Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-41-567/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-16
Bylos Nr.: e2A-41-567/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04902-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: A. K., J. K.
Atsakovas: N. P.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-41-567/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04902-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Robertai Valkauskienei,dalyvaujant ieškovui A. K.,ieškovo atstovui advokatui P. J.,ieškovei J. K.,ieškovės atstovei advokatei D. P.,atsakovui N. P.,atsakovo atstovui advokatui R. L.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1323-723/2018 pagal ieškovų A. K. ir J. K. ieškinį atsakovui N. P. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą N. P. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme įbetonuotus tvoros stulpus bei atstatyti kiemo dangą į iki savavališkos statybos darbų buvusią būklę – tvoros stulpelių įbetonavimo vietas uždengti, paklojant betonines kelio trinkeles; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti, kad ieškovas A. K. turi teisę pats atlikti nurodytus savavališkos statybos pasekmių pašalinimo veiksmus ir kartu išieškoti iš atsakovo N. P. turėtas savavališkos statybos pasekmių pašalinimo išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas A. K. kartu su atsakovu N. P. ir kitais bendraturčiais G. L., D. L. ir UAB „Vamzdynas“ yra 0,3225 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2009 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, pagal kurią ieškovas A. K. naudojasi 385/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėta indeksu „E“, o atsakovas N. P. naudojasi 640/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėta indeksu „C“. Ieškovai A. K. ir J. K. kartu su atsakovu N. P. yra ir žemės sklypo dalyse (žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtomis indeksais „E“ ir „C“) esančio pastato – dvibučio gyvenamojo namo bendraturčiai. Šių metų rugsėjo mėnesį atsakovas N. P. žemės sklypo vietoje, skiriančioje žemės sklypo dalis, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtas indeksais „E“ ir „C“, kas kartu sutampa ir su dalimi dvibučio gyvenamojo namo kiemo, pradėjo statyti tvorą. Ieškovui pareiškus žodines pastabas atsakovui, kad jo atliekami statybos darbai yra neteisėti, t. y. vykdomi neturint žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų, jis savavališkos statybos darbus sustabdė, tačiau į kiemo grindinį įbetonuotų metalinių tvoros stulpų nepašalino. 2016 m. spalio 19 d. ieškovai atsakovui asmeniškai įteikė bei registruotu laišku išsiuntė pareiškimą, kuriuo prašė gera valia pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovas į pareiškimą nereagavo ir savavališkai pastatytų metalinių tvoros stulpų nepašalino. Ieškovas A. K. sutikimo atsakovui N. P. kieme statyti tvorą niekada nėra davęs, taip pat leidimo žemės sklype vykdyti statybos darbus nėra ir ankstesnių bendraturčių sudarytoje 2009 m. balandžio 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje. Atsakovo savavališkai bendro sklypo viduryje, dvibučio namo kieme, pastatyti metaliniai tvoros stulpai ieškovams daro neigiamą poveikį, trukdo naudotis kiemu bei jame esančia automobilio stovėjimo vieta tokiu būdu, apimtimi ir sąlygomis, kokios buvo iki jų pastatymo (Statybos įstatymo 2 str. 71 p., 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 28 d.).

2. Nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas ieškovų kaimynu tapo 2016 m. balandžio mėn., o iki tol objekto savininke buvo atsakovo motina. Atsakovas šio objekto savininku tapo tik 2016 m. balandžio mėnesį. Šalių dalys yra nustatytos, tačiau specialių matavimų niekas nedarė. Atsakovas tvorą stato be projekto, todėl turi įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Ieškovas dabar neįvažiuoja į kiemą, reikia saugotis, kad neatsitrenktų. Nustatyta naudojimosi tvarka visiškai neatitinka faktinės naudojimosi tvarkos. Teisėtai ir nekliudomai eiti prie atsakovo namo negali, nes tvora pastatyta be praėjimo. Turto atsidalinti neįmanoma, nes kiekvienam būtų formuojamas mažesnis nei 10 arų sklypas. Statinio atidalinti negalima, nes reikia pakeisti paskirtį. Jei atsakovas pastatys tvorą, tai ieškovui pastačius automobilį, negalės atsidaryti durų, neišlips keleiviai. Trinkelės yra bendra nuosavybė, įrengtos vykdant bendrą projektą. Pagal projektą tvora aptveriama sklypo riba, o ne atsakovo naudojama sklypo dalis. Sklypas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jai yra taikoma naudojimosi tvarka, bet tos tvarkos turinys buvo išdėstytas, kai sklype nebuvo statinių. Kelias yra ant abiejų sklypo dalių ir yra skirtas bendram naudojimui. Trinkelėmis grįstas įvažiavimas yra bendras ir jo naudojimo sąlygos gali būti keičiamos tik abiejų savininkų sutikimu.

3. Nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypo ribos kerta statinį – dvibutį gyvenamąjį namą, t. y. būtent toje dalyje tarp garažų. Ieškovas nori naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi. Projekte yra aiškiai numatyti dveji vartai. Teisės aktai šiuo metu nenumato bendraturčio sutikimo ginčo statiniui. Atsakovas ir ieškovas turėjo suteikti įvažiavimui po 4 metrus. Atsakovas suteikė, o ieškovas suteikė tik 2 metrus, likusius apsisodino veja, todėl ir neįvažiuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

4.1. Įpareigoti atsakovą N. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įbetonuotus tvoros stulpus bei tvoros stulpelių įbetonavimo vietas uždengti betoninėmis kelio trinkelėmis;

4.2. Atsakovui N. P. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, ieškovai A. K. ir J. K. turi teisę patys pašalinti dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įbetonuotus tvoros stulpus bei tvoros stulpelių įbetonavimo vietas uždengti betoninėmis kelio trinkelėmis, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo N. P.;

