- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2A-607-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00118-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygantas Mažuika, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- R. U.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Vyganto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ir atsakovo R. U. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1088-913/2021 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. U. dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovo R. U. priešieškinį dėl realizuotų teisių pripažinimo ir kitų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. D. prašė teismą įpareigoti atsakovą R. U. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti metalinę segmentinę 18,43 m ilgio tvorą, pašalinti 23 vnt. tujų iš bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo, esančius plane tarp taškų T1,1-T1,2; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, įpareigoti atsakovą mokėti baudą 50 Eur už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti iš atsakovo R. U. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pagal viešojo registro duomenis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1527/3053 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3053 ha bei ½ gyvenamojo namo, ½ ūkinių pastatų, ½ pirties, ½ kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o kita ½ d. minėto nekilnojamojo turto priklauso jam. Tvirtino, kad atsakovas, nesant nustatytos naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos, savavališkai žemės sklype įrengė 24,98 m ilgio metalinę segmentinę tvorą, tame tarpe 6,55 m ilgio valstybinėje žemėje. Teigė, kad neteisėtai įrengta tvora užtvėrė bendro žemės sklypo dalį, taip apribojant jam vienintelę galimybę patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių ūkio pastatų. Be to, atsakovas, palei savavališkai įrengtą metalinę segmentinę tvorą, pasodino 0,3 m – 1,7 m aukščio 36 vnt. tujų. Dėl neteisėtai įrengtos tvoros bei pasodintų augalų valstybinėje žemėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos A. skyrius atliko patikrinimą ir atsakovo atžvilgiu pradėta administracinė teisena bei pateiktas nurodymas pašalinti pažeidimą. Nurodo, kad neteisėtais atsakovo veiksmais sudaryta tokia faktinė situacija, kad tik pats atsakovas nekliudomai gali naudotis bendros dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiais ūkio pastatais. Nurodė, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė jo, kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus, nes atėmė galimybę naudotis bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
3. A. R. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškiniu prašė teismą pripažinti jau realizuotą jo teisę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti tvorą, skiriančią žemės sklypo dalis, kuriomis naudojasi šalys ir ją eksploatuoti; pripažinti jau realizuotą jo teisę ginčo žemės sklype įrengti tvorą, ribojančią žemės sklypo dalį, kuria naudojasi jis, nuo J. J. gatvės ir ją eksploatuoti; duoti teismo leidimą, laikantis nustatytų sklypo ribų, atstatyti tvoros dalį, griautiną pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos A. skyriaus 2020-11-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad 0,3053 ha žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas bei du ūkiniai pastatai ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso jam ir ieškovui. Teigė, kad jis vadovaujasi buvusių savininkų (ieškovo motinos ir jo tėvo) nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ši tvarka nustatyta (vėliausiai) 1993-10-12, nes tą dieną parengtas A. U. žemės sklypo ribų planas; vėlesnėmis datomis jis buvo derinamas su atitinkamais specialistais ir institucijomis, o 2011-06-20 įregistruotas (sklypo ribos pažymėtos) kadastro žemėlapyje. Vėliau jis ir ieškovas perėmę savo tėvų nuosavybę, perėmė ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kuri yra ne tik faktinė, bet dar (duomenys neskelbtini) metais įregistruota registre, apie ką byloja plane esančios žymos, todėl jis pagrįstai įrengė tvorą ir pasodino tujas, tuo atskirdamas šalių sklypo dalis. Nurodė, kad ieškovas neduoda sutikimo atstatyti tvorą, ribojančią žemės sklypą nuo gatvės, nors ši žemės sklypo dalis nesisieja su ieškovo dalimi ir jo teisėms bei pareigoms negali turėti jokios įtakos. Teigė, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustačius pažeidimą ir įpareigojus jį iki 2021-07-01 nugriauti tvoros dalį, esančią valstybinėje žemėje, siekiant saugumo, pageidauja atstatyti nugriautiną tvoros dalį, laikantis nustatytų žemės sklypo ribų, tačiau ieškovas sutikimo tvoros atstatymui neduoda, nors ši žemės sklypo dalis nesusisiekia su jo dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo A. rūmai 2021-07-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą R. U. