Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-854-854/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-12
Bylos Nr.: e2A-854-854/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02403-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Čėsnienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas: A. Z., E. Z.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-854-854/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02403-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z. ir E. Z. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl neteisėtai įrengtų įrenginių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Č. ir Ž. Č.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. Z. ir E. Z. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ne vėliau kaip per 30 darbo dienų pašalinti iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančią kabelių spintą (duomenys neskelbtini) bei visus kabelių spintos neteisėto įrengimo padarinius ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei priklausanti kabelių spinta (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. Z. 2017 m. gegužės 2 d., 2018 m. vasario 9 d., 2018 m. balandžio 9 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu ieškovų žemės sklype įrengta kabelių spinta, taip pat prašydamas ją pašalinti iki 2018 m. birželio 1 d., tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių pažeidimo pašalinimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2017 m. liepos 25 d. raštu nurodė, kad kabelių spinta žemės sklype buvo įrengta 2009 m., tačiau su nukrypimais nuo parengto projekto, todėl ruošiamas projektas jos perkėlimui; 2018 m. kovo 7 d. raštu atsakovė informavo, kad kabelių spintos faktinė buvimo vieta neatitinka projektinės įrengimo vietos bei nepavyksta suderinti naujai parengto projekto; 2018 m. kovo 27 d. raštu atsakovė papildomai nurodė, kad atlikusi kabelių spintos apžiūrą vietoje nustatė, kad kabelių spinta buvo galimai savavališkai perkelta, todėl ketina kreiptis į policiją. Atsakovė 2018 m. balandžio 26 d. raštu informavo ieškovą A. Z., kad iki kol bus gautas nutarimas ikiteisminiame tyrime, ji negali imtis jokių veiksmų dėl kabelių spintos pašalinimo.

Šalies argumentai

4. Ieškovai nurodė, kad pagal kabelių spintos įrengimo projektą kabelių spinta turėjo būti kur ji yra dabar, tačiau projektas nebuvo patvirtintas, ieškovai buvo suklaidinti dėl kabelių spintos vietos, projekto įvykdymo terminas yra pasibaigęs, todėl kabelių spinta į ieškovų žemės sklypą perkelta neteisėtai. Tai, kad ieškovų teisės yra pažeistos, patvirtina ir pati atsakovė savo raštuose pripažindama, kad kabelių spinta yra įrengta neteisėtai.

5. Pažymėjo, kad iki kabelių spintos įrengimo nei ieškovai, nei ankstesni žemės savininkai nebuvo davę jokių sutikimų dėl jos įrengimo ieškovų žemės sklype, todėl elektros perdavimo įrenginių įrengimas neturint žemės sklypo savininko sutikimo laikomas neteisėtu ne tik pagal teismų praktiką, bet ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalį.

6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, kad kabelių spinta buvo įrengta 2009 m. balandžio 27 d. pagal žemės savininkų – ieškovų ir K. Č. parengtą ir teisės aktais nustatyta tvarka suderintą techninį projektą. 2008 m. rugsėjo 23 d. tarp ieškovo A. Z. ir atsakovės tuo tikslu buvo sudaryta servituto žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo sutartis.

8. Trečiasis asmuo V. Č. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi iš ieškovo A. Z. įsigijęs žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į atsakovę dėl kabelių spintos perkėlimo iš žemės sklypo. Trečiajam asmeniui išduotos 2011 m. gruodžio 21 d. Sąlygos elektros tinklų ir įrenginių perkėlimui (rekonstravimui) Nr. TS-41170-11-6372. Vykdydamas jam išduotas technines sąlygas, trečiasis asmuo užsakė parengti projektą „Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstrukcijos) (duomenys neskelbtini), kad Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurio Elektros tinklų plane buvo nurodyta esama kabelių spintos vieta, kurios koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini), ir pageidaujamos perkelti kabelių spintos naujos įrengimo vietos koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini). Naujos įrengimo vietos koordinatės atitinka dabartinę faktinę kabelių spintos įrengimo vietą.

9. Ieškovai 2014 m. liepos 9 d. Elektros tinklų planą patys suderino, jame pasirašė, taip patvirtindami, kad nauja kabelių spintos įrengimo vieta jiems yra tinkama ir jie dėl jos perkėlimo neprieštarauja. V. Č. parengtas projektas dėl kabelių spintos perkėlimo įgyvendintas nebuvo. Atsakovė nežino priežasčių, kodėl trečiasis asmuo dėl elektros įrenginių perkėlimo sutarties sudarymo į atsakovę nesikreipė. Projektas turėjo būti suderintas su atsakove, tačiau atsakovė iki 2017 m. naujo parengto projekto nematė. Jei atsakovė 2017 m. būtų gavusi parengtą projektą, tai turėjo būti išduodamos naujos techninės sąlygos.

10. Ieškovams buvo žinoma 2009 m. faktinė kabelių spintos įrengimo vieta, todėl ieškovai turėjo žinoti apie savavališką kabelių spintos perkėlimą į kitą vietą, kuris policijos duomenimis vyko 2014-2015 m., tačiau dėl savo neva pažeistų teisių ieškovai į atsakovę kreipėsi tik 2017 m. gegužės 2 d.

11. Kabelių spinta į ieškovų žemės sklypą buvo perkelta savavališkai, todėl trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai negali būti pagrindas konstatuoti, jog kabelių spintą neteisėtai įrengė atsakovė.

Atsiliepimas

12. Atsakovė nurodė, jog teisės aktais ji nėra įpareigota savo lėšomis atlikti elektros įrenginių perkėlimo paslaugos, jei teisėtai ir pagal projektinius sprendinius įrengti elektros įrenginiai kliudo asmenims vykdyti statinių statybą ar asmenys tokį pageidavimą išreiškia dėl kitų priežasčių.

13. Atsakovė neginčijo pareigos perkelti kabelių spintą į buvusią vietą pagal techninį projektą (atstatyti į buvusią padėtį), tačiau tam atsakovė privalo turėti teisėtą pagrindą vykdyti šiuos perkėlimo darbus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė vykdys kabelių spintos perkėlimą į buvusią vietą pagal techninį projektą arba į kitą ieškovų ir žemės sklypo savininko V. Č. pageidaujamą ir tarpusavyje suderintą vietą, tik gavusi policijos pareigūnų leidimą šių darbų vykdymui. Atitinkamai kabelių spintos perkėlimo darbų išlaidas (tarp jų ieškovų dangų atstatymo išlaidas) turės padengti policijos pareigūnų nustatytas kaltas asmuo, savavališkai perkėlęs kabelių spintą į ieškovų žemės sklypą.

14. Nurodė, kad jeigu ieškinys būtų patenkintas, tai kabelių spintos perkėlimui reikėtų 6 mėnesių laikotarpio.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo Ž. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.

