Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai A. G. ir R. Č. (toliau – ieškovai, apeliantai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus T. B. ir I. B. (toliau – atsakovai) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtai ir savavališkai pastatytą tvorą, esančią bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovams ir atsakovams priklausančiame žemės sklype (toliau – tvora), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bei atkurti iki neteisėtos tvoros statybos darbų buvusią minėto Žemės sklypo būklę – uždengti tvoros stulpelių įbetonavimo vietas ir atsėti žolę. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovai prašė teismo pripažinti, kad ieškovai A. G. ir/ ar R. Č. turi teisę patys ar pasitelkdami atitinkamą rangovą atlikti nurodytus neteisėtai atsakovų pastatytos tvoros pašalinimo nuo Žemės sklypo bei Žemės sklypo būklės atkūrimo veiksmus ir išieškoti iš atsakovų visas turėtas neteisėto statinio pašalinimo ir Žemės sklypo pradinės būklės atstatymo išlaidas. Ieškovai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2022 m. sausio 25 d. Buto ir žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties Nr. 368 (toliau – Sutartis Nr. 368) pagrindu ieškovai A. G. ir R. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo ½ (vieną antrąją) dalį bendro 0,1500 ha ploto Žemės sklypo (po ¼ (vieną ketvirtąją) dalį sklypo kiekvienam iš ieškovų), bei šiame Žemės sklype stovintį gyvenamąjį namą/patalpą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovų Butas), kiekvienam ieškovui priklauso po ½ (vieną antrąją) dalį paminėto ieškovų Buto. Likusi ½ (viena antroji) dalis minėto bendro 0,1500 ha ploto Žemės sklypo po ¼ (vieną ketvirtąją) dalį sklypo kiekvienam priklauso atsakovams, kuriems, be kita ko, priklauso taip pat šiame Žemės sklype stovintis gyvenamasis namas/patalpa – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovų Butas), t. y. kiekvienam iš atsakovų priklauso po ½ (vieną antrąją) dalį šio atsakovų Buto. 2022 m. sausio 25 d. Sutartimi, be kita ko, buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, t. y. į Sutartį perkeltos 2022 m. sausio 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. patvirtintos sutarties Nr. 255 (kurios pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teisę į aukščiau minėtą nekilnojamojo turto dalį) nuostatos, susijusios su naudojimosi Žemės sklypu tvarka ir bendraturčių susitarimais, kurios pereina pirkėjams (ieškovams): ieškovai, kaip jiems priklausančios Žemės sklypo dalies savininkai, atskirai nuo likusios Žemės sklypo dalies bendraturčių (atsakovų) valdys, naudosis ir disponuos 750 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi prie šios Sutarties pridedamame 2022 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) S. P. paruoštame Naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:1500, pažymėta indeksu „A“ ir apibrėžta linijomis tarp koordinačių taškų 1, 2, 3, 6, 1 (šioje Žemės sklypo dalyje yra ieškovams priklausantis namas). Šalys susitarė, kad Žemės sklypu naudosis bendrai. 2022 m. spalio mėn. ieškovai pastebėjo, kad Žemės sklype be ieškovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, sutikimo, atsakovai pastatė apie 1,9 m aukščio akytą, žalios spalvos tvorą, aptverdami apie pusę Žemės sklypo ploto, nesuderinę su ieškovais nei atitinkamo tvoros statybos fakto, nei jokių tvoros parametrų, išvaizdos bei lokacijos, tokiu būdu be jokio sutarimo fiziškai atidalindami bendrą ir juridiškai neatidalintą keturiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą. Pažymėjo, kad nepaisant daug asmeninių ieškovų žodinių ir rašytinių raginimų, taip pat bandymų taikiai neteismine tvarka išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, atsakovai nepašalino savavališkai ir neteisėtai pastatytos tvoros nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo bei kategoriškai atsisakė tai padaryti. Ieškovų teigimu, Žemės sklype pastatytos tvoros aukščiui neviršijant 2 m aukščio, atitinkamai esant aukštesnei nei 1 m, tokia neteisėtai pastatyta tvora priskirtina I grupės nesudėtingam statiniui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, atsakovai privalėjo gauti visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Atsakovų veiksmai savavališkai pastačius iš (duomenys neskelbtini) kvartalo landšafto aplinkos išsiskiriančią bei su kvartalo namų dizainu nederančią tvorą bendrame su ieškovais Žemės sklype taip pat paneigia bet kokius kvartalo bendruomenės nariams keliamus reikalavimus, susijusius bendruomeniškumo principo ir vieningos kvartalo vizualios aplinkos formavimo laikymusi. Esminis momentas, paskatinęs ieškovus įsigyti būstą šioje gyvenvietėje, buvo tai, kad įsigytas namas pastatytas su vitrininiu 4 metrų aukščio ir 7 metrų pločio langu, o pro šį langą atsiveria vaizdas į mišką, tačiau dabar yra matoma atsakovų pastatyta tvora.