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti metalinę segmentinę 18,43 m ilgio tvorą, pašalinti 23 vnt. tujų, bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius plane tarp taškų T1,1-T1,2; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t. y. neišardžius metalinės segmentinės 18,43 m ilgio tvoros, nepašalinus 23 vnt. tujų, šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, įpareigoti atsakovą mokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, Pripažino jau realizuotą atsakovo R. U. teisę žemės sklype įrengti tvorą, ribojančią žemės sklypo dalį, kuria naudojasi atsakovas R. U. nuo J. J. gatvės ir ją eksploatuoti; davė teismo leidimą atsakovui laikantis nustatytų sklypo ribų atstatyti tvoros dalį, nugriautą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2020-11-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš R. U. ieškovo V. D. naudai 579,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas konstatavo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ginčo pastatų ir byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2020 metų vasarą įrengė metalinę segmentinę tvorą, kurios ilgis 18,43 m, schemoje pažymėta taškais T1,1 – T1,2 ir pasodino 23 vnt. tujų palei šią tvorą, neturėdamas žemės sklypo bendraturčio sutikimo dėl šių darbų. Konstatavo, kad žemės sklypo bendraturčiai nėra pasidaliję, žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atsakovui įrengus ginčo tvorą, ieškovas neturi galimybės jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu patekti į tą sklypo dalį, kurioje stovi jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys ūkio statiniai ir tuo pasireiškia ieškovo, kaip žemės sklypo bendrasavininkio, teisių pažeidimas, nes šia žemės sklypo dalimi ieškovas turi tokią pačią teisę naudotis, kaip ir kiti sklypo bendraturčiai.
8. Nurodė, kad tas faktas, jog ieškovui yra galimybė iš J. J. gatvės pusės patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą bei tokiu būdu prieiti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ūkio statinių, nepaneigia ieškovo, kaip žemės sklypo bendrasavininkio, teisių pažeidimo, užtvėrus žemės sklypą ginčo tvora. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip žemės sklypo bendraturtis turi teisę naudotis bet kuria žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarka nėra nustatyta, dalimi ir tai sudaro pagrindą spręsti apie ieškovo teisių pažeidimą.
9. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčo tvorą pastatė ir augalus palei šią tvorą pasodino aiškiai žinodamas ir suvokdamas, kad neturi bendraturčio sutikimo, todėl tokiais savo veiksmais prisiėmė ir riziką, susijusią su tuo, kad kitas bendraturtis gali pareikalauti pašalinti savavališką statybą. Vertino, jog įpareigojimas atsakovą išardyti ginčo tvorą ir pašalinti tujas, nėra neproporcinga priemonė, ir sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus.
10. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas skirti atsakovui 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, yra pakankamai didelis ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darė išvadą esant pagrindui baudos dydis mažinti iki 25 Eur per dieną.
11. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra konstatuotas Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalies pažeidimas bei nustatyta, kad atsakovas įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos gauti bendraturčio sutikimą dėl tvoros statymo nesilaikė ir tokio leidimo/sutikimo iš ieškovo net neprašė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti atsakovo jau realizuotą teisę įrengti žemės sklype tvorą, skiriančią žemės sklypo dalis, kuriomis naudojasi šalys.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jau realizuota atsakovo teisė ginčo žemės sklype įrengti tvorą, ribojančią žemės sklypo dalį nuo J. J. gatvės pažeidė jo interesus (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad teismui pripažinus jau realizuotą atsakovo teisę bei davus leidimą atstatyti nugriautą tvoros dalį, bus pasiektas kompromisas bei tokiu būdu suderinti skirtingi bendraturčių, kurie neieško abiem priimtino sprendimo, interesai. Darė išvadą esant pagrindui tenkinti atsakovo reikalavimą pripažinti jau realizuotą jo teisę žemės sklype įrengti tvorą, ribojančią žemės sklypo dalį, kuria naudojasi atsakovas nuo J. J. gatvės ir ją eksploatuoti bei duoti teismo leidimą atsakovui laikantis nustatytų sklypo ribų atstatyti tvoros dalį, griautiną/nugriautą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos A. skyriaus 2020-11-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas V. D. prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021-07-30 sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo šalys žinos, kuriomis nekilnojamojo turto dalimis galės naudotis. Teigia, kad atsakovas pripažino, jog naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka nebuvo nustatyta ir kad dėl to vyksta teisminis ginčas, todėl teismo sprendimo dalis, kurioje pripažinta jau realizuota atsakovo teisė ginčo žemės sklype įrengti tvorą, ribojančią žemės sklypo dalį, kuria naudojasi atsakovas nuo J. J. gatvės ir ją eksploatuoti, yra prieštaraujanti bylos medžiagai ir nelogiška.