16. Nurodė, kad kabelių spintos įrengimo vieta pagal 2008 m. techninį projektą Nr. 8235-TP-LE-l neatitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės“ 128 punkto, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų „Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės“ 128 ir 154 punktų reikalavimų, numatančių, kad aktyviosios ir reaktyviosios elektros energijos komerciniai skaitikliai vartotojams turi būti įrengti operatoriaus ar elektrinės (jei ji persiunčia elektros energiją tiesiogiai prijungtiems vartotojų įrenginiams) ir vartotojo elektros tinklo nuosavybės riboje arba, jei tai techniškai sudėtinga ar ekonomiškai netikslinga, kitoje nuo jos artimiausioje vietoje; visi elektros skaitikliai turi būti įrengiami operatoriui lengvai prieinamose apžiūrėti ir nuskaityti rodmenis vietose. Šiuo metu kabelių spinta yra sumontuota visiems laisvai prieinamoje vietoje ir atitinka normatyvinių teisės aktų reikalavimus.

17. Kabelių spinta, kurioje yra keturių vartotojų komerciniai elektros energijos apskaitos prietaisai, suprojektuota žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Ž. Č.. Jam sklypą aptvėrus tvora, kitiems vartotojams, tarp jų ir ieškovams, kurių komercinės apskaitos yra kabelių spintoje, pagal 2008 m. techninį projektą būtų nelengva prieiti prie svetimame sklype esančių komercinių apskaitos prietaisų. Be to, trečiasis asmuo turėtų teisę pareikšti negatorinį ieškinį ieškovui dėl jų kabelių, esančių svetimame sklype, ir kabelių spintos iškėlimo.

Šalies argumentai

18. Ieškovų žodiniu prašymu 2014 m. balandžio mėn. paruoštas ir užsakovų parašais suderintas techninis projektas, pagal kurį šiuo metu randasi kabelių spinta, nebuvo tinkamai įformintas, nes ieškovai delsė dėl nutylėtų motyvų – ieškovai ieško sprendimo galimybės servitutinį privažiavimo kelią į sklypus iškelti už ieškovų ir trečiojo asmens sklypų ribos. Dėl trukdymo laisvai naudotis servitutiniu keliu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

19. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostata iš dalies yra įgyvendinta trečiajam asmeniui Ž. Č. suderinus su ieškovais 2014 m. balandžio mėn. techninio projekto sprendinius. 2014 m. balandžio mėn. techninio projekto sprendinius galima įteisinti pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas: su ieškovais suderintu techniniu projektu, teismo sprendimu ir administraciniu aktu (ir pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 5, 6 punktus).

20. Ieškovų minimo naujai suderinimui siūlomo techninio projekto 2017-EPA-G0019-TP sprendiniais ieškovai siekia kabelių spintos iškėlimo už vartotojų sklypų bei juose suformuotu servitutu nuosavybės ribų į kito savininko sklypo atskirųjų želdinių teritoriją, tačiau šis sklypas yra kitos paskirties atskirųjų želdinių bendro naudojimo teritorija, kuriam pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta bendrasavininkų naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, t. y. kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Todėl vieno bendrasavininko ieškovų siūlomam techninio projekto sprendinių suderinimui nepakanka. Tokiais savo veiksmais ieškovai galimai siekia servitutinio kelio ginčo sprendimo iniciavimo ir kaštų prisiėmimo pareigą perkelti kitiems fiziniam arba juridiniams asmenims. Trečiasis asmuo bei atsakovė su tokiais siūlomo techninio projekto sprendiniais nesutinka, ir kol bus išspręsta servitutinio kelio teisiniai ginčai prašo kabelių spintą palikti esamoje vietoje.

21. Ieškovų ginamos nuosavybės teisės servituto zonoje negali būti absoliutinamos dėl tarnaujančio ir viešpataujančio servituto subjektų dalinės nuosavybės fakto, tai galioja ir pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui. Tiek kelio, tiek inžinerinių tinklų (kiti) servitutai buvo suformuoti pačių ieškovų iniciatyva daiktų nuosavybės pagrindais. 2014 m. liepos 9 d. trečiasis asmuo Ž. Č., veikdamas pagal V. Č. įgaliojimą, suderino su ieškovais jų užsakyto elektros tinklų ir įrenginių (kabelių spintos) perkėlimo 2014 m. balandžio mėn. techninio projekto sprendinius, kuriuos ieškovai patvirtino savo parašais. Taigi ieškovai patvirtino, kad nauja kabelių spintos įrengimo vieta jiems yra tinkama ir dėl galimo jos perkėlimo neprieštarauja, taip pat prisiima servituto suformavimo prievolės atsakomybę (CK 4.125 straipsnis). Kabelių spintos pagal techninį projektą įrengimo vietos koordinatės atitinka dabartinę faktinę kabelių spintos vietą.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo V. Č., palaikydamas trečiojo asmens Ž. Č. atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

23. Nurodė, kad kabelių spintos perkėlimas buvo suderintas projektu, teigė, kad ji neturėtų būti iškelta į ankstesnę vietą. Jeigu kabelių spinta būtų iškelta į kitą vietą, jei yra tokia būtinybė, tai jis tam neprieštarautų.

24. Pažymėjo, kad nežino, ar jo projektas buvo įgyvendintas, tačiau jeigu sutampa koordinatės, tai visgi gal ir buvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ ne vėliau kaip per 30 darbo dienų pašalinti iš ieškovams A. Z. ir E. Z. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančią kabelių spintą (duomenys neskelbtini) bei visus kabelių spintos neteisėto įrengimo padarinius; priteisė ieškovui A. Z. iš atsakovės 625 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26. Teismas nustatė, kad ieškovai yra 0,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovas A. Z. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo 0,1700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su pastatais savininkas, kuriuos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė V. Č. ir O. Č., o pastarieji šį žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi padovanojo Ž. Č.

27. Žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams – ieškovams ir K. Č. – kreipusis į atsakovę dėl jų vidaus elektros įrenginių prijungimo prie atsakovės elektros tinklų, 2008 m. gegužės 16 d. buvo išduotos techninės sąlygos. Pagal technines sąlygas projektuotoja UAB „Vilprojektas“ 2008 metais parengė techninį projektą Nr. 63/2008-TP, 8235-TP-LE-1 „Ūkininkų sodybų prijungimas prie elektros tinklų“. Pagal šio projekto sprendinius buvo numatyta kabelių spintos įrengimo vieta, nurodyta techninio projekto aiškinamajame rašte, kad šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servituto zonoje projektuojamas tranzitinis apskaitos skydas su elektros apskaitomis. Techninio projekto Elektros tinklų plane suprojektuota kabelių spintos įrengimo vieta, kurios koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini).

28. 2008 m. rugsėjo 23 d. tarp ieškovo A. Z. ir atsakovės buvo sudaryta servituto žemės sklypui nustatymo sutartis, kuria buvo nustatytas servitutas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, skirtai elektros tinklams tiesti, jų apsaugos zonų ribose (servituto sutarties plane pažymėtas linija su simboliu „E1“).

