Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir J. K. ieškinį atsakovui N. P. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą N. P. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme įbetonuotus tvoros stulpus bei atstatyti kiemo dangą į iki savavališkos statybos darbų buvusią būklę – tvoros stulpelių įbetonavimo vietas uždengti, paklojant betonines kelio trinkeles; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti, kad ieškovas A. K. turi teisę pats atlikti nurodytus savavališkos statybos pasekmių pašalinimo veiksmus ir kartu išieškoti iš atsakovo N. P. turėtas savavališkos statybos pasekmių pašalinimo išlaidas, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu už akių tenkino ieškovų ieškinį.A. N. P. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsakovo N. P. pareiškimo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje Nr. e2-311-860/2017, peržiūrėjimo netenkino, priteisė iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios panaikinti priimti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovui procesiniai dokumentai, jo neradus nei jo deklaruotoje, nei faktinėje ir darbo vietose, įteikti tinkamai viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, sprendimas už akių galėjo būti priimtas.Atsakovo pateikti įrodymai ir argumentai neturi įtakos sprendimo už akių pagrįstumui. Atsakovo pateiktame techninio projekto bendrosios dalies ir architektūrinės dalies bendrame aiškinamojo rašto 2.1 punkte yra pasisakoma ne dėl šalių naudojamų žemės sklypų ribų, bet dėl viso bendro žemės sklypo, pagal kurį ir 2006 m. išduotą leidimą yra vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija į dvibutį gyvenamąjį namą. Tai, kad ieškovai nevaržomai naudojasi ir jo žemės sklypo dalimi, nesuteikia atsakovui teisės vykdyti statybos darbus, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas N. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Atsakovas pripažįsta, kad dėl procesinių dokumentų negavimo yra dalis jo kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad faktinėje gyvenamojoje vietoje nebuvo įrengta pašto dėžutė, todėl galimai pašto darbuotojas nepaliko pranešimo, arba pranešimą galėjo nupūsti vėjas ar paimti pašaliniai asmenys. Tačiau tai nesuponuoja pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padaryti išvadą, kad teismo procesiniai dokumentai, siųsti neteisingu darbovietės adresu, buvo įteikti tinkamai. Viešas paskelbimas apie iškeltą bylą tuo laikotarpiu, kai ieškovas buvo trumpam išvykęs į užsienį, taip pat turėtų laikomas svarbia priežastimi, dėl ko atsakovas negavo teismo siųstų procesinių dokumentų.Apelianto nuomone, teismas visiškai nevertino bylos medžiagoje pateiktų įrodymų. Bylos medžiagoje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas A. K. ir atsakovas N. P. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Žemės sklypui, 2009-04- 07 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, notarinio registro Nr.2-1274 yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ,pagal kurią ieškovas A. K. naudojasi 385/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtos indeksu „E“, o atsakovas N. P. naudojasi 640/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtos indeksu „C“. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės nagrinėjant ginčą ar atsakovas pažeidė statybos norminių aktų reikalavimus.Ieškovai nepateikė įrodymų, kad tvora yra rengiama ne atsakovui skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, o ieškovui A. K. skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl atsakovui nereikėjo bendraturčio sutikimo ir jis nepadarė jokio įstatymų pažeidimo.Gyvenamojo namo rekonstrukcijos į dvibutį gyvenamąjį namą projekto Statinių eksplikacijos ir Teritorijos ploto balanso brėžiniuose tarp koordinačių pažymėtų skaičiumi „8“ yra atvaizduota riba, kurioje numatyta įrengti tvorą. Ši riba baigiasi atvaizduotais dvejais vartais. Tai, kad įrengiama tvora ir vartai, trumpai aprašyta ir Gyvenamojo namo rekonstrukcijos į dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Techninio projekto bendrosios ir architektūrinės dalies Bendrojo aiškinamojo rašto 2.1 p.: „sklypo teritoriją planuojama aptverti ažūrine ne aukštesne kaip 1,30 m tvora, įvažiavimo vartai su automatiniu valdymu 4,5 m. pločio“.Pirmosios instancijos teismas nevertino šios akivaizdžios aplinkybės, o šališkai rėmėsi ieškovo paaiškinimais, kad vartai numatyti tik prie bendro įvažiavimo (18), nors atsakovo pateiktose brėžinių ištraukose akivaizdžiai matyti, kad vartai atvaizduoti ne prie įvažiavimo į sklypą, o prie įvažiavimų į ieškovo ir atsakovo garažus.Nurodo, kad tvora yra I gr. nesudėtingas statinys, statoma ne ant sklypo ribos, o atsakovui N. P. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl nei leidimo, nei bendraturčių sutikimo jam nereikėjo. Vadovaujantis statybos techninio reglamentais STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ tvora yra I gr. nesudėtingas statinys, todėl nereikia statybos projekto ir leidimo statybai. Byloje nėra įrodymų, kad tvoros kiaurymių plotas bus mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto, todėl nereikalingas bendrasavininkų rašytinis sutikimas.Atsakovas, vadovaudamasis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi tvorą stato, nors ir priverstas susiklosčiusių aplinkybių, tačiau savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir poįstatyminių norminių aktų reikalavimų.Ieškovų teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad pastačius tvorą, jie nebegalės nevaržomai ir be apribojimų naudotis atsakovui N. P. skirta naudotis žemės sklypo dalimi: vaikščioti po atsakovo kiemą (tame tarpe ateiti ir grasinti), parkuoti automobilius, važinėti atsakovo sklypo dalyje su dviračiais, imti atsakovo daiktus ir t.t. Neatitinka tikrovės ieškinyje nurodytas teiginys, kad statyti tvorą nėra jokios būtinybės. Kadangi ieškovai, nevaržomai naudodamiesi atsakovui skirta naudotis žemės sklypo dalimi, nuolat pažeidžia atsakovo teises, kad apsaugoti savo šeimos privatumą ir interesus bei apsisaugoti nuo visiškai beprasmiškų konfliktų, atsirado būtinybė statyti tvorą.Ieškinyje nenurodyta, kuo pasireiškė ieškovų teisių pažeidimas, o atsakovas nepažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto naudojimosi žemės sklypu sąlygų.Netgi darant prielaidą, kad stulpai įrengti neteisėtai, iš ieškinio neaišku, kuo remiantis reiškiamas reikalavimas atstatyti kiemo dangą. Kaip ir nurodo ieškovai, 2009 m. balandžio 7 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovai nepateikė įrodymų ir neteigia, kad trinkelės yra išardytos ieškovui A. K. skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Skirtingai nuo žemės sklypo, trinkelės yra įrenginys ir yra išardytos atsakovui skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Taigi trinkelių danga yra atsakovo nuosavybė. Ieškovai siekia, remdamiesi teismo sprendimu valdyti ir disponuoti atsakovo nuosavybe.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo netenkinti atsakovo N. P. 2017 m. balandžio 27 d. atskirojo skundo ir palikti galioti 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-311-860/2017. Priteisti iš atsakovo N. P. ieškovams 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.Ieškovų nuomone, atsakovo teiginiai, jog jis neva negavo teismo pranešimų ir nerado pašto darbuotojų jam paliktų net 3 pranešimu apie registruotos teismo siuntos gavimą bei jis negali paaiškinti dėl kokių priežasčių tai atsitiko, yra neįtikinami. Ieškovai dar iki kreipimosi į teismą įteikė atsakovui asmeniškai pareiškimą gera valia pašalinti savavališkos statybos padarinius bei šį reikalavimą atsakovui papildomai išsiuntė ir registruotu laišku. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose šių faktinių aplinkybių neneigia. Todėl šiuo konkrečiu atveju yra labiau tikėtina tai, jog atsakovas visą laiką tyčia sąmoningai vengė priimti visus jam siųstus teismo pranešimus, tokiu būdu greičiausiai siekdamas išvengti ne tik teisminio proceso, bet ir realios savavališkos statybos padarinių šalinimo sankcijos taikymo (CK 4.103 str. 3 d.).Dėl aukščiau nurodyto ieškovai mano, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu visiškai teisėtai ir pagrįstai, kaip tai ir yra numatyta CPK 130 straipsnio 1 dalyje.Atsakovo skundas yra pateiktas nenurodant nei jokių esminių naujų argumentų taip pat neteikiant ir jokių naujų papildomų įrodymų, o yra paremtas išimtinai tik subjektyviais atsakovo atstovo samprotavimais. Ieškovų nuomone, atsakovas atskirąjį skundą pateikė turėdamas tik tikslą kiek įmanoma ilgiau užvilkinti priimto teismo sprendimo įvykdymą bei tokiu būdu, iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, kuo ilgiau „pakenkti“ ieškovams pasinaudojant savavališkai pastatytais tvoros stulpais, ir taip kiek įmanoma ilgiau sukelti jiems nepatogumų naudojantis žemės sklypu, kiemu bei automobilio stovėjimo vieta jam.Šioje civilinėje byloje ieškovai yra pareiškę ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Ši CK 4.103 straipsnyje įtvirtinta Ieškovų teisė patiems teisminiu būdu apsiginti nuo jų teises pažeidžiančių savavališkos statybos padarinių yra tiesiogiai susiję su atsakovo, šiuo atveju kaip statytojo, neteisėtu statybos teisės realizavimu. Tuometinės redakcijos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numatė, kad vienas iš esminių statytojo teisės realizavimo pagrindų yra nustatyta tvarka gautas leidimas statyti, o 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo įtvirtinta statytojo pareiga statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis šia teise naudojosi teisėtai, t. y. šiuo atveju statybos darbus vykdė turėdamas ieškovų rašytinius sutikimus, todėl ir nėra suprantama kaip ieškovai šias atsakovo, kaip statytojo, teises galėjo pažeisti.CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad „Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.“ Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 punkte yra įtvirtinta žemės savininkų pareiga statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktu nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Tuometinės redakcijos.Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatė, kad vienas specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.).Aukščiau nurodytų nuosavybės teises reglamentuojančių teisės normų netinkamas taikymas suponuoja ir netinkamą atsakovo Statybos įstatymo ir kitų normatyvinių statybos aktų taikymą šioje civilinėje byloje.Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nustatytas žemės sklypo ribas traktuoti kaip gretimas (kaimynines ar besiribojančias) yra ne tik neteisinga, bet ir yra akivaizdžiai teisiškai neraštinga. Ieškovai mano, jog dėl šios priežasties atsakovo atstovas greičiausiai visiškai susipainiojo ir taikydamas normatyvinių statybos aktų (STR) nuostatas, t. y. vietoje „žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai“ taikydamas nuostatas dėl „besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų pagal Reglamento 7 priedą“. Šioje vietoje yra pastebėtina ir tai, jog atsakovo atstovo minimo Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. „Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimai šiuo savavališkos statybos atveju apskritai negali būti taikomi, kadangi atsakovo atlikta savavališka statyba buvo įvykdyta 2016 m. rugsėjo mėnesį, o šis aktas įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 dienos.Atsakovas savo savavališkos tvoros statybą mėgina pateisinti būtinybe ginti neva pažeistas savo teises, t. y. apsaugoti savo nuosavybę, šeimos privatumą. Tačiau šiuo atveju šie atsakovo argumentai savavališkos statybos padarinių šalinimo kontekste, kuris pasireiškia iš esmės tuo, jog atsakovas statybos darbus atliko neturėdamas žemės sklypo bendraturčio sutikimo, t. y. pažeisdamas imperatyvius Statybos įstatymo reikalavimus, neturi jokios teisinės reikšmės ir net neturi būti vertinami šioje civilinėje byloje. Šioje vietoje norime dar kartą paminėti šiuo panašiu ginčo klausimu taikytiną teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėju kolegija c/b Nr. 3K-7-230/2010, yra išaiškinusi, jog tuo atveju, kai sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius <...>, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisykle negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).Ieškovai visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje išdėstyta pozicija, jog tuo atveju, jeigu atsakovas mano, jog ieškovai pažeidžia kažkokias kitas jo teises, tai jis jas visada ginti gali įstatymo nustatytu būdu.Atskirajame skunde pateikti atsakovo argumentai neturi jokios įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, o ieškovu ieškinyje ir šiuose atsiliepimuose nurodyti teisiniai bei faktiniai argumentai patvirtina/įrodo (CPK 178 str.), kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teisėtas ir pagristas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir to prašant ieškovams.Apeliantas teigia, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu įteikti ir sprendimas už akių priimtas nepagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai siųsti neteisingu darbovietės adresu buvo įteikti tinkamai. Atsakovo faktinėje gyvenamojoje vietoje nebuvo įrengta pašto dėžutė, todėl, jo nuomone, galimai paštininkas nepaliko pranešimo, o jei paliko, tai nupūtė vėjas ar paėmė pašaliniai asmenys. Nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami tris kartus ir visus kartus grįžo neįteikti, nes atsakovas jų neatsiėmė. Pirmą kartą - atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), po to atsakovo darbovietės adresu (duomenys neskelbtini), o faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) siųsta tik vieną kartą 2017-01-09. Pirmiausia, dar 2016-12-07, procesiniai dokumentai atsakovui ir buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios ir darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti teismui neįteikti.Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai, teikdami ieškinį nurodė ne faktinį, o deklaruotos gyvenamosios vietos atsakovo adresą, kuriuo ir buvo pradžioje siunčiami procesiniai dokumentai. Atsakovo darbovietės adresas, kuriuo teismas antrą kartą siuntė dokumentus, buvo nurodytas neteisingai. Juridinių asmenų registre buveinė įregistruota atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, kurioje jis faktiškai negyvena, adresu, todėl juo atsakovas ir negalėjo gauti dokumentų. Teismo vertinimu šiomis aplinkybėmis teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes faktiškai atsakovas nežinojo apie nagrinėjamą bylą, todėl ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį.Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 123 str.). Teismas, neįteikęs atsakovui procesinių dokumentų, pasirinko ir taikė viešo paskelbimą būdą, nors atsakovo gyvenamoji vieta ieškovui, taigi ir teismui, buvo žinoma ( CPK 122 str. 1 d.).Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis EŽTT išaiškinimu, yra nurodęs, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).Nagrinėjamu atveju atsakovo faktinė gyvenamoji vieta buvo žinoma ir ieškovams (nes šalys yra bendraturčiai) bei teismui. Ieškovai, nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui, turėjo teisę patys juos jį įteikti adresatui (CPK 117 str. 2 d.), nepriklausomai nuo tarpusavio ginčų.Ieškinyje buvo nurodytas atsakovo telefono numeris. Byloje nėra duomenų, kad teismas bandė susiekti ir informuoti atsakovą apie pradėtą procesą telefonu. Todėl negalima konstatuoti, kad teismas ėmėsi visų priemonių siekdamas įteikti atsakovui procesinius dokumentus ar pasiūlydamas tai padaryti ieškovams.Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs šalių ir teismo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, pažeidė civilinio proceso teisės normas, nes neišnaudojo visų kitų galimybių įteikti atsakovui procesinius dokumentus, kai taikytomis pranešimo priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas apie pradėtą teismo procesą.Šioje byloje atsakovas savo nesutikimą su sprendimu už akių grindė pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartimi bei namo rekonstrukcijos projektu. Jo teigimu yra nustatyta naudojimo tvarka žemės sklypu, todėl jam skirtoje naudotis sklypo dalyje jis gali statyti ginčo tvorą be bendraturčių sutikimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K., N. P., D. L., G. L. ir UAB „Vamzdynas“ priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovo vardu nuosavybės teisė registruota į 385/3225 dalis, atsakovo – į 640/3225 dalis). 