Šalies argumentai

5. Atsakovai T. B. ir I. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovams I. B. ir T. B. teisę be bendraturčių ieškovų A. G. ir R. Č. sutikimo atlikti metalinės segmentinės tvoros įrengimo (statybos) darbus pagal tvoros projekte numatytus parametrus tvoros projekte nurodytose vietose Žemės sklypo dalyje, priskirtoje atsakovams pagal 2022 m. sausio 19 d. Buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, Notarinio registro Nr. 255 (toliau – Sutartis Nr. 255), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad 2022 m. sausio 19 d. Sutartyje Nr. 255 buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Šios sutarties 10.1.1 nustatė, kad Pirkėjas (atsakovai) atskirai nuo Žemės sklypo bendraturčių valdys, naudosis ir disponuos 750 kv. m ploto Žemės sklypo dalimi, minėtame plane pažymėta indeksu „B“. Taip pat aktualus Sutarties 10.4 punktas, kuriame nustatyta, kad bendraturčiai turi teisę nepriklausomai nuo kitų bendraturčių Žemės sklypo dalimi (-is) naudotis, jas valdyti, išnuomoti ar suteikti neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims, įkeisti Žemės sklypo dalį (-is), šios Sutarties nustatyta tvarka parduoti Žemės sklypo dalį (-is), dalies dalį, kitaip perleisti nuosavybės teises ar kitu būdu disponuoti Žemės sklypo dalimi (-is). Atsakovai 2022 m. Sutartimi Nr. 255 jiems priskirtoje sklypo dalyje įrengė metalinę segmentinę žalios spalvos 1,9 m aukščio tvorą pagal tvoros projekte pavaizduotą lokaciją. Tvoros statybą atsakovai planavo dar rinkdamiesi būstą, kaip būtiną teritorijos saugumo užtikrinimo priemonę. Atsakovai prieš sudarydami būsto pirkimo Sutartį vertino, kad apie galimus draudimus statyti tvorą ar kitus statinius nei minėtoje Sutartyje, nei jos prieduose ar projekto brošiūrose nebuvo ir nėra parašyta, atskirai apie tai atsakovai taip pat nebuvo informuoti. Savo parametrais tvora yra minimalistinio pobūdžio ir sklypo bendrasavininkų teisėtų interesų nepažeidžia. Nesant tvoros, atsakovai minėtame Žemės sklype nesijaustų saugūs dėl aplink bėgiojančių laukinių gyvūnų ir palaidų šunų, atsakovai taip pat jaudinasi dėl būsimų vaikų saugumo kieme.

Šalies argumentai

8. Ieškovai nurodė, kad atsakovai, prieš statydami ginčo tvorą, ieškovams nepateikė jokio oficialaus prašymo duoti sutikimą tvorai bendrame Žemės sklype statyti, atitinkamo sutikimo ir būsimos tvoros įrengimo projekto (techninių sprendinių), kuris, kaip matyti, buvo parengtas tik 2023 m. rugsėjo 14 d., gavus ieškovų ieškinį, o atitinkamas statinio projektas buvo parengtas pagal faktiškai pastatytos tvoros situaciją. Atsakovams prieš statant tvorą nepateikus ieškovams oficialaus prašymo duoti sutikimą tvorai bendrame Žemės sklype statyti, atitinkamo sutikimo ir būsimos tvoros įrengimo projekto (techninių sprendinių), ieškovai faktiškai net negalėjo atsakovams neduoti (atsisakyti duoti) sutikimo dėl tvoros bendrame Žemės sklype statymo. Ieškovai buvo pastatyti prieš pastatytos tvoros faktą ir savo poziciją dėl tvoros nepriimtinumo galėjo pateikti tik po tvoros pastatymo. Ieškovų teigimu, atsakovai priešieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad ieškovų mažamečiai vaikai neretai paliekami kieme vieni be priežiūros ir nesant tvoros jie gali laisvai patekti į atsakovų teritoriją. Ieškovai niekada nepalieka savo mažamečių vaikų be priežiūros, tai objektyviai neįmanoma dėl jų mažo amžiaus.

