- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-934-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- E. Z.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.15Kiti su apeliacija susiję klausimai
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovei E. Z. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti tvorą ir sutvarkyti aplinką žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tarp taškų žemės sklypo plane, atliktame uždarosios akcinės bendrovės „Žemėtvarkos darbai“ 2003 m. spalio 7 d. inž. R. B., užsakymo Nr. 5355, M 1:500, pažymėtų (duomenys neskelbtini) Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės; ieškovei priklauso 75/199 dalys, atsakovei – 496/796. Sklype yra pastatai (gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė)), kurių 2/3 dalys priklauso atsakovei, 83/250 dalys ieškovei. Namų valdoje esantis pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei, o pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei. Dar iki šalims tampant žemės sklypo bendrasavininkėmis, ankstesni sklypo savininkai buvo nustatę tvarką, pagal kurią buvo naudojamasi bendra nuosavybe. Tokiu būdu ieškovė naudojosi sklypo dalimi sklypo plane, atliktame UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2003 m. spalio 7 d., užs. Nr. 5355, M 1:500 pažymėta raide B, o atsakovė sklypo dalimi, pažymėta raide A. Atsakovė 2020 m. balandžio mėnesį, pasinaudojusi tuo, kad karantino metu ieškovė buvo išvykusi pas savo tėvus, neinformavusi ir nederinusi pradėjo statyti bendrame sklype tvorą tarp taškų, plane pažymėtų (duomenys neskelbtini), koordinatės Kauno miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Tai pamačiusi ieškovė informavo atsakovę, kad nepritaria jos vykdomiems darbams ir prašė nutraukti statybą bei panaikinti padarinius sutvarkant aplinką. Atsakovė nereagavo į ieškovės perspėjimą ir toliau statė tvorą, kuri 2020 m. balandžio mėnesio pabaigoje buvo baigta statyti. Tvoros aukštis 1,60 m, pastatyta su pamatu. Tai yra ne trumpą laiką naudojamas statinys, kuris ne tik apsunkina, bet ir daro neįmanomu priėjimą prie ieškovės nuosavybės – ūkinio pastato ir gyvenamojo namo sienos. Atsakovės įrengta tvora atitinka 1 kategorijos nesudėtingo statinio reikalavimus. Statybą leidžiantis dokumentas iš valstybinių institucijų šio pobūdžio statiniams nėra reikalingas, tačiau visų žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai būtini. Siekdama be teismo įsikišimo išspręsti problemą, 2020 m. balandžio 20 d. ieškovė atsakovei nusiuntė pranešimą su reikalavimu pašalinti pažeidimą. Pasibaigus terminui atsakovė tvoros nenugriovė ir padarinių nepašalino, tačiau 2020 m. balandžio 27 d. atsiuntė prašymą, kuriame ieškovės prašė leidimo statyti jau pastatytą tvorą. Ieškovė nei raštu, nei žodžiu nėra davusi atsakovei sutikimo statyti tvorą.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tvora būtina saugiam šeimos gyvenimui, turto apsaugai. Atsakovė su vyru turi du mažamečius vaikus, vaikai turėtų būti gryname ore, tačiau ieškovės žemės sklypo dalis nesutvarkyta ir galimai nesaugi vaikams, per žemės sklypą dažnai vaikščiojo pašaliniai žmonės, laukiniai šunys, todėl atsakovės sklypo nejuosiant vaikams lauke buvo nesaugu. Atsakovės gyvenamasis namas yra apdraustas draudimo sutartimi, tačiau draudimo sąlygos negalioja, jeigu asmuo pats nesiima veiksmų apsaugoti savo turto. Atsakovė savo sklypą planavo aptverti iš naujo, tam 2019 m. gegužės 15 d. buvo gautas žodinis sutikimas. Sudarant žodinį susitarimą nebuvo numatytas terminas, per kiek laiko atsakovė gali pasistatyti tvorą. Atsakovė tvorą pradėjo statyti atsiradus finansinėms galimybėms ir laikui – 2020 m. kovo mėn. dėl pandemijos ir Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino režimo į Lietuvą grįžo atsakovės vyras, atsakovė su juo pradėjo statyti tvorą. Tvora buvo baigta statyti 2020 m. balandžio mėn. 9 d. Ieškovei dėl sudaryto žodinio susitarimo persigalvojus, atsakovė, siekdama įgyventi šalių žodinį susitarimą, nusiuntė ieškovei 2020 m. balandžio 25 d. ir 27 d. prašymus šalių susitarimą patvirtinti raštu. Tvoros statybai nereikėjo žemės sklypo bendraturtės rašytinio sutikimo. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - „STR“) 7 priedas nustato, kada rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi. Bendrasavininkio sutikimas reikalingas tik tada, kai tvora (užtvaras) statomas ant, prie sklypo ribos. Ginčas kilo dėl tvoros, pastatytos valdomo sklypo dalies vidinėje riboje, todėl STR reglamentuoti minimalūs statinių atstumai šiuo atveju negalioja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis nugriauti tvorą, kuri uždarosios akcinės bendrovės „Žemėtvarkos darbai“ 2003 m. spalio 7 d. žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta tarp taško (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti aplinką. Priteisė ieškovei iš atsakovės 575 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog buvo rengiamas tvoros įrengimo projektas ir kad jis buvo pateiktas ieškovei susipažinimui, todėl net ir laikant, kad atsakovė dar 2019 metais žodžiu buvo prašiusi ieškovės sutikimo, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė buvo supažindinta su atsakovės ketinamų atlikti tvoros įrengimo darbų sąlygomis ir apimtimis ir kad ieškovė yra išreiškusi sutikimą statyti tvorą būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis ji yra faktiškai pastatyta. Atsakovė tvoros statybos projekto ieškovei nepateikė ir ieškovės rašytinio sutikimo negavo, tačiau yra pilnai užbaigusi tvoros įrengimo darbus – išlietas betono pamatas ir ant jo įrengta tvora. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai remiasi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punktu (jog leidimas ginčo tvorai nereikalingas), kadangi atsakovė bet kokiu atveju pastatė tvorą arčiau kaip 1 metras iki sklypų naudojimosi tvarka nustatytos ribos, todėl atsakovei buvo privalomas ieškovės rašytinis sutikimas dėl tvoros statybos. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būtent atsakovės veiksmai pastatant tvorą nesilaikant statybos teisinio reglamentavimo lėmė ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovės teisės pažeidžiamos atsakovės statybos rezultato naudojimu, t. y. galimybės ieškovei netrukdomai patekti prie jos nuosavybės atėmimu. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentai neįrodo atsakovės veiksmų teisėtumo, todėl nėra pagrindo ieškovės teisių suvaržymą laikyti įvykdytu teisėtai. Teismas ieškovės nurodomas teisės naudotis jai priklausančiu turtu pažeidimo faktines aplinkybes vertino kaip pakankamas jos teisių pažeidimo faktui konstatuoti, todėl CK 4.98 straipsnio pagrindu ieškovės reiškiamą reikalavimą pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą pripažino pagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad tvoros pastatymu bendrosios dalinės nuosavybės teisme valdomo sklypo skiriamojoje dalyje buvo pažeistos ieškovės, kaip daiktų valdytojos, teisės, prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta nugriauti pastatytą tvorą, ir įpareigoti atsakovę dalinai nugriauti tvorą ir (ar) įrengti nustatyto dydžio rakinamus vartelius; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų negatorinio reikalavimo tenkinimo sąlygų. Žemės sklypo dalis A ir B skiria tiesė tarp plano taškų 19, 31. Būtent tarp šių taškų, atsakovės valdomoje žemės sklypo dalyje yra pastatyta ginčo tvora. Tvora užkirto galimybę ieškovei tik fiziškai netrukdomai prieiti prie jai priklausančių pastatų sienų, tačiau pagal 2003 m. spalio 7 d. nustatytą žemės sklypo bendrasavininkų naudojimo tvarką ieškovė neturi teisės netrukdomai prieiti prie jai priklausančių pastatų sienų, nes prieiti prie šių sienų galima tik iš atsakovės valdomo žemės sklypo pusės. Galimybės netrukdomai patekti prie nuosavybės teise valdomų pastatų sienų ieškovė neturi ne dėl tvoros pastatymo, o dėl 2003 m. spalio 7 d. sutarimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovė ginčo tvorą pastatė pagal naudojimo tvarkos sąlygas, todėl ieškovės nuosavybės teisių neapsunkino – ieškovei siekiant atlikti remonto ar priežiūros darbus prie nurodytų statinių sienų ir iki tvoros pastatymo buvo privaloma gauti atsakovės sutikimą. Kol nebuvo tvoros, ieškovė pažeidinėjo atsakovės nuosavybės teises (piktybiškai naudojosi atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi).