29. Teismas nustatė, kad kabelių spinta buvo įrengta 2009 m. balandžio 27 d. pagal ieškovų ir K. Č. parengtą ir teisės aktais nustatyta tvarka suderintą techninį projektą. Darbus atliko atsakovės rangovė UAB „Elektros tinko paslaugos“.

30. Trečiasis asmuo V. Č. 2011 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į atsakovę dėl kabelių spintos perkėlimo iš žemės sklypo, kuri jam 2011 m. gruodžio 21 d. išdavė Sąlygas elektros tinklų ir įrenginių perkėlimui (rekonstravimui) Nr. TS-41170-11-6372, nustatant pareigą vartotojui parengti iškėlimo projektą ir nurodant, kad šios sąlygos galioja iki 2014 m. gruodžio 20 d.

31. Trečiojo asmens V. Č. užsakymu buvo parengtas projektas „Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstrukcijos) (duomenys neskelbtini), kad Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurio Elektros tinklų plane buvo nurodyta esama kabelių spintos vieta, kurios koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini), ir pageidaujamos perkelti kabelių spintos naujos įrengimo vietos koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad naujos įrengimo vietos koordinatės atitinka dabartinę faktinę kabelių spintos įrengimo vietą, nėra.

32. Teismas nurodė, kad Elektros tinklų planas 2014 m. liepos 9 d. buvo suderintas ir patvirtintas ieškovų A. Z. ir E. Z. parašais. Pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad V. Č. parengtas projektas dėl kabelių spintos perkėlimo įgyvendintas nebuvo, nėra.

33. Nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos (dėl savavališko kabelių spintos perkėlimo) pagal Administracinio nusižengimų kodekso 591 straipsnio 7 punktą teisena buvo nutraukta.

34. Teismas padarė išvadą, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengta atsakovei priklausanti kabelių spinta (duomenys neskelbtini) pažeidžia ieškovų, kaip žemės sklypų savininkų, teises.

35. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės, jog ieškovai sutiko su V. Č. užsakymu parengtu projektu ir savo parašais 2014 m. liepos 9 d. jį suderino, neturi jokios reikšmės, kadangi buvo nustatyta, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas ir atsakovės 2011 m. gruodžio 21 d. trečiajam asmeniui V. Č. išduotos techninės priemonės šiam projektui galiojo iki 2014 m. gruodžio 20 d.

36. Teismas sprendė, kad aplinkybės, kad nenustatyti asmenys atlikę kabelių spintos perkėlimą į ieškovams priklausantį žemės sklypą, neturi jokios reikšmės, kadangi kabelių spinta yra atsakovės nuosavybė. Atsakovė, turėdama vykdyti jai nustatytas pareigas pradedant nuo 2009 metų, t. y. nuo ginčo kabelių spintos pradinės vietos įrengimo, turėjo pastebėti, kad kabelio spintos įrengimo vieta yra pasikeitusi.

Atsiliepimas

37. Teismas atmetė kaip nepagrįstas trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl ieškovų nesąžiningumo, dėl ginčų dėl servitutinio kelio, nurodydamas, kad jos, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, nagrinėjamu atveju neturi įtakos.

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismas atmetė trečiųjų asmenų argumentus dėl jų nesutikimo, kad kabelių spinta būtų perkelta į prieš tai buvusią vietą, pažymėdamas, jog ieškovai tokio reikalavimo nereiškė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

39. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ieškovų teisės buvo pažeistos, atsakovė prašo pakeisti sprendimą, papildomai nurodant tikslią kabelių spintos iškėlimo vietą ir ne trumpesnį kaip 6 mėnesių įpareigojimo atsakovei įvykdymo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kaip kabelių spintos perkėlimas, patiems ieškovams 2014 m. liepos 9 d. savo parašais patvirtinus projekto sprendinius ir tokiu būdu atitinkamai patvirtinus, kad jie neprieštarauja dėl kabelių spintos perkėlimo, o nauja kabelių spintos įrengimo vieta jiems yra tinkama, pažeidžia/galėtų pažeisti ieškovų, kaip žemės sklypų savininkų, teises. Ieškovai neįrodė, kad jų teisės pažeistos, todėl nebuvo pagrindo tenkinti negatorinio ieškinio.

1.2. Teismas nevertino ieškovų sutikimo galiojimo/negaliojimo aplinkybių bei nenurodė jokių motyvų, kodėl ieškovų sutikimas galėtų būti laikomas negaliojančiu, sprendime tik nurodydamas, jog ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, kadangi projektas nebuvo įgyvendintas ir atsakovės 2011 m. gruodžio 21 d. trečiajam asmeniui V. Č. išduotos sąlygos galiojo iki 2014 m. gruodžio 20 d. Ieškovų sutikimas dėl kabelių spintos perkėlimo yra galiojantis ir nenuginčytas, jis yra neterminuotas.

1.3. Ieškovų išreikštą valią dėl kabelių spintos perkėlimo į jų žemės sklypą pagal projekto sprendinius patvirtina ir tolimesni ieškovų veiksmai. Ieškovai nereiškė jokių pretenzijų dėl atliekamų kabelių spintos perkėlimo darbų jų vykdymo metu, taip pat ir vėliau, jau perkėlus kabelių spintą, iki pat 2017 m. gegužės 2 d.

1.4. Ieškovai, žinodami, kokioje vietoje buvo įrengta kabelių spinta, ir ją perkėlus, negalėjo nesuprasti, kad pasikeitė kabelių spintos įrengimo vieta. Ieškovų žemės sklypo ribos visada buvo aiškios ir nesikeitė, todėl jie negalėjo nežinoti, kur baigiasi jų žemės sklypo riba. Ieškovas policijos komisariate apklausos metu nurodė, kad matė, kaip buvo atliekami kabelių spintos perkėlimo darbai. Be ieškovų žinios tokie darbai negalėjo būti vykdomi, kadangi perkėlus kabelių spintą, turėjo būti pertvarkomi ir visų šių asmenų abonentiniai kabeliai, nutiesti iki kabelių spintos. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovai ir patys dalyvavo atliekant šiuos darbus.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad projektas nebuvo įgyvendintas. Šią išvadą teismas padarė klaidingai įvertinęs atsakovės paaiškinimus apie teisės aktuose nustatytą projekto įgyvendinimo tvarką. Nors atsakovės rangovas perkėlimo darbų ir nevykdė, o kabelių spinta neteisėtai buvo perkelta nenustatytų asmenų, tačiau visgi kabelių spinta buvo perkelta ir jos esamos koordinatės atitinka plane nurodytas koordinates x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini). Taigi projekto sprendiniai buvo įgyvendinti, tik nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

1.6. Teismo nurodyti motyvai, kad atsakovės 2011 m. gruodžio 21 d. V. Č. išduotos techninės sąlygos projektui įgyvendinti galiojo iki 2014 m. gruodžio 20 d., neturi jokios įtakos pačio projekto galiojimui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, teikdama konsultacijas savo internetiniame tinklapyje, nurodė, kad Statybos įstatyme ir jo poįstyminiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas statinio projekto galiojimo terminas, po 2010 m. rugsėjo 30 d. rašytiniai pritarimai statinio projektui galioja neterminuotai. Taigi analogiškai neterminuotai galioja ir supaprastintas projektas bei ieškovų duotas sutikimas kabelių spintos perkėlimui.