4.3. Priteisti iš atsakovo N. P. ieškovo A. K. naudai 1 555,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad pagal faktines aplinkybes atsakovas pradėjo tvoros statybas be bendraturčių sutikimo 2016 m. rugsėjo mėn., pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 (statybą leidžiantys dokumentai) 33.3 papunktį (akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), kuriame numatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodoma naudojimosi tvarka pagal plane nubraižytą ribą tarp šalių sklypo ribų yra formali realioje situacijoje, nes atsakovas neįrodinėjo, kad tvora statoma per tą ribą arba už jos ribos, bet į jam skirtą žemės plotą. Taip yra todėl, nes dėl ginčo tvoros nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. Tokiu būdu atsakovo veiksmai, t. y. be sutikimo ir leidimo statyti tvorą nesant neginčijamų kadastrinių matavimų tvoros statybos vietoje, objektyviai galėjo pažeisti ieškovų teises ir „užprogramuoti“ ateityje kilsiančius ginčus dėl realios naudojimosi tvarkos nustatymo, kai vienos iš šalių veiksmai kelia realius nepatogumus ir neleidžia susitarimu nustatyti teisingą naudojimosi tvarką prie įvažiavimo prie namo ir garažų. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad statoma tvora keičia realią buvusią sklypo naudojimosi tvarką, kai abiem ginčo šalims buvo nevaržoma kirsti formalią sklypų padalinimo liniją, norint patogiai įvažiuoti–išvažiuoti iš savo garažų ar sklypo dalių. Teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentais, kad trinkelėmis grįstas įvažiavimas yra bendras visa apimtimi. Teismas nurodė, kad kiekviena iš šalių, naudodamasi sąžiningai, neturėtų naudotis visu trinkelėmis išklotu plotu, nes jų dydis ir konfigūracija rodo, kad kiekvienos iš šalių formali trinkelių dalis turi būti kiekvienos iš šalių žemės naudojimosi tvarka nustatytose ribose pagal notarinę sutartį. Neformali linija galima tik atlikus tikslius kadastrinius matavimus pagal nustatytą įstatymu ir poįstatyminiais norminiais aktais tvarką, tačiau atsakovas to neatliko. Teismas konstatavo, kad nuo 2009 m. iki 2016 m. rugsėjo mėn. prieš tai buvę savininkai nekėlė klausimo dėl tikslių ribų nustatymo ir nekilo ginčų dėl įvažiavimo–išvažiavimo ribų nustatymo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punktu (jog leidimas ginčo tvorai nereikalingas), kadangi atsakovas bet kokiu atveju statė tvorą arčiau kaip 1 metras iki sklypų naudojimosi tvarka nustatytos numanomos ribos, todėl atsakovui buvo privalomas ieškovų sutikimas dėl tvoros statybos. Teismas sprendė, kad ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių šalinimų yra pagrįstas, todėl jį tenkino, ir atsižvelgęs, kad žiemos metu trinkelių pakartotinas ardymas gali būti problematiškas dėl jų atstatymo į buvusią padėtį, nustatė 1 mėnesio terminą pašalinti savavališkos statybos pašalinti dvibučio gyvenamojo namo kieme įbetonuotus tvoros stulpus bei tvoros stulpelių įbetonavimo vietas uždengti betoninėmis kelio trinkelėmis (CK 4.103 str.; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11 d.; CPK 273 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas N. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Skundžiamas sprendimas buvo nukopijuotas iš panaikinto Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo už akių (5 ir 6 punktai tapo ginčijamo sprendimo 6 p.; 7, 8 ir 9 punktai tapo 12 punktu; 10 punktas tapo 11 punktu). 2018 m. vasario 6 d. paskelbto sprendimo įžanginėje dalyje teisėju buvo nurodytas S. J., kuris buvo priėmęs sprendimą už akių. 2018 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 276 str. 1 d. nurodytų rašymo apsirikimo taisymo nuostatų, pats ištaisė ginčijamą sprendimą ir panaikino paskelbtą pirminės redakcijos sprendimą.

6.2. Ieškovė J. K. nėra žemės sklypo bendraturtė, todėl turėjo būti išspręstas klausimas dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tvorai statyti reikalingas bendraturčių sutikimas, tačiau teismas trečiaisiais asmenimis į bylą neįtraukė kitų žemės sklypo bendraturčių G. L. (jam išduotas statybos leidimas), D. L. ir UAB „Vamzdynas“.

6.4. Pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos jokiais norminiais aktais, o paremtos tik prielaidomis apie ateitį, yra nelogiškos ir visiškai nesuprantamos. Faktinės aplinkybės ir bylos medžiagoje atsakovo pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad reali naudojimosi tvarka yra tokia, kai ieškovai, pažeisdami nustatytą naudojimosi tvarką, be apribojimų naudojasi atsakovui skirta naudotis žemės sklypo dalimi. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad negali naudotis įvažiavimu prie savo garažo, nors ieškovai įvažiavimu prie savo garažo sėkmingai naudojasi. Naudojamų žemės sklypų ribos yra nustatytos koordinatėmis. Ieškovams nustatyto naudotis žemės sklypo ribos yra žinomos, todėl nesuprantama, kodėl teismas ieškinį tenkino.

6.5. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Statybos techninio reglamento (redakcija galiojusi 2016 m. birželio 17 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo ir šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo nuostatoms, pagal kurias ginčo tvoros statyba bendraturčių sutikimas nėra būtinas.

6.6. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010), pagal kurią naudojimosi žemės sklypu tvarka reiškia faktinį atsidalinimą, kuris suteikia visas teises (išskyrus nustatytas išimtis) analogiškas besiribojančio žemės sklypo savininkui (CK 4.37 str.).

