Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo B. S. (B. S.) gynėjo advokato R. T. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 14 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas kartu su E. U., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą, lizingo bendrovėms priklausantį didelės vertės turtą, t. y. vilkikus, jų puspriekabes ir kitas transporto priemones, kartu parengė nusikalstamos veikos planą, subūrė organizuotą grupę sunkiems nusikaltimams vykdyti, grupės nariams numatė užduotis ir vaidmenis. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą, 2009 m. spalio mėnesį – 2010 m. kovo mėnesį, E. U. Lietuvoje surado už simbolines kainas parduodamas transporto paslaugas teikiančias įmones – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios sutarčių pagrindu naudojosi lizingo bendrovėms UAB „Swedbank lizingas“, UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausančiomis transporto priemonėmis, su parduodamų įmonių akcininkais V. V., K. Ž., U. B., S. M. (per tarpininką S. K.) suderino transporto įmonių akcijų pirkimo – pardavimo sąlygas ir naudojamų transporto priemonių perdavimo bei pristatymo už Lietuvos Respublikos ribų aplinkybes, o B. S. susitarė su Ispanijos Karalystėje gyvenančiu J. (J.) P. C. M., kad šis savo vardu įgys parduodamų įmonių akcijas, paskirs save įmonių direktoriumi, perims įmonėms patikėtas ir jo žinion perėjusias transporto priemones, bei kartu su juo organizavo ir vykdė perimtų transporto priemonių perregistravimą ir pardavimą, o būtent:

2009 m. spalio 28 d., V. V. namuose, esančiuose Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone, V. V. ir J. P. C. M., dalyvaujant B. S. ir E. U., pagal suderintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)) akcijų pirkimo – pardavimo sąlygas ir lizingo sutarčių pagrindu naudojamų transporto priemonių perdavimo bei pristatymo už Lietuvos Respublikos ribų aplinkybes pasirašė 2009 m. spalio 28 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. V. už 17 000 Eur, iš kurių gavo 7 000 Eur, pardavė J. P. C. M. šimtą procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ir 2009 m. spalio 28 d. perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu naujajam akcininkui ir 2009 m. spalio 28 d. paskirtam direktoriui J. P. C. M. perdavė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansines lizingo sutartis, t. y. 2006 m. kovo 30 d. Nr. LT030916, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047760, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047761, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047762, 2007 m. kovo 6 d. Nr. LT047763, 2007 m. gegužės 29 d. Nr. LT053375, 2007 m. liepos 11 d. Nr. LT056167, 2007 m. lapkričio 13 d. Nr. LT063908 ir 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. LT066507, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotas ir valdytas devynias transporto priemones, kurių neapmokėta vertė – 243 852,13 Eur, ir kurios buvo nugabentos į Vokietiją bei kitas užsienio valstybes ir, be savininko UAB „Swedbank lizingas“ žinios ir sutikimo, parduotos, pinigus pasisavinant.

2010 m. sausio 25 d. – 2010 m. sausio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), K. Ž., U. B. ir J. P. C. M. pagal suderintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)) akcijų pirkimo – pardavimo sąlygas ir naudojamų transporto priemonių perdavimo bei pristatymo už Lietuvos Respublikos ribų aplinkybes pasirašė 2010 m. sausio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu K. Ž. už 1 Lt (0,29 Eur) ir U. B. už 1 Lt (0,29 Eur) pardavė J. P. C. M. po penkiasdešimt procentų turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir be rašytinio perdavimo – priėmimo akto 2010 m. vasario 3 d. paskirtam direktoriui J. P. C. M. perdavė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansines lizingo sutartis, t. y. 2007 m. sausio 4 d. Nr. LT044165, 2007 m. sausio 22 d. Nr. LT043598, 2005 m. lapkričio 8 d. Nr. LT041557, 2006 m. balandžio 12 d. Nr. LT031586, 2005 m. birželio 22 d. Nr. LT019831, 2005 m. birželio 22 d. Nr. LT019830 ir 2007 m. sausio 9 d. Nr. LT044581, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotas ir valdytas septynias transporto priemones, kurių neapmokėta vertė – 214 992,86 Eur, kurios buvo nugabentos į Vokietiją bei kitas užsienio valstybes ir, be savininko UAB „Swedbank lizingas“ žinios ir sutikimo, parduotos, pinigus pasisavinant.