1.7. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad nebuvo nustatyta tiksli kabelių spintos perkėlimo data, o tik nurodoma, kad kabelių spinta buvo perkelta 2014-2015 m., taigi kabelių spinta galėjo būti perkelta ir iki 2014 m. gruodžio 20 d., dėl ko padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad projektas buvo įvykdytas jau pasibaigus sąlygų galiojimui.

1.8. Teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad pasibaigus trečiajam asmeniui V. Č. išduotų sąlygų galiojimo terminui ir jam kreipiantis dėl termino pratęsimo, būtų tik patikrinta, ar nėra pasikeitusios techninės galimybės, ir išduotos naujos sąlygos, tačiau projekto sprendiniai ir jo suderinimai dėl to nenustoja galioti. Tai reiškia, kad nekeičiant pačių projektinių sprendinių, nėra pareigos asmeniui, kuriam išduotos analogiškos techninės sąlygos, iš naujo užsakyti naują projektą bei pakartotinai gauti reikiamų asmenų sutikimus/pritarimus.

1.9. Teismas nevertino atsakovės argumentų dėl jos teisės ir galimybės įteisinti savavališkai perkeltą kabelių spintą. Kabelių spintos įteisinimas galimas, nes ji atitinka teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus (2019 m. kovo 7 d. techninio įvertinimo aktas). Ieškovai neįrodinėjo, jog įrengta kabelių spinta galimai neatitinka techninių reikalavimų, ir tokiu būdu gali būti pažeidžiamos jų teisės, pvz. negaunat elektros energijos į jiems priklausančius objektus arba kad yra tiekiama netinkamos kokybės elektros energija.

1.10. Teismas turėjo vertinti atsakovės nurodytas aplinkybes, kad kilnojamųjų daiktų įrengimui taikomi supaprastinti reikalavimai, todėl ir kabelių spintos įteisinimas būtų atliekamas nesudėtingu būdu (pakoreguojant atsakovės dokumentaciją ir ieškovų pageidavimu sudarant servituto sutartį), juo labiau, kad savavališkai perkelta kabelių spinta, ieškovams suderinus projektą, niekaip negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

1.11. Vadovaujantis kabelių spintos perkėlimo metu 2014-2015 m. galiojančios Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijos 75 straipsnio 6 dalimi, kabelių spintos perkėlimui nebūtinai turėjo būti sudaroma servituto sutartis, užteko ir rašytinio savininkų sutikimo. Be to, atsakovui įteisinus neteisėtai perkeltą kabelių spintą, pagal šiuo metu galiojančio minėto įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, ieškovai galėtų kreiptis į atsakovę dėl servituto sutarties sudarymo ir vienkartinės kompensacijos nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti išmokėjimo.

1.12. Atsakovės neteisėtų veiksmų nėra, kadangi kabelių spinta savavališkai buvo perkelta nenustatytų asmenų, todėl kabelių spinta galėtų būti perkelta į pirminę jos įrengimo vietą atsakingų už šią neteisėtą veiką asmenų, bet ne atsakovės, lėšomis. Kabelių spintos perkėlimu buvo suinteresuoti tik ieškovai ir tretieji asmenys, todėl atsakovės nuomone, ją perkėlė kažkuris iš šių asmenų.

1.13. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ta aplinkybė, jog nenustatyti asmenys atliko kabelių spintos perkėlimą į ieškovams priklausantį žemės sklypą, neturi jokios reikšmės, kadangi kabelių spinta yra atsakovės nuosavybė. Ši aplinkybė yra reikšminga nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos šiais neteisėtais veiksmais, kadangi būtent atsakovė, o ne ieškovai, galėtų reikšti reikalavimą nustatytiems kaltiems asmenims atlyginti žalą, jei būtų vykdomas kabelių spintos perkėlimas į pradinę jos įrengimo vietą.

1.14. Teismas neanalizavo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškinio tenkinimo atveju sprendimu turėtų būti išspręstas klausimas, į kokią vietą turi būti iškeliama kabelių spinta, kadangi kabelių spinta negalėtų būti iškeliama iš žemės sklypo į nenurodytą vietą.

1.15. Teismas nevertino ieškovės prašymo nustatyti pakankamą terminą (ne trumpesnį nei 6 mėn.) sprendimui įvykdyti. 30 darbo dienų terminas yra neprotingas, kadangi kabelių spintos perkėlimui būtinas rangovas, o tam reikia organizuoti viešuosius pirkimus, būtina atlikti paruošiamuosius darbus (dokumentacijos sutvarkymas ir darbų atlikimo suderinimas su trečiuoju asmeniu Ž. Č.), būtina atsižvelgti ir į oro sąlygas, kadangi sprendimas priimtas prieš žiemos sezoną.

1.16. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles – išsamiai neištyrė atsakovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, o priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi vien tik ieškovų nurodytomis kritiškai vertinamomis aplinkybėmis, nepagrįstomis jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovų duoto sutikimo galios, galimybės atsakovei įteisinti perkeltą kabelių spintą, nepaaiškino, kokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovų teisės, nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl būtinybės nurodyti kabelių spintos iškėlimo vietą ir pratęsti ieškovų prašomą 30 darbo dienų terminą mažiausiai 6 mėnesiams.

Atsiliepimas

2. Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovė nepagrįstai 2017 m. liepos 9 d. Elektros tinklų planą prilygina ieškovų sutikimui perkelti kabelių spintą. Ieškovai buvo suklaidinti trečiojo asmens Ž. Č. ir dėl to pasirašė plane. Ieškovai buvo tikinami, kad trečiasis asmuo V. Č. ketina perkelti kabelių spintą savo žemės sklypo ribose, tačiau kadangi ieškovų elektros energijos suvartojimą apskaičiuojantys skaitikliai yra kabelių spintoje, neva reikalingas ieškovų parašas. Apie suklaidinimą ieškovai suprato tik tuomet, kai Ž. Č. paprašė vykti pas notarą ir pasirašyti servituto sutartį. Tuomet jie atsisakė ją pasirašyti, supratę, kad kabelių spintą ketinama perkelti į ieškovų žemės sklypą.

