Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-171-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-24
Bylos Nr.: e2A-171-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28362-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ignika servisas“
Atsakovas: V. A., S. A., R. A., A. A.-P., A. B., R. B., G. B., M. B.-M., V. B., D. B., V. Č., R. Č., I. Č., M. Č., I. D., T. D., B. E., T. E., V. G., E. G., A. G.-R., L. G., D. G., B. J., T. J., R. J., R. J.-M., A. J., K. J., L. J., R. K., A. K., M. K., V. K., J. K., T. K.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-171-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28362-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Ignika servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika servisas“ ieškinį atsakovams V. A., S. A., R. A. (R. A.), A. A.-P., A. B., R. B., A. B., G. B. (G. B.), M. B.-M., A. B., V. B. (V. B.), D. B., A. B., A. B., G. B., V. B., V. B., V. Č., R. Č., I. Č., M. Č., I. D., T. D. (T. D.), B. E., T. E., V. G., E. G., A. G.-R., L. G., D. G., B. J., T. J., R. J., R. J. (R. J.), R. J.-M., A. J. (A. J.), K. J., A. J., L. J., A. J., R. K., A. K., A. K., R. K., M. K., V. K., J. K. ir T. K., kuriems atstovauja atstovai pagal įstatymą D. K. ir V. K., D. K. (J. K.), A. K., I. L., I. L., R. L., Ž. L., B. L., S. L., S. L., I. L., M. L., P. M., L. M., A. M., R. M., Š. M., M. M., D. M., R. M., R. M., V. M., A. M., G. M., V. M., V. M., Z. M. (Z. M.), J. M., U. M., D. M. (D. M.), I. M., G. N.-S., M. P. (M. P.), T. P., R. V. P., T. P., O. P. (O. P.), L. P., T. P. (T. P.), M. P. (M. P.), I. P. (I. P.), V. R., I. R., M. R., D. R., G. R., I. R., E. R. (E. R.), E. R., J. R., A. R., M. S., L. S., L. S., A. S. (A. S.), G. S., A. S., V. S., R. S., V. Š., G. Š., D. T., A. U., I. U., A. V., N. V., G. V., M. V., I. V., A. V., J. Z., V. Z., V. Z., R. Ž., G. Ž., A. Ž., A. Ž., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Autologas“, „Saulės kopos“ ir „VBA biuras“ dėl įpareigojimo pašalinti iš žemės sklypo šaligatvio bortus, dalį statinio ir tvoros, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ignika“ ir biudžetinės įstaigos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignika servisas“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijos, kuri yra ties (duomenys neskelbtini) ir kuriai nustatytas servitutas, šaligatvio bortus ir dalį tvoros tarp ieškovei priklausančio pastato ir taško Nr. 16 pagal UAB „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 17 d. parengtą planą; 2) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti dalį įvažiavimo į automobilių saugyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 17 d. parengtame plane pažymėtą raidėmis ir skaičiais a-19-b-c-a, 14 kv. m ploto; ir sutvarkyti teritoriją.

2. Ieškovė (ir/arba pradinė ieškovė UAB „Ignika“, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė UAB „Ignika servisas“) savo reikalavimus grindė šiais argumentais:

2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso patalpos (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra valstybinės žemės sklypo, kuriame yra nurodytas pastatas, nuomininkė. Dalis ieškovei nuomojamo žemės sklypo ribos sutampa su ieškovei priklausančios patalpos siena, kurioje yra ieškovės patalpos – garažo, vartai.

2.2. Ieškovė ilgą laiką naudojosi įvažiavimu į savo patalpas, tačiau atsakovė UAB „Saulės kopos“ 2018 metais užtvėrė įvažiavimą į teritoriją iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl ieškovė neteko galimybės patekti į patalpas iš kiemo pusės ir negali tinkamai eksploatuoti patalpų.

2.3. Ieškovė ir Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. spalio 30 d. sudarė sutartį dėl servituto nustatymo, kuria ieškovei suteikta teisė naudotis 70 kv. m valstybinės žemės sklypo dalimi, kaip tarnaujančiu daiktu. Servituto sutartimi ieškovei suteikta teisė prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); viešpataujantį daiktą aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti.

2.4. Ieškovės teises suvaržė atsakovė UAB „Saulės kopos“, kuri atliko statybos ir sklypo tvarkymo darbus, o kiti atsakovai yra pastatytos požeminės automobilių saugyklos (kurios priklausinys – įvažiavimas į saugyklą) bendraturčiai ir ieškovės teises pažeidžia naudodamiesi savo nuosavybe.

2.5. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ ginčo statybas pradėjo 2018 m. sausio 12 d., t. y. jau žinodama apie ieškovei nustatytą servitutą, o darbus užbaigė, kai dar nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas šalių ginče dėl servituto, t. y. elgėsi nesąžiningai.

2.6. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ nėra gavusi ieškovės sutikimo statyti įvažiavimą į požeminį garažą arčiau negu 6 m iki ieškovės pastato, o įvažiavimas į požeminius garažus pastatytas tik 2,98 m atstumu nuo vartų į ieškovės patalpas ir toks atstumas per mažas tam, kad būtų galima saugiai įvažiuoti ar išvažiuoti iš ieškovės patalpų.

2.7. Atsakovė taip pat įrengė šaligatvio bortus ir tvorą, kurie trukdo patekti prie ieškovės patalpų ir į kiemą.

2.8. Atsakovų įvažiavimą (jo pandusą-nuovažą) galima sutrumpinti ir tam nereikia naujo statybos leidimo, o pakanka tik pakeisti projektą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ nesutiko su ieškovės reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ statybos darbus vykdė pagal teisėtą statybos leidimą; nei rengiant statybų projektus, nei pradedant statybas nebuvo nustatyto servituto, dėl kurio nustatymo ieškovė kreipėsi tik po to, kai atsakovė pradėjo statybas.

3.2. UAB „Ignika“ ir Nacionalinė žemės tarnyba sudarė sutartį dėl servituto nustatymo tai žemės sklypo daliai, kurią sutarties sudarymo metu jau valdė atsakovė, vykdydama statybos darbus.

3.3. Servitutas suteikia teisę ieškovei prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto (patalpų), tačiau neapima ieškovės teisės įvažiuoti ar išvažiuoti iš patalpų, t. y. nustatyto servituto esmė – patekti prie patalpų, o ne įvažiuoti į konkrečias patalpas. Be to, ankstesnį šalių ginčą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė turi galimybę įvažiuoti į patalpas ir išvažiuoti iš jų.

3.4. Ieškovei priklauso keletas patalpų pastate ir servitutas nustatytas visoms ieškovės patalpoms jų neišskiriant, todėl ieškovei turi būti užtikrinamas bent vienas patekimas į patalpas, o ne į visas (ne į kiekvieną atskirai).

3.5. Ieškovė siekia ploto automobilių parkavimui prie patalpų ir ginčo plotą naudoja automobilių parkavimui, kuris toje vietovėje apmokestintas.

3.6. Įvažiavimas į požeminį garažą yra neatskiriama daugiabučio gyvenamojo pastato komplekso ir negyvenamųjų patalpų (automobilių garažų) sudėtinė dalis, tačiau ieškovė neginčija atsakovei išduoto statybos leidimo.

3.7. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nėra techninių galimybių trumpinti atsakovų įvažiavimo, t. y. ieškinio tenkinimo atveju nebūtų galimybės toliau naudotis automobilių parkingu, kuriame eismas vyksta ratu viena kryptimi.

4. Atsakovai A. A.-P., A. B., R. B., M. B.-M., V. B., D. B., G. B., V. B., V. B., M. Č., B. E., T. E., A. G.-R., L. G., D. G., B. J., A. J., K. J., A. J., L. J., A. J., A. K., R. K., M. K., V. K., J. K. ir T. K. (kuriems atstovauja atstovai pagal įstatymą D. K. ir V. K.), I. L., I. L., R. L., B. L., S. L., I. L., A. M., M. M., D. M., R. M., R. M., V. M., J. M., U. M., D. M., I. M., G. N.-S., T. P., L. P., T. P., V. R., M. R., D. R., G. R., J. R., A. R., L. S., L. S., A. S., G. S., A. S., R. S., A. U., A. V., M. V., J. Z., V. Z., V. Z., R. Ž., G. Ž., A. Ž. ir A. Ž., kuriems atstovauja advokatė K. Sabaliauskienė, prašė ieškinį atmesti. Atsakovai iš esmės pritarė atsakovės UAB „Saulės kopos“ atsikirtimams ir nurodė, kad bendraturčių nuosavybės teisė neliečiama, o ieškinio patenkinimo atveju būtų neįmanoma naudotis stovėjimo aikštele-saugykla. Be to, atsakovų nuomone, ieškinys reiškiamas jiems kaip netinkamiems atsakovams, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

5. Atsakovė R. J. prašė ieškinį atmesti. Pasak atsakovės, ieškovė galbūt ir neturi galimybės įvažiuoti į patalpas per aptariamus vartus, tačiau gali įvažiuoti per kitą įvažiavimą. Be to, nugriovus atsakovams priklausantį įvažiavimą, kiltų klausimas dėl likusio įvažiavimo nuolydžio ir bendraturčiams liekančio ploto.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens nuomone, pirmiausia turi būti išspręstas servituto būtinumo klausimas, t. y. ar ieškovė išnaudojo visas galimybes nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant kitų asmenų teises ir interesus.

7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad sutartis dėl servituto nustatymo buvo sudaryta 2017 m. spalio 30 d., t. y. po to, kai savivaldybės administracija buvo išdavusi atsakovei UAB „Saulės kopos“ 2017 m. vasario 28 d. leidimą statyti naujus statinius.

8. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl ginčo esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Saulės kopos“ iš ieškovės 7 171 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei G. Ž. iš ieškovės 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 1 939,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. Pradinės ieškovės (trečiojo asmens) UAB „Ignika“ vienintelio akcininko 2020 m. liepos 24 d. sprendimu nuspręsta: 1) inicijuoti bendrovės reorganizavimą atskyrimo būdu, kai nuo bendrovės, kuri tęs veiklą, bus atskiriama dalis ir šiai daliai priskirto turto, teisių bei pareigų pagrindu bus sukuriama tos pačios teisinės formos nauja bendrovė UAB „Ignika servisas“; 2) nustatyti, kad atskiriamai bendrovei UAB „Ignika servisas“ atiteks visas šiuo metu bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas: patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad visos bendrovės teisės ir pareigos, kylančios iš automobilių techninio aptarnavimo ir remonto veiklos taip pat patalpų nuomos veiklos, pereina naujai sukuriamai UAB „Ignika servisas“.

10.2. 2021 m. gruodžio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso, be kita ko, 357,99 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – autoservisas, esanti (duomenys neskelbtini); daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų.