2010 m. vasario 19 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), S. M. ir J. P. C. M., dalyvaujant E. U., tarpininkui S. K., kuris apie vykdomą nusikalstamą veiką nesuprato, pagal suderintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)) akcijų pirkimo – pardavimo sąlygas ir naudojamų transporto priemonių perdavimo bei pristatymo už Lietuvos Respublikos ribų aplinkybes pasirašė 2010 m. vasario 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu S. M. už 20 000 Lt (5 792,40 Eur) pardavė J. P. C. M. šimtą procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ir 2010 m. vasario 19 d. perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu naujajam akcininkui ir 2010 m. vasario 19 d. paskirtam direktoriui J. P. C. M. perdavė UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansines lizingo sutartis, t. y. 2006 m. vasario 15 d. Nr. L2006-020063, 2006 m. vasario 15 d. Nr. L2006-020064, 2006 m. liepos 24 d. Nr. L2006-070046, 2006 m. liepos 24 d. Nr. L2006- 070048, 2007 m. vasario 7 d. Nr. L2006-020027, 2007 m. vasario 7 d. Nr. L2006-020028, 2007 m. vasario 7 d. Nr. L2007-020029, 2007 m. kovo 15 d. Nr. L2007-030048, 2007 m. kovo 15 d. Nr. L2007-030049, 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. L2007-080055, 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. L2007-080056, 2007 m. rugsėjo 3 d. Nr. L2007-080142, 2008 m. vasario 11 d. Nr. L2008-020032, 2008 m. vasario 11 d. Nr. L2008- 020033, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotas ir valdytas šešiasdešimt šešias transporto priemones, kurių neapmokėta vertė – 2 925 287,23 Eur, bei UAB „Nordea Finance Lithuania“ nuosavybės teise priklausančias ir pagal finansines lizingo sutartis, t. y. 2005 m. gegužės 13 d. Nr. 20050387, 2005 m. gegužės 13 d. Nr. 20050388, 2005 m. birželio 10 d. Nr. 20050527, 2005 m. birželio 10 d. Nr. 20050528, 2005 m. birželio 10 d. Nr. 20050529, 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20050721, 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20050722, 2005 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 20050723, 2005 m. spalio 10 d. Nr. 20050849, 2006 m. balandžio 24 d. Nr. 20060293, 2006 m. birželio 14 d. Nr. 20060451, 2007 m. gegužės 15 d. Nr. 20070459, 2007 m. birželio 12 d. Nr. 20070412, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotas ir valdytas trylika transporto priemonių, kurių neapmokėta vertė – 437 886,30 Eur, kurios buvo nugabentos į Vokietiją bei kitas užsienio valstybes ir, be savininkų – UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ – žinios ir sutikimo, parduotos, pinigus pasisavinant.

Tokiu būdu B. S., veikdamas organizuota grupe kartu su E. U., J. P. C. M., V. V., K. Ž., U. B. bei S. M., pasisavino didelės – 3 822 018,52 Eur vertės svetimą turtą, t. y. devyniasdešimt penkias transporto priemones.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi B. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant termino. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. liepos 10 d. nutarimu paskelbta B. S. paieška. 2015 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį dėl B. S. baudžiamojo persekiojimo vykdymo. 2016 m. vasario 24 d. B. S. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, o 2016 m. gegužės 13 d. etapuotas į Lietuvos Respubliką. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 14 d. nutartimi palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, kuria B. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo B. S. terminas vienam mėnesiui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas B. S. buvo pratęstas trims mėnesiams.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kaltinamajam B. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. Apygardos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis B. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo B. S. gynėjas advokatas R. T. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam B. S. švelnesnes kardomąsias priemones.