2.2. 2014-2015 m. galiojusios Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalies reikalavimai buvo taikomi ne tretiesiems asmenims, o atsakovei, todėl šiuo atveju ieškovų parašai ant plano negali būti laikomi tinkamu sutikimu išduotu operatorei (atsakovei) naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu, nes jis nebuvo adresuotas atsakovei.

2.3. Sutikimas, nurodytas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo būti išreikštas notarine forma.

2.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad servitutą žemės sklype nustatyti nebuvo būtinybės, nes tai prieštarauja 2011 m. gruodžio 21 d. trečiajam asmeniui V. Č. išduotoms Sąlygoms elektros tinklų ir įrenginių perkėlimui (rekonstravimui), kuriose nurodoma, kad užsakovas, norėdamas iškelti kabelių spintą, turi ne tik parengti ir pateikti atsakovei projektą, sąmatą, leidimą statybai, sudaryti elektros įrenginių iškėlimo sutartį, tačiau taip pat turi būti nustatyti ir servitutai. Ieškovai atsisakė nustatyti servitutą, dėl to trečiasis asmuo V. Č. iki sąlygų galiojimo pabaigos ir nepateikė visos būtinos dokumentacijos atsakovei.

2.5. Kad kabelių spinta perkelta į ieškovų žemės sklypą, ieškovams paaiškėjo tik tuomet, kai jie nusprendė savo žemės sklypą aptverti tvora. Nors ieškovas A. Z. ir matė, kad asmenys, vilkintys atsakovės skiriamaisiais ženklais pažymėtus darbinius drabužius, atlikinėjo kabelių spintos perkėlimo darbus, tačiau kadangi ieškovai buvo atsisakę nustatyti servitutą kabelių spintos perkėlimui, pagrįstai manė, kad atsakovės darbuotojai kabelių spintos perkėlimo darbus vykdė V. Č. žemės sklypo ribose. Kabelių spinta į ieškovų žemės sklypą yra perkelta nedideliu atstumu nuo žemės sklypo ribos, o ieškovų ir trečiojo asmens V. Č. žemės sklypų riba nebuvo aiškiai paženklinta, todėl ieškovai vizualiai negalėjo nustatyti ar perkėlimo darbai yra vykdomi ieškovo ar trečiojo asmens žemės sklype.

2.6. Ieškovų teisių pažeidimai yra realūs, sukeliantys nepatogumus, kadangi kabelių spinta ieškovams trukdo tinkamai naudotis automobiliu savo žemės sklype (apsunkinamas išvažiavimas iš ieškovams priklausančio garažo). Be to, kabelių spinta yra įrengta ant servitutinio kelio, kuriuo turėtų važinėti transporto priemonės. Taip pat dėl neteisėtai įrengtos kabelių spintos ieškovai iki šiol negali tinkamai įrengti tvoros šiaurės rytinėje žemės sklypo dalyje.

Šalies argumentai

2.7. Ieškovai nesutinka, kad V. Č. užsakymu parengtas projektas buvo įgyvendintas, tačiau ne teisės aktų nustatyta tvarka. Į bylą buvo pateiktas tik planas, o ne projektas. Planas yra tik viena iš projekto sudedamųjų dalių. Tai, kad projektų planai susideda ne tik iš vienintelio brėžinio, patvirtina ir byloje esantis UAB „Vilprojektas“ 2008 m. parengtas techninis projektas Nr. 63/2008-TP 8235-TP-LE-1 (projektą sudaro ne tik elektros tinklų planas, bet ir aiškinamasis raštas, titulinis puslapi, kt.). Atsakovės internetiniame puslapyje taip pat nurodoma, kokios dalys sudaro techninį projektą (titulinis puslapis, projekto sudėties žiniaraštis, projekto patarimų lentelė, projekto dalies tekstinių dokumentų žiniaraštis, projekto dalies brėžinių žiniaraštis, projekto bendrieji rodikliai, aiškinamasis raštas, įtakos skirstomajam elektros tinklui vertinimas ir t. t.). Taigi projektas nebuvo parengtas ne tik 2014 m., tačiau ir šiai dienai jis nėra parengtas, todėl negali būti įgyvendintas.

2.8. Atsakovei 2017 m. buvo pateiktas tik planas, bet ne projektas, nes projektas turėjo būti suderintas su atsakove, tačiau tokio suderinimo byloje pateikta nebuvo, o tai leidžia teigti, kad toks suderinimas neegzistuoja. Išduotos sąlygos galiojo tik iki 2014 m. gruodžio 20 d., todėl trečiajam asmeniui V. Č. iki minėto termino neparengus projekto bei atsakovei jo nepatvirtinus, kabelių spintos perkėlimo projektas turėjo būti rengiamas pagal naujai išduotas sąlygas.

2.9. Nors atsakovė nurodo, kad remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išaiškinimu rašytiniai pritarimai statinio projektui galioja neterminuotai, tačiau ieškovai neturėjo pritarti kabelių spintos perkėlimo projektui (projektui turėjo pritarti atsakovė), jie turėjo suteikti servitutą žemė sklype, todėl jei kabelių spintos perkėlimo projektas būtų parengtas ir atsakovė jam būtų pritarusi, tai projekto sprendiniai galiotų, tačiau tai niekaip negali būti siejama su ieškovų teise suteikti savo žemės sklypo dalį kabelių spintos įrengimui.

2.10. Planas yra su trūkumais, kadangi jis buvo išduotas V. Č., o plane nurodyta, kad užsakovas yra Ž. Č., nors jis žemės sklypo savininku tapo tik (duomenys neskelbtini).

2.11. Atsakovės argumentai dėl savavališkos statybos įteisinimo nepagrįsti, nes tam kad pagal galiojančius teisės aktus kabelių spintos perkėlimas būtų įteisintas, turi būti parengtas ne tik pačios atsakovės nustatytus reikalavimus atitinkantis kabelių spintos perkėlimo projektas, bet ir remiantis dabar galiojančio Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi išspręstas žemės sklypo naudojimo klausimas. Ieškovai nesutinka su servituto nustatymu bei tai, kad kabelių spinta būtų dabartinėje vietoje, nes tai sukelia ieškovams nepatogumų, todėl nėra aišku, kokiu būdu atsakovė įteisintų savavališką statybą, ieškovams atsisakant nustatyti servitutą.

2.12. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo ieškovų suformuluotų reikalavimų. Atsakovė turėtų pati pasirinkti kabelių spintos pašalinimo iš ieškovams priklausančio žemės sklypo būdą, nes priešingu atveju kaip tik galimas atsakovės teisių pažeidimas, pvz. sprendimo vykdymo metu paaiškėtų, kad kabelių spintą geriau perkelti į trečiojo asmens Ž. Č. sklypą, tačiau ne į buvusią vietą, o naują vietą ar galbūt į visai kitą žemės sklypą.

2.13. Atsakovės argumentai, kad trečiasis asmuo Ž. Č. trukdytų grąžinti kabelių spintą į pradinę vietą ir taip bus neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, yra nepagrįsti, nes tokiu atveju atsakovė turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas dėl savo pažeistų teisių gynimo.