Atsiliepimas

7. Ieškovas A. K. ir J. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir juridinių pagrindų, paneigiančių ginčijamo sprendimo turinio neteisėtumą ar nepagrįstumą, o taip pat ir jokių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.2. Ieškovas A. K. kartu su atsakovu N. P. ir kitais bendraturčiais G. L., D. L. ir UAB „Vamzdynas“ yra 0,3225 ha žemės sklypo, kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. 2009 m. balandžio 7 d. nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovas A. K. naudojasi 385/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtos indeksu „E“, o atsakovas N. P. naudojasi 640/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtos indeksu „C“. Ieškovai A. K. ir J. K. kartu su atsakovu N. P. yra ir žemės sklypo dalyse, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtomis indeksais „E“ ir „C“, esančio pastato dvibučio gyvenamojo namo bendraturčiai. Šiuo faktiniu pagrindu ieškovė J. K. yra žemės sklype esančio pastato bendraturtė ir įstatyminė žemės sklypo naudotoja, todėl apelianto argumentai dėl ieškovės J. K. teisių reikšti ieškinį yra nepagrįsti.

7.3. Ginčas yra kilęs ne dėl žemės teisinių santykių pažeidimo, o dėl atsakovo N. P. galimos savavališko statybos ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Žemės sklypo bendraturčiai G. L., D. L. ir UAB „Vamzdynas“ nėra pastato bendraturčiai, jie niekaip nėra susiję su atsakovo vykdomais galimai neteisėtais statybos darbais. Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2009 m. balandžio 7 d. sutartimi. Neteisėta tvora statoma ant dalies ribos, skiriančios žemės sklypo dalis, kurios yra naudojamos išimtinai tik ieškovų ir atsakovo N. P., todėl sprendimas šioje byloje kitų asmenų teisėms ir pareigoms neturės įtakos.

Šalies argumentai

7.4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad, esant nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, apelianto naudojamos žemės sklypo dalies atžvilgiu turi būti taikomos asmeninės nuosavybės teises reglamentuojančios teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju, net ir esant nustatytai jo naudojimosi tvarkai, daiktas išlieka kaip vienas atskiras nuosavybės teisės objektas.

7.5. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tvoros statyba buvo numatyta dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte, nes nei viename projekto brėžinyje tvora ar vartai vidiniame kieme nėra parodyti ar kitaip sutartiniais ženklais tinkamai atvaizduoti. Tvora nėra nurodyta ir projekto aiškinamajame rašte, projekto objekto fasadų ir fasadų ašių brėžiniuose. Apelianto nurodoma tvora, kuri neva nurodyta projekte, sutinkamai su projekto sprendiniais dar 2007–2008 metais dalinai buvo pastatyta ant išorinės bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo ribos (Statybos įstatymo 2 str. 71 p., 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 28 d.; CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Byloje tarp žemės sklypo bendraturčių kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. bendrame kieme atsakovo įbetonuotų tvoros stulpų pašalinimo ir kiemo dangos (plytelių) atstatymo iki savavališkos statybos darbų buvusią būklę.

10. Pagal CK 4.103 str. 1 d. jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4.103 str. 2 d. nurodyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 str. 2 d., ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. birželio 13d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018).

12. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra paskutinė priemonė, kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. 1 p., Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 3 p., 4 p., 3 d.). Neteisėtos statybos padariniai šalintini laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

13. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 p. savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 papunktyje nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams – rašytinius sutikimus (susitarimus). To paties reglamento 33.3 papunktyje nurodyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype – rašytinius sutikimus (susitarimus).

14. CK 4.72 str. 1 d. nurodyta, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Pagal CK 4.81 str. 1 d. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką bendraturčiai gali nustatyti tarpusavio susitarimu, o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K., N. P. ir kitiems asmenims (D. L., G. L. ir UAB „Vamzdynas“) priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 385/3225 dalys žemės sklypo, atsakovui – 640/3225 dalys. 2009 m. balandžio 7 d. žemės sklypo bendraturčiai sudarė žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovui A. K. suteikta teisė naudotis 385/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo tvarkos plane pažymėta indeksu „E“, o atsakovui N. P. – 640/3225 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“. Ieškovai A. K. ir J. K. bei atsakovas N. P. yra žemės sklypo naudojimo tvarkos plane (dalyse, pažymėtose indeksais „E“ ir „C“) nurodyto dvibučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) bendraturčiai. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos į dvibutį gyvenamąjį namą Techninio projekto bendrosios ir architektūrinės dalies Bendrojo aiškinamojo rašto 2.1 punkte nurodyta, kad sklypo teritoriją planuojama aptverti ažūrine ne aukštesne kaip 1,30 m tvora, įvažiavimo vartai su automatiniu valdymu 4,5 m pločio. 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovas N. P. žemės sklypo vietoje (gyvenamojo namo kieme), skiriančioje žemės sklypus naudojimo tvarkos plane pažymėtus indeksais „E“ ir „C“, įbetonavo stulpus, skirtus tvorai įrengti. 2016 m. spalio 19 d. ieškovai atsakovui įteikė pareiškimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau atsakovas iki šiol savavališkos statybos padarinių nepašalino. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo pradėta tvoros statyba yra savavališka, negavus žemės sklypo bendraturčių sutikimo, todėl turi būti pašalinta. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka suteikia jam teisę statyti tvorą, atsakovui priskirtame žemės sklypo plote.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus bei atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išsprendė teisingai. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovas, statydamas tvorą, kuriai neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 priedo 3.1 punktas; Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 12 punktas), bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, turėjo gauti ieškovo A. K., kaip žemės sklypo bendraturčio, sutikimą. Atsakovas negavo ieškovo A. K., kaip žemės sklypo bendraturčio, sutikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo vykdomą statybą savavališka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2009 m. balandžio 7 d. bendraturčių sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesuteikia atsakovui teisės be ieškovo A. K., kaip žemės sklypo bendraturčio, sutikimo statyti toje dalyje statinius, kadangi tokia galimybė nenumatyta žemės sklypo naudojimosi tvarkoje. Naudojimosi tvarkos nustatymas nereiškia, kad yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Pažymėtina, kad, nustatant naudojimosi tvarką konkrečiomis objekto dalimis, bendroji dalinė turto nuosavybės teisė išlieka, kaip vienas atskiras objektas. Apelianto argumentai dėl to, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką atsakovas pripažįsta žemės sklypo dalis skirtingais nuosavybės teisės objektais, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad tvora buvo numatyta Dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte, kurio pagrindu ant žemės sklypo buvo pastatytas (rekonstruotas) gyvenamasis namas. Iš Dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto ir jo aiškinamojo rašto nustatyta, kad aiškinamojo rašto 1.1.2, 1.3.3 ir 2.1 punktuose nurodoma tvora (su vartais) yra numatyta pastatyti (aptverti) visame žemės sklype (duomenys neskelbtini); 0,6 ha ploto), o ne tam tikroje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas projektas buvo parengtas 2006 m., o naudojimo žemės sklypu ((duomenys neskelbtini); 0,3225 ha ploto; projektuotas 2008 m.) tvarka – 2009 m. Vadinasi, jei tvora iš tikrųjų buvo planuota aptverti ne visą žemės sklypą, o tik tam tikrą jo dalį, tai neabejotinai tokia sąlyga turėjo būti numatyta sudarytoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje. Tokia sąlyga nebuvo numatyta bendraturčių sudarytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, o Dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte tvora vidiniame namo kieme nėra nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sklypo bendraturtis neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą statyti statinius, jei kitas bendraturtis atliko statybos darbus be jo sutikimo. Nagrinėjamu atveju toks sutikimas nebuvo gautas. Atsakovas nėra inicijavęs žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarkos pakeitimo ir nėra pareiškęs ieškinio dėl kitos naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo (CK 4.75 str. 1 d.) arba dėl teismo leidimo įrengti tvorą be ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, sutikimo. Vadinasi, savavališkai pastatyta tvora (jos dalys) turi būti pašalinta, atstatant kiemo grindinį į prieš tai buvusią padėtį.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė J. K. yra netinkama ieškovė šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 str.). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovui, pareiškusiam reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu, turinčiu reikalavimo teisę, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė, ieškovas ir atsakovas yra gyvenamojo namo, kuris stovi ant žemės sklypo, kuriuo pagal nustatytą naudojimo tvarką turi teisę naudotis ieškovas ir atsakovas, bendraturčiai. Tai reiškia, kad ieškovės J. K. ieškinio reikalavimas kyla iš jos, kaip namo bendraturtės, teisių ir jos teisių pažeidimo. Ieškovė ieškiniu siekia, kad būtų apsaugota jos teisė į tinkamą, kaip gyvenamojo namo bendraturtės, teisių realizavimą naudotis namo kiemu, kuriame atsakovas atliko savavališkus tvoros statybos darbus. Vadinasi, ginčo išsprendimas šioje byloje turi tiesioginę įtaką J. K. materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl ji laikytina tinkama ieškove, turinčia reikalavimo teises.