6.2. Ieškovė neįrodė teiginių, kad tvoros statyba apsunkino ir padarė neįmanomu tinkamai prižiūrėti nuosavybę, užkirto galimybę prieiti atliekant remonto ar priežiūros darbus prie pastato sienų, o teismas nepagrįstai rėmėsi deklaratyviais teiginiais. Negatorinis ieškinys skirtas pašalinti nuosavybės teisės pažeidimams, nusijusiems su valdymo netekimu, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu. Ieškovė privalėjo įrodyti, jog jos teisės realiai buvo pažeistos, o ne galimai bus pažeistos ateityje (tokiu atveju teiktinas prevencinis ieškinys).
Atsiliepimas
6.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad nesiruošia sąmoningai ir nesąžiningai trukdyti ieškovei vykdyti būtinus remonto ar priežiūros darbus prie jai priklausančių statinių sienų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostatą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdymo bendraturčių sutikimu, šios atsakovės pozicijos nepagrįstai nevertino. Jeigu atsakovė leistų ieškovei laisvai, netrukdomai ir nevaldomai naudotis savo nuosavybės turėtojos teisėmis, susijusiomis su aptariamų statinių sienomis, atsakovė faktiškai suteiktų teisę ieškovei nekontroliuojamai, neatlygintinai ir nepagrįstai naudotis atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi, dėl ko 2003 m. spalio 7 d. notariškai patvirtinta žemės sklypo naudojimo tvarka faktiškai būtų paneigta (ją paneigia ir skundžiamas teismo sprendimas).
6.4. Teismas nepagrįstai pripažino rašytinio sutikimo būtinumą. Sprendime cituota Statybos įstatymo nuostata, jog statytojas privalo iki statybos pradžios gauti rašytinius sutikimus (susitarimus), jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, yra blanketinė. Teismas sprendime nenurodė teisės akto, kuriame keliamas reikalavimas ginčo situacijoje statytojui gauti rašytinį nurodytų asmenų sutikimą, todėl ši išvada suvaržė atsakovės teises labiau, nei tai numatyta įstatyme. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedas reglamentuoja Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. STR 7 priedas nustato, kada yra privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Šis atvejų sąrašas yra baigtinis. Įsiteisėjusioje Panevėžio apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad reglamentuoti minimalūs statinių atstumai iki sklypo ribų nusistatyta tvarka negalioja valdomos žemės sklypo dalies vidinės ribos atžvilgiu (Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 9495-902/2018).
6.5. Atsakovės 2020 m. liepos 10 d. pateiktoje specialisto V. R. (kvalifikacijos atestatas Nr. 22882) išvadoje konstatuota, jog „minimalūs statinių atstumai iki sklypo ribų nusistatyta tvarka negalioja valdomo sklypo dalies vidinės ribos atžvilgiu“, ir atsakovei „nekilo pareiga iki statybos pradžios gauti bendrasavininkės K. R. rašytinį sutikimą (susitarimą)“.
6.6. Teisės aktai nenumato reikalavimo gauti rašytinį bendraturčių sutikimą statant statinį arčiau kaip 1 metras iki sklypo naudojimosi tvarka nustatytos ribos. Darant tokią išvadą nepagrįstai taikyta įstatymo analogija, nes teisės aktai tiesiogiai numato, jog bendraturčių rašytinis sutikimas privalomas tik jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas nepagrįstai konstatavo įrodymų tyrimo metu nenustatytas aplinkybes apie pastatytos tvoros savybes ir tvoros aukštį. Remdamasis išimtinai ieškovės paaiškinimais teismas nustatė, kad pastatyta tvora yra 1,60 m aukščio. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tokį jos aukštį. Atsakovė pateikė 2020 m. liepos 10 d. specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad ginčo tvoros aukštis - 1,75 m (1,25 m aukščio tvora ant 0,5 m. aukščio atraminės sienelės). Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir įvertinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
6.7. Teismų praktikoje pažymėta, kad statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams turi įvertinti kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius - neišduoda statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 27 ir 33 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2012). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nekonstatavo, kad tvora pastatyta neteisėtai ir nurodė, kad šioje situacijoje ieškovė privalo įrodyti ieškinio pagrįstumą, o atsakovė – nepagrįstumą.
Šalies argumentai
6.8. 2020 m. gegužės 6 d. pranešime dėl prašymų dėl bendrasavininkų sutikimo statyti tvorą ieškovė nurodė: „siekiant išvengti mano teisių suvaržymo būtina tvoroje pastatytoje tarp taškų 19 ir 31 įrengti vartelius, taip pat nustatyti 1 m. pločio servitutą prieiti prie mano nuosavybės nekilnojamojo turto jo remonto atveju. Tokiu atveju, įvykdžius nurodytus veiksmus, Jūsų be mano sutikimo pastatyta tvora manau nepažeis mano interesų“. Nors toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas (servitutas bendraturčių žemės sklype negali būti nustatomas, o laisvai varstomų vartelių įrengimas prieštarautų galiojančiai žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarkai), akivaizdu, kad teismo priimtas įpareigojimas yra perteklinis, nes ginčo šalių satisfakcija gali būti pasiekta ir kitokiais veiksmais.
6.9. Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad tvoros pastatymu bendrosios dalinės nuosavybės teisme valdomo sklypo skiriamojoje dalyje buvo pažeistos ieškovės, kaip daiktų valdytojos, teisės, prašo nepalikti galioti neproporcingo pirmosios instancijos teismo sprendimo visiškai nugriauti pastatytą tvorą, o vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalimi pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš dalies nugriauti tvorą ir (ar) įrengti nustatyto dydžio rakinamus vartelius.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Bendrasavininkai 2003 m. spalio 7 d. nustatydami naudojimosi tvarką nenustatė, jog sklypus skirs tvora, kaip ir nepasidalino Registro centro pažymoje įvardytų kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių bendros nuosavybės (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė), šiam turtui nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovė nėra inicijavusi žemės sklypo bendraturčių naudojimosi tvarkos pakeitimo ir pareiškusi ieškinio dėl kitos naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo arba dėl teismo leidimo įrengti tvorą be ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, sutikimo. Vadinasi, savavališkai pastatyta tvora tarp taškų, pažymėtų plane 19 ir 31, t. y. ant yra naudojimosi sklypais bendros ribos, turi būti pašalinta.
7.2. Atsakovės teiginiai apie tvoros aukštį ir pastatymo vietą vieno metro atstumo aspektu nėra reikšmingi. Atsakovė po statybos užbaigimo ir ieškovės pretenzijos jai pareiškimo raštu prašė duoti sutikimą statyti tvorą būtent ant sklypų ribos. Atsakovė žodžiu ir veiksmais pripažino, kad bendrasavininko rašytinis sutikimas tverti tvoras yra reikalingas, tačiau apeliaciniame skunde įrodinėja, kad tokio sutikimo nereikia. Statybos inžinierius V. R. negali duoti išvados teisiniais klausimais.
7.3. Atsakovė pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde pripažino, kad tvora apsunkino (padarė neįmanomu) ieškovės priėjimą prie ieškovės pastatų sienų remonto ir priežiūros darbų atlikimui. Vidinės tvoros būtinybės nėra (atsakovė tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.
10. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės teisių pažeidimą, atsiradusį dėl bendrame žemės sklype atsakovės pastatytos tvoros, sudariusį pagrindą priimti sprendimą dėl tvoros nugriovimo.
11. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovė, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatydama tvorą be sklypo bendraturtės (ieškovės) rašytinio sutikimo, įgyvendino statytojo teisę pažeisdama statytojui keliamus privalomus normatyvinius reikalavimus, t. y. kad atsakovei buvo privalomas ieškovės rašytinis sutikimas tvoros statymui dėl to, jog ji bet kokiu atveju pastatė tvorą arčiau kaip 1 metras iki sklypų naudojimosi tvarka nustatytos ribos (pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1 punktą, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos (1.2 papunktis)).
12. Šalys yra ne besiribojančių žemės sklypų savininkės ar valdytojos, o vieno žemės sklypo bendrasavininkės, todėl, teisėjų kolegijos manymu, apeliantė pagrįstai teigia, jog šio sklypo vidinėje dalyje (ties Nekilnojamojo turto registre įregistruotoje bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkoje pažymėta riba tarp taškų 19-31, skirianti šalių naudojamus sklypus A ir B, atsakovės naudojamos sklypo dalies pusėje) pastatyta tvora nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 7 priede nustatytus besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus.
13. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės sutikimas tvoros statybai buvo privalomas remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad ieškovė buvo davusi sutikimą ginčo tvoros statybai. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė nėra pakankama negatorinio ieškinio patenkinimui.
14. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 24, 25 punktus).
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės teisės pažeidžiamos atsakovės statybos rezultato naudojimu, t. y. galimybės ieškovei netrukdomai patekti prie jos nuosavybės (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato MN) atėmimu. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka.
16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre 2005 m. sausio 6 d. buvo įregistruota naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarka, pagal kurią ieškovė naudojasi sklypo dalimi B 300 kv. m. ploto, atsakovė – sklypo dalimi A 496 kv. m. ploto. Naudojamų dalių ribos nurodytos UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame plane.
17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje abi šalys pripažino, jog šiame plane atsakovės naudojamoje sklypo dalyje A yra punktyrais pažymėti bendro naudojimo takeliai, per kuriuos patenkama prie bendrosios nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (tvoros, kiemo aikštelės, pavėsinės). Ieškovė pripažino, jog į takelius patenkama pro vartus, įrengtus (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, taip pat faktą, kad einant takelių teritorija ji gali patekti ir patenka prie savo naudojamos gyvenamojo namo dalies, naudojimosi tvarkos plane pažymėtos taškais 31-30, šios pastato dalies galimam remontui ar priežiūrai. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo tvora atėmė iš ieškovės galimybę prieiti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.
18. Nors tvoros užtvėrimas pašalino galimybę ieškovei prieiti prie ūkinio pastato MN sienos iš atsakovės naudojamos sklypo dalies pusės, apeliantė pagrįstai teigia, kad ieškovės pageidavimą patekti prie šios sienos be atsakovės sutikimo eliminavo ne tvoros pastatymas, o minėta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią ties taškais 11 ir 19 (ūkinio pastato siena) yra atsakovės naudojimuisi skirtas žemės sklypas, nenustatant jokios jo dalies prieigai prie minėtos sienos remonto ar kitokios pastato priežiūros tikslais (ieškovė neginčijo apeliantės teiginio, kad nuo 2005 m. joks tos sienos remontas ar kitokia priežiūra ir nebuvo vykdyta, o iš byloje esančios medžiagos matyti, kad su bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu susiję šalių ginčai kyla dėl kitų priežasčių).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės siekis prie gyvenamojo namo sienos tarp taškų 31-30 ir ūkinio pastato sienos tarp taškų 11-19 patekti bet kada savo nuožiūra iš savo naudojamos sklypo dalies B pusės yra nepagrįstas – minėta, kad naudojimosi tvarkos plane prieiga prie vienos ūkinio pastato sienos nėra nustatyta, o prie ieškovei aktualios gyvenamojo namo dalies ji gali patekti bendrojo naudojimo takelių teritorija. Taigi tam, kad ieškovė galėtų ūkinio pastato sieną remontuoti iš atsakovės sklypo A pusės, reikia atsakovės sutikimo. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė šiais tikslais atsakovės sutikimo siekė ir negavo. Tuo remiantis teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovės teisės netrukdomai (nesant atsakovės sutikimo) patekti prie jai priklausančio ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu MN, sienos tarp taškų 11-19 kaip įrodytos sąlygos negatoriniam ieškiniui patenkinti.
20. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs su naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka susijusius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normą (CK 4.98 straipsnį) ir nepagrįstai nusprendė dėl tvoros pastatymu pažeistų ieškovės teisių, jų apgynimui pritaikydamas ieškovės pageidaujamą priemonę – ties bendraturčių naudojamų sklypų dalių riba pastatytos tvoros nugriovimą. Dėl to sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į abiejų šalių procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, akcentuotą bendraturčių interesų suderinimą ieškant visoms šalims priimtino sprendimo būdo, į prie atsiliepimo į ieškinį atsakovės pateiktą 2020 m. gegužės 6 d. ieškovės pranešimą dėl prašymų dėl bendrasavininkų sutikimo statyti tvorą, kuriame ieškovė nurodė pageidaujanti vartelių tvoroje tarp taškų 19 ir 31 įrengimo ir 1 metro pločio servituto prieiti prie jos nekilnojamojo turto remonto atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog tokia galimybė galėtų būti apsvarstyta apeliantei pateikus rašytinius įrodymus apie konkrečius vartelių įrengimo duomenis (vartelių vietą, išmatavimus, kitus parametrus pagrindžiantį brėžinį ar planą, nurodyti, į kurią pusę varteliai turėtų atsidarinėti, pažymėti kitas su tokia įranga susijusias aplinkybes), o ieškovei dėl to pateikus atitinkamą atsiliepimą. 2021 m. birželio 3 d. nutartimi nustatytas pasiūlymas buvo pateiktas šalims.