2.14. 30 darbo dienų terminas sprendimui įvykdyti yra protingas, nes atsakovei jau nuo 2017 m. yra žinoma, kad ieškovų sklype yra įrengta kabelių spinta, tačiau nuo tada nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad nutrauktų ieškovų teisių pažeidimą. Be to, atsakovė vykdymo proceso metu turi teisę kreiptis į teismą dėl termino sprendimui įvykdyti pratęsimo.

2.15. Galimai kabelių spintos perkėlimą atliko pačios atsakovės darbuotojai, nes jų atlikimui reikia ne tik atjungti kabelių spintą nuo įtampos, bet ir galima pažeisti kabelių spintoje esančių apskaitos prietaisų plombas. Trečiasis asmuo Ž. Č. patvirtino, kad jis yra dirbęs atsakovės darbovietėje, todėl toks faktas leidžia įtarti, kad dėl trečiojo asmens turimų ryšių atsakovės bendrovėje galimai su atsakovės darbuotojų žinia buvo neteisėtai perkelta kabelių spinta.

2.16. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas sprendime iš esmės pasisakė tiek dėl ieškovų parašų ant plano, tiek dėl kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad neteisėtai įrengta kabelių spinta pažeidžia ieškovų interesus. Vien tai, kad teismo nuomonė nesutampa su atsakovės, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovų atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl atsakovei priklausančios kabelių spintos pašalinimo iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčui reikšmingų nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.

7. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

8. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

9. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

10. Byloje nustatyta, kad ieškovams A. Z. ir E. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) priklauso 0,1600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, el. b. l. 11-12).

11. Ieškovui A. Z. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 0,1700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui V. Č. ir O. Č., o šie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui Ž. Č. (t. I, el. b. l. 36-40).

12. Pagal žemės sklypų savininkų – ieškovų A. Z. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir E. Z. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei K. Č. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 m. gegužės 7 d. paraiškas, atsakovė 2008 m. gegužės 16 d. išdavė technines sąlygas, pagal kurias UAB „Vilprojektas“ 2008 m. lapkričio 6 d. parengė ir suderino techninį projektą Nr. 63/2008-TP 8235-TP-LE-1 „Ūkininkų sodybų prijungimas prie elektros tinklų“ (t. I, el. b. l. 26-31; 60). Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servituto zonoje projektuojamas tranzitinis apskaitos skydas su elektros apskaitomis (t. I, el. b. l. 61).

13. Tarp atsakovės ir ieškovo A. Z. 2008 m. rugsėjo 23 d. sudaryta servituto sutartis, kuria nustatytas servitutas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), daliai, skirtai elektros tinklams tiesti, jų apsaugos zonų ribose (t. I, el. b. l. 64-66).

14. Atsakovės rangovė UAB „Elektros tinko paslaugos“ 2009 m. balandžio 27 d. pagal techninį projektą Nr. 63/2008-TP 8235-TP-LE-1 įrengė kabelių spintą (duomenys neskelbtini), kurios koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini).

15. Atsakovė pagal trečiojo asmens V. Č. 2011 m. gruodžio 15 d. paraišką 2011 m. gruodžio 21 d. išdavė trečiajam asmeniui V. Č. atsakovės parengtas Sąlygas elektros tinklų ir įrenginių perkėlimui (rekonstravimui) Nr. TS-41170-11-6372, kuriose buvo nustatyta pareiga vartotojui parengti iškėlimo projektą ir nurodyta, kad šios sąlygos galioja iki 2014 m. gruodžio 20 d. (t. I, el. b. l. 53, 58).

16. Trečiojo asmens V. Č. užsakymu buvo parengtas projektas „Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstrukcijos) (duomenys neskelbtini), kad Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurio Elektros tinklų plane buvo nurodyta esama kabelių spintos vieta (koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini)) ir pageidaujamos perkelti kabelių spintos naujos įrengimo vietos koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini). Šis planas 2014 m. liepos 9 d. suderintas ir patvirtintas ieškovų parašais.

17. Byloje ginčo nekilo, kad naujos kabelių spintos (duomenys neskelbtini) įrengimo vietos koordinatės pagal Elektros tinklų planą atitinka dabartinę faktinę kabelių spintos įrengimo vietą (koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini)), t. y. šiuo metu kabelių spinta įrengta ten, kur ją buvo numatyta perkelti pagal V. Č. užsakymu parengtą projektą.

Dėl negatorinio ieškinio sąlygų

18. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 darbo dienų pašalinti iš ieškovams priklausančio žemės sklypo atsakovei priklausančią kabelių spintą (duomenys neskelbtini) bei visus kabelių spintos neteisėto įrengimo padarinius.

19. Toks ieškovų reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovai turėjo įrodyti, kad jie yra žemės sklypo, kurioje yra kabelių spinta (duomenys neskelbtini), savininkai, taip pat tai, kad minėtos kabelių spintos buvimas jiems priklausančiame žemės sklype pažeidžia jų teises.

20. Tai, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jau konstatuota nutarties 48 punkte, ginčo dėl to byloje nekilo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar kabelių spintos buvimas ieškovų žemės sklype pažeidžia jų teises. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribojo pažeidimo fakto konstatavimu, konkrečiau nenurodydamas, kuo ieškovų teisių pažeidimas pasireiškė.

21. Ieškovai savo teisių pažeidimą grindžia tuo, jog kabelių spinta į jų žemės sklypą buvo perkelta neteisėtai, t. y. nesant jų sutikimo, taip pat nenustačius servituto; kabelių spinta ieškovams trukdo tinkamai naudotis automobiliu savo žemės sklype (apsunkinamas išvažiavimas iš ieškovams priklausančio garažo); kabelių spinta yra įrengta ant servitutinio kelio, kuriuo turėtų važinėti transporto priemonės; dėl kabelių spintos ieškovai iki šiol negali tinkamai įrengti tvoros šiaurės rytinėje žemės sklypo dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų – savo teisių pažeidimo, dėl žemiau nurodytų motyvų.

22. Byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad kabelių spinta (duomenys neskelbtini) iš šiuo metu trečiajam asmeniui Ž. Č. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovams priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perkelta 2014-2015 m.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pagal šiam ginčui aktualios kabelių spintos perkėlimo metu (2014-2015 m.) galiojusios Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijos 75 straipsnio 6 dalį perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turėjo teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Šiuo metu galiojančios minėto įstatymo redakcijos 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.

24. Nors ieškovai nurodo, kad jie kabelių spintos perkėlimui nebuvo davę sutikimo, taip pat nebuvo nustatytas servitutas, kad realiai nebuvo įgyvendintas ir pats trečiojo asmens V. Č. užsakymu parengtas kabelių spintos (duomenys neskelbtini) projektas (apskritai teigia, kad tokio projekto net nebuvo, o buvo tik planas), tačiau su šiais ieškovų teiginiais, vertinant juos ieškovų galimo teisių pažeidimo kontekste, nesutiktina.

