo jis objektyviai negali kelti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip nurodė atsakovai bei nepaneigė ieškovai statytojo atstovas gyvena ginčo kvartale, tačiau jo apklausti liudytoju ieškovai prašymo neteikė.

71. Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad prieš perleidžiant atsakovams dalį žemės sklypo su butu UAB „Progresyvūs namai“ buvo viso žemės sklypo savininkas (vėliau likusią žemės sklypo dalį jis perleido ieškovams), tačiau į pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas neįtraukė įpareigojimo dėl tvoros statybos negalimumo, teisę į kurį vėliau būtų galėjęs perleisti ieškovams. Todėl kvartalo vystytojo ar statytojo ieškovams sukelti lūkesčiai neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu.

72. Ketvirta, šalių sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse (I dalies A,B, C pastraipos) buvo nurodyta, kad pardavėjas plėtoja gyvenamųjų namų kvartalą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra grindžiamas kaimynystės ir bendruomeniškumo principais, yra įkurta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri atsakinga už visai (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir kvartalui reikalingos ar naudingos infrastruktūros ir objektų priežiūrą, valdymą ar disponavimą bei (duomenys neskelbtini) bendruomenės veiklos organizavimą ar skatinimą, pirkėjas įsipareigoja prisijungti prie (duomenys neskelbtini) bendruomenės ir būti bendruomenės dalimi. Tačiau minėtos nuostatos, esančios tiek ieškovų, tiek atsakovų sutartyse yra abstrakčios, nes sutartyse nėra paaiškinti kaimynystės ir bendruomeniškumo principai, nenurodyta, kokius konkrečius įsipareigojimus dėl bendruomeniškumo kvartale prisiima atsakovai įgydami dalį žemės sklypo bei nepagrindžia atsakovų pareigos nestatyti atitvarų jiems priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.

73. Ieškovų į bylą pateiktame 2023 m. birželio 28 d. dalies kvartalo gyventojų rašte nurodyta, kad jie buvo informuoti vystytojo, kad kvartalo teritorijoje bendruomenė puoselėja ir bendrą gyvenimą grindžia esminiais geros kaimynystės bei bendruomeniškumo principais, vientiso be vieningo infrastruktūros ir kraštovaizdžio koncepto (sukurto pagal projektą formuojant sklypų reljefą bei apželdinimą be jokių dirbtinių atitvarų), taip pat šiuolaikiškos bei atviros gyvenvietės principais. Minėtą pranešimą pasirašė 11 gyvenamųjų objektų savininkai ar jų atstovai (tame tarpe ieškovai). Atsakovai teigė, kad jį pasirašė ne visi kvartalo gyventojai, nes kiti planuoja aptverti sklypus. Iš ieškovų pateiktų nuotraukų matyti, kad kvartalo dalyje pagal (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei 11 namų, todėl įtikinami atsakovų argumentai, kad pareiškimą pasirašė ne visi kvartalo gyventojai. Kita vertus, minėtas pareiškimas neįrodo, jog atsakovai buvo informuoti apie tai, kad įgydami žemės sklypą negalės jo aptverti ir su tokiu ribojimu sutiko (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

74. Taigi, ieškovų argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai dėl kvartalo koncepto ((duomenys neskelbtini) kvartalo informacija internete, (duomenys neskelbtini) namų pardavimo reklama ir skelbiamai ir panašus) nepagrindžia atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu. Kita vertus, teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl kvartalo koncepcijos yra netgi prieštaringi - viena vertus ieškovai nurodo, kad pagal vystytojo koncepciją buvo numatyta, kad visi kvartale esantys namai, įskaitant ieškovų ir atsakovų Žemės sklype esantys namai, nebus izoliuoti papildomomis išorinėmis priemonėmis (tvoromis). Tačiau vėliau ieškovai nurodo, kad visa kvartalo aplinka pagal kvartalo vystytojo konceptą bus derinama prie esamo kraštovaizdžio (ne tik kad nebus tveriamos tvoros, bet ir nesodinami invaziniai augalai, kaip, pvz. tujos ir pan.), atitinkamai bus gyvenama vadovaujantis bendruomeniškumo principais (tokius sprendimus, kaip tvoros tvėrimas, derinant su kaimynais ir bendruomene). Taigi, ieškovai pripažįsta, kad tvoros gali būti tveriamos, jei tokie veiksmai yra suderinti su kaimynais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai tvorą apsitvėrė negavę ieškovų sutikimo, todėl kilęs ginčas tarp bendraturčių spręstinas pagal CK 4.75, 4.98 straipsnių nuostatas bei aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