10.3. Iš 2016 m. lapkričio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, o sklypą patikėjimo teisėmis valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

10.4. Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2016 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-443-(14.49.57) išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Ignika“ šio valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti; nuomos terminas 60 metų; išnuomojamo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kita; komercinės paskirties objektų teritorijos; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Sutarties priede – žemės sklypo plane – matyti, kad dalis išnuomoto sklypo ribos (atkarpa, plane pažymėta taškais 11 ir 4) sutampa su pastato (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės patalpos, išorine riba (siena). Iš pateiktų fotonuotraukų (ieškinio priedai Nr. 9-10) nustatyta, kad šioje sienoje yra pakeliami vartai-įvažiavimas į (iš) ieškovės autoserviso patalpas(-ų).

10.5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 28 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė teisę statytojai UAB „Saulės kopos“ statyti, be kita ko, du naujus daugiabučius gyvenamuosius namus ir kitus statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini).

10.6. UAB „Saulės kopos“ 2017 m. kovo 28 d. pranešimu apie statybos pradžią informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos apie statybos pradžią. Pranešime nurodomi duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą: leidimas statyti naują(-us) statinį(-ius), išdavimo data 2016 m. gruodžio 19 d., Nr. (duomenys neskelbtini); statybos pradžios data 2017 m. kovo 27 d.; žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini).

10.7. Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Ignika“ 2017 m. spalio 30 d. sudarė sutartį dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo neterminuotam laikotarpiui. Šia sutartimi bendrovei – servituto turėtojui, kaip viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkui (bei visiems būsimiems viešpataujančio daikto savininkams) – suteikta teisė naudotis sutarties 3 punkte nurodyta valstybinės žemės sklypo dalimi (kaip tarnaujančiu daiktu). Šios sutarties 3 punkte nurodyta, kad servitutas nustatomas viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 70 kv. m ploto žemės sklypo daliai (kaip tarnaujančiam daiktui), skirtai važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, plane prie šios sutarties pridedamame UAB „Ginteka“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. parengtame siūlomo nustatyti servituto plane pažymėtai indeksu „S“ ir linijomis bei skaičiais 14-16-17-18-19-20-14. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypo dalis (tarnaujantis daiktas), kuriai viešpataujančio daikto naudai nustatomas servitutas, skirta važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (servituto rūšis – Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) (kodas215)). Sutarties 8.1 nustatyta, kad servituto turėtojui suteikiama teisė servituto ribose prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); viešpataujantį daiktą aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti.

10.8. Iš 2022 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 2 951,71 kv. m ploto automobilių saugykla, esanti (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis tam tikromis dalimis priklauso atsakovams – šio nekilnojamojo daikto bendraturčiams. Įvažiavimo ir išvažiavimo į automobilių saugyklą taip pat ieškovei priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) bei pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvimo vieta pavaizduota atsakovės UAB „Saulės kopos“ tripliko priede Nr. 6 bei 2021 m. gegužės 18 d. pateiktame antstolio 2021 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

10.9. Ieškovės pateikti įrodymai (2021 m. spalio 11 d. procesinio dokumento priedas MB „Projekto procesų valdymas“ atliktas Galimybių įvažiuoti ir išvažiuoti iš patalpos 1-59, esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1P3PB, pro pastato šone esančius vartus vertinimas) patvirtina aplinkybę, kad dėl pastatyto įvažiavimo į automobilių saugyklą įvažiavimas/išvažiavimas lengvaisiais automobiliais į/iš ieškovės patalpą (-os) neįmanomas.

10.10. Byloje nekilo ginčas dėl faktinių aplinkybių, kad ginčo statinius, kurie patenka į žemės sklypo plotą, kuriam 2017 m. spalio 30 d. sutartimi nustatytas servitutas, ir kuriuos ieškovė reikalauja pašalinti, pastatė atsakovė UAB „Saulės kopos“, kaip statytoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme (CPK 12, 178 straipsniai). Ginčo statinių buvimą ant žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. spalio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-560-(14.49.81.).

11. Teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl ginčo esmės:

i) dėl servituto turinio ir jo atskleidimo tretiesiems asmenims

12. Teismas iš 2017 m. kovo 6 d. prašymo dėl servituto nustatymo valstybiniame žemės sklype, adresuoto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, nustatė, kad šiuo prašymu UAB „Ignika“ savo interesą dėl servituto nustatymo grindė, be kita ko, ir galimybėmis patekti į garažo patalpas, t. y. įvažiuoti į jas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakydamas į šį raštą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 4 d. rašte nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai turi galimybę savo naudojamame sklype įsirengti papildomą privažiavimą-patekimą prie turimų statinių-patalpų ir kad, skyriaus nuomone, netikslinga apsunkinti sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo servituto nustatymu, tačiau vėlesniame 2017 m. rugsėjo 6 d. rašte atsakovei UAB „Saulės kopos“ skyrius jau nurodė, kad „siekiant tinkamai naudoti UAB „Ignika“ nuosavybės teise valdomas negyvenamąsias patalpas <...> reikėtų nustatyti servitutą, suteikiantį teisę UAB „Ignika“ įvažiuoti į nuosavybės teise valdomas patalpas“.

13. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės, viena vertus, teikė pagrindą konstatuoti, kad iki sudarydamos 2017 m. spalio 30 d. sutartį dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo abi šios sutarties šalys turėjo ketinimų nustatyti būtent tokį servitutą, kuris servituto turėtojui suteiktų teisę, be kita ko, „įvažiuoti“ į UAB „Ignika“ patalpas (o ne vien tik „privažiuoti“ prie jų). Kita vertus, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. spalio 30 d. sutarties baigiamosiomis nuostatomis, sprendė, kad sutarties šalys prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik įregistruotą sutartį ir tik tokio turinio, koks yra atskleistas tretiesiems asmenims – tretieji asmenys neturi galimybių (ir neprivalo) žinoti sutarties šalių tikrųjų ketinimų, egzistavusių iki sudarant sutartį.

14. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. spalio 30 d. sutarties 8.1 punkte aiškiai išskirta servituto turėtojo teisė patekti prie viešpataujančio daikto, šią teisę apibrėžiant būtent kaip teisę „prieiti, privažiuoti ar kitaip pateikti prie“ patalpų (o ne „į“ patalpas) ir neįtvirtina servituto turėtojo teisių būtent „įeiti, įvažiuoti ar kitaip patekti į viešpataujantį daiktą“. Kadangi patekimo „prie“ patalpų klausimai išsamiai reglamentuoti nurodytomis sutarties nuostatomis, tai, teismo vertinimu, kitos to paties 8.1 punkto nuostatos, įtvirtinančios teisę „aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti“ neapima atskirai išskirtų teisių „patekti“ prie viešpataujančio daikto ar juolab patekti „į“ patalpas.

15. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 30 d. sutartyje nurodytam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2020 m. vasario 12 d. Nekilnojamojo turto registre galiojo įrašas apie kitas daiktines teises: „Kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)“; įregistravimo pagrindas: 2017 m. spalio 30 d. servituto sutartis Nr. 1-72515; išregistravimo pagrindas: 2020 m. vasario 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-164-(14.49.109.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatytas turto registro įrašas apie kitas daiktines teises: „Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)“; įregistravimo pagrindas: 2017 m. spalio 30 d. servituto sutartis Nr. 1-72515; įrašas galioja nuo 2020 m. vasario 12 d.

16. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys teikia pagrindą konstatuoti, kad servitutas ir (arba) 2017 m. spalio 30 d. sutartis buvo įregistruota viešame registre, todėl tokia sutartis, viena vertus, gali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis), tačiau kita vertus, motyvai dėl sutarties (nustatyto servituto) turinio įvertinimo ir nurodyti Nekilnojamojo turto įrašai (kuriuose nurodoma tik apie teisę „važiuoti“ transporto priemonėmis, tačiau nenurodoma apie teisę „įvažiuoti“ į patalpas-pastatą) teikė teismui pagrindą konstatuoti, kad tretiesiems asmenims vis dėlto neišviešinta apie tokį servitutą, kuris suteiktų teisę ir „įvažiuoti“ į patalpas. Teismas darė išvadą, kad 2017 m. spalio 30 d. sutarties šalių turėtas ketinimas įtvirtinti servituto turėtojo teisę būtent „įvažiuoti į“ patalpas nebuvo ne tik tinkamai įtvirtintas/atskleistas sutartyje, bet ir nebuvo tokiu mastu išviešintas Nekilnojamojo turto registre, todėl tokia sutarties nuostata, kuri gali būti žinoma vien tik sutarties šalims (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) negali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).

ii. dėl 2017 m. spalio 30 d. sutartyje įtvirtinto servituto sukeliamų teisinių padarinių atsakovės UAB „Saulės kopos“ pastatytiems ginčo statiniams

17. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 28 d. leidimas statyboms atsakovei išduotas ir atsakovė statybos darbus pradėjo anksčiau negu buvo sudaryta ir įregistruota 2017 m. spalio 30 d. sutartis dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis CK 1.8 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į bendrąjį civilinės teisės principą – kas pirmesnis laike, tas stipresnis teisėje (lot. – qui prior est tempore, potior est iure). Kadangi statybą leidžiantis dokumentas ieškovei išduotas ir juolab statinių projektavimas (t. y. statybos darbų derinimas) atliktas iki 2017 m. spalio 30 d. servituto sutarties sudarymo, tai vėliau įgyta servituto turėtojo teisė negali paneigti atsakovės UAB „Saulės kopos“, kaip statytojos, teisės atlikti/užbaigti statybas, kurios vykdomos pagal anksčiau suderintus ir išduotus dokumentus (statybų projektus, leidimą).

iii) dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo ir atsakovų tinkamumo

18. Teismas nustatė, kad iš ieškovės 2021 m. sausio 20 d. pateikto automobilių saugyklos plano matyti, kad į šią saugyklą įrengtas tik vienas įvažiavimas, kuris yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės (šis įvažiavimas yra prie ieškovei priklausančių patalpų), ir vienas išvažiavimas, kuriuo patenkama į (duomenys neskelbtini) gatvę (tripliko priedas Nr. 6). Atsakovė UAB „Saulės kopos“ pateikė architekto A. V. 2022 m. kovo 8 d. raštą, kuriame nurodoma, kad nagrinėjamo panduso sprendinys parengtas vadovaujantis STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 20.1 punktu, kuriame nustatyta, jog uždarų tiesių rampų išilginis nuolydis judėjimo ašies atžvilgiu turi būti ne didesnis kaip 18 proc., kreivinių (sraigtinių) rampų – ne didesnis kaip 13 proc. Anot architekto, uždaras pandusas suprojektuotas su 18 proc. nuolydžiu ir tarpiniais 13 proc. perėjimais panduso pradžioje ir pabaigoje. Architektas pažymėjo, kad trumpinant pandusą, nuolydžiai statės ir viršys STR reikalavimus; per statesnį pandusą važiuojantys automobiliai gadinsis ir bus pažeidžiamas pandusas.

19. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir laikėsi pozicijos, kad atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių galimybę sutrumpinti ginčo įvažiavimo į automobilių saugyklą pandusą, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ji nežino, koks gautųsi nuolydis sutrumpinus pandusą, nes, anot ieškovės, ji tokių skaičiavimų neatliko ir neprivalėjo atlikti. Atsižvelgdamas į tokią ieškovės poziciją, teismas, viena vertus, vertino kaip pakankamus atsakovės UAB „Saulės kopos“ pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad panduso nuolydis jau šiuo metu ribojasi su aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 20.1 punkte įtvirtintais automobilių saugyklų rampoms keliamais nuolydžių reikalavimais. Kita vertus, vien tik tokie atsakovės pateikti įrodymai, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip pakankamai paneigiantys bet kokias technines galimybes nors ir didesnėmis sąnaudomis, bet vis dėlto pakeisti ginčo įvažiavimą į automobilių saugyklą, jo vietą pašalinant iš sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas.

20. Teismas, atsižvelgdamas į civilinėje teisėje vyraujantį asmenų lygybės ir (arba) lygiateisiškumo principą, sprendė, kad vien tik atsakovų, kaip ginčo įvažiavimo bendraturčių, daugetas nagrinėjamu atveju negalėtų paneigti ieškovės teisės į ginčo įvažiavimo pašalinimą iš atitinkamos sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas (t. y. dėl pažeistų teisių gynimo (jeigu toks pažeidimas būtų nustatytas) turėtų būti vienodai sprendžiama tiek tuo atveju, kai servituto turėtojas yra vienas asmuo, o jo teises pažeidžia atsakovų daugetas, tiek ir tuo atveju, kai servituto turėtojų daugeto teises pažeidžia vienas atsakovas). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovų daugetas nagrinėjamu atveju teiktų pagrindą konstatuoti kiekvienam atsakovui (bendraturčiui) tenkančias proporcingai mažesnės išlaidas pertvarkant įvažiavimą, palyginus su tokiais kaštais, kurie tektų tik vienam atsakovui. Remdamasis šiais motyvais, teismas konstatavo, kad vien tik atsakovų nurodomos aplinkybės – atsakovų daugetas ir panduso nuožulnumo ribos – nebūtų pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti, jeigu būtų nustatyta ieškovės teisių pažeidimų.

21. Teismas nurodė, kad kadangi įvažiavimu į savo patalpas ieškovė negali naudotis dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl kliūties, kurią sudaro dalis ginčo įvažiavimo į automobilių saugyklą, tai teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų atsikirtimus, kuriais apeliuojama į tai, kad žemės sklypo plotą, kuriam nustatytas servitutas, ieškovė faktiškai naudoja kitoms reikmėms (automobilių parkavimui ir pan.). Teismas sprendė, kad šiuo aspektu lieka nepaneigti ieškovės argumentai, kad jeigu neegzistuotų objektyvaus pobūdžio kliūties, aptariamas įvažiavimas į ieškovės patalpas būtų faktiškai naudojamas, juolab, kad atsakovų nurodomas automobilių parkavimas servituto teritorijoje iš esmės ir neprieštarauja nustatytam servitutui – „privažiuoti“ prie patalpų.

22. Teismas nurodė, kad nors ieškovė apeliavo ir į būtinumą prie patalpų (pastato) privažiuoti specialiam transportui, tačiau nepateikė įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti. Į bylą pateikti žemės sklypo planai ir faktinę situaciją vaizduojančios fotonuotraukos, teismo vertinimu, nepaneigė galimybės automobiliams privažiuoti prie ieškovei priklausančių patalpų (iš fotonuotraukų matyti, kad aptariamoje teritorijoje stovi automobiliai, t. y. jie vis dėlto turi galimybę „privažiuoti“).

23. Teismas pažymėjo, kad kadangi ginčo įvažiavimo pašalinimas ir (arba) pertvarkymas galėtų būti vykdomas ne tik statytojos UAB „Saulės kopos“, bet ir dabartinių automobilių saugyklos bendraturčių lėšomis (CK 4.76 straipsnis), t. y. nepriklausomai nuo to, kas pastatė ginčo statinius, tai teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų (automobilių saugyklos bendraturčių) atsikirtimus, jie netinkami atsakovai. Nurodė, kad šioje byloje sprendžiama ir dėl bendraturčių įpareigojimo pašalinti statinius, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, pakoregavusi ieškinio reikalavimus, nurodė netinkamus atsakovus.

iv) dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

24. Apibendrindamas teismas sprendė, kad ieškovės teisių pažeidimo (kiek tai susiję su įvažiavimu į patalpas pastate (duomenys neskelbtini)) nėra pagrindo konstatuoti ne tik dėl to, kad 2017 m. spalio 30 d. sutartyje nustatytas servitutas neapima servituto turėtojo teisių „įvažiuoti į“ patalpas (pastatą), ne tik dėl to, kad tokia servituto turėtojo teisė (būtent „įvažiuoti į“ patalpas-pastatą) nebuvo išviešinta registre, bet ir dėl to, kad tokia teisė (net jeigu ji ir būtų tinkamai įforminta 2017 m. spalio 30 d. sutartyje taip pat būtų tinkamai atskleista viešame registre) atsirado vėliau negu atsakovei UAB „Saulės kopos“, kaip statytojai, buvo išduoti ginčo statybas leidžiantys dokumentai. Taigi teismas konstatavo tris savarankiškus pagrindus, kuriais remdamasis atmetė ieškinio reikalavimus.

25. Atmetęs ieškinį, teismas atsakovei UAB „Saulės kopos“ iš ieškovės priteisė 7 171 Eur (6 868,50 Eur + 302,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei G. Ž.– 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovės teismas priteisė 1 939,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

26. Ieškovė UAB „Ignika servisas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo, kiek tai susiję su įvažiavimu/išvažiavimu į/iš ieškovės patalpas (-ų), esančias pastate (duomenys neskelbtini), kadangi to nenumato servituto turinys.

26.2. Teismas, spręsdamas ar ieškovės teisės yra pažeistos, šias aplinkybes nepagrįstai siejo tik su servituto nustatymo sutartimi, jos aiškinimu, išviešinimu bei servituto sutarties sudarymo ir statybos leidimo atsakovei UAB „Saulės kopos“ išdavimo chronologija.

26.3. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad servituto sutartis neapima ieškovės teisės įvažiuoti/išvažiuoti iš jai priklausančių patalpų per garažo vartus, o tik privažiuoti. Įvažiavimas/išvažiavimas ieškovei priklausančioms autoserviso patalpoms buvo teisėtai suprojektuotas ir pastatytas daugiau nei prieš 20 metų.

26.4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai, jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Priėjimas prie statinio turi būti suprantamas pagal konkrečias aplinkybes kaip galimybė patekti su daiktais, įranga, transportu ar kitokiu turtu, kuris reikalingas tam daiktui panaudoti savininko naudai ir interesais.

26.5. Teismas pripažinęs, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog negali įvažiuoti/išvažiuoti iš jai priklausančių patalpų, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės teisės nėra pažeistos ir dėl to atmesti ieškinį.

Šalies argumentai

26.6. Ieškovė prašė ne tik pašalinti dalį statinio – įvažiavimo į automobilių saugyklą, bet ir pašalinti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos, esančios ties (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas servitutas, šaligatvio bortus, tvoros dalį tarp ieškovei priklausančio pastato ir taško Nr. 16 pagal UAB „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 17 d. nustatyto servituto situacijos planą. Esant galiojančiai servituto nustatymo ieškovės naudai sutarčiai, atsakovė neturėjo teisės statyti tvoros dalį ir šaligatvio bortus, kurie apriboja ieškovės teisę naudotis jos naudai nustatytu servitutu.

26.7. Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė neišsprendęs tvoros dalies ir šaligatvio bortų pašalinimo klausimo. Šiems reikalavimams išspręsti pakanka fakto, kad šaligatvio bortai pastatyti servituto teritorijoje, o tvoros dalis uždaro patekimą į ieškovės nuomojamą žemės sklypą, t. y. pėsčiomis. Šiems objektams statybos leidimas išduotas nebuvo, žemės savininko sutikimo atsakovė negavo. Be to, teismui nebuvo pateikta projektinė dokumentacija.

26.8. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad vėliau sudaryta sutartis, kuria nustatomas servitutas, negali paneigti anksčiau įgytų statytojo teisių atlikti/užbaigti iki servituto nustatymo teisėtai pradėtas statybas. Ieškovės teisė naudotis autoserviso patalpomis atsirado ankščiau nei atsakovei UAB „Saulės kopos“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Projektuojant ieškovei priklausančias patalpas, buvo numatytas įvažiavimas ir išvažiavimas iš patalpų per ginčo vietoje esančius garažo vartus; pastatas baigtas statyti 1999 metais, jo rekonstrukcija atlikta 2003-2009 metais. Servituto sutartis buvo sudaryta būtent šalinant ieškovės teisės tinkamai naudotis jai priklausančiomis patalpomis pagal paskirtį pažeidimą.

26.9. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės UAB „Saulės kopos“ teisę užbaigti statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 28 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, statybų teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, kad savininko teisių neturi pažeisti nei statybos organizavimas, nei vykdymas, nei statybos rezultato naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

26.10. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ turėjo galimybę dar iki statybos leidimo gavimo pakoreguoti įvažiavimo į požeminį garažą vietą taip, kad neužstatytų ieškovės garažo vartų ir neužtvertų įvažiavimo į teritoriją.

26.11. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ statybos darbus, susijusius su „uždengto“ įvažiavimo į požeminius garažus įrengimu (pradėjo kalti gelžbetonius stulpus), pradėjo 2018 m. sausio 12 d., t. y. jau žinodama apie ieškovės naudai nustatytą servitutą, jo turinį. Fotonuotraukos, darytos nagrinėjant bylą dėl servituto pažeidimo patvirtina, kad „uždengto“ įvažiavimo į automobilių saugyklą dar nėra įrengta.

26.12. Atsakovė apie servituto nustatymą sužinojo gerokai ankščiau: 2017 rugsėjo mėn. iš valstybinės žemės savininko patikėtinio, 2017 m. lapkričio mėn. iš UAB „Ignika“ pranešimo. Be to, dar 2016 m. lapkričio 16 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad atsakovė, nesuderinusi su pastato bendrasavininkais, užtvėrė tvorą, todėl nėra galimybės naudotis įvažiavimu į teritoriją iš (duomenys neskelbtini) g. bei prašė sudaryti sąlygas naudotis įvažiavimu, kitaip kreipsis į valstybinės žemės savininką dėl servituto nustatymo. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ 2016 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2016-38 pareikalavo papildomų dokumentų. Iš šio rašto turinio akivaizdu, kad atsakovė pripažino UAB „Ignika“ teisėta sklypo naudotoja. Tačiau 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2017-01-02 atsakovė jau atsisakė spręsti įvažiavimo į teritoriją iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Atsakovė rašte nieko neminėjo apie statybos projektą ar jos prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo išdavimo.

26.13. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai nepaisė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-621-614/2019 nustatytų aplinkybių ir išaiškinimų.

26.14. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ statybos darbus įrengiant „uždengtą“ įvažiavimą užbaigė, kai dar nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-621-614/2019 dėl servituto pažeidimų pašalinimo ir šioje byloje sprendžiamo ginčo dėl servituto nustatymo. Taigi atsakovė nepaisė bendro įpareigojimo savo teisėmis naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų, nagrinėjamu atveju autoserviso patalpų savininkės, teisės (CK 1.137 straipsnio 2 dalis).

26.15. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 28 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė teisę UAB „Saulės kopos“ statyti naujus statinius: daugiabutį gyvenamąjį namą, vandentiekio tinklus, lauko šilumos tinklus, lietaus nuotekų tinklus, buitinių nuotekų ir rekonstruoti dujotiekį. Leidimas neapima teisės statyti uždarą įvažiavimą į požeminį garažą.

26.16. MB „Projektų proceso valdymas“ 2021 m. vasario 22 d. rašte Nr. PPV-SR-2102-01 „Dėl projekto sprendinių keitimo nekeičiant statybą leidžiančio dokumento“ išaiškinta, kad esamoje situacijoje yra panduso trumpinimo galimybė ir tokiu atveju nereikia keisti statybos leidimo, nes pagal STR 1.05.01:2017 „Statyba leidžiantys dokumentai“ 48 punkto nuostatas naujas statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas jeigu mažinami statinio išorės matmenys. Taigi ieškovei teigiamos bylos baigties atveju, nenuginčijus statybos leidimo, sprendimo įvykdymas yra įmanomas.

26.17. Statybos leidimas nepaneigia atsakovės UAB „Saulės kopos“ neteisėtų veiksmų prezumpcijos. Galiojantis statybos leidimas nėra kliūtis ginti ieškovės pažeistas teises nugriaunant dalį įvažiavimo į požeminį garažą.

26.18. Teismas nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės pažeistas teises. Nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Atmetus ieškovės ieškinį lieka apribota ieškovės, kaip teisėtai suprojektuotų ir pastatytų autoserviso patalpų savininkės, teisė tinkamai naudotis šiomis patalpomis be jokių svarbių priežasčių.

26.19. Ieškovė neturi galimybės naudotis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi sutartimi su žemės savininku nustatytomis sąlygomis viešpataujantį daiktą aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti pagal paskirtį dėl atsakovės UAB „Saulės kopos“ „uždengto“ įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą bei statybų bei sklypo tvarkymo darbų: įrengtų šaligatvio bortų, dėl kurių neįmanomas saugus įvažiavimas ir įrengtos aklinos tvoros tarp ieškovei priklausančio pastato ir taško Nr. 16 pagal UAB „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 17 d. nustatyto servituto situacijos planą, kuri trukdo patekti prie ieškovės patalpų sienų ir į kiemą, statybų ir sklypo tvarkymo darbų rezultato naudojimo visų bendraturčių.

26.20. Teismas nevertino bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo. Atsakovei UAB „Saulės kopos“ priteistų išlaidų dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad ginčo aplinkybės atsakovės atstovei yra gerai žinomos iš anksčiau išnagrinėtos civilinės bylos, kurioje ji taip pat atstovavo UAB „Saulės kopos“; atsakovės procesiniuose dokumentuose buvo naudojami tie patys argumentai ir įrodymai, kaip ir anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

27. Atsakovė UAB „Saulės kopos“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo fakto. Atsakovė 2017 m. vasario 28 d. teisėtai išduoto ir galiojančio statybos leidimo pagrindu pradedama ir vykdydama darbus žemės sklype, kuris tik 2017 m. spalio 30 d. tapo tarnaujančiu daiktu, elgėsi teisėtai.

27.2. Nors teismas ieškovės ieškinį atmetė trimis skirtingais pagrindais, tačiau ieškovė ginčija tik du iš trijų ieškinio atmetimo pagrindų. Ieškovė neginčija teismo ieškinio atmetimo pagrindo dėl sutarties šalių turėto ketinimo įtvirtinti servituto turėtojo teisę būtent „įvažiuoti į“ patalpas, kuris nebuvo tokiu mastu išviešintas Nekilnojamojo turto registre, dėl ko tokia sutarties nuostata, kuri galėjo būti žinoma vien tik sutarties šalims, negali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis. Vien tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės apeliacinį skundą.

27.3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime nevertino sutarties turinio, nekonstatavo, jog servituto turinys yra platesnis negu apibrėžiamas sutarties 8.1. punkte ir apimantis ieškovės teisę ne tik prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie patalpų, bet ir į jas įeiti, įvažiuoti ar kitaip į jas patekti.

27.4. Servituto sutarties 8.1. punktas patvirtina, kad servitutas neapima ieškovės teisės įvažiuoti ir išvažiuoti iš ieškovei priklausančios patalpos Nr. 1-59, todėl jos teiginiai apie jos teisių pažeidimus negalint į viešpataujantį daiktą įvažiuoti/išvažiuoti per tarnaujantį daiktą yra nepagrįsti. Ieškovė siekia įgyti daugiau teisių negu, kad jai suteikė 2017 m. spalio 30 d. sutartis.

27.5. Ieškovė neteisingai interpretuoja kasacinio teismo praktiką. Viena vertus, ieškovė nenurodo konkrečios galimai cituojamos bylos rekvizitų, antra vertus, kasacinis teismas nei ieškovės nurodomoje praktikoje, nei kitose bylose nėra išaiškinęs, jog priėjimas prie statinio kartu reiškia ir įvažiavimą į/išvažiavimą iš statinio.

27.6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal dabartinę faktinę situaciją servituto teritorijoje gali nevaržomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, taip pat nevaržomai gali aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai naudoti viešpataujanti daiktą, t. y. nevaržomai naudotis visomis sutartimi suteiktomis teisėmis.

27.7. Neužtenka vien tik susiprojektuoti vartus į svetimą žemės sklypą. Nors ieškovė ir buvo numačiusi patekimą į patalpas per šiuo metu atsakovės nuomojamą žemės sklypą, kuriame yra teisėtai pastatyti statiniai, tačiau teisės patekti į jas per gretimą žemės sklypą neturėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po rekonstrukcijos pabaigos 2012 metais ieškovė būtų inicijavusi servituto nustatymo procedūras, tikslu įvažiuoti/išvažiuoti į patalpas. Tokios teisės neįgyvendino ir žemės sklypų formavimo procedūrose, kuriose pati asmeniškai dalyvavo ir sutiko su gretimai formuojamo žemės sklypo naudojimo sąlygomis ir ribomis, nenustatant servituto, taip pat ir atsakovei atliekant privalomas projekto viešinimo procedūras.

27.8. Tiek iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, tiek ir iš duotų paaiškinimų teismo posėdžių metu, nebuvo aišku, kokiu būdu kelio bortai bei dalis tvoros, pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė nėra pateikusi nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio aplinkybę, kad ieškovė objektyviai negali prižiūrėti pastato išorinės sienos, atlikti remonto ar jo kitaip aptarnauti. Kadangi ieškovė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais negrindė savo teisių pažeidimo, susijusio su tvoros ir kelio bortų buvimu servituto teritorijoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pareikštą reikalavimą atmetė visa apimtimi.

27.9. Ieškovė servituto teritoriją naudoja kaip automobilių statymo vietą – privažiavimą prie patalpų, todėl nei kelio bortai, nei tvora netrukdo ieškovei per tarnaujantį daiktą privažiuoti prie išorinės pastato sienos. Tarnaujančiame žemės sklype esanti tvora neapriboja ieškovės teisų eksploatuoti, prižiūrėti ar aptarnauti viešpataujančio daikto, kadangi ieškovė į savo vidinį kiemą gali patekti apeidama pastatą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.

27.10. Servitutas 2017 m. spalio 30 d. sutartimi nėra nustatytas ieškovės nuomojamam sklypui. Pagal sutartį viešpataujantis daiktas yra ieškovei priklausančios patalpos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, jog tvoros dalis uždaro patekimą į ieškovės nuomojamą žemės sklypą nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

27.11. 2021 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavo protokole Nr. FA-0008-21-2729 antstolis konstatavo, jog sklypo dalyje, kuriuo yra nustatytas servitutas, yra pastatyti automobiliai, ant žemės guli automobilio bamperis, į sienutę atremta plokštė, išmontuotas ir į tolimesnę tvoros dalį atremtas vienas tvoros segmentas. Kiti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė servituto teritorija nevaržomai naudojasi pagal nustatytą servituto turinį. Vien faktas, kad šaligatvio bortai pastatyti servituto teritorijoje, o tvoros dalis uždaro patekimą į ieškovės nuomojamą žemės sklypą, pats savaime neįrodo ieškovės teisių pažeidimo.

27.12. Iš atsakovės pateiktos ištraukos iš statybos techninio projekto „Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, matyti, kad dalis tvoros, patenkanti į ginčo servituto teritoriją, buvo numatyta dar statybos projekte. Taigi į ginčo servituto teritoriją patenkanti dalis segmentinės tvoros buvo pastatyta teisėtu pagrindu, nenukrypstant nuo projekto sprendinių ir galiojančio statybos leidimo.

27.13. Atsakovė 2017 m. vasario 28 d. išduoto statybos leidimo pagrindu 2017 m. kovo 27 d. pradėjo statybos darbus, o ne 2018 m. sausio 12 d., kaip nurodo atsakovė. Tai įrodo 2017 m. kovo 28 d. pranešimas apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-170328-01163, Pamatų užduoties brėžinį bei Statybos darbų žurnalo ištraukos, projekto vadovo A. D. 2018 m. sausio 5 d. raštas

27.14. Ieškovės minimos fotonuotraukos yra be datų ir jos negali patvirtinti ieškovės nurodomų aplinkybių apie neva sutarties sudarymo metu neįrengtą automobilių saugyklą. Atsižvelgiant į minėtų nuotraukų turinį, į tai, kad juose yra matomas UAB „Alduva“ įrengtas dujotiekis bei technika skirta sklypo tvarkymo darbams atlikti, galima teigti, kad šiose nuotraukose yra užfiksuoti atliekami žemės sklypo tvarkymo darbai, kuriuos atsakovė vykdė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ sutikimą Nr. 161.D-VI-811. Apie šių darbų atlikimą atsakovė ieškovę buvo informavusi dar 2016 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 2016-34 „Dėl žemės sklypo tvarkymo darbų“, ką patikslintame ieškinyje (15 punktas) pripažino ir pati ieškovė.