25. Pažymėtina, kad ieškovai 2014 m. liepos 9 d. pasirašė V. Č. užsakymu parengtame Elektros tinklų plane, tokiu būdu pritardami, kad kabelių spinta (duomenys neskelbtini)9 būtų perkelta iš jos buvusios vietos – trečiojo asmens Ž. Č. žemės sklypo (kabelių spintos koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini)) į ieškovų žemės sklypą (kabelių spintos koordinatės x=(duomenys neskelbtini), y=(duomenys neskelbtini)). Sutiktina su ieškovų teiginiais, kad šis planas (projektas) pagal teisės aktų keliamus reikalavimus nebuvo įgyvendintas, t. y. nebuvo pateiktas atsakovei, atsakovė nesamdė rangovo, kad būtų perkelta minėta kabelių spinta, byloje ginčo dėl to ir nekilo. Visa tai yra projekto įgyvendinimo trūkumai, tačiau savaime nesudaro pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį. Negatorinio ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro savininko teisių pažeidimas, kuris gali sutapti, bet gali ir nesutapti su elektros įrenginių įrengimo, rekonstravimo, kt. veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Vien tai, kad padarytas teisės aktų pažeidimas, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai pažeidžia savininko teises. Savininko teisių pažeidimas yra savarankiškai ir autonomiškai kvalifikuojamas. Byloje nustatyta, kad kabelių spinta (duomenys neskelbtini) nenustatytų asmenų visgi faktiškai buvo perkelta identiškai tomis koordinatėmis, kuriomis pagal Elektros tinklų planą (projektą) perkelti siekė trečiasis asmuo V. Č. ir kurios perkėlimo vieta buvo suderinta su ieškovais 2014 m. liepos 9 d. Taigi ieškovai 2014 metais neprieštaravo, jog kabelių spinta būtų perkelta į jų žemės sklypą, t. y. jie kabelių spintos perkėlimo nelaikė savo teisių pažeidimu. Be to, nors kabelių spintos perkėlimas įvykdytas ne pagal teisės aktų reikalavimus ir ne atsakovės įgaliotų, o nenustatytų asmenų, tačiau kaip matyti iš 2019 m. kovo 7 d. techninio įvertinimo akto, atlikus kabelių spintos (duomenys neskelbtini) apžiūrą, buvo konstatuota, kad kabelių spinta iš esmės yra techniškai tvarkinga, trūkumų nenustatyta (t. I, el. b. l. 163).

26. Kiekvienam asmeniui aktualu, jog nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus.

27. Šiuo atveju ieškovų galimas teisių pažeidimas, pasireiškiantis, pasak ieškovų, kabelių spintos perkėlimu be jų sutikimo, negali būti vertinamas jį formaliai siejant tik su tuo, jog trečiajam asmeniui V. Č. išduotos techninės sąlygos galiojo iki 2014 m. gruodžio 20 d. Nagrinėjamos bylos kontekste esminę reikšmę turi ne sąlygų galiojimo terminas, bet ieškovų sutikimas, kuris buvo išduotas nepriklausomai nuo trečiajam asmeniui V. Č. (pagal notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą jį tuo metu atstovavo trečiasis asmuo Ž. Č. (t. I, el. b. l. 56-57)) išduotų techninių sąlygų galiojimo. Sąlygų galiojimo terminas atsakovės buvo numatytas trečiajam asmeniui V. Č., tuo tarpu pačių ieškovų išreikštas sutikimas dėl kabelių spintos (duomenys neskelbtini) perkėlimo į jų žemės sklypą nebuvo siejamas su jokiomis sąlygomis, jų ieškovai ir patys nenurodė, pasirašydami 2014 m. liepos 9 d. plane ar kitame atskirame dokumente. Byloje tokių įrodymų nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip jau buvo minėta 61 punkte, kabelių spintos perkėlimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalis numatė pareigą atsakovei, kaip perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorei, gauti sutikimą, tačiau įpareigojimo, kad sutikimas būtų formaliai pateiktas būtent atsakovei, numatyta nebuvo, todėl atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ieškovų teiginiai, kad jų sutikimas nebuvo tiesiogiai adresuotas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai formalizuoja tokio sutikimo gavimo būdą, formą, neatsižvelgdami į patį sutikimo turinį ir faktą, kad realiai toks sutikimas, kad ir per trečiąjį asmenį V. Č. – pasirašant jo užsakymu parengtame Elektros tinklų plane – iš esmės buvo gautas. Paminėtina ir tai, kad pagal veiksmų atlikimo metu galiojusią minėto įstatymo 75 straipsnio 6 dalį, žemės sklypo savininko sutikimo davimas, kaip vienas iš alternatyvių valios išreiškimo būdų (be sutarties sudarymo ir servituto nustatymo), buvo pakankamas pagrindas atlikti kabelių spintos įrengimo/perkėlimo darbus kitam asmeniui (šiuo atveju ieškovams) priklausančiame žemės sklype.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors kabelių spinta (duomenys neskelbtini) į dabartinę vietą buvo perkelta 2014-2015 metais, tačiau ieškovai tik 2017 metais pradėjo teikti pretenzijas atsakovei (2017 m. gegužės 2 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. balandžio 9 d. raštai) dėl jų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos kabelių spintos (t. I, el. b. l. 4-5, 9). Ieškovai nuo pat pradžių buvo suinteresuoti elektros energijos tiekimu jų nuosavybei. Kabelių spinta (duomenys neskelbtini) 2009 metais buvo įrengta būtent ieškovų ir K. Č. užsakymu, trečiajam asmeniui V. Č. su O. Č. (vėliau – trečiajam asmeniui Ž. Č.) dar nebūnant žemės sklypo, kuriame iš pradžių buvo įrengta kabelių spinta, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais (-u).

29. Ieškovų teiginiai, jog jie matė kaip asmenys, vilkintys atsakovės skiriamaisiais ženklais pažymėtus darbinius drabužius, atlikinėjo kabelių spintos perkėlimo darbus, tačiau manė, kad kabelių spintos perkėlimo darbai vykdomi trečiojo asmens V. Č. žemės sklypo ribose, vertintini kritiškai.

30. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (toliau – Taisyklės) numato eilę reikalavimų, būtinų elektros įrenginių įrengimui, remontui, rekonstrukcijai, apsaugai. Nagrinėjamu atveju kabelių spinta, kaip elektros įrenginys Taisyklių prasme, dėl savo paskirties – elektros energijos tiekimo, paskirstymo vartotojams, kt., laikytina didesnio pavojaus šaltinio įrenginiu, ir jos įrengimui, taigi ir perkėlimui ar kitiems darbams atlikti būtini specifiniai darbai (pvz. įtampos pajungimas/atjungimas), kuriuos gali atlikti tik tam reikalingas žinias turintys asmenys.