75. Vertinant šalių argumentus dėl tvoros pastatymo įtakos bendraturčių interesams visų pirma pažymėtina, kad visas kvartalas „(duomenys neskelbtini)“ nėra aptvertas tvora, todėl pagrįsti atsakovų argumentai, kad į jų valdomą Žemės sklypo dalį gali nevaržomai patekti kiti asmenys ar gyvūnai (pastarąją aplinkybę pagrindžia pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad iš miško pusės į žemės sklypus gali užklysti gyvūnai), o tai turi neigiamos įtakos atsakovų saugumui, mažina jų privatumą. Žemės sklype atsakovai turi gyvenamąjį būstą, todėl tiek saugumas, tiek privatumas nagrinėjamu atveju yra svarbūs. Ieškovai savo teisių pažeidimus grindžia lūkesčiais dėl kvartalo koncepcijos, tačiau jie buvo sukelti ne atsakovų, todėl nėra atsakovų veiksmų rezultatas. Atsakovų veiksmai (tvoros pastatymas) niekaip neapribojo ieškovų galimybės naudotis būstu, tik nesuteikė rezultato, kurio siekė ieškovai įgydami būstą (matyti vaizdą pro vitrininius langus be tvoros ir pan.). Tačiau nuosavybės teisės turinys suponuoja teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Ieškovams ir atsakovas esant bendraturčiams, įsigyjant turto dalis ar kitose sutartyse nenumačius ribojimo statyti statinius bendrame žemės sklype, ieškovai neturėjo pagrindo tikėtis, kad statinių žemės sklype atsakovai negalės statyti. Atsakovų veiksmai (tvoros pastatymas) neapribojo ieškovų galimybės naudotis jiems naudojimuisi priskirta žemės sklypo dalimi, tuo tarpu vien galimybės matyti pro langą norimą vaizdą pasikeitimas nelaikytinas teisių pažeidimu, sudarančiu pagrindą tenkinti negatorinį ieškinį.

76. Ieškovai teigė, kad tvora mažina ieškovams priklausančio turto vertė, nes tuo atveju, jei jie nuspęstų pardavinėti turtą, akivaizdu, kad bet kuris pirkėjas pasirinktų kitą analogišką būstą kvartalo teritorijoje, bet ne ieškovų. Minėti ieškovų argumentai yra hipotetiniai, todėl neturi teisinės reikšmės. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai šiuo metu parduoda ar ketina parduoti turtą, kaip ir įrodymų, kas sąlygos parduodamo būsto kainą, kai sprendimas parduoti būstą bus priimtas, nes ją įtakoja dauguma veiksnių (nekilnojamo turto rinkos būklė, šalies ekonominė situacija ir pan.). Nėra žinoma, ar ieškovams parduodant būstą ir kiti kvartalo gyventojai jį pardavinės, jei taip – kokia dalimi tvoros buvimas/nebuvimas sąlygos būsto kainą, ar sąlygos ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad pro atsakovų langą taip pat matyti jų aptverta tvora.

77. Ieškovai teigė, kad tuo atveju, jei tvora būtų pratęsta, ji užimtų žemės sklypo dalį, kurioje atsakovai stato automobilius, atsakovai negalėtų tinkamai naudotis žemės sklypu, nes nepatektų su nuosavu automobiliu prie jiems priklausančio žemės sklypo dalies. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškinio, atsiliepimo, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai. Šioje byloje kilo ginčas dėl konkrečios atsakovų pastatytos tvoros. Jos pastatymo vieta, tvoros savybes patvirtina 2023 m. rugsėjo 14 d. architekto P. S. sudarytas planas. Minėtų aplinkybių ieškovai neginčijo. Ieškovai teismo posėdyje pripažino, kad atsakovų pastatyta tvora yra atsakovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Iš plano matyti, kad ji atitraukta apie 10 cm nuo sklypo ribos. Tvora nėra pratęsta į tą vietą, kur šalys stato automobilius. Todėl svarstyti, kas būtų, jei būtų pratęsta, šioje byloje nėra pagrindo. Iš esmės paminėti ieškovų nurodyti argumentai susiję su galimu žemės sklypo naudojimosi tvarkos ydingumu (tuo atveju, jei iš tiesų, kaip teigia ieškovai, pratęsus tvorą atsakovai neprivažiuotų prie žemės sklypo), kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

78. Minėta, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog atsakovai tvorą pastatė neturėdami ieškovų sutikimo reiškia formalų ieškovų teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju byloje turi būti nustatyta atliktų statybos darbų reikšmė/grėsmė ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas dviejų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, pasverti, ar vieno iš savininkų interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito savininko nuosavybės teisės pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-987-480/2021).

79. CK 4.75 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių pareigą bendradarbiauti valdant bendrą daiktą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad visa kvartalo teritorija nėra aptverta, atsakovų pastatyta tvora yra segmentinė, minimalistinė, akyta ir pralaidi šviesai, panaši šiame kvartale esančiais vaikų daželio tvorą, tuo tarpu vieninteliu pagrįstu ieškovų argumentu pripažinus aplinkybę, kad pastatyta tvora keičia vaizdą pro langą, tačiau byloje nustačius, kad lūkestis dėl atitvarų nebuvimo buvo sąlygotas ne atsakovų veiksmų, šioje byloje laikytina pagrįstu ieškinį dėl tvoros nugriovimo atmesti, o atsakovų reikalavimą dėl teisės statyti tvorą be ieškovų sutikimo pripažinti pagrįstu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 4.75 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos

80. Atsakovas advokatui G. P. 2023 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 400 Eur, 2023 m. rugpjūčio 29 d. sumokėjo 400 Eur bei sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Ieškinį atmetus ir tenkinus priešieškinį atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (910 Eur) priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis.

81. Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 30,34 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovams I. S. B. ir T. B. teisę be bendraturčių ieškovų A. G. ir R. Č. sutikimo atlikti metalinės segmentinės tvoros įrengimo (statybos) darbus pagal 2023 m. rugsėjo 14 d. P. S. parengtame Tvoros projekte numatytus parametrus Tvoros projekte nurodytose vietose žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsakovams priskirtoje dalyje pagal 2022 m. sausio 19 d. Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovų A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovams I. S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 910 Eur (devyni šimtai dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 15,17 Eur (penkiolika Eur, 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

TeisėjaIeva Pluirienė