2009-04-07 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovas A. K. naudojasi 385/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėta indeksu „E“, o atsakovas N. P. naudojasi 640/3225 žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėta indeksu „C“. Be to, ieškovai A. K. ir J. K. kartu su atsakovu N. P. yra ir žemės sklypo dalyse (žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtomis indeksais „E“ ir „C“) esančio pastato – dvibučio gyvenamojo namo bendraturčiai. 2016 metų rugsėjo mėnesį atsakovas N. P. žemės sklypo vietoje, skiriančioje žemės sklypo dalis, žemės sklypo naudojimo tvarkos plane pažymėtas indeksais „E“ ir „C“, kas kartu sutampa ir su dalimi dvibučio gyvenamojo namo kiemo, pradėjo statyti nesudėtingų statinių kategorijai priskirtiną statinį – tvorą. Tvoros natūroje dar nėra. Bendro naudojimo žemės sklypo, kiemo, apie kurį kalbama ieškinyje, nėra, nustatant naudojimosi tvarką, skirta.Atsakovas į ieškovų išsiųstą pranešimą, kuriuo buvo informuotas, jog ieškovai nesutinka duoti atsakovui rašytinių sutikimų dėl statybos darbų vykdymo, ir paprašytas iki 2016-10-31 pašalinti iš kiemo įbetonuotus tvoros stulpus bei atstatyti kiemą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę, nereagavo. Šiai dienai tvoros statyba sustabdyta.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.Atsakovo teigimu, jam priklausančia žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C“, jis gali naudotis savo nuožiūra, t.y. statyti tvorą be atskiro bendraturčių sutikimo, nes yra nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu. Priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas šių bylos duomenų tinkamai nevertino ir neanalizavo. Nagrinėjamu atveju šalys yra žemės sklypo bendrasavininkiai, kurie yra teisėtai nusistatę naudojimosi tvarką žemės sklypu . Ginčo dėl naudojimosi tvarkos nėra. Atsakovas tvorą pradėjo statyti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje. Byloje duomenų, kad šalims priklausantys žemės sklypo plotai pažymėti „C“ ir „E“ yra bendro naudojimo, byloje nėra, todėl atsakovas, kaip privačios nuosavybės teisės objekto savininkas, turi teisę rūpintis savo nuosavybe taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Duomenų, kad atsakovui pastačius tvorą, ieškovų teisės yra pažeidžiamos, ieškovai nepateikė. Jie nurodo tik susidariusius jiems nepatogumus, bet pagal ieškinio pobūdį (savavališka statyba) turi pagrįsti skundžiamo veiksmo neteisėtumą. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad vadovaujantis statybos metu galiojusio statybos techninio reglamento STR b1.01.07:2010 nuostatomis atsakovo pradėta statyti tvora priskirtina I grupės nesudėtingų statinių statybai, jei statyti nereikia statybos projekto ir leidimo. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1 p. nustatyta, kokiais atvejais privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Atsakovo teigimu, statomai tvorai (tinklinei) šiuo konkrečiu atveju ieškovų sutikimas nereikalingas.Taigi atsakovo išdėstyti argumentai, kurie grindžiami byloje pateiktais duomenimis, teismo vertinimu, vis dėlto kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes, šiems atsakovų argumentams pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokiam sprendimui už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje. Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.).Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d. 2 p.), to nedarė, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pažeidė CPK normas reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką.Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės : panaikinamas sprendimą už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimą iš esmės, byla iš naujo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Šalys prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas, o perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti, panaikinti Vilniaus rajono teismo apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą pagal A. K. ir J. K. ieškinį atsakovui N. P. dėl įpareigojimo pašalinti statybos padarinius perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.