31. Kiekvieno asmens elgesys turi būti vertinamas protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartų aspektu. Byloje nėra ginčo, kad kabelių spintoje (duomenys neskelbtini) yra suprojektuota keturių vartotojų komerciniai elektros energijos apskaitos prietaisai, tarp jų ir ieškovų bei trečiojo asmens Ž. Č. Taigi kabelių spintos teikiama nauda naudojosi ir tebesinaudoja tiek trečiasis asmuo Ž. Č., tiek ir ieškovai. Esant šioms aplinkybėms, abejotina, ar ieškovai, būdami suinteresuoti kabelių spintos teikiama nauda, būtų pasyviai stebėję kabelių spintos perkėlimo procesą, nesidomėję ir nežinoję, kur ir kokie konkrečiai veiksmai atliekami, juolab, kad norint perkelti kabelių spintą, būtina atjungti ją nuo įtampos, atlikti kitus veiksmus. Be to, kaip nurodė atsakovė, perkėlus kabelių spintą, turėjo būti pertvarkomi ir visų vartotojų, taigi ir ieškovų, abonentiniai (vartotojo vidaus sistemos) kabeliai, nutiesti iki kabelių spintos, todėl tame procese turėjo dalyvauti ir patys ieškovai.

32. Jau minėta, kad kabelių spinta į ieškovų žemės sklypą perkelta dar 2014-2015 metais, todėl abejotina, kad ieškovai to nesuprato net iki 2017 metų, t. y. sunkiai tikėtina, kad per beveik 2-3 metų laikotarpį ieškovai nebūtų pastebėję, jog kabelių spinta atsirado jų žemės sklype, juolab, kad patys ieškovai nurodė, jog esama kabelių spinta trukdo jiems automobiliu išvažiuoti iš garažo. Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl nuo 2014-2015 metų iki 2017 metų tokių nepatogumų jie nepatyrė, kodėl neteikė pretenzijų dėl kabelių spintos buvimo jų žemės sklype. Pažymėtina, kad 2018 metais ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pats ieškovas A. Z. nurodė, jog kabelių spinta iš pradinės jos vietos iki dabartinės yra perkelta maždaug 5-6 metrų atstumu (t. I, el. b. l. 104). Atsižvelgiant į bendrus atstumus, kuriais išsidėstę pastatai, kabelių spinta, kiti objektai sklypo teritorijoje, šios aplinkybės tik sustiprina įsitikinimą, kad ieškovai 2014-2015 metais negalėjo nesuprasti, kad kabelių spinta įrengta ant jų žemės sklypo (t. I, el. b. l. 69).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovų sutikimas kabelių spintos perkėlimui buvo išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais, kadangi ieškovai dar 2014-2015 metais pastebėję ar neabejotinai turėję ir galėję pastebėti kabelių spintos pasikeitusią buvimo vietą, jokių pretenzijų nereiškė nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui, toliau naudojosi jos teikiama nauda jiems, taip sutikdami su esama kabelių spintos vieta. Tik po 2017 m. gegužės mėn. ieškovai pradėjo dėstyti aplinkybes, kurios, pasak ieškovų, pagrindžia jų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių pažeidimą, nors visos ieškovų įvardintos jų pažeidimus neva reiškiančios aplinkybės jau egzistavo iškart po kabelių spintos perkėlimo.

34. Ieškovų teiginiai, kad dabartinė kabelių spintos įrengimo vieta pažeidžia jų teises, nes apsunkinamas išvažiavimas iš ieškovams priklausančio garažo, kabelių spinta yra įrengta ant servitutinio kelio, kuriuo turėtų važinėti transporto priemonės, dėl kabelių spintos ieškovai iki šiol negali tinkamai įrengti tvoros šiaurės rytinėje žemės sklypo dalyje, vertintini kaip neįrodyti ir deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad negatorinio ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, todėl tokie ieškovų bendro pobūdžio teiginiai, kad kabelių spinta įrengta ant servitutinio kelio, kuriuo turėtų važinėti transporto priemonės, nesudaro pagrindo teigti esant realius ieškovų teisių pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kabelių spinta yra įrengta ant servitutinio kelio, esančio ieškovų žemės sklypo ribose, kas atitinkamai ir taip reiškia nekilnojamojo daikto (žemė sklypo) naudojimo suvaržymą (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Ieškovų teiginiai dėl apsunkinimo išvažiuoti iš garažo ar negalėjimo sklypo aptverti tvora ne tik nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau kritiškai vertintinti ir dėl jau aukščiau nurodytų aplinkybių, kad kabelių spinta nuo jos perkėlimo 2014-2015 metais iki 2017 metų ieškovams įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkų, teisių netrukdė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kabelių spintos faktinė buvimo vieta šiuo metu, nuo kabelių spintos perkėlimo momento nepasikeitus iš esmės jokioms aplinkybėms, nepažeidžia ieškovų teisių (CPK 185 straipsnis).

35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, taigi šiuo atveju nėra būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Nenustačius ieškovų teisių pažeidimo, nėra pagrindo vertinti atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų, kuriais atsakovė siekia įrodyti savo veiksmų teisėtumą, plačiau neanalizuoja.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, nenustatė, kas laikytina ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių pažeidimu pagal CK 4.98 straipsnį ir tokiu būdu neatskleidė kasacinio teismo praktikoje nurodytos vienos iš negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos turinio – ieškovų teisių pažeidimo. Dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 straipsnis).

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, (ne)pažeidimo

37. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles – išsamiai neištyrė atsakovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, o priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi vien tik ieškovų nurodytomis kritiškai vertinamomis aplinkybėmis, nepagrįstomis jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovų duoto sutikimo galios, galimybės atsakovei įteisinti perkeltą kabelių spintą, nepaaiškino, kokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovų teisės, nepasisakė dėl atsakovės argumentų dėl būtinybės nurodyti kabelių spintos iškėlimo vietą ir pratęsti ieškovų prašomą 30 darbo dienų terminą mažiausiai 6 mėnesiams.

38. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

39. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 34 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas).

40. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sutinka su atsakovės argumentais ir sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir byloje nustatytas aplinkybes bei jų reikšmę nagrinėjamu klausimu, netinkamai aiškino CK 4.98 straipsnio nuostatą, dėl ko neatskleidęs CK 4.98 straipsnio taikymui visų būtinų sąlygų turinio, padarė klaidingas išvadas dėl esamo ieškovų teisių pažeidimo egzistavimo, o tai sudaro pagrindą konstatuoti esant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui aktualias materialinės teisės normas, pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Duomenų apie atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. II, el. b. l. 41). Atmetus ieškovų ieškinį, šios išlaidos atsakovei lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų, t. y. po 37,50 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

46. Tretieji asmenys apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko