Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės B. T. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas antstolės B. T. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam V. V. priklausančiam turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu laikinai apribotos kaltinamojo V. V. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti 291 697,60 Eur vertės turtu, taip pat ir į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės B. T. prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. V. priklausančiam turtui, kuris apsunkintas hipoteka, t. y. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi šį antstolės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. V. turtui taikomas, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Be to, nėra duomenų, ar sutartine hipoteka užtikrinto turto vertė neviršija turto, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje baudžiamojoje byloje, vertės.

Skunde sutinkama su skundžiamos nutarties argumentu, kad jokia imperatyvi teisės norma nedraudžia taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą turtui, kuris yra apsunkintas hipoteka, tačiau laikino nuosavybės teisės apribojimo esmė – užtikrinti realų galimo civilinio ieškovo patirtos žalos atlyginimą. Baudžiamojoje byloje laikinai apribojant turto savininko teisę šiuo turtu laisvai disponuoti, yra tikimasi, kad iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo areštuotas turtas nebus perleistas tretiesiems asmenims, juo nebus laiduojama ar šis turtas nebus įkeistas (apsunkintas) hipoteka. Vadinasi, laikinu nuosavybės teisės apribojimu iš esmės yra siekiama išsaugoti baudžiamojoje byloje areštuotą turtą, kad vėliau būtų galima iš šio turto patenkinti civilinio ieškovo turtinius reikalavimus. Skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju laikinu nuosavybės teisės apribojimu siekiami tikslai nebus pasiekti, nes V. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas dar 2005 m. lapkričio 2 d. ir 2006 m. lapkričio 17 d. buvo įkeistas AB SEB bankui, viešajame registre įregistruojant sudarytus sutartinės hipotekos lakštus, o laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirtas 2015 m. balandžio 9 d. Tai reiškia, kad praėjus beveik dešimt metų nuo turto įkeitimo hipotekos kreditoriui šį turtą areštuoti baudžiamojoje byloje visiškai netikslinga.

Skunde cituojamos CK 4.170 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnio 1 dalies, CPK 754 straipsnio nuostatos ir nurodoma, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Tokios pačios nuomonės laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartyje (byla Nr. 1S-155-150/2016) konstatuota, kad baudžiamosios bylos baigtis negali daryti ir nedaro jokios įtakos hipotekos kreditoriaus pirmumo teisei pagal įkeitimo sutartį patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto).

Dėl skundžiamos nutarties motyvo apie turto, kuris apsunkintas sutartine hipoteka, vertės skunde pažymima, kad 2015 m. spalio 12 d. ekspertizės aktu nustatyta 105 000 Eur hipoteka apsunkinto turto rinkos vertė, o išieškotojo – hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas bendra reikalavimų suma siekia 113 827,28 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų, kurios sudaro 10 033,05 Eur. Tai patvirtina, kad skolininkui V. V. priklausančio turto rinkos vertė yra mažesnė lyginant su hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimų apimtimi. Net įvertinus tikimybę, kad vykdymo procese hipoteka apsunkintas turtas gali būti realizuotas už didesnę nei rinkos vertę, yra žymiai tikslingiau areštą baudžiamojoje byloje taikyti ne hipoteka apsunkintam turtui, o piniginėms lėšos, kurios po turto realizavimo liktų, visiškai patenkinus hipotekos kreditoriaus turtinius reikalavimus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad vykdymo procese realizuojant turtą, visais atvejais piniginės lėšos prieš jų paskirstymą yra deponuojamos antstolio sąskaitoje, todėl antstolis gali užtikrinti piniginių lėšų areštą, jei tik teismas nusprendžia taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šioms piniginėms lėšoms.