15. Tvirtina, kad atsakovas neteisėtai realizavęs teisę įrengti tvorą, pats pripažino šios savo realizuotos teisės neteisėtumą ir įrengtą tvorą pats išardė. Teigia, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Be to, skundžiamo sprendimo punktai yra prieštaraujantys vienas kitam.
Žemesnės instancijos teismas
16. Akcentuoja, kad nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tvoros statymas nėra galimas, nes nėra aišku, kaip šalys naudosis nekilnojamuoju turtu, priėmus teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai vertino surinktus įrodymus bei pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. U. prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo skundo argumentais, nes nepriklausomai nuo to, kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka bus nustatyta teismo sprendimu kitoje byloje, tvora, ribojanti žemės sklypą nuo gatvės niekaip negalės pažeisti nei vieno iš bendraturčių interesų. Teigia, kad byloje dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ieškovas prašo paskirti jam naudotis rytinę sklypo dalį, nes jis naudojasi rytine namo puse, o jam, atsakovui, nustatyti naudotis vakarine sklypo dalimi, nes jis naudojasi šia namo puse. Tvirtina, kad būtent vakarinę žemės sklypo dalį nuo gatvės ir skiria ginčo tvora.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovas R. U. prašo Panevėžio apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021-07-30 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir atmesta dalis priešieškinio reikalavimų, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik formaliais VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir atsisakė vertinti jo pateiktus įrodymus, kuriais įrodinėjamos faktinio ilgalaikio naudojimosi žemės sklypu ir statiniais aplinkybės. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti, kokią reikšmę turi žymos, esančios teismui pateiktame plane bei jame esantys buvusių savininkų parašai.
21. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo teikiamą įrodymą, t. y., atmetė prašymą apklausti liudytoją, galintį paaiškinti nuo seno susiklosčiusias naudojimosi žemės sklypu ir statiniais aplinkybes, nurodyti kokiu būdu žemės sklypu ir statiniais buvo naudojamasi iki 2020 metų vasaros. Nurodo, kad jo bandymas pateikti įrodymus buvo sąmoningai ignoruotas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo teisės realiai buvo pažeistos, nes teismas netyrė jo teikiamų/pateiktų įrodymų ir tuo išreiškė išankstinę nuostatą byloje. Teigia, kad ieškovas neįrodė ir net neįrodinėjo savo teisių pažeidimo, dėl pažeidimo jokių įrodymų teismui neteikė.
23. Tvirtina, kad ieškovo nesutikimas/reikalavimas nugriauti tvorą yra akivaizdžiai perteklinis dėl keleto priežasčių: (1) nei jis nei jo pirmtakai niekada nesinaudojo šiuo praėjimu, kuris dabar užtvertas tvora, kas reiškia, kad jo teisė niekaip nebuvo realiai pažeista, o teismas apgynė ne realią, o formalią teisę; (2) ieškovas kreipėsi į jį su prašymu leisti įrengti vartelius kitoje tvoroje, per kuriuos jis neva galėtų vaikščioti, tai reiškia, kad reikalavimas griauti tvorą yra perteklinis ir juo siekiama vien tik padaryti jam materialinių nuostolių; (3) ieškovas nesinaudoja ir neketina naudotis griūvančiais ūkiniais pastatais; šią aplinkybę patvirtina tai, kad jau nuo vasario mėnesio gavęs jo sutikimą dėl pastatų remonto, ieškovas iki šiol neatliko nei vieno su remontu susijusio veiksmo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas dalyje dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo ir su jais susijusio priešieškinio reikalavimų atmetimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, o ir suformuota kasacinio teismo praktika patvirtina šio skundo argumentus.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. D. skundą prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo, kad teismas tinkamai ir teisingai vadovavosi viešojo registro duomenimis, be to, paneigti apelianto teiginiai, kad tiek jis, tiek atsakovas šia tvarka vadovaujasi nuo pat teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimo momento. Pažymi, kad jo (ieškovo) teisė naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu buvo apribota ir net atimta būtent dėl atsakovo elgesio ir neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
26. Apeliacinio proceso paskirtis yra laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl šalių apeliacinių skundų faktinių ir teisinių argumentų.