20. Apeliantas nurodė, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti ir kiti žemės sklypo bendraturčiai. Pagal Civilinio proceso kodekso 47 str. 1 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali būti įtraukiami į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiamas į procesą esant dviem aplinkybėms: esant jo ir ginčo šalių materialiesiems santykiams ir esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tuo, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos šalies ir trečiojo asmens tarpusavio teisinių santykių pobūdžiui, taip pat teisių ir pareigų apimčiai santykiuose su ta šalimi.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ant žemė sklypo dalių (jų ribos), kuriomis pagal bendraturčių patvirtintą naudojimosi sklypu tvarką naudojasi ieškovas ir atsakovas, o ant tų pačių sklypų dalių yra visiems trims šios bylos šalims priklausantis dvibutis namas. Vadinasi, kitiems žemės sklypo bendraturčiams šioje byloje kilęs ginčas neturi teisinės reikšmės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių asmenų įtraukti į bylos nagrinėjimą.

22. Pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai šios kategorijos bylose. Apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010 skiriasi faktinėmis bylų aplinkybėmis, todėl nagrinėjamai bylai netaikytina. Tai, kad apeliantas iš šios kasacinės nutarties konteksto nurodo vieną ištrauką, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka reiškia faktinį atsidalinimą, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju galima žemės sklypo viduje statyti tvorą be kito bendraturčio sutikimo, nes nagrinėjamu atveju nėra įvykęs žemės sklypo atsidalijimas.

23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo, apskųsto atsakovo, dalis argumentų atitiko šioje byloje panaikinto 2017 m. vasario 22 d. sprendimo už akių argumentus, savaime nereiškia, kad teismas ginčą išsprendė neteisingai. Tai, kad 2018 m. vasario 6 d. paskelbto sprendimo įžanginėje dalyje buvo nurodyta kito teisėjo pavardė, yra aiškus rašymo apsirikimas, kuris savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti 2018 m. vasario 6 d. sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nes įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.).

24. Aplinkybė, kad 2018 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teismas netaikė CPK 276 str. 1 d. nurodytų rašymo apsirikimo taisymo tvarkos ir į Liteko sistemą įkėlė 2018 m. vasario 6 d. sprendimą šioje byloje su teisingai nurodyta bylą nagrinėjusio ir sprendimą pasirašiusio teisėjo pavarde, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas panaikino ar pakeitė skundžiamo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo esmę.

25. Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 4.81 str.; 4.103 str.; CPK 178 str., 185 str.).

26. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

27. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame patyrė 877,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p., 8.19 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. P. 877,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovo A. K. naudai

Teisėjos Jadvyga MardosevičJūra Marija StrumskienėNeringa Švedienė