Anot antstolės, šioje baudžiamojoje byloje areštavus hipoteka apsunkintą turtą, kurio rinkos vertė yra gerokai mažesnė nei hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimai, UAB „Swedbank lizingas“ pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra užtikrinamas. Priešingai, laikinas nuosavybės teisės apribojimas tik daro žalą civiliniam ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, nes hipoteka apsunkinto turto nerealizuojant priverstine tvarka, negali būti patenkinami hipotekos kreditoriaus – AB SEB banko reikalavimai. Todėl kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra skaičiuojamos metinės palūkanos, kurios vis didėja. Tai reiškia, kad areštuoto turto savininko V. V. mokumas prieš galimą civilinį ieškovą nuolat mažėja, nes realizavus hipoteka apsunkintą turtą pirmiausia bus dengiami hipotekos kreditoriaus, t. y. AB SEB banko reikalavimai, ir tik į likusias lėšas galės pretenduoti civilinis ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės B. T. skundas tenkinamas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo tikslingumu bei reikalingumu turtui, apsunkintam hipoteka, todėl skundžiama nutartis naikinama.

Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įtvirtintų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 ir 152 straipsniuose yra reglamentuota, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. V. priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y. be kito turto, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį (UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė 291 697,60 Eur civilinį ieškinį, kuris, be kitų asmenų, nukreiptas ir į V. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą). Antstolė B. T. Klaipėdos apygardos teismui pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad šis nekilnojamas turtas, priklausantis V. V., 2005 m. spalio 28 d. ir 2006 m. lapkričio 17 d. buvo įkeistas AB SEB bankui, viešajame registre įregistruojant sutartinės hipotekos lakštus. V. V. per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl vykdomosiose bylose išieškojimas nukreiptas į šį sutartine hipoteka apsunkintą skolininkui V. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas turtui, kuris yra apsunkintas hipoteka, t. y. turtui, į kurį yra nukreiptas išieškojimas.

Antstolės skunde teisingai nurodoma, kad atsižvelgiant į CPK 664 straipsnio 1 dalies, CPK 753 straipsnio, CPK 754 straipsnio nuostatas, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo aukščiau paminėtam V. V. nekilnojamajam turtui tikslai nebus pasiekti, nes turtas, kuriam taikoma ši procesinė prievartos priemonė, dar prieš šios procesinės prievartos priemonės paskyrimą buvo įkeistas bankui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bylos duomenis laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ne tik tam V. V. priklausančiam turtui, kuris buvo apsunkintas hipoteka, bet ir kitos rūšies turtui, uždraudžiant disponuoti 291 697,60 Eur vertės turtu. Todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimas turtui, kuris buvo apsunkintas hipoteka, nereiškia, kad nebus užtikrintas baudžiamojoje byloje UAB „Swedbank lizingas“ pareikštas civilinis ieškinys.

Iš antstolės pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad 2015 m. spalio 12 d. ekspertizės aktu nustatyta 105 000 Eur hipoteka apsunkinto turto rinkos vertė, o išieškotojo – hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas bendra reikalavimų suma siekia 113 827,28 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų, kurios sudaro 10 033,05 Eur. Todėl skundžiamos nutarties argumentas, kad nėra duomenų, ar sutartine hipoteka apsunkinto turto vertė neviršija turto, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertės, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atmesti antstolės prašymą panaikinti procesinę prievartos priemonę. Atsižvelgiant į antstolės nurodytą išieškotiną sumą bei duomenis apie įkeisto turto vertę, darytina išvada, kad toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šį turtą nėra tikslinga.

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. V. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), naikinamas, įpareigojant antstolę B. T. informuoti šią baudžiamąją bylą nagrinėjantį Klaipėdos apygardos teismą (baudžiamoji byla Nr. 1-35-606/2017) apie pinigines lėšas, jeigu tokių liktų antstolės depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą bei atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi ir sumokėjus su tuo susijusias vykdymo išlaidas, taip pat uždraudžiant šias pinigines lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymus, susijusius su hipotekos kreditoriumi ir su tuo susijusiomis išlaidomis, iki atskiro Klaipėdos apygardos teismo patvarkymo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: patenkinti antstolės B. T. prašymą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. V. priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti antstolę B. T. informuoti Klaipėdos apygardos teismą apie lėšas, kurios liktų antstolės depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi ir sumokėjus visas su vykdymu susijusias išlaidas, uždraudžiant lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymams, susijusiems su hipotekos kreditoriumi, iki atskiro pirmosios instancijos teismo patvarkymo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.