27.15. Nors ieškovė mini tarp šalių 2016 m. pabaigoje vykusį susirašinėjimą, tačiau atsakovė niekuomet nebuvo pripažinusi ieškovės, kaip ginčo žemės sklypo dalies, teisėtos naudotojos. Priešingai, atsakovė nuo pat ginčo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ieškovei servitutas iš viso nėra būtinas. Ieškovės teiginius paneigia ir tai, kad servituto teritorija iki pat statybos darbų pabaigos buvo užtverta statybine tvora, nesudarant galimybės ieškovei naudotis servituto teritorija. Atsakovė 2017 m. sausio 9 d. rašte Nr. 2017-01-02 nepasisakė apie statybos leidimą, kadangi statybos leidimas atsakovei buvo išduotas tik 2017 m. vasario 28 d. Kai ieškovė pradėjo reikšti pirmuosius prašymus atsakovei, tuo metu jau buvo baigtos tiek visuomenės informavimo procedūros (2016 m. liepos 20 d.), tiek patys projektavimo darbai.

Šalies argumentai

27.16. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė iki statybos leidimo gavimo turėjo koreguoti įvažiavimo į požeminį garažą vietą nėra pagrįsti, kadangi atsakovės projektas buvo parengtas atsižvelgiant į tuometinę faktinę situaciją žemės sklype, kuriame nebuvo jokių apsunkinimų ribojusių atsakovės teisę pagal parengtą projektą įrenginėti įvažiavimo į požeminę automobilių saugyklą. Civilinės bylos Nr. e2-6190-933/2018 nagrinėjimo metu atsakovei nebuvo pritaikyti jokie ribojimai (laikinosios apsaugos priemonės) dėl vykdomų statybos darbų nutraukimo ar laikino sustabdymo. Todėl atsakovė, turėdama itin didelius finansinius įsipareigojimus tiek investuotojams, tiek ir būsimiems pirkėjams, tęsdama statybos darbus civilinės bylos nagrinėjimo metu jokių imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė ir elgėsi teisėtai.

27.17. Ne atsakovė, vykdanti statybos darbus pagal teisėtą ir galiojantį statybos leidimą turėjo koreguoti projektą, tačiau būtent ieškovė ir Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydamos 2017 m. spalio 30 d. sutartį turėjo įvertinti realią faktinę situaciją ir susitarti dėl objektyviai įgyvendinamo servituto. Atsakovė teisėtai išduoto ir galiojančio statybos leidimo pagrindu pradedama ir vykdydama darbus žemės sklype, elgėsi teisėtai, toks atsakovės elgesys atitiko apdairaus, rūpestingo, atidaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

27.18. Neegzistuoja teisinis pagrindas nugriauti teisėtai pastatyto statinio dalį, kadangi gali būti griaunamas tik toks statinys, kurio statyba yra pripažinta savavališka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, Statybos įstatymo 33 straipsnis). Todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas yra prieštaraujantis įstatymų nuostatoms ir negali būti tenkinamas. Ieškovės reikalavimas negali būti tenkinimas ir dėl to, jog daugiabučių namų kompleksas taptų netinkamu naudoti pagal paskirtį, kadangi neatitiks STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ numatytų minimalių automobilių vietų užtikrinimo reikalavimo, į požeminę automobilių saugyklą taptų nebeįmanoma įvažiuoti, o, taip pat, ir saugiai jos eksploatuoti.

27.19. UAB „Cloud Architektai“ 2022 m. kovo 8 d. raštas Nr. 22/CLA-001 „Dėl panduso nuolydžio pastatinimo įvažiavimui į požeminę automobilių aikštelę“ patvirtina, jog ieškovė nepagrįstai teigė, jog yra galimybė pandusą sutrumpinti, tokiu būdu servituto teritorijoje pašalinant kliūtis įvažiuoti ir išvažiuoti į tarnaujantį daiktą bei ieškovei suteikiant daugiau teisių negu numatyta servituto sutartyje.

27.20. Pačios ieškovės patikslinto ieškinio 33 punkte minimas rašytinis įrodymas – 2021 m. vasario 22 d. raštas Nr. PPV-SR-2102-01 „Dėl projekto sprendinių keitimo nekeičiant statybą leidžiančio dokumento“ patvirtina, kad ieškovės byloje pareikšto reikalavimo įvykdymas būtų tiesiogiai susietas su naują statybą leidžiančio dokumento išdavimu. Todėl ieškovės teiginiai, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas yra įmanomas nenuginčijus statybos leidimo, yra neatitinkantys tikrovės.

27.21. Ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos, kadangi ieškovė turi galimybę prie pastato pakliūti, t. y. prieiti prie viešpataujančio daikto, privažiuoti pati, ar nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, leisti naudotis kitiems. Viešpataujančio daikto aptarnavimui (išorinės sienos priežiūrai, eksploatavimui, tinkamam naudojimui) ieškovė gali naudotis tiek ne mažesniu kaip 3 m pločio ruožu tarp nusileidimo į požeminę automobilių aikštelę ir ieškovei priklausančio pastato išorinės sienos, tiek ir 637 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), kuri buvo išnuomota ieškovei, turint tikslą užtikrinti savarankišką pastato funkcionavimą bei eksploatavimą, kuriame yra viešpataujantis daiktas – ieškovei priklausančios patalpos.

27.22. Ieškovė nepagrindė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovė nereiškia reikalavimo dėl atsakovei išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, tik kurį pripažinus negaliojančiu įgytų subjektinę teisę reikalauti pašalinti statybos darbų rezultatą – įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą.

27.23. Nėra pagrindo mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi: i) jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurie buvo savalaikiai pateikti į bylą; ii) jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius, ko neginčija ir ieškovė; iii) atsakovė rengė atsiliepimą į ieškinį, dubliką, dėl ieškovės ieškinio tikslinimo, buvo priversta rengti dar du papildomus atsiliepimus; iv) atsakovės procesiniai dokumentai buvo itin išsamūs, didelės apimties, nebuvo pertekliniai cituojamos teismų praktikos, o iš esmės buvo dėstomi atsikirtimai į ieškovės poziciją; v) ankščiau tarp šalių nagrinėtoje byloje ir šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai ir jų teisiniai pagrindai skyrėsi, todėl atsakovė turėjo naudoti kitus teisinius argumentus, gindamasi nuo nepagrįstų ieškovės reikalavimų.

28. Atsakovai A. A.-P., A. B., R. B., M. B.-M., V. B., D. B., G. B., V. B., V. B., M. Č., B. E., T. E., A. G.-R., L. G., D. G., B. J., A. J., K. J., A. J., L. J., A. J., A. K., R. K., M. K., V. K., J. K. ir T. K. (kuriems atstovauja atstovai pagal įstatymą D. K. ir V. K.), I. L., I. L., R. L., B. L., S. L., I. L., A. M., M. M., D. M., R. M., R. M., V. M., J. M., U. M., D. M., I. M., G. N.-S., T. P., L. P., T. P., V. R., M. R., D. R., G. R., J. R., A. R., L. S., L. S., A. S., G. S., A. S., R. S., A. U., A. V., M. V., J. Z., V. Z., V. Z., R. Ž., G. Ž., A. Ž. ir A. Ž., atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. 2017 m. spalio 30 d. sutarties šalių turėtas ketinimas įtvirtinti servituto turėtojo teisę būtent „įvažiuoti į“ patalpas nebuvo ne tik tinkamai įtvirtintas/atskleistas sudarytoje sutartyje, bet ir nebuvo tokiu mastu išviešintas Nekilnojamojo turto registre, todėl tokia sutarties nuostata, kuri gali būti žinoma vien tik sutarties šalims, negali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis ir sukelti jiems tiesioginius padarinius.

28.2. 2017 m. spalio 30 d. sutarties 8.1 punkto nuostatos tiesiogiai įtvirtina servituto turėtojo teisę tik „prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie; viešpataujantį daiktą aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti“. Šiame sutarties punkte aiškiai išskirta servituto turėtojo teisė patekti prie viešpataujančio daikto, šią teisę apibrėžiant būtent kaip teisę „prieiti, privažiuoti ar kitaip pateikti prie“ patalpų (o ne „į“ patalpas).

28.3. Patekimo „prie“ patalpų klausimai išsamiai reglamentuoti nurodytomis sutarties nuostatomis, todėl kitos to paties 8.1 punkto nuostatos, įtvirtinančios teisę „aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti“ neapima atskirai išskirtų teisių „patekti“ prie viešpataujančio daikto ar juolab patekti „į“ patalpas.

28.4. Ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir sukeliantys didžiulius neigiamus padarinius atsakovams. Nuosavybės teisė gali būti apribota įvairiais teisiniais pagrindais ir būdais, o kraštutinė ir didžiausius neigiamus padarinius savininkui sukelianti ribojimo priemonė yra įpareigojimas nugriauti (išardyti) statinį (jo dalį), t. y. sunaikinti nuosavybės teisės objektą. Šios priemonės taikymas paprastai yra siejamas su statinio neteisėta statyba (taip, kaip neteisėta statyba suprantama pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį). Šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl statybos teisėtumo, į bylą yra pateikti pakankami įrodymai, jog atsakovė UAB „Saulės kopos“ laikėsi teisės aktų numatytos tvarkos ir turi tai pagrindžiančius dokumentus (statybą leidžiantį dokumentą).

28.5. Ieškovė nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų, jog jos teisės yra esmingai suvaržomos. Tenkinus ieškovės reikalavimus, būtų suabsoliutintas ieškovės interesas ir neproporcingai pažeistos atsakovų teisės, dėl ko nebūtų pasiekta interesų pusiausvyra.

Atsiliepimas

29. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3455 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai pagal UAB „Ginteka“ parengtą šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir pagal šį projektą buvo suformuotas, be kita ko, ir žemės sklypas.

Šalies argumentai

29.2. UAB „Ignika“ 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu, kuriame nurodė, kad reikalinga sandoriu nustatyti kelio servitutą, kuris būtinas jai priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui pagal paskirtį. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugsėjo 6 raštu Nr. 49SJN-2091-(14.49.105.) „Dėl kelio servituto nustatymo valstybinės žemės sklype“ informavo UAB „Saulės kopos“ apie žemės sklype numatomą nustatyti 70 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešpataujančiojo daikto, savininkui, važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, ir prašė nurodyti, ar UAB „Saulės kopos“ neprieštarauja dėl nurodyto servituto nustatymo žemės sklype, tačiau per rašte nurodytą terminą UAB „Saulės kopos“ atsakymo nepateikė.