28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo V. D., kaip žemės sklypo bendraturčio, reikalavimas dėl atsakovo R. U. žemės sklype įrengtos tvoros dalies ir tujų pašalinimo, jo, kaip savininko teisių gynimo pripažinimo bei atsakovo priešieškinio reikalavimo patenkinimas leisti atstatyti nugriautą tvoros dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos Civilinio kodekso (toliau ir CK) normose.
30. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylos Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013).
32. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-7-378/2015; Nr. e3K-3-316-403/2018; Nr. e3K-3-355-701/2018).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. D. prašė teismo įpareigoti atsakovą R. U. pašalinti iš jam, ieškovui, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atsakovo įrengtą metalinę segmentinę 18,43 ilgio tvorą ir 23 vnt. tujų, trukdančią laisvai patekti į jam nuosavybės teise priklausančius pastatus. Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovas V. D. turėjo įrodyti, kad jis yra žemės sklypo, kurioje yra įrengtas metalinės tvoros segmentas savininkas, taip pat tai, kad minėtos tvoros buvimas jam priklausančiame žemės sklype pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis).
34. Nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ d. priklauso 0,3053 ha žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir byloje nepateikta neginčijamų duomenų, kad tarp šalių būtų nustatyta nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka. Taigi, pirmoji būtinoji negatorinio ieškinio patenkinimo sąlyga egzistuoja, ginčo dėl to byloje nekilo, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar atsakovo R. U. pastatytos tvoros bei pasodintų tujų buvimas žemės sklype pažeidžia apelianto V. D. teises.
35. Ieškovas V. D. savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog minėtas tvoros segmentas žemės sklype buvo įrengtas atsakovo neteisėtai, t. y. nesant jo sutikimo, o tvoros buvimas trukdo jam patekti į atitinkamą žemės sklypo dalį, kurioje randasi nuosavybės teise priklausančių pastatų dalys (ūkiniai pastatai), todėl jis savo nuožiūra naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei jame esančiais statiniais neturi galimybės. Atsakovas R. U. įrodinėjo, kad minėto tvoros segmento buvimas nepažeidžia ieškovo teisių, praėjimu jam nėra poreikio naudotis, nes jis nesinaudoja ūkiniais pastatais, be to, į minėtą sklypo dalį galima patekti kitu būdu. Nurodė, kad tvoros dalies pašalinimas pažeistų jo saugumą, privatumą, leistų pašaliniams asmenims ar laukiniams žvėrims patekti į ginčo sklypo teritoriją ir pan.. Be to, teigė, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu buvo nustatyta ankstesnių savininkų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti argumentai vertintini kritiškai, juos paneigia ieškovo pateikti bei kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, padarydamas skundžiamame sprendime pagrįstas bei teisėtas išvadas.
36. Esminė aplinkybė, kurią pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, yra tai, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kurie, būdami sklypo bendraturčiais, turi vienodą teisę naudotis atitinkama dalimi minėto žemės sklypo, ją valdyti, ja disponuoti, spręsti su žemės sklypu susijusius klausimus ir pan.. Nustatyta, kad žemės sklypas nėra padalintas, atitinkamos jo dalys nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat nėra nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, kas reiškia, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendrai visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis), t. y. nepriklausomai nuo galimai faktiškai susiklosčiusios naudojimosi juo tvarkos, o taip pat ir tokių apelianto akcentuotų aplinkybių, kaip pvz., kiek dažnai vienas ar kitas sklypo bendraturtis faktiškai naudojasi viena ar kita sklypo dalimi ir turi tam poreikį, kiek ji jam reikalinga, aktuali, ar egzistuoja galimybė patekti į žemės sklypo dalį kitu keliu ir pan.. Vien tai, kad dėl įrengtos ginčo tvoros ieškovas, būdamas žemės sklypo bendraturtis ir turėdamas lygiavertę ir vienodą kartu su kitais savininkais teisę spręsti dėl bendro turto likimo, naudojimosi juo, išlaikymo, pertvarkymo ir kitų klausimų, negali laisvai prieiti iki konkrečios žemės sklypo dalies jo pageidaujamu būdu ir ta dalimi potencialiai naudotis, ją valdyti (pvz. prieiti iki jam priklausančių ir šiame sklype esančių pastatų, atlikti patalpų remontą ir pan.), reiškia ieškovo V. D., kaip nuosavybės teisių turėtojo, teisių pažeidimą.
37. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino ieškovo patekimo į ginčo teritoriją galimybes bei byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai sprendė, jog praėjimas į ginčo žemės sklypo dalį iš J. J. gatvės pusės, o ne iš ginčo sklypo dalies, yra ne tik ženkliai ilgesnis, reikalaujantis ėjimo gatve, bet ir nepatogus bei neracionalus. Apelianto siūlymas ieškovui patekti prie ūkio pastatų per įvažiavimą į sklypą, esantį J. J. gatvėje, kai patekimas į ginčo sklypo teritoriją yra objektyviai įmanomas nesinaudojant svetimu sklypu (gatve), vertintinas kritiškai.
38. Apeliantas R. U. teigia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta ankstesnių savininkų (ieškovo motinos ir atsakovo tėvo, kurie buvo sesuo ir brolis) sutarimu ir įregistruota nekilnojamojo turto kadastre. Tvirtina, kad tai patvirtina byloje esantis 1993-10-12 žemės sklypų ribų planas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės, vadovavosi vien formaliais VĮ Registrų centro duomenimis ir, ignoruodamas jo parodymus, atmetė prašymą apklausti liudytoją bei byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką.
39. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinės bylose Nr. 3K-3-21-611/2016; Nr. 3K-3-165-686/2017; Nr. e3K-7-238-378/2018). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apelianto R. U. skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad teismas tinkamai, išsamiai ir sistemiškai vertino byloje esančių įrodymų - tiek pateiktų atsakovo, tiek pateiktų ieškovo, visumą, pasisakė dėl kiekvieno iš jų ir pateikė motyvuotus argumentus, kodėl vienokie ar kitokie įrodymai laikytini pagrindžiančiais nurodomas aplinkybes, o kodėl kiti laikytini nepakankamais ir nepagrindžiančiais nurodomų aplinkybių bei atsikirtimų, todėl iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles ir padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
42. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-48-913/2021, kurioje tarp ginčo šalių yra sprendžiami reikalavimai nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, statiniais ir kt., todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai vadovavosi duomenimis, nurodytais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, iš kurio matyti, jog iki ieškovui V. D. tampant turto bendrasavininkiu, viešame registre nėra įregistruotas notariškai patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Apelianto R. U. skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs, nėra pagrįsti, t. y. pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktų apeliantas nepaneigė, o teismas, spręsdamas dėl praėjimo į ginčo žemės sklypo teritoriją buvimo/nebuvimo iki atsakovo tvoros pastatymo, savo išvadas grindė ne tik šalių paaiškinimais, bet ir kitais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais bei aplinkybėmis, tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtinančiais ir darančiais labiau tikėtinas būtent tokias teismo išvadas.
43. Apelianto R. U. įrodinėjama aplinkybė, kad galimai dar iki 2020 m. vasarą atliktų tvoros pastatymo darbų egzistavo ankstesnių savininkų nustatyta naudojimosi tvarka ir kad ieškovas V. D. niekada nesinaudojo nei užstatytu praėjimu, nei ūkiniais statiniais, neturi esminės reikšmės, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas tik 2019 m. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, kad būtent apeliantas R. U., neturėdamas žemės sklypo bendraturčio sutikimo, faktiškai atliko atitinkamo tvoros segmento įrengimą, dėl kurio patekti į dalį žemės sklypo ieškovui tapo neįmanoma. Taigi, apeliantas šiuo atveju atliko naujus, savarankiškus veiksmus, susijusius su naudojimosi bendru su kitu bendraturčiu žemės sklypu bei jo valdymu, neturėdamas kito bendraturčio pritarimo, kuris reikalauja savarankiško teisinio įvertinimo, nepriklausomai nuo galimai ankščiau kitų subjektų atliktų veiksmų. Dėl paminėto, konstatuoti, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis, pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nėra pagrindo.
44. Apeliantas V. D. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas ir nurodo, kad visi byloje esantys duomenys patvirtina, jog naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarka nėra nustatyta, vyksta teisminis ginčas, todėl jis pagrįstai nedavė atsakovui leidimo atstatyti nugriautą tvoros dalį. Teigia, kad priešieškinį teismas turėjo visiškai atmesti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą atsakovui atstatyti nugriautą tvoros segmentą nuo gatvės, nes ieškovas neįrodė, jog tai iš esmės realiai pažeidžia jo teises ir interesus bei davė leidimą atsakovui, laikantis nustatytų sklypo ribų, atstatyti nugriautą tvoros dalį.
45. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2009; Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą įteisinti statinį, pastatytą bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, yra pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui.
46. Bendraturčiai savo poziciją, t. y. atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto ar rekonstruoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi pagrįsti, įrodinėdami netinkamą teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
47. Kaip minėta aukščiau, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-48-913/2021 dėl naudojimosi tvarkos namų valdos žemės sklypu bei jame esančiu gyvenamuoju namu su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais nustatymo bei ūkinių pastatų atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. U. bei atsakovo priešieškinį, nėra išnagrinėta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius 2020-11-23 raštu Nr. 38 SD-5261-(14.38.102) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ atsakovą įpareigojo per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos nugriauti žemės sklypą juosiančią tvoros dalį, kuria užimta valstybei priklausanti žemė. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo veiksmai statant minėtą tvoros segmentą, yra neteisėti. Atsakovas R. U. teikė prašymą ieškovui dėl tvoros segmento atstatymo tuomet, kai tvora dar nebuvo nugriauta. Nacionalinei žemės tarnybai nustačius valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, atsakovas įvykdė įpareigojimą pašalinti valstybinėje žemėje pastatytos tvoros fragmentą, taigi, atsakovas neteisėtai realizavęs teisę įrengti tvorą, pripažino jos neteisėtumą. Atsakovo veiksmai rengiant tvorą valstybinėje žemėje yra neteisėti ir dėl to ginčo nėra, tačiau teismas nepagrįstai sprendimu pripažino jau realizuotą neteisėtą atsakovo R. U. teisę įrengti tvorą, ribojančią žemės sklypo dalį bei sprendime nurodė tai, kas nėra išspręsta aukščiau minėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-48-913/2021). Minėtoje byloje nagrinėjamas reikalavimas (be kitų reikalavimų) ir dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, todėl teismas negalėjo spręsti šio klausimo ir konstatuoti, kad tam tikra konkrečia namų valdos žemės sklypo dalimi teisėtai naudojasi atsakovas. Nesant nustatytos naudojimosi tvarkos žemės sklypu, tvoros statymas/atstatymas nėra galimas. Akivaizdu, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo šalys žinos, kuriomis nekilnojamojo turto dalimis galės naudotis.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas įrodė, jog dėl atsakovo pastatytos tvoros segmento yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Nors atsakovas tai neigia, tačiau be jo paaiškinimų byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių tokius jo argumentus. Kaip minėta, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad jo atsisakymas duoti atsakovui sutikimą atstatyti nugriautą tvoros dalį yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju tokią savo pareigą sklypo bendraturtis įgyvendino (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. ieškovas įrodė, kad atsakovo reikalavimo patenkinimas atstatyti nugriautą tvoros dalį, šiuo metu, nesant nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos, jam sukelia realius neigiamus padarinius, pažeidžiančius jo teises ir įstatymų saugomus interesus, o nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys yra pagrįstos byloje esančiais duomenimis.
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinio reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė pažeistų teisių egzistavimo. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti V. D. teisių suvaržymą. Dėl paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakymas duoti sutikimą atsakovui atstatyti nugriautą tvoros dalį yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti priešieškinio reikalavimus, naikintinas ir atsakovo reikalavimai atmestini.
50. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
51. Pakeičiant teismo sprendimą, kuriuo iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimai, atitinkamai keistinas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
52. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 1 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (75 Eur žyminio mokesčio ir 1 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Minėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.5, 8.3, 8.19 punktai), todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).
53. Patenkinus apelianto V. D. apeliacinį skundą, iš atsakovo R. U. priteistinos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, kad V. D. už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 300 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Minėtos išlaidos neviršija aukščiau minėtoje Rekomendacijoje nurodytų dydžių, nėra užaukštintos ir yra pagrįstos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio iš dalies patenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti, priimti naują sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
Įpareigoti atsakovą R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti metalinę segmentinę 18,43 m ilgio tvorą, pašalinti 23 vnt. tujų, bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančius plane tarp taškų T1,1-T1,2.
A. R. U. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, t. y. neišardžius metalinės segmentinės 18,43 m ilgio tvoros, nepašalinus 23 vnt. tujų, šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, esančius plane tarp taškų T1,1-T1,2, įpareigoti atsakovą mokėti baudą 25 Eur (dvidešimt penki eurai) už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovui V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 525 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.