- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-987-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01099-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- E. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-680-435/2021 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui R. Z. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atstatyti ieškovės pažeistas nekilnojamojo daikto valdymo teises, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įpareigojant atsakovą R. Z. savo lėšomis pašalinti daikto valdymo pažeidimus, t. y. išardyti betoninių trinkelių aikštelę, išmontuoti išbetonuotas atramines sienutes bei nugriauti ant šių atraminių sienučių įrengtą tvorą, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti dviejų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo terminą išvardintiems darbams atlikti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra 606/1182 dalių 0,1182 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovas yra vienas iš šio žemės sklypo bendrasavininkų (valdo 576/1182 dalį). Ieškovė su atsakovu žemės sklypą valdo dalinės nuosavybės teise. Atsakovas, neturėdamas kito žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo ar leidimo, bendrojoje žemėje užsiima savavališka statyba – įbetonavo atramines, daugiau kaip pusės metro aukščio sienutes, ant kurių pastatė daugiau kaip vieno metro aukščio tvorą. Pažemino patį žemės sklypą išbetonuodamas terasas ir išklodamas daugiau kaip 29 kv. m. ploto trinkelių. Tuo būdu buvo pažeistos ieškovės teisės, susijusios su nuosavybės teisių į žemės sklypą įgyvendinimu, pažeista ieškovės teisė valdyti nekilnojamąjį daiktą. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp žemės sklypo bendrasavininkų nenustatyta. Atsakovas susitarimo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pasirašyti į notarinę kontorą neatvyko. Nors minėtiems statybos darbams atskiras statybos leidimas nėra privalomas, kaip tai nurodoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 12 d. pranešimu Nr. (15.2)-2D-9294, tačiau atsakovo statyba yra neteisėta, nes nebuvo gautas ieškovės, žemės sklypo, kuriame vykdomi statybos darbai, bendrasavininkės, sutikimas. Atlikdamas šiuos statybos darbus atsakovas pažeidė ieškovės teises disponuoti savo turtu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. Z. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįsta, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nors ieškovė ir yra žemės sklypo dalies savininkė, tačiau tvoros statybos darbus bei betoninių terasų įrengimą atsakovas atliko būtent jam priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, jog priešingai nei nurodo ieškovė, žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta dar 2000 m. gegužės mėn., tik dėl neaiškių priežasčių šis faktas nėra išviešintas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. 2013 m. balandžio 25 d. atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl žemės sklypo 576/1182 dalių perėjimo atsakovui nuosavybės teise. Prie minėto paveldėjimo teisės liudijimo notarė prisegė žemės sklypo planą, parengtą R. R. IĮ, kuris 2000 m. gegužės mėn. patvirtintas Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, 2001 m. birželio 12 d. žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Iš notaro gavęs minėtą žemės sklypo planą, atsakovas buvo tikras, kad ši naudojimosi tvarka yra įregistruota viešajame registre. Juolab, kad tokia naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi. Atsakovas pastatė tvorą ir išbetonavo terasas toje žemės sklypo dalyje, kuri priskirta jam naudotis pagal R. R. IĮ parengtą ir 2000 m. gegužės mėn. patvirtintą naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Taigi atsakovas naudojasi jam faktiškai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi visiškai nepažeisdamas ieškovės interesų, nes ji minėta žemės sklypo dalimi, kurioje yra tvora niekada nesinaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti betoninių trinkelių aikštelę, išmontuoti išbetonuotas atramines sieneles ir nugriauti ant atraminių sienelių įrengtą tvorą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo 10,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, kad buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nesutiko ir nurodė, jog atsakovo į bylą pateiktas žemės sklypo planas niekaip nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bei pažymėjo, jog ieškovė siūlė atsakovui nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką notariniu susitarimu, tačiau atsakovas jokių veiksmų neatliko, savo naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymų neteikė, į notaro biurą neatvyko.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovo nurodoma naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre, o notariškai nepatvirtinta ir viešame registre neįregistruota naudojimosi tvarka žemės sklypu perėjus nuosavybės teisei atsakovui nebuvo privaloma.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) buvo statomi 2018 m. viešai, nesislapstant, ieškovė apie tai žinojo ir tam neprieštaravo, todėl laikoma, kad jos, kaip bendraturtės, teisės nebuvo pažeistos, ir konstatavo, kad atsakovas, statydamas minėtus statinius – atraminę sienelę, tvorą, trinkelių aikštelę – ant žemės sklypo, kuris ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise bei nesant bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir neturėdamas ieškovės rašytinio sutikimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus, toks atsakovo elgesys pažeidė ieškovės, kaip turto bendrasavininkės, teises.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nesutinka su atsakovo pozicija, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovas nesutinka su tokiais teismo motyvais. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta dar 2000 m. gegužės mėn., tik dėl neaiškių priežasčių šis faktas nėra išviešintas VĮ Registrų centre.
8.2. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį privalėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeistos. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) buvo statomi 2018 m. viešai, nesislapstant, o ieškovė apie tai žinojo ir neprieštaravo. Pažymėjo, kad atsakovas statybos darbus atliko 2018 m. žemės sklypo dalyje, kuria faktiškai nuo 2013 m. naudojasi tik atsakovas, o iki 2013 m. šia dalimi naudojosi tik atsakovo tėvas J. Z.. Darbus atliko atvirai, nesislėpdamas. Faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi, tęstinė, trunkanti ilgą laiką. Atsakovo pastatyta tvora yra tinklinė, visiškai permatoma, pastatyta toje pačioje vietoje, kur apie 30 metų stovėjo sena tvora. Senoji tvora buvo apgriuvusi ir dėl amžiaus susidėvėjusi.
8.3. Ginčo atveju ieškovė absoliučiai neįrodinėjo savo teisių pažeidimo. Byloje nėra įrodymų, kad statiniai pastatyti pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), kad statytojas buvo nesąžiningas, todėl įpareigojimas nugriauti ginčo statinius (betoninių trinkelių aikštelę, išmontuoti išbetonuotas atramines sienutes bei nugriauti ant šių atraminių sienučių įrengtą tvorą) nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą.
9. Ieškovė E. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
12. Byloje nustatyta, kad ieškovei E. G. (toliau – ieškovė) asmeninės nuosavybės teise priklauso 606/1182 dalys, o atsakovui R. Z. (toliau – atsakovas arba apeliantas) asmeninės nuosavybės teise priklauso 576/1182 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 18 d. ieškovė per įgaliotą asmenį S. G. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), šio kreipimosi pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta betoninių trinkelių aikštelė, kurios plotas apie 29 kv. m, išbetonuotos atraminės sienutės, kurių aukštis apie 0,65 m., ant jų įrengta tvora, kurios aukštis apie 1,07 m (toliau visi kartu – statiniai). Inspekcija nurodė, jog tokiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir nusprendė įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti betoninių trinkelių aikštelę, išmontuoti išbetonuotas atramines sieneles ir nugriauti ant atraminių sienelių įrengtą tvorą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas, statydamas aukščiau minėtus statinius ant žemės sklypo, kuris ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise bei nesant bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir neturėdamas ieškovės rašytinio sutikimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
14. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tokį reikalavimą grindžia argumentais, kad ieškovė reiškia negatorinį ieškinį ir pagal kasacinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas ji turi įrodyti du dalykus: 1) kad ji yra turto savininkė ir 2) kad jos teisės yra pažeistos. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovo teigimu, jis naudojasi jam faktiškai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi visiškai nepažeisdamas ieškovės interesų, o ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.
15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl savininko teisių gynimo. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
16. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 25 d. atsakovui buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas dėl žemės sklypo 576/1182 dalių perėjimo nuosavybės teise. Pasak atsakovo, prie minėto paveldėjimo teisės liudijimo notarė prisegė žemės sklypo planą, parengtą R. R. IĮ, kuris 2000 m. gegužės mėnesį patvirtintas Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje, 2001 m. birželio 12 d. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Iš notaro gavęs minėtą žemės sklypo planą, atsakovas buvo tikras, kad ši naudojimosi tvarka yra įregistruota viešajame registre. Juolab, kad tokia naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi. Minėtame žemės sklypo plane yra įrašas, kad J. Z. (t. y. mirusiam atsakovo tėvui) 576 kv. m žemės sklypas priklauso 2000 m. lapkričio 08 d. žemės mainų sklypų sutarties, registracijos Nr. 11543, pagrindu, eksplikacijoje pateikiami duomenys, kad J. Z. naudojasi atskirai A sklypo dalimi, B sklypo dalimi atskirai naudojasi Kauno apskrities viršininko administracija ir C sklypo dalimi abu jie naudojasi bendrai. Visiškai netirdamas aplinkybių dėl šiais įrašais nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, taip pat teisiškai nepagrįsdamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notariškai nepatvirtinta ir viešame registre neįregistruota naudojimosi tvarka žemės sklypu, ir atmetė atsakovo argumentus, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta ir statydamas ginčo statinius atsakovas jos nepažeidė. Pažymėtina, kad nors teismas, spręsdamas byloje šalių ginčą neturi pareigos būti aktyvus, tačiau teisingam bylos išnagrinėjimui, turi procesines galimybes siūlyti ginčo šaliai teikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Tad spręsti dėl (ne)nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos, nesurinkus papildomų duomenų (pavyzdžiui, žemės mainų sklypų sutarties ir kt.), nėra procesinių galimybių.
18. Būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas).
19. Vertinant negatorinio ieškinio ir reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius santykį, pažymėtina, kad neteisėtos statybos faktas gali būti svarbus tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimą lemia statybos teisinio reglamentavimo pažeidimai, o ne kiti veiksniai. Tačiau gali būti, kad statybos darbai atlikti nepadarant pažeidimų, bet savininko teisės pažeidžiamos statybos rezultato naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).
20. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).
21. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teisių pažeidimu buvo pripažintas vien tik faktas, kad atsakovas statinius žemės sklype pastatė neturėdamas ieškovės sutikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė, neįrodinėjo ir byloje nebuvo vertinama atsakovo atliktų statybos darbų reikšmė / grėsmė ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, o tai leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimas buvo priimtas formaliu pagrindu, neišsiaiškinus ieškovės teisių esminio pažeidimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas dviejų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, pasverti, ar vieno iš savininkų interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito savininko nuosavybės teisės pažeidimo.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovė, nurodydama aplinkybes, tiek ir teismas, vadovaudamasis skundžiamame sprendime ieškovės teiginiais, išvadas darė nevertindamas aplinkybių visumos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) buvo statomi 2018 m. viešai, nesislapstant, ieškovė apie tai žinojo ir tam neprieštaravo, todėl laikoma, kad jos, kaip bendraturtės, teisės nebuvo pažeistos, tuo pagrindu, kad ieškovės gyvenamoji vieta jau 2018 m. nurodoma Jungtinėje Karalystėje, todėl ieškovė galimai nuolat nebūdavo Lietuvoje. Tačiau byloje esantys dokumentai liudija, kad ieškovė veikia per įgaliotą asmenį – savo tėvą S. G., kurio gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu, kaip ir žemės sklypas, kuriame pastatyti atsakovo statiniai.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 straipsniai). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
25. 2021 m. birželio 15 d. teisme gautas apelianto prašymas atidėti teismo posėdį, suteikiant šalims galimybę rasti taikų sprendimą. Nepateikus duomenų apie prašyme nurodytas aplinkybes, toks prašymas netenkintinas, o įvertinus tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalys turės galimybę ginčą spręsti taikiai.
26. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.