29.3. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi ir atsižvelgiant į UAB „Ignika“ prašymą, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „Ignika“ 2017 m. spalio 30 d. sudarė sutartį Nr. 49SER-26 dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, notarinio registro Nr. 1-72515, kurios pagrindu žemės sklype buvo nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 70 kv. m ploto kelio servitutas. Sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos suteikia teisę servituto turėtojui, kaip viešpataujančio daikto savininkui (bei visiems būsimiems viešpataujančio daikto savininkams), teisę naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, 70 kv. m ploto žemės sklypo daliai (kaip tarnaujančiam daiktui), skirtai važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku.

29.4. UAB „Saulės kopos“ 2017 m. lapkričio 23 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti sutartimi žemės sklype, kurį nuomoja UAB „Saulės kopos“, nustatytą ginčo servitutą. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi skundą, 2017 m. gruodžio 29 raštu Nr. lSS-3048-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo UAB „Saulės kopos“, kad ji buvo tinkamai informuota apie planuojamą nustatyti servitutą jos nuomojamame žemės sklype ir jai per nustatytą terminą nepareiškus pastabų buvo sudaryta sutartis, kurios nutraukti/panaikinti nėra CK 4.130 straipsnyje nustatyto teisinio pagrindo.

29.5. UAB „Ignika“ 2018 m. sausio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu „skubos tvarka nurodyti UAB „Saulės kopos“ sustabdyti darbus nustatytame servitute ir įpareigoti sudaryti sąlygas UAB „Ignika“ naudotis nustatytu servitutu“.

29.6. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 49SJN-139-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai informavo UAB „Saulės kopos“, kad yra sudaryta sutartis, pagal kurią nustatytas 70 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę, negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir UAB „Saulės kopos“ prašoma sudaryti sąlygas UAB „Ignika“ naudotis minėtu servitutu.

Žemesnės instancijos teismas

29.7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-621-614/2019 nusprendė „<...> panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės UAB „Saulės kopos“ priešieškinis, panaikinant tarp UAB „Ignika“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2017 m. spalio 30 d. sutartimi dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, tarnaujančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytą 70 kv. m ploto kelio servitutą, skirtą prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto - negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), viešpataujantį daiktą, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti, išnykus servituto būtinumui<...>“. t. y. 2017 m. spalio 30 d. sutartimi Nr. 1-72515 nustatytas 70 kv. m ploto servitutas (kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) liko galioti.

29.8. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 49SK-164-(14.49.109.) „Sprendimas dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo”, be kita ko, pertvarkė „žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei nustatė „žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 70 kv. m ploto kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypo plane 1:500 pažymėtą indeksu SI, ir 469 kv. m ploto servitutą (kiti servitutai; tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane 1:500 pažymėtą indeksu S“.

29.9. Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2020 m. spalio 29 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietovėje bei 2020 m. spalio 30 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-560-(14.49.81.), kuriame nurodyta, kad „žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą, žemės sklypas ties žemės sklypo ribomis segmentinėmis tvoromis aptvertas vakarinėje ir šiaurinėje dalyje, taip pat tvoros įrengtos žemės sklypo viduje, aptveriant vidinį kiemą (vaikų žaidimo aikšteles ir poilsio zoną). Žemės sklypo pietvakarinėje bei šiaurės rytinėje dalyje įrengtos pakeliamosios svirtys, kurios riboja transporto priemonių patekimą į žemės sklypo vakarinėje, pietinėje ir rytinėje dalyje įrengtas parkavimo vietas, prie parkavimo vietų įrengti spec. ženklai. Vietovėje atlikta fotofiksacija ir pamatuotos pakeliamosios svirtys“. Patikrinimo akte konstatuota, kad yra nesilaikoma Nuostatų 11.3 papunkčio, kuriame reglamentuojama, jog „Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar: laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų“. Taip pat patikrinimo akte nustatytas pažeidimas, kad yra nesilaikoma Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 7 dalies reikalavimų, tvora ir statinys (požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimas) pastatytas ant kelio servituto.

29.10. Vilniaus miesto skyrius 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 49SD-5094-(14.49.136 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plano“ išnagrinėjo UAB „Saulės kopos“ prašymą patvirtinti 2021 m. sausio 28 d. UAB „SVS IDEA“ matininko T. U. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti planą M 1:500. Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad „Įvertinus žemės sklype esančių statinių atitikimą savarankiškai funkcionuojantiems statiniams taikomus kriterijus: kiekvieno statinio tiesioginę paskirtį; jo parametrus; išsidėstymą vietovėje; patekimą iki statinio, galimybę statinį eksploatuoti atskirai nuo kitų, žemės sklype esančių naudojamų statinių, t. y. statinio teisinės ir, svarbiausia, funkcinės priklausomybės buvimą / nebuvimą su kitais statiniais, nustatyta, kad žemės sklype esantiems kitiems inžineriniams statiniams – automobilių stovėjimo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane a), kuri užima plotą, neužstatytą kitais statiniais, plane išskirta 1 705 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kuri yra numatyta naudoti atskirai, tik automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti, nors šie inžineriniai statiniai yra išsidėstę taip visų kitų žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, ir pagal savo parametrus ir išsidėstymą tiesiog negali būti naudojami atskirai nuo kitų statinių, nes po šiais inžineriniais statiniais esantis žemės plotas būtinas kitų statinių aptarnavimui: užtikrina patekimą iki kiekvieno statinio; įvažiavimus į požeminį parkingą, atlieka bendro kiemo funkciją, t. y. naudojamas transporto priemonių parkavimui ir pan.“

29.11. Kadangi servitutu pagal CK 4.111 straipsnio nuostatas yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl pirmiausia turi būti išspręstas servituto būtinumo klausimas, t. y. ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

29.12. Žemės sklypas buvo suformuotas pagal žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-345 „Dėl (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kurio sprendiniuose, nebuvo nustatytas kelio servitutas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti savininko teisių pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei UAB „Ignika servisas“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – autoservisas, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1P3pb.

34. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-443-(14.49.57) ieškovei 60 metų terminui išnuomojo Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį – 637 kv. m, iš jų – 412 kv. m ploto žemės sklypo dalį, reikalingą savarankiškai funkcionuojančiam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1P3pb, eksploatuoti. Dalis ieškovei išnuomoto sklypo ribos (atkarpa, žemės sklypo plane pažymėta taškais 11 ir 4) sutampa su pastato (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės patalpos, išorine riba (siena), kurioje įrengti pakeliami vartai – įvažiavimas į/iš ieškovės autoserviso patalpas (-ų). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo.

35. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 28 d. statytojai UAB „Saulės kopos“ išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statyti du daugiabučius gyvenamuosius namus ir kitus statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

36. Tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Ignika“ (ieškovė – teisių perėmėja) 2017 m. spalio 30 d. buvo sudaryta sutartis dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo (toliau – Servituto sutartis), kuria UAB „Ignika“ – servituto turėtojui, kaip viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui (bei visiems būsimiems viešpataujančio daikto savininkams) – suteikta teisė neterminuotam laikotarpiui naudotis sutarties 3 punkte nurodyta valstybinės žemės sklypo dalimi (kaip tarnaujančiu daiktu) (Servituto sutarties 1, 9 punktai).

37. Pagal Servituto sutarties 2 punktą žemės sklypo daliai, kaip tarnaujančiam daiktui, šia sutartimi yra nustatomas servitutas, bendras plotas – 6 630 kv. m, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pagal Servituto sutarties 3 punktą servitutas nustatomas viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 70 kv. m ploto žemės sklypo daliai (kaip tarnaujančiam daiktui), skirtai važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, plane prie šios sutarties pridedamame UAB „Ginteka“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. parengtame siūlomo nustatyti servituto plane pažymėtai indeksu „S“ ir linijomis bei skaičiais 14-16-17-18-19-20-14.

38. Servituto sutarties II dalies „Servituto turinys“ (6–11 punktai) 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypo dalis (tarnaujantis daiktas), kuriai viešpataujančio daikto naudai nustatomas servitutas, skirta važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (servituto rūšis – Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) (kodas215)). Servituto sutarties 8.1 nustatyta, kad servituto turėtojui suteikiama teisė servituto ribose prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viešpataujantį daiktą aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti.

39. Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 49SK-164-(14.49.109.) pagrindu buvo pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (buvęs sklypas (duomenys neskelbtini), kurio 70 kv. m daliai nustatytas servitutas) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); nustatytas 70 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2020 m. vasario 12 d.).

40. Automobilių saugykla (2 951,71 kv. m ploto), esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise tam tikromis dalimis priklauso atsakovams (nekilnojamojo daikto bendraturčiams).

41. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to, kad automobilių saugykla pastatyta ant atsakovės UAB „Saulės kopos“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas ieškovės naudai, nekilo.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu, remdamasi CK 4.98 straipsnyje įtvirtintu savininko teisių gynimo būdu. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės UAB „Saulės kopos“ pastatytos automobilių saugyklos, yra pažeidžiamos ieškovės teisės, kadangi ieškovė neturi galimybės tinkamai naudoti 70 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys iki sklypų pertvarkymo) (tarnaujantis daiktas) dalimi, kuriai 2017 m. spalio 30 d. Servituto sutartimi nustatytas kelio servitutas, t. y. ieškovė negali įvažiuoti/išvažiuoti į/iš jai priklausančias (-ių) negyvenamąsias (-ųjų) patalpas (-ų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – autoservisą (viešpataujantis daiktas), per tarnaujantį daiktą. Be to, nurodė, kad dėl atsakovės įrengtų šaligatvio bortų ir tvoros, ji taip pat negali patekti ir prie savo patalpų bei į kiemą.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, sprendęs, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo (kiek tai susiję su įvažiavimu į patalpas pastate (duomenys neskelbtini)), remiantis trimis savarankiškais pagrindais: i) Servituto sutartyje nustatytas servitutas neapima servituto turėtojo teisių „įvažiuoti į“ patalpas-pastatą; ii) tokia servituto turėtojo teisė („įvažiuoti į“ patalpas-pastatą) nebuvo išviešinta registre; iii) tokia teisė (net jeigu ji ir būtų tinkamai įforminta Servituto sutartyje, taip pat būtų tinkamai atskleista/įregistruota viešame registre) atsirado vėliau negu atsakovei UAB „Saulės kopos“, kaip statytojai, buvo išduoti ginčo statybas leidžiantys dokumentai.

44. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydama, kad teismas, pripažinęs, jog ieškovė negali įvažiuoti/ išvažiuoti iš jai priklausančių patalpų, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės teisės nėra pažeistos. Pažymi, kad teismas nepagrįstai ieškovės teisių pažeidimą siejo tik su servituto nustatymo sutartimi, jos aiškinimu, išviešinimu bei servituto sutarties sudarymo ir statybos leidimo atsakovei UAB „Saulės kopos“ išdavimo eiga, nevertinęs to, kad įvažiavimas/išvažiavimas ieškovei priklausančioms autoserviso patalpoms buvo teisėtai suprojektuotas ir pastatytas daugiau nei prieš 20 metų, todėl atsakovė turi teisę savo turtą naudoti taip, kaip jis buvo suprojektuotas, pastatytas ir eksploatuojamas daugelį metų.

45. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Saulės kopos“ nepaisė bendro įpareigojimo savo teisėmis naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės – šiuo atveju autoserviso patalpų savininkės (ieškovės), kadangi UAB „Saulės kopos“ turėjo galimybę dar iki statybos leidimo gavimo pakoreguoti įvažiavimo į požeminį garažą vietą taip, kad neužstatytų ieškovės garažo vartų ir neužtvertų įvažiavimo į teritoriją, tačiau statybos darbus, susijusius su „uždengto“ įvažiavimo į požeminius garažus pradėjo 2018 m. sausio 12 d., t. y. jau žinodama apie ieškovės naudai nustatytą servitutą ir jo turinį, o užbaigė, kai dar nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-621-614/2019 dėl servituto pažeidimų pašalinimo, į kuriame nustatytas aplinkybes ir išaiškinimus pirmosios instancijos teismas, be kita ko, šioje byloje neatsižvelgė.

46. Be to, ieškovė pažymi, kad esant galiojančiai servituto nustatymo ieškovės naudai sutarčiai, atsakovė neturėjo teisės statyti tvoros dalį ir šaligatvio bortus (šiems objektams statybos leidimas išduotas nebuvo, žemės savininko sutikimo atsakovė negavo), kurie apriboja ieškovės teisę naudotis servitutu – dėl įrengtų šaligatvio bortų yra neįmanomas saugus įvažiavimas, o įrengtos aklinos tvoros trukdo ieškovei patekti prie jos patalpų sienų ir į kiemą.

47. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovei UAB „Saulės kopos“ iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma, nurodydama, kad ji turi būti sumažinta.

48. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovų bei trečiojo asmens atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl negatorinio ieškinio sąlygų ir ieškovės reikalavimo pašalinti dalį įvažiavimo į automobilių saugyklą

49. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.

50. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

51. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

52. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

53. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

54. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

55. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023; 27 punktas).

56. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, šioje byloje turėjo įrodyti tai, kad ji yra ginčo patalpų (autoserviso) savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, t. y. turi teisėtą pagrindą jos nuomojamoje valstybinėje žemėje, kurio daliai nustatytas servitutas ieškovės naudai, statyti statinius (tarp jų ir įvažiavimą į automobilių saugyklą).

57. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – autoservisas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1P3pb, adresu (duomenys neskelbtini), byloje ginčo nekilo. Tokiu būdu pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga byloje yra įrodyta.

58. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad ieškovė nuomos pagrindais valdo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, reikalingą pastatui, kuriame yra ir autoserviso patalpos, savarankiškai funkcionuoti. Ieškovei išnuomoto žemės sklypo riba sutampa su pastato, kuriame yra ieškovės autoservisas, išorine riba, ir šioje riboje (sienoje) yra įrengtas įvažiavimas į/iš ieškovei priklausantį autoservisą. Su ieškovės nuomojamu žemės sklypu besiribojantis kitas valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas iki žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu; po pertvarkymo – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) nuomos pagrindais yra valdomas atsakovės UAB „Saulės kopos“, kuriame yra ir atsakovės pastatyta automobilių saugykla, dėl kurios, ieškovės teigimu, yra pažeidžiamos jos, kaip savininkės, teisės, t. y. įvažiavimas į automobilių saugyklą trukdo ieškovei įvažiuoti ir išvažiuoti iš jai priklausančių autoserviso patalpų. Taigi būtent dėl antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos – ieškovės teisių pažeidimo, byloje ir kilo ginčas, todėl toliau pasisakytina šiuo aspektu.

59. Paminėtina tai, kad ieškovė nei nuosavybės teisės, nei nuomos pagrindu įgytų teisių į greta esantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (iki žemės sklypų pertvarkymo sujungimo būdu – (duomenys neskelbtini)), neturi. Visgi ieškovei, kaip servituto turėtojai – viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei, 2017 m. spalio 30 d. sutartimi dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, buvo suteikta teisė neterminuotam laikotarpiui naudotis 70 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi (tarnaujantis daiktas), skirta važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (servituto rūšis: Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) (kodas215)). Ši teisė išliko ir žemės sklypus pertvarkius sujungimo būdu, remiantis Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 49SK-164-(14.49.109.).

60. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jokiu kitu teisėtu pagrindu nevaldo ir nenaudoja gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), išskyrus tai, kad šio sklypo daliai (70 kv. m) jos naudai yra nustatytas kelio servitutas, priešingai nei teigia ieškovė, būtent šio servituto turinys, jo atskleidimas (išviešinimas) tretiesiems asmenims ir turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl galimo ieškovės teisių pažeidimo, kaip vienos iš negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų.

61. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.112 straipsnio, reglamentuojančio servituto turinį, 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (2 dalis). Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (3 dalis). CK 4.124 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.

62. Tarp UAB „Ignika“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 30 d. sudarytos servituto sutarties II dalies „Servituto turinys“ 8.1 punkte numatyta, kad servituto turėtojui suteikiama teisė servituto ribose prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viešpataujantį daiktą aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šios sutarties nuostatomis, sprendė, kad servitutas neapima ieškovės teisės patekti „į“ viešpataujantį daiktą (ieškovei priklausantį autoservisą). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

63. Nagrinėjamu atveju, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193-6.195 straipsniai), gramatiniu, sisteminiu, loginiu metodais vertinant Servituto sutartyje numatyto kelio servituto turinį, darytina išvada, kad šia sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog ieškovės naudai nustatytas servitutas apima tik teisę ieškovei prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie ieškovei priklausančių autoserviso patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), tačiau nenumato/nesuteikia patekimo į šias patalpas teisės. Sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės – i) prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto; ii) viešpataujantį daiktą aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti, todėl bet koks plečiamasis sutarties nuostatų aiškinimas, siekiant įgyti daugiau teisių negu sutartimi (servitutu) yra suteikta, nėra galimas (CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalys).

64. Pažymėtina ir tai, kad kitoks servituto turinys negu numatytas Servituto sutartyje, t. y. kad servitutas suteiktų ir teisę patekti į patalpas (įvažiuoti į jas), nėra atskleistas (išviešintas) ir Nekilnojamojo turto registre, kuriame servitutas įregistruotas – registre padarytas įrašas apie kitas daiktines teises (6.2 punktas): kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutarties nuostata, kuri gali būti žinoma šalims, tačiau nėra tinkamai išviešinta, negali būti panaudojama prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovus (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).

65. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi cituojami kasacinio teismo išaiškinimai dėl daikto savininko teisės naudoti daiktą pagal paskirtį, juo disponuoti ir ieškovės greta to pateikta savita tokio aiškinimo intepretacija, jog „priėjimas prie statinio“ turi būti suprantamas pagal konkrečias aplinkybes kaip galimybė patekti su daiktais, įranga, transportu ar kitokiu turtu, kuris reikalingas tam daiktui panaudoti savininko naudai ir interesais, taigi iš esmės reiškia ir „patekimą į statinį“, yra nepagrįsta. Šiuo atveju ieškovė tuo remdamasi nepagrįstai bando plečiamai aiškinti 2017 m. spalio 30 d. sutartimi jos naudai nustatyto servituto turinį, nors pagal sutartyje panaudotas žodžių konstrukcijas ir jų loginę seką nėra pagrindo daryti išvados, kad patekimas „prie“ ieškovei priklausančių patalpų apimtų ir/ar būtų tapatus patekimui „į“ šias patalpas. Be to, kaip jau minėta, remiantis CK 4.112 straipsnio 3 dalimi, servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai tik jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, kas šiuo atveju Servituto sutartyje visgi buvo padaryta – servituto turinys aiškiai įtvirtintas sutarties 8.1 punkte.

66. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas servituto turinį, nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-621-614/2019 nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais išaiškinimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minimoje išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl servituto panaikinimo, išnykus jo būtinybei, ir joje teismas nekonstatavo, kad servituto turinys apima ir ieškovės teisę patekti į jai priklausančias autoserviso patalpas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas 34 sprendimo punkte kaip tik nurodė, kad „Vien ta aplinkybė, kad šalių sutartis dėl servituto buvo sudaryta vėliau, nei atsakovei buvo išduotas statybos leidimas daugiabučio namo statybai, ar kad 2015 m. rengiant prieš tai buvusio bendro žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kelio servitutas, suteikiantis teisę įvažiuoti į patalpą – autoservisą, ir į ieškovės naudojamo žemės sklypo kiemą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės suprojektuotas nebuvo, nesuponuoja išvados, kad servituto poreikis patekti prie pastato sienos bei teisėtai suprojektuoto bei pastatyto įvažiavimo bei eksploatuoti ieškovei priklausančias patalpas išnyko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

67. Šiuo atveju ieškovė taip pat nepagrįstai patekimą „į“ patalpas bando susieti su kitomis Servituto sutartimi jai suteikiamomis teisėmis, numatančiomis „viešpataujantį daiktą aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti“. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Servituto sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad patekimo „prie“ patalpų klausimai reglamentuoti būtent Servituto sutarties nuostatomis „prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto“, todėl kitos to paties 8.1 punkto nuostatos, įtvirtinančios teisę „aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai jį naudoti“ neapima atskirai išskirtų teisių „patekti“ prie viešpataujančio daikto. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jomis vadovautis, kaip neva suteikiančiomis teisę ieškovei patekti ne tik prie patalpų, tačiau ir į jas, nėra teisinio pagrindo.

68. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Servituto sutartis neapima ieškovės teisės įvažiuoti/išvažiuoti į/iš jai priklausančių patalpų per autoserviso vartus, o tik privažiuoti ir dėl to, kad įvažiavimas/išvažiavimas ieškovei priklausančioms autoserviso patalpoms buvo teisėtai suprojektuotas ir pastatytas daugiau nei prieš 20 metų.

69. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos ieškovės argumentus, pažymi, kad byloje nėra kilęs ginčas dėl ieškovei priklausančio statinio teisėtumo, todėl ši aplinkybė, vertinant ieškovės teisę patekti į patalpas (o ne tik patekti prie jų), t. y. servituto turinį, neturi teisinės reikšmės. Ta aplinkybė, kad ieškovė prieš daugelį metų suprojektavo garažo vartus, nereiškia, kad dėl to ieškovė savaime įgijo ir teisę naudotis greta esančiu valstybinės žemės sklypu patekimui į šias patalpas, t. y. naudotis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, išnuomotu atsakovei UAB „Saulės kopos“.

