- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-390-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00118-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- R. U.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1088-913/2021 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. U. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti metalinę segmentinę 18,43 m ilgio tvorą, pašalinti 23 vnt. tujų, bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančiame namų valdos žemės sklype, esančius plane tarp taškų T1,1-T1,2, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, t. y. neišardžius metalinės segmentinės 18,43 m ilgio tvoros, nepašalinus 23 vnt. tujų bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, įpareigoti atsakovą mokėti baudą po 50 Eur už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. A. R. U. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jau realizuotą atsakovo R. U. teisę žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti tvorą, skiriančią žemės sklypo dalis, kuriomis naudojasi atsakovas ir ieškovas bei ją eksploatuoti; pripažinti jau realizuotą atsakovo R. U. teisę žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įrengti tvorą, ribojančią žemės sklypo dalį, kuria naudojasi atsakovas, nuo gatvės ir ją eksploatuoti; duoti teismo leidimą atsakovui R. U., laikantis nustatytų sklypo ribų, atstatyti tvoros dalį, griautiną pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020-11-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 38ŽN-155-(14.38.78), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas pateikė prašymą sustabdyti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kol bus išnagrinėta byla Nr. 2-48-913/2021 ir įsiteisės joje priimtas sprendimas. Prašyme nurodė, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.2-48-913/2021 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. U. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ginčas toje byloje be kita ko kilęs ir dėl ribos, skiriančios ieškovui ir atsakovui tenkančias žemės sklypo dalis. Ginčo tvora stovi toje riboje, kurią prašo nustatyti atsakovas. Todėl tik išsprendus bylą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, t. y. nustačius ribą, skiriančią ieškovo ir atsakovo žemės sklypo dalis, bus galima spręsti, ar iš principo ginčo tvora gali stovėti toje vietoje.
I. P. instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-48-913/2021.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-48-913/2021 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. U. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo R. U. priešieškinį dėl turto ir kompensacijos priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje tarp šalių yra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais tvarkos, esančiais (duomenys neskelbtini), nustatymo bei dėl kompensacijos priteisimo.
6. Teismas konstatavo, kad, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-48-913/2021, bus atsakyta į klausimus, kurie yra keliami ir šioje civilinėje byloje, t. y. ar yra/nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka , jei ji nenustatyta – ji bus nustatyta, taip pat teismas turės pasisakyti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamajam namui ir ūkio statiniams bei atitinkamai kompensacijos priteisimo/nepriteisimo. Kadangi šioje civilinėje byloje (pagal atsakovo priešieškinį) sprendžiami klausimai yra susiję su šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tuo aspektu ar ginčo tvora pastatyta toje vietoje, kuri bus laikytina riba, skiriančia šalims nustatytas žemės sklypo naudojimosi dalis, teismas padarė išvadą, jog įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra susijęs su tuo, kokios aplinkybės bus nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-48-913/2021. Todėl sprendė, kad yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus įsiteisės sprendimas kitoje byloje.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas V. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai:
7.1. atsakovas jau vykstant teisminiam ginčui savavališkai užtvėrė tvorą, taip siekdamas užkirsti ieškovui kelią naudotis jam priklausančiu turtu. Atsakovas pripažįsta, kad tai padarė neteisėtai, neturint ieškovo (bendraturčio sutikimo) ir bando įteisinti neteisėtus veiksmus;
7.2. kitoje civilinėje byloje yra siekiama nustatyti naudojimosi žemės sklypu bei jame esančiu turtu tvarką, o ne sprendžiamas ginčas dėl ribos;
7.3. tvora toje vietoje negali stovėti ir turi būti pašalinta; tokia tvora negali būti įrengta ir pagal (duomenys neskelbtini) regioninio parko apsaugos reglamentą;
7.4. kitoje byloje ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – leidimo prieiti prie jam priklausančių ūkio pastatų, teismas šio prašymo netenkino, tokiu būdu atsakovas neteko galimybės patekti prie jam priklausančių pastatų;
7.5. naudojimosi tvarka neįregistruota, todėl teismo abejonės dėl teisinės situacijos yra nepagrįstos ir leidžia atsakovui elgtis nesąžiningai – netrikdomai naudotis bendrosios dalinės nuosavybės turtu ,kol baigsis bylinėjimasis ir taip ieškovui neleidžia remontuoti ūkio pastatų, kas yra palanku išimtinai atsakovui.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. U. prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:
8.1. teismas pagrįstai nustatė ir pasisakė, kad šioje byloje ieškinio ir priešieškinio išsprendimui reikalinga kitoje byloje nustatyti faktines aplinkybes;
Šalies argumentai
8.2. ieškovas neneigia bylų tarpusavio ryšio, tačiau prašo teismo nurodyti pirmosios instancijos teismui kaip reikia nagrinėti civilinę bylą;
8.3. pripažinus ieškovo argumentus, išlieka tikimybė, kad išnagrinėjus pirmąją bylą paaiškėtų, kad riba tarp bendraturčių yra būtent toje vietoje ir atsakovas turi teisę tokią tvorą turėti. Tuomet reiktų tvorą atstatyti, kas prieštarautų koncentracijos ir ekonomiškumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi ir teigia, kad teismas neturėjo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, nes bylą galima išnagrinėti, kadangi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės ribų nustatymo.
11. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių teismui išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą (ginčą) iš esmės. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju sustabdymo pagrindu, nustatęs, kad šios bylos negalima išnagrinėti kol nebus, išnagrinėta civilinė byla Nr. Nr. 2-48-913/2021.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, o bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).
14. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo R. U. priešieškinį dėl turto ir kompensacijos priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje tarp šalių yra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais tvarkos, esančiais (duomenys neskelbtini), nustatymo, pastatų atidalinimo bei dėl kompensacijos priteisimo.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti metalinę segmentinę 18,43 m ilgio tvorą, pašalinti 23 vnt. tujų, bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti jau realizuotą atsakovo teisę žemės sklype įrengti tvorą, skiriančią žemės sklypo dalis ir ją eksploatuoti; pripažinti jau realizuotą jo teisę žemės sklype įrengti tvorą, ribojančią žemės sklypo dalį ir ją eksploatuoti; duoti teismo leidimą atsakovui, laikantis nustatytų sklypo ribų, atstatyti tvoros dalį, griautiną pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 38ŽN-155-(14.38.78).Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl tvoros, pastatytos bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, kurią pastatyti bendraturtis nedavė sutikimo.
16. Įvertinus bylos duomenis bei aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymui. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl galimo daiktinių teisių pažeidimo, pastačius tvorą, neturint tam bendrasavininkio sutikimo. Civilinėje byloje Nr. 2-48-913/2021 gi sprendžiama dėl žemės sklypo plotų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių, dėl nekilnojamųjų daiktų atidalinimo ir/ar kompensacijos priteisimo, tvirtinama, jog šiai dienai naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl ieškovas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos galimus jo nuosavybės teisės pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog, nesustabdžius civilinės bylos, teismas neturi galimybės tinkamai ją išnagrinėti iš esmės bei pats nustatyti ar ginčo tvora pastatyta teisėtai. Pastebima, jog netgi nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, bendraturčiui bus suteikta teisė valdyti žemės sklypo dalį savarankiškai, tačiau tai savaime nesuteikia teisės be žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų toje dalyje statyti statinius (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog net vertinant, jog naudojimosi sklypu tvarka jau buvo nustatyta, atsakovui užtvėrus kiemo dalį tvora, ieškovas neturi galimybės iš bendrai valdomo kiemo patekti prie jam priklausančios ūkinių pastatų dalies.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą, netinkamai pritaikė CPK nuostatas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.