Abi šalys pateikė vartelių įrengimo pasiūlymus ir atsiliepimus dėl kitos šalies pasiūlymo. Nors apeliacinio proceso metu nustačius, kad ieškovės reikalavimas dėl tvoros nugriovimo nėra pagrįstas, o šalys nesutinka sudaryti taikos sutartį, šie pasiūlymai ir nėra aktualūs apeliacijos dalyko įvertinimui, teisėjų kolegija, šiuos pasiūlymus apsvarsčiusi teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažįsta, kad apeliantės 2021 m. birželio 14 d. pateiktas vartelių, įrengtinų tvoroje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ties ieškovės ūkiniu pastatu MN, projektas yra tinkamiausias šalių nesutarimų išsprendimo būdas gera valia. Nors apeliantė, kaip ir ieškovė, pateikė ir ginčo tvoroje įrengtinų vartelių projektą, abu jie nėra tinkami dėl to, kad ieškovės naudojamoje žemės sklypo dalyje šalia ginčo tvoros ore yra nutiestas elektros kabelis į ūkinį pastatą MN, todėl naudojimasis tvoroje įrengtais varteliais nebūtų saugus; dėl ieškovės pageidavimo ties jais įrengti laiptus tokių vartelių pastatymas pareikalautų daugiau sąnaudų, o jos pageidavimas tvoros pamatą sulyginti su žemės sklypo riba prilygtų tvoros nugriovimui, nes neliktų pagrindo vartelių tvirtinimui; pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateikta vartelių įrengimo schema nėra atlikta projektuotojo, ji parengta ant apeliantės pateikto projekto ranka nupiešiant vartelių vietą ir laiptus. Vartelių tvoroje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės projektas yra detalus. Jis tinkamiausias ir dėl to, kad kitoje ūkinio pastato MN pusėje ieškovė taip pat yra įrengusi vartelius iš (duomenys neskelbtini) gatvės, taigi jos patekimas prie atsakovės naudojamo sklypo A dalyje esančios ūkinio pastato sienos bus pats racionaliausias ir mažiausiai pažeidžiantis atsakovės teisę nekliudomai naudotis savo sklypo dalimi. Ieškovės prieštaravimas pastarajam pasiūlymui, motyvuojant ketinimu ateityje demontuoti iš kitos ūkinio pastato pusės savo įrengtus vartelius, yra deklaratyvus, neracionalus ir neatitinkantis jos pačios interesų. Svarbi ir teismo posėdyje apeliantės nurodyta bei ieškovės neginčyta aplinkybė, jog projekto pirmame variante pažymėtus rakinamus vartelius iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės apeliantė jau įrengė. Ji taip pat nurodė, kad raktą ieškovei perduos tuoj pat po teismo posėdžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur teisinei pagalbai), atsakovė patyrė 1020,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
23. Apeliacinis skundas buvo apmokėtas 75 Eur žyminiu mokesčiu. Apeliantė už teisines paslaugas 2021 m. kovo 9 d. sumokėjo 600 Eur advokatės pagalbos išlaidų, 2021 m. rugsėjo 23 d. 405 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Advokatės 2021 m. rugsėjo 22 d. išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 21/09/22 nurodyta šių paslaugų suma už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą yra 1005 Eur. Ieškovė 2021 m. kovo 20 d. sumokėjo 500 Eur, 2021 m. liepos 26 d. 300 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą.
24. Taigi, ieškovė byloje patyrė 1375 Eur, atsakovė – 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovės apeliacinis skundas yra tenkinamas, o ieškovės reikalavimas nugriauti tvorą pripažintas nepagrįstu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovė tvorą įrengė neturėdama ieškovės sutikimo, pažeisdama CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą normą dėl bendrosios nuosavybės objekto valdymo ir naudojimo visų bendraturčių sutikimu) ir abiejų šalių pastangos siekti savo interesų suderinimo bylos proceso metu sudaro CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir jų atsakovei iš ieškovės nepriteisti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.