70. Byloje nėra duomenų, kad ginčo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pastatymo metais (statybos pradžios metai – 1983 metai, statybos pabaigos metai – 1999 metai) ar jo rekonstrukcijos metu (rekonstravimo pradžios metai – 2003 metai, rekonstravimo pabaigos metai – 2009 metai; 2012 m. lapkričio 22 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-00-121122-00446 pagrindu rekonstrukcija įregistruota Nekilnojamojo turto registre), taip pat vėlesniais laikotarpiais (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo metu (2015-2016 metais), projektinių pasiūlymų viešinimo visuomenei metu (2016 m. liepos mėn.), kt.) ieškovė bet kokiu teisėtu pagrindu būtų turėjusi teisę per greta esantį sklypą įvažiuoti į jai priklausančias autoserviso patalpas ar iš jų išvažiuoti (CPK 178 straipsnis).

71. Kiekvieno asmens elgesys turi būti vertinamas protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartų aspektu. Nagrinėjamos bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti teisę patekti į jai priklausančias autoserviso patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), per žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, turėjo galimybę siekti norimo servituto nustatymo (turinio prasme) dar gerokai iki atsakovės UAB „Saulės kopos“ vykdomų statybų darbų pradžios (2017 m. vasario 28 d. statybos leidimo išdavimo, tolimesnių faktinių statybos darbų), juolab, kad kaip pati nurodė, jos garažo vartai buvo suprojektuoti prieš daugiau nei 20 metų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovei UAB „Saulės kopos“ 2016 m. liepos 5 d. atlikus projektinių pasiūlymų paviešinimą visuomenei, ieškovė iki pasiūlymams teikti nustatyto termino pabaigos (2016 m. liepos 20 d.) būtų teikusi savo pastabas dėl siekiamo vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų projekto ar vėliau, statybų pradžioje, iki statinių pastatymo būtų siekusi rasti kitokį/kompromisinį sprendimo variantą, įtraukiant statytoją – atsakovę UAB „Saulės kopos“.

72. Šiuo atveju atsakovei UAB „Saulės kopos“ statybos leidimas išduotas 2017 m. vasario 28 d. Byloje esantys įrodymai (2017 m. kovo 28 d. pranešimas, kuriuo apie statybos pradžią informuota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Pamatų užduoties brėžinio bei Statybos darbų žurnalo ištraukos su įrašais apie 2017 m. gegužės–birželio mėnesiais atliktus darbus, projekto vadovo A. D. 2018 m. sausio 5 d. raštas) patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė UAB „Saulės kopos“ statybos darbus, kurie susiję ir su automobilių saugyklos įrengimu, pradėjo anksčiau nei atsakovės nurodoma data – 2018 m. sausio 12 d., taigi ir anksčiau nei tarp ieškovės ir Nacionalinės žemės tarnybos buvo sudaryta 2017 m. spalio 30 d. Servituto sutartis ieškovės naudai.

73. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė UAB „Saulės kopos“, ta aplinkybė, kad ji statybos darbus užbaigė, kol dar civilinėje byloje Nr. e2A-621-614/2019 nebuvo priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovei nebuvo taikomi jokie ribojimai vykdyti statybos darbus (nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), taigi ji turėjo teisę vykdyti (tęsti, užbaigti) pradėtas statybas.

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, siekdama pateisinti savo nepakankamą apdairumą ir rūpestingumą savalaikiai užsitikrinant jos norimu būdu naudotis jai priklausančia nuosavybe (įvažiuoti į autoservisą ir išvažiuoti iš jo per greta esamą atsakovės UAB „Saulės kopos“ nuomojamą žemės sklypą), nepagrįstai dėl to kilusias neigiamas pasekmes (negalėjimą tą padaryti) bando perkelti atsakovei UAB „Saulės kopos“, vykdžiusiai teisėtą statinių, įskaitant automobilių saugyklos, statybą.

75. Paminėtina, kad daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektas parengtas tuo metu, kai atsakovės UAB „Saulės kopos“ nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo numatyta jokių ribojimų ir/apsunkinimų įrengti automobilių saugyklą. Duomenų, kad atsakovei UAB „Saulės kopos“ 2017 m. vasario 28 d. išduotas statybos leidimas įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytas ir panaikintas, taip pat nėra, todėl atsakovė teisėtai išduoto ir galiojančio statybos leidimo pagrindo vykdydama/tęsdama statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kurio 70 kv. m daliai tik 2017 m. spalio 30 d. nustatytas apibrėžto turinio servitutas, elgėsi teisėtai (CPK 178, 185 straipsniai).

76. Be to, teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad pagal byloje esančius įrodymus matyti, jog ieškovė visgi turi galimybę patekti į ginčo patalpas (autoservisą) ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl nesutiktina su ieškovės argumentais, kad ji kitu būdu negu į patalpas patenkant per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neturi galimybės naudoti ginčo patalpas pagal paskirtį. Šios aplinkybės, be kita ko, nustatytos ir pačios ieškovės minimoje civilinėje byloje Nr. e2A-621-614/2019 (sprendimo 34 punktas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). To, kad faktinė situacija šiuo metu būtų pasikeitusi, ieškovė šioje byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

77. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, kad ieškovė negali įvažiuoti į jai priklausančias autoserviso patalpas ar iš jų išvažiuoti per atsakovės UAB „Saulės kopos“ nuomojamą žemės sklypą (ginčo dėl šių aplinkybių nekilo), tai savaime nereiškia, kad ieškovės teisės yra pažeistos. Kadangi Servituto sutartimi ieškovei suteikta teisė servituto ribose tik prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto – negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), o ne į patalpas, ieškovei neturint pastarosios teisės, negalima konstatuoti ir ieškovės teisių pažeidimo atsakovei teisėtai pastačius statinį – automobilių saugyklą, dėl kurios negalimas patekimas į ieškovės autoservisą. Kitaip tariant atsakovė UAB „Saulės kopos“, kaip automobilių saugyklos statytoja, negali pažeisti ieškovės teisių, kurių ieškovė neturi (kurios jai nebuvo suteiktos Servituto sutartimi).

78. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė savo teisių pažeidimą grindė būtent tuo, kad ji dėl atsakovės UAB „Saulės kopos“ servituto dalyje įrengtos automobilių saugyklos negali patekti į jai priklausančias autoserviso patalpas, neįrodinėdama, kad jai apskritai dėl automobilių saugyklos būtų sudarytos kliūtys prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto (autoserviso), jį aptarnauti, eksploatuoti bei tinkamai naudoti, t. y. įgyvendinti Servituto sutartimi numatytas teises (byloje esantys įrodymai (nuotraukos, 2021 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kt.) iš esmės patvirtina, kad ieškovė turi tokią galimybę), teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau šioje nutartyje nepasisako.

79. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, kiek tai susiję su įvažiavimu į jai priklausančias autoserviso patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti šaligatvio bortus ir dalį tvoros

80. Pažymėtina tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ne tik įpareigoti nugriauti dalį įvažiavimo į automobilių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir pašalinti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijos, kuri yra ties (duomenys neskelbtini) ir kuriai nustatytas servitutas, šaligatvio bortus ir dalį tvoros tarp ieškovei priklausančio pastato ir taško Nr. 16 pagal UAB „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 17 d. parengtą planą. Šį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad atsakovė UAB „Saulės kopos“ neturėjo teisės statyti tvoros dalies ir šaligatvio bortų (šiems objektams statybos leidimas išduotas nebuvo, žemės savininko sutikimo atsakovė negavo), kurie apriboja ieškovės teisę naudotis servitutu – dėl įrengtų šaligatvio bortų yra neįmanomas saugus įvažiavimas, o įrengtos aklinos tvoros trukdo ieškovei patekti prie jos patalpų sienų ir į kiemą.

81. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nenustatytas ieškovės teisių pažeidimas, susijęs su įvažiavimu į ieškovės autoserviso patalpas, esančias pastate, adresu (duomenys neskelbtini), visgi nesprendė kito šioje byloje pareikšto reikalavimo dėl įpareigojimo pašalinti šaligatvio bortus ir dalį tvoros. Pažymėtina, kad tiek ieškovė apeliaciniame skunde, tiek atsakovė UAB „Saulės kopos“ atsiliepime į jį nurodo aplinkybes, susijusias su šiuo reikalavimu, pateikia savo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo sprendžiamas šis reikalavimas, šioje dalyje bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčo iš esmės. Be to, pirmą kartą išnagrinėjus šį reikalavimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų ir teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka).

82. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimu pašalinti šaligatvio bortus ir dalį tvoros ir šioje neišspręsto reikalavimo dalyje bylą grąžina pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

84. Kaip jau minėta, ieškovė šioje byloje pareiškė du savarankiškus reikalavimus, iš kurių vienas išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir šioje dalyje teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą. Tuo tarpu kito neišspręsto reikalavimo dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui. Kadangi abu materialaus pobūdžio reikalavimai pareikšti vienoje civilinėje byloje ir abiejų jų išsprendimo baigtis lemia ir bylinėjimosi išlaidų (kurios patirtos bendrai, jų neskaidant pagal kiekvieną reikalavimą) paskirstymo byloje klausimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir šių išlaidų, taip pat ir patirtų apeliacinės instancijos teisme (dėl analogiškų priežasčių), atlyginimo klausimo šioje nutartyje nespręsti, taigi ir nevertinti su tuo susijusių ieškovės apeliacinio skundo argumentų (dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo) ir atsakovės UAB „Saulės kopos“ atsikirtimų į juos.

85. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija ir apeliacine tvarka patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įskaitant ir valstybei priteistinų, klausimas kompleksiškai spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą neišspręsto reikalavimo dalyje ir dėl to priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą.

Dėl bylos baigties

86. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išspręsto reikalavimo dalyje (dėl dalies įvažiavimo į automobilių saugyklą nugriovimo) išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo pašalinti dalį tvoros ir šaligatvio bortų, šio neišspręsto reikalavimo dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad neišsprendus abiejų byloje pareikštų materialaus pobūdžio reikalavimų, nėra aiškus bylos rezultatas (tiksli reikalavimų patenkinimo/atmetimo proporcija), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, naikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika servisas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti dalį įvažiavimo į automobilių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 17 d. parengtame plane pažymėtą raidėmis ir skaičiais a-19-b-c-a, 14 kv. m ploto, ir sutvarkyti teritoriją, palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijos, kuri yra ties (duomenys neskelbtini) ir kuriai nustatytas servitutas, šaligatvio bortus ir dalį tvoros tarp ieškovei priklausančio pastato ir taško Nr. 16 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ginteka“ 2021 m. rugsėjo 17 d. parengtą planą, taip pat dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko