Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Aleksandro Selezniovo ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas antstolio A. Selezniovo prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą A. L. turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryti rašymo apsirikimai, susiję su klausimo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo neišsprendimu, į nuosprendį įrašant, kad A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas paliekamas iki bus patenkintas civilinis ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio ir Banko skundai tenkintini.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Pažymėtina, kad taikant BPK 151 straipsnyje nustatytą procesinės prievartos priemonę apribojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas nuosavybės neliečiamumas, todėl, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas galima tik siekiant proceso tikslų.

Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Byloje nustatyta, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 06-1-02025-10 galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. L. turtui, be kita ko, žemės sklypui, kurio bendras plotas – 0,0620 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui-gyvenamajam namui, kurio bendras plotas – 345,45 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), ir jo banko sąskaitoms (12 t., 103-104). Perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi A. L. turtui ir banko sąskaitoms ikiteisminio tyrimo metu pritaikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą pratęsė iki byla bus išnagrinėta teisme. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu A. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį A. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Šiuo nuosprendžiu iš A. L. bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1 591 248,93 Lt (460 857,54 Eur) žalai atlyginti, taip pat iš A. L. priteista 50,14 Eur proceso išlaidų (12 t., b. l. 85-100). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryti rašymo apsirikimai, susiję su klausimo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo neišsprendimu, į nuosprendį įrašant, kad A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas paliekamas iki bus patenkintas civilinis ieškinys (12 t., b. l. 102, 103-104).

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0010/13/02130 duomenimis, Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė 2013 m. balandžio 22 d. Bankui išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 421 313,88 Eur ir 732 Lt negrąžintos skolos, 1 106,20 Lt papildomų išlaidų, 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašymo notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo pateikimo momento, t. y. 2013 m. kovo 28, iki visiško skolos išieškojimo, išieškojimo Banko naudai, pagal sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro M. Stračkaičio, 2005 m. vasario 11 d. notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Hipotekos registre 2005 m. vasario 18 d., kurio identifikavimo kodas 03120050001217, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, bendro 0,0620 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: gyvenamuoju namu, bendro 345,45 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniais tinklais – vandentiekio tinklais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniais tinklais – fekaline kanalizacija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančius A. L. ir A. L.. Iš Centrinės hipotekos registro išrašo nustatyta, kad nurodytas turtas yra įkeistas Bankui prievolei pagal tarp Banko ir skolininko (A. L.) 2005 m. vasario 8 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) užtikrinti (b. l. 14-21). Antstolis 2013 m. liepos 11 d. turto arešto aktu Nr. S1-215445 vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/02130, siekdamas užtikrinti 1 456 550,76 Lt prievolės įvykdymą, Bankui paminėtą įkeistą turtą areštavo, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti (b. l. 58-60, 70-72, 73). Dėl aptariamo turto pardavimo antstolis 2013 m. gruodžio 10 d. paskelbė varžytines, tačiau 2014 m. sausio 14 d. varžytynės buvo atšauktos paaiškėjus, kad ketinamam parduoti iš varžytinių turtui Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 06-1-02025-10 galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 142, 149-150, 207).

Iš išdėstytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad konkrečiu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, jog baudžiamojo proceso įstatyme numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas turtui, kuris yra apsunkintas (užtikrintas) hipoteka, t. y. turtui, į kurį vykdomoje byloje buvo nukreiptas išieškojimas išieškotojo Banko naudai.

Iš civiliniame ieškinyje dėstomų argumentų matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus prašoma priteisti bendrovei turtinė žala buvo kildinama iš neteisėtų A. L., kaip įmonės direktoriaus, veiksmų vykdant jam CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas (12 t., b. l. 31-40). Taigi A. L., kaip bendrovės vadovo, atsakomybė prieš bendrovę yra savarankiška, jis teismo priteistą žalą visiškai turi atlyginti iš savo lėšų, o jų neturint, priverstinio teismo sprendimo vykdymo stadijoje teismo priteistos žalos išieškojimas nukreiptinas į jo turimą turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryti rašymo apsirikimai, susiję su klausimo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo neišsprendimu, į nuosprendį įrašant, kad A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas paliekamas iki bus patenkintas civilinis ieškinys. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties turinio matyti, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas baudžiamojoje byloje buvo taikytas ir jo taikymas pratęstas ne tik žemės sklypui, kurio bendras plotas – 0,0620 ha, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatui-gyvenamajam namui, kurio bendras plotas – 345,45 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), kuriais buvo užtikrinta A. L. prievolė pagal tarp Banko ir skolininko (A. L.) 2005 m. vasario 8 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), bet ir kitam nekilnojamajam turtui, keleiviniu automobiliui bei banko sąskaitoms (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Nors šioje nutartyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęsiamas ir galimam turto konfiskavimui, tačiau nei turto konfiskavimas, nei išplėstinis turto konfiskavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo taikytas.

Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad kaip matyti iš byloje pareikšto civilinio ieškinio turinio, bankroto administratorius civilinio ieškinio negrindė tarp Banko ir skolininko (A. L.) 2005 m. vasario 8 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) neteisėtumu ir nepagrįstumu. Taigi baudžiamojoje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniam ieškiniui patenkinti nėra niekaip susijęs su kokiu nors sandoriu tarp skolininkų (A. L. ir A. L.) ir Banko (hipotekos kreditoriaus). Kita vertus, Bankui baudžiamojoje byloje kokie nors kaltinimai taip pat nebuvo pareikšti.

Bankas yra hipotekos kreditorius. Hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiai daiktinei teisei būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-364/2010). Vadovaujantis CK 4.193 straipsnio 1 dalimi, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės įstatymo leidėjo įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 664 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Taigi hipotekos kreditorius savo reikalavimus pirmiausia gali tenkinti tik iš jo naudai įkeisto turto, o reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumo tvarka, kai išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, nustatyta CPK 753 straipsnyje. CPK 753 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskesnės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinami pirmesnės eilės reikalavimai. Reikalavimų patenkinimo eilę nustato CPK 754 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Toliau pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (CPK 754 straipsnio 2 dalis); antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai (CPK 754 straipsnio 3 dalis), trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (CPK 754 straipsnio 4 dalis). Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo, lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Visos aptartos teisės normos yra imperatyvios, vadinasi, jų privalu laikytis besąlygiškai. Kartu tai reiškia, kad CPK 754 straipsnyje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė negali būti pakeista.

Pažymėtina, kad hipoteka išlieka netgi skolininko bankroto atveju. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje taip pat nustatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nėra patvirtinti jokie kreditoriniai Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimai. Antra vertus, pabrėžtina ir tai, kad pagal formuojamą teismo praktiką, į turtą, kuriam baudžiamojoje byloje taikyti tam tikri suvaržymai, savo reikalavimus kreditoriai turi nukreipti tik griežtai laikantis ĮBĮ 33–36 straipsniuose nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t. y. šis turtas turi būti įskaičiuojamas į bendrą bankroto procese esamo įmonės turto masę (nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2 -1577/2010; 2-1486/2013; 2-2013/2014).

BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptariamu atveju nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, bendro 0,0620 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, bendro 345,45 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniams tinklams – vandentiekio tinklams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniams tinklams – fekalinei kanalizacijai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantiems A. L. ir A. L., taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo ne tik dėl to, kad aptariamu atveju nebus pasiektas tikslas – baudžiamojoje byloje patenkinto civilinio ieškinio įvykdymas, bet ir todėl, kad nuosavybės teisių apribojimas nesuderinamas tiek su Banko, kaip įkaito turėtojo, turtiniais interesais, tiek skolininkų (A. L. ir A. L.), tiek bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorių bei valstybės teisėtų interesų apsauga.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dėl priteisto civilinio ieškinio bankrutavusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. L. 1 591 248,93 Lt (460 857,54 Eur) sumai būtų įvykdytas. Tačiau tokia aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo taikyti (tęsti terminą) laikiną nuosavybės teisių apribojimą hipoteka užtikrintam turtui. Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą hipotekos kreditorius turi pirmumo prieš kitus kreditorius teisę į jo reikalavimų patenkinimą. Nagrinėjamu atveju konkrečios baudžiamosios bylos baigtis negali daryti ir nedaro jokios įtakos hipotekos kreditoriaus pirmumo teisei pagal įkeitimo sutartį patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 06-1-02025-10 ir apygardos teismo nutartimis suvaržytą turtą pardavus iš varžytynių, bet kuriuo atveju pirmiausia bus patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai, ir tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus, bus tenkinami kiti reikalavimai pagal pirmiau aptartą įstatymo leidėjo imperatyviai nustatytą tvarką bei eilę. Antai, esant apribotoms nuosavybės teisėms į hipoteka užtikrintą turtą, jo pardavimas iš varžytynių negalimas iki bus panaikintas taikomas areštas arba bus suteiktas leidimas antstoliui turtą parduoti iš varžytynių. Dėl tokių priežasčių hipotekos kreditorius – Bankas – negali įgyvendinti savo daiktinės teisės ir taip patenkinti skolinio reikalavimo pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės 2013 m. balandžio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pagal šioje situacijoje susidėjusias aplinkybes ir skolininkai (A. L. ir A. L.) negali atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Dar daugiau, didėja jų įsiskolinimo suma dėl skaičiuojamų palūkanų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną iki visiško skolos išieškojimo. Kaip nustatyta anksčiau, Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė 2013 m. balandžio 22 d. Bankui išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio 421 313,88 Eur ir 732 Lt negrąžintos skolos, 1 106,20 Lt papildomų išlaidų, 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašymo notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo pateikimo momento, t. y. 2013 m. kovo 28, iki visiško skolos išieškojimo, išieškojimo. Taigi tokiu būdu daroma žala ne tik hipotekos kreditoriui, skolininkams, bet ir civiliniam ieškovui bei valstybei, t. y. didėjant skoloms, mažėja Banko galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės, civilinio ieškovo patenkinti civilinį ieškinį, valstybės išsiieškoti priteistas proceso išlaidas.

Pagal BPK 361 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio vykdymo kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Kokio pobūdžio nuosprendžio neaiškumai ir (ar) kylančios abejonės gali būti šalintini, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs BPK 361 straipsnio 2–3 dalyse. Paminėtose teisės normose reguliuojamas nustatytų taisytinų teismo nuosprendžio netikslumų ir (ar) abejonių pašalinimo atvejų sąrašas nėra baigtinis, tačiau kiekvieną kartą, sprendžiant klausimą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo, turi būti vertinama, ar ištaisius nuosprendžio neaiškumus ir (ar) pašalinus abejones nebus pakeista teismo priimto nuosprendžio esmė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, panaikinus laikiną nuosavybės teisių apribojimą hipoteka apsunkintam turtui nebus pakeista priimto įsiteisėjusios teismo nuosprendžio esmė.

Todėl apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas tenkina antstolio ir Banko skundus, apskųstąją nutartį panaikina ir dėl skundų priima naują sprendimą. Taip pat siekdamas tinkamai apsaugoti kitų išieškotojų, bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorių teisėtus interesus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju yra tikslinga įpareigoti antstolį informuoti Klaipėdos apygardos teismą ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių apie lėšas, kurios liktų antstolio depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi ir sumokėjus visas, su vykdymu susijusias išlaidas, uždraudžiant lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymams, susijusiems su hipotekos kreditoriumi, iki atskiro pirmosios instancijos teismo patvarkymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir dėl skundų priimti naują sprendimą – antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 9 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02025-10 taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi, ištaisius Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytus rašymo apsirikimus, pratęstas iki bus patenkintas civilinis ieškinys, į žemės sklypą, bendro 0,0620 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, bendro 345,45 m² ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – fekalinę kanalizaciją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančius A. L. ir A. L..

Įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą informuoti Klaipėdos apygardos teismą ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių apie lėšas, kurios liktų antstolio depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi ir sumokėjus visas, su vykdymu susijusias išlaidas, uždraudžiant lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymams, susijusiems su hipotekos kreditoriumi, iki atskiro pirmosios instancijos teismo patvarkymo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.