Skunde nurodoma, kad vien gresiančios bausmės griežtumas nesudaro pagrindo neribotą laiką taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėjo manymu, aplinkybė, kad kaltinamojo B. S. nesieja jokie ryšiai su Lietuvos Respublika, neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Skunde pažymima, kad nusikalstama veika, kurios padarymu B. S. yra kaltinamas, nėra smurtinio pobūdžio. Be to, kaltinamasis nei Lietuvos Respublikoje, nei kitoje valstybėje neteistas, vedęs, turi vaiką, yra Austrijos Respublikos pilietis, jo motina serga onkologine liga.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad B. S. laikomas suimtas jau ilgą laiką, t. y. ilgiau nei šešis mėnesius. Anot gynėjo, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamojo artimieji turi galimybę sumokėti 30 000 Eur dydžio užstatą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje B. S. anksčiau dirbo, įsipareigoja suteikti kaltinamajam gyvenamąją vietą šiai bendrovei priklausančiose patalpose.

Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, kad B. S. yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nežmoniškomis sąlygomis. Be to, kaltinamasis negauna tinkamo gydymo.

Skunde pažymima ir tai, kad Madrido pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria kaltinamasis B. S. buvo perduotas Lietuvos teisėsaugos institucijoms pagal Europos arešto orderį, nustatyta sąlyga, jog jei Europos arešto orderį išdavusi valstybė priims nuosprendį, asmens prašymu jis bus grąžintas į Ispaniją atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba vykdyti kardomąją priemonę. Anot gynėjo, ši sąlyga yra privaloma Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Tačiau nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublika negali įvykdyti šios sąlygos, dėl to, gynėjo manymu, kardomoji priemonė – suėmimas negali būti taikoma kaltinamajam B. S..

Gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo B. S. gynėjo advokato R. T. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam B. S., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. kaltinamųjų J. P. C. M., E. U., V. V., U. B., K. Ž., S. M., liudytojų A. G. R., A. S. R., M. S., S. K., R. Ū., L. P., R. Č., A. M. parodymai, akistatų protokoluose, įmonių akcijų pirkimo – pardavimo dokumentuose, piniginių lėšų perdavimą patvirtinančiuose bankiniuose dokumentuose užfiksuota ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis B. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Kaltinamajam B. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. S. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo, patvirtina aplinkybės, jog B. S. nuolatinė gyvenamoji vieta, šeima yra ne Lietuvos Respublikoje, o Austrijos Respublikoje, todėl kaltinamojo nesieja jokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika. Be to, kaltinamasis vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, todėl buvo paskelbta kaltinamojo paieška bei išduotas Europos arešto orderis. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. S. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje. Šios aplinkybės patvirtina apie kaltinamojo ryšius užsienyje. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas aplinkybes, kad B. S. neteistas, vedęs, turi šeimą, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad šias aplinkybes įvertino ir Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam B. S. termino pratęsimo. Dėl kaltinamojo laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje pažymėtina, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam B. S. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Vien tik aplinkybė, kad kaltinamojo artimieji sumokėjo 30 000 Eur užstatą į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja suteikti kaltinamajam gyvenamąją vietą, šiuo metu nesudaro pagrindo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į skunde nurodomą argumentą dėl B. S. tinkamo gydymo neužtikrinimo. Tačiau Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Pažymėtina, kad duomenų, jog B. S. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nėra. Todėl šis kaltinamojo gynėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl Europos arešto orderio sąlygų vykdymo pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju sprendžia klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam B. S. pagrįstumo, o Europos arešto orderio turinys, jo teisėtumas ir pagrįstumas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl skundo argumentai, susiję su Europos arešto orderio sąlygomis bei jų vykdymu, atmetami kaip nepagrįsti ir nepatvirtinantys skundžiamos nutarties neteisėtumo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl teismas neprivalo vadovautis BPK 127 straipsnyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis), išskyrus BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam B. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo B. S. gynėjo advokato R. T. skundą atmesti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kaltinamajam B. S. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.