16. Apeliaciniu skundu ieškovai A. G. ir R. Č. (apeliantai) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti, arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priteisti ieškovams ir atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Skundžiamame teismo sprendime teismo išvados yra padarytos pažeidžiant ne tik proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, bet ir įrodymų vertinimo taisykles, ignoruojant ieškovų nurodytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes bei teisinius argumentus, juos laikant nereikšmingais ar nepagrįstais, o atsakovų nurodytas ir jokiais įrodymais nepagrįstas aplinkybes – teisiškai reikšmingomis. Be to, skundžiamame sprendime yra netinkamai taikomos ir aiškinamos bylai reikšmingos materialinės teisės normos, todėl toks teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas bei turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas teismo sprendimas – ieškovų ieškinys patenkintas, o atsakovų priešieškinis atmestas, arba byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16.2. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuotas tiek pačios atsakovų tvoros bendrame Žemės sklype pastatymo faktas, tiek faktas, kad atsakovai minėtą ginčo tvorą pastatė be rašytinio kitų Žemės sklypo bendraturčių (ieškovų) sutikimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai neginčijo fakto, jog 2022 m. spalio mėn. ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais priklausančiame Žemės sklype jie be ieškovų sutikimo pastatė apie 1,90 m aukščio metalinę, akytą, žalios spalvos tvorą, aptverdami maždaug apie pusę bendro Žemės sklypo ploto. Vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas yra būtinas dar prieš inicijuojant ir pradedant atitinkamo statinio (šiuo atveju, tvoros) statybos darbus, t. y. iki statybos pradžios. Atsakovai, iki tvoros statybos (įrengimo) darbų pradžios negavę privalomo rašytinio Žemės sklypo bendraturčių (ieškovų) sutikimo, pažeidė minėtą Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, taip pat Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir CK 4.75 straipsnyje įtvirtintas imperatyvias teisės normas, t. y. veikė neteisėtai ir pažeidė ieškovų nuosavybės teisę. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Atsakovams pastačius tvorą Žemės sklype, iki atitinkamos tvoros statybos pradžios negavus (jo oficialiai net neprašius) ieškovų rašytinio sutikimo, nepateikus ieškovams ketinamos statyti tvoros techninių sprendinių (specifikacijos ir pan.) ar architektūrinio pobūdžio projekto, nesuderinus tvoros statymo ketinimų ir tikslų su ieškovais, taip pat nesudarius ieškovams galimybės iki tvoros statybos pradžios pateikti savo pozicijos ir nuomonės dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ir jame ketinamo statyti statinio (tvoros), nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytojais (atsakovais), buvo ne tik kad pažeistos aukščiau minėtos imperatyvios teisės normos, bet ir nepagrįstai suvaržyta ieškovų nuosavybės teisė į Žemės sklypą, apribota ieškovų teisė priimti atitinkamus sprendimus dėl ieškovams kartu su atsakovais priklausančio Žemės sklypo valdymo ir naudojimo, suderinti bendraturčių interesus. Teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinio reikalavimus visiškai nepagrįstai atmetė, atsakovų tvoros pastatymą be ieškovų rašytinio sutikimo laikydamas tariamai „formaliu teisės pažeidimu“, nors nei tokiai teismo išvadai, nei tokiam ieškinio reikalavimų atmetimui nebuvo pagrindo.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo atitinkamų teisės aktų bei teismų praktikos taikymui, taip pat šios civilinės bylos baigčiai reikšmingus ir ieškovų nurodytus faktus, kad dar iki šios civilinės bylos iškėlimo ieškovų, kurių teises pažeidė atsakovų neteisėti veiksmai, iniciatyva ir ieškinio reikalavimų teisme pareiškimo, ginčo tvora jau buvo atsakovų pastatyta bendrame Žemės sklype, taip pat kad atsakovų tvoros statybos (įrengimo) techninių sprendinių Žemės sklype projektas buvo parengtas tik 2023 m. rugsėjo 14 d. ir pateiktas teismui jau vykstančio civilinio proceso metu, kuomet ieškovai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė ieškinio reikalavimus dėl neteisėtai pastatytos tvoros pašalinimo iš bendro Žemės sklypo. Neteisėtus veiksmus atsakovai atliko dar iki civilinės bylos inicijavimo, taip pat dar iki atsakovų priešieškinio pateikimo, todėl šiuo atveju, atsakovai neturėjo ir neturi objektyvios galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento (šiuo atveju – teismo sprendimo, pripažįstančio teisę atsakovams statyti tvorą be ieškovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, sutikimo), t. y. legalizuoti esamo statinio (jau pastatytos tvoros), o ieškovai turi teisę gintis teismine tvarka reikšdami reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Tokios pozicijos dėl esamo statinio, pastatyto negavus bendraturčio rašytinio sutikimo, legalizavimo negalimumo reiškiant reikalavimus teisme dėl atitinkamos teisės statyti be bendraturčio sutikimo pripažinimo, kai bendraturčiai yra pareiškę ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo bei atitinkamo neteisėtai ir savavališkai pastatyto statinio pašalinimo, laikosi ir teismai, nagrinėjantys panašias bylas (pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1779-555/2019). Ieškovai ieškinį teismui pateikė po to, kai buvo išnaudotos visos neteisminės priemonės dėl savo pažeistų teisių gynimo, t. y. kreiptasi į atsakovus tiek žodžiu, tiek raštu dėl geranoriško tvoros pašalinimo iš bendro Žemės sklypo, taip pat kreiptasi konsultacijos į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tačiau atsakovai iki pat priešieškinio reikalavimų teismui pateikimo šioje civilinėje byloje laikėsi pozicijos, kad joks ieškovų rašytinis sutikimas statant tvorą bendrame Žemės sklype nėra reikalingas. Atsakovai, siekdami priešieškinio reikalavimų patenkinimo, turėjo įrodyti, kad iki tvoros statybos pradžios jie kreipėsi į ieškovus, siekdami suderinti savo planus ir atskleidė ketinamos statyti tvoros parametrus, lokaciją ir pan., bei sudarė galimybę ieškovams dar iki tvoros statybos pradžios pateikti savo poziciją. Pagal formuojamą teismų praktiką tinkamu būsimos statybos darbų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo jiems pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013), taigi, būtent projektiniai pasiūlymai (ar supaprastintas projektas, jei toks parengtas) yra pagrindas spręsti, kokie statybos darbai bus atliekami.

16.4. Atsakovai šioje civilinėje byloje pareikštu priešieškiniu, prašydami teismo pripažinti jiems teisę statyti tvorą be Žemės sklypo bendraturčių sutikimo, apskritai neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo ginti savo teisių, kurių niekas, įskaitant ieškovus, nepažeidė (nebuvo teismine tvarka gintino objekto – atsakovų pažeistų teisių), o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimų. Tam, kad atitinkamos atsakovų nuosavybės teisės būtų ginamos, jos turi būti pažeistos. Atsakovų priešieškinio reikalavimų konkrečioje situacijoje pareiškimas apskritai turėjo būti pripažintas piktnaudžavimu teise, o atsakovų, kaip piktnaudžiaujančių teise, interesai teismo neginami, nes pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį įgyvendinadmi savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, o pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį draudžiama piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, atitinkamai jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Teisės statyti statinius be bendraturčių sutikimo teismine tvarka pripažinimo instituto taikymas pagal teismų praktiką yra orientuotas į ateitį, tai yra logiška ir pagrįsta, nes priešingu atveju tokios bendraturčiams privalomos imperatyvios įstatymų normos, privalomas jų laikymasis, teismų praktikoje suformuluota bendraturčių kreipimosi į teismą tvarka bei kreipimosi sąlygos (prieš tai turi būti kreiptasi į bendraturtį dėl rašytinio sutikimo gavimo ir tik jo negavus – į teismą) netektų prasmės, o visais atvejais pažeidus imperatyvias įstatymų normas, reglamentuojančias privalomą bendraturčių interesų derinimą, būtų galima vėliau teismine tvarka tokį pažeidimą ir neteisėtus veiksmus, nepaisant kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, legitimuoti.

16.5. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nepaisant to, kad Žemės sklypas juridiškai nėra atidalintas į atskirus žemės sklypus su atskirais unikaliais numeriais, atsakovams neteisėtai pastačius tvorą bendrame Žemės sklype, pastarasis visiškai nepagrįstai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų buvo faktiškai fiziškai padalintas, nors tokia galimybė nėra numatyta nei 2017 m. patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies bendrojo plano aiškinamajame rašte, kuriame yra numatyta, jog sklypų, skirtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, minimalus plotas yra ne mažiau kaip 0,1000 ha, kai bendras Žemės sklypo plotas yra 0,1500 ha, o atsakovams priklausanti Žemės sklypo ploto dalis sudaro 0,0750 ha, atitinkamai tokia fizinio atidalijimo galimybė pagal formaliai ieškovų ir atsakovų naudojimui priskirtas Žemės sklypo dalis nebuvo numatyta ir proceso šalims priklausančių gyvenamųjų namų statybos Žemės sklype projekte. Pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato ieškovų nurodytas aplinkybes bei argumentus dėl tvoros pratęsimo bei tokio pratęsimo pasekoje apribotą atsakovų galimybę naudotis bendra automobilių stovėjimo aikštele, esančia Žemės sklype. Ieškovai turėjo omenyje, kad jau projektuojant ir statant ieškovams bei atsakovams priklausančius gyvenamuosius namus Žemės sklype, nebuvo numatyta galimybė apsitverti kiekvienam iš savininkų priklausančią Žemės sklypo dalį, nes pagal faktinį Žemės sklypo, gyvenamųjų namų (pasuktų atitinkamu kampu) ir jame esančios automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimą ir lokaciją, netgi ieškovų gyvenamojo namo apšvietimo elektros įvado buvimą atsakovams naudoti priskirtoje Žemės sklypo dalyje, nepaisant formaliai nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plano, nėra galimas atitinkamos tvoros užtvėrimas nei atsakovams, nei ieškovams priskirtoje naudoti Žemės sklypo dalyje (perskiriant Žemės sklypą pagal naudojimosi tvarkoje numatytą ribą), nes tokiu būdu didžioji dalis bendrai naudotinos automobilių stovėjimo aikštelės patektų į pagal nustatytą tvarką ieškovų naudotiną Žemės sklypo dalies plotą, o atsakovai neturėtų fizinės galimybės automobiliu patekti į jų pagal nustatytą tvarką naudotiną Žemės sklypo dalį, atitinkamai ieškovams pagal faktą naudoti tektų mažesnis žalios zonos (vejos) plotas, o atsakovams – atvirkščiai. Nors byloje ir nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su galimu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos ydingumu, minėtos ieškovų nurodytos aplinkybės ir argumentai turėjo ir turi reikšmės sprendžiant tiek dėl tvoros Žemės sklype pastatymo galimumo, teisėtumo ir pagrįstumo, tiek dėl to, koks buvo numatytas ir yra konkrečiame kvartale pastatytų gyvenamųjų namų architektūrinis ir landšafto konceptas. Net jeigu ieškovai savo ruožtu be atsakovų žinios pratęstų jų pastatytą tvorą Žemės sklype vien tik pagal teorines savo naudojamo sklypo dalies ribas, teoriškai bendra Žemės sklype esanti automobilių stovėjimo aikštelė kone visa būtų ieškovų naudojamoje Žemės sklypo dalyje. Nors nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse ir nebuvo įtvirtintas draudimas ieškovams ar atsakovams statyti tvorą Žemės sklype, tačiau atitinkamos kiekvienam iš bendraturčių priklausančios Žemės sklypo dalies aptvėrimas tvora nebuvo numatytas ir suplanuotas projektuojant gyvenamųjų namų ir automobilių aikštelės Žemės sklype lokaciją bei išdėstymą.

16.6. Abejones dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, atitinkamai ir skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo kelia tai, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir proceso šalių rungimosi principą, ieškovų pateiktus įrodymus laikė nepatikimais remiantis vien atsakovų pateiktais ir niekuo nepagrįstais žodiniais paaiškinimais. Teismo teigimu, į bylą ieškovų pateiktą 2023 m. birželio 28 d. dalies kvartalo gyventojų raštą pasirašė 11 gyvenamųjų objektų savininkai ar jų atstovai (įskaitant ieškovus), atsakovai nurodė, kad jį pasirašė ne visi kvartalo gyventojai, nes kiti planuoja aptverti sklypus, o iš ieškovų pateiktų nuotraukų matyti, kad kvartalo dalyje pagal (duomenys neskelbtini) gatvę yra daugiau nei 11 namų, todėl įtikinami atsakovų argumentai, kad pareiškimą pasirašė ne visi kvartalo gyventojai. Teismas, nagrinėdamas bylą, net nesistengė išsiaiškinti minėtų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (kvartalo plano ir vizualizacijos), kvartalo dalyje pagal (duomenys neskelbtini) gatvę yra 14 gyvenamųjų namų, iš kurių viename gyvena atsakovai, vienas gyvenamasis namas apskritai yra neparduotas, o vieno gyvenamojo namo savininkai nepasirašė minėto 2023 m. birželio 28 d. kvartalo gyventojų rašto, o tai reiškia, jog, neskaitant atsakovų ir neparduoto gyvenamojo namo, atitinkamo rašto realiai dėl nežinomų priežasčių nepasirašė tik vieno namo gyventojai, tačiau didžioji dalis (11 iš 14 namų) kvartalo gyventojų patvirtino rašte nurodytas aplinkybes, kurios turėjo būti vertinamos ir nagrinėjamos, kaip reikšmingo šioje civilinėje byloje.

16.7. Skundžiamame teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl tvoros atsakovams būtinumo ir jų intereso viršenybės, lyginant su ieškovų interesais ir nuosavybės teise, t. y. kad į atsakovų valdomą Žemės sklypo dalį gali nevaržomai patekti kiti asmenys ar gyvūnai, o tai turi neigiamos įtakos atsakovų saugumui, mažina jų privatumą, yra nepagrįsti bei apeliacinės instancijos teismo turėtų būti vertinami itin kritiškai, nes nei vieni (duomenys neskelbtini) kvartale įsikūrę gyventojai, jau turintys vaikų, taip pat kačių bei šunų, tvorų nestatė ir nestato; atsakovai puikiai žinojo, kokiame rajone kuriasi, kad šalia yra miškas, o tai nesuteikia jokios teisės neteisėtai statyti statinius. Jeigu atsakovams iš tiesų toks svarbus yra saugumas, jie galėjo įsigyti atskirą žemės sklypą ir atitinkamai netrukdomai statyti statinius pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus. Atsakovų teiginiai, kuriems pritarė teismas skundžiamame sprendime, kad jų pastatyta tvora nėra vienintelė (duomenys neskelbtini) kvartale, nes analogiška tvora yra aptverta netoli ieškovų ir atsakovų įsikūrusio vaikų darželio (duomenys neskelbtini) teritorija, vertintini kritiškai, nes aptvertos teritorijos reikalavimas konkrečiai vaikų darželiams yra privalomas pagal teisės aktus, o atsakovai neturi pareigos atitinkama tvora aptverti bendro Žemės sklypo dalį, juolab prieš statant tvorą neturint imperatyviai įstatymuose numatyto rašytinio Žemės sklypo bendraturčių (ieškovų) sutikimo. Be to, šalia minėto vaikų darželio yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) mokykla, kurioje mokosi apie 115 mokyklinio amžiaus vaikų, kurie nuolat būna lauke, ir aplink mokyklą jokios tvoros nėra.