- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2-2775-880/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12291-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Macro Investment“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fiberton“
- Advokatai
- Julius Petrulionis, Eva Jonutytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Macro Investment“ atstovei advokatei Evai Jonutytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Macro Investment“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fiberton“ dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Macro Investment“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Fiberton“ priteisti 84 480,76 Eur skolos, 25 513,19 Eur delspinigių, 12,5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. vasario 22 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 01/2021 (toliau ir Sutartis), kuria ieškovė nuo 2021 m. kovo 1 d. išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo užtikrinti elektros energijos, vandentiekio, kanalizacijos nepertraukiamą tiekimą bei funkcionavimą ir organizuoti komunalinių paslaugų tiekimą, o atsakovė įsipareigojo naudoti nuomojamas patalpas jo įstatuose numatytai veiklai vykdyti (medicininių apsaugos priemonių ir neaustinės medžiagos gamybai) ir tinkamai mokėti nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas.
1.2. 2024 m. vasario 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie 2021 m. vasario 22 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 01/2021 (toliau ir Susitarimas), kuriuo iki 2024 m. kovo 29 d. pratęsė patalpų nuomos terminą ir nustatė atsakovės įsipareigojimą sumokėti susidariusį nuomos mokesčio ir mokėjimų už komunalines paslaugas įsiskolinimą ieškovei, nustatydami įsiskolinimo sumokėjimo tvarką, terminus ir sąlygas.
1.3. Atsakovė ieškovei priklausančiomis patalpomis naudojosi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 29 d., bet liko nesumokėjusi ieškovei nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų mokesčių už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 29 d. Atsakovės įsiskolinimo suma sudaro 84 480,76 Eur.
1.4. Susitarimo 2.4.2 punkte nustatyta, kad Nuomininkui pažeidus bet kurios šio Susitarimo 2.2.1 – 2.2.8 punktuose nurodytos įsiskolinimo dalies mokėjimo terminus ir/ar kitas sąlygas, Nuomotojas įgyja teisę reikalauti nedelsiant sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo visų 2.1 punkte nurodytų sumų už kiekvieną vėluojamą dieną iki visiško ir galutinio Nuomininko atsiskaitymo su Nuomotoju dienos. Atsakovė nuo 2024 m. kovo 29 d. vėluoja sumokėti ieškovei 84 480,76 Eur skolą, tai yra 151 dienas. Susitarimo 2.4.2 punkto pagrindu, tai sudaro 25 513,19 Eur delspinigių: 84 480,76 Eur x 0,2 proc. x 151 d. = 25 513,19 Eur, kurie priteistini iš atsakovės.
1.5. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį (2005 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija A3-130). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta palūkanų norma 2024 m. pirmąjį pusmetį buvo 12,5 proc. Todėl turi būti skaičiuojamos 12,5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies: pripažįsta pagrindinę 84 480,76 Eur skolą, tačiau nesutinka su ieškinio dalimi dėl 25 513,19 Eur delspinigių ir 12,5 % procesinių palūkanų, todėl prašo sumažinti netesybas, vadovautis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ir ieškovei priteisti joje nustatyto 6 % dydžio metines palūkanas. Atsiliepimą atsakovė grindžia šiais motyvais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė prašo teismo priteisti net 25 513,19 Eur delspinigių, kas sudaro beveik 1/3 skolos, skaičiuodama juos už 151 dieną po 0,2 %, kas sudaro net 73 % per metus. Atsakovės požiūriu, tokios netesybos yra aiškiai per didelės. Taip pat ir dėl to, kad ieškovė tokio dydžio nuostolių dėl prievolės netinkamo vykdymo iš atsakovės pusės nėra patyrusi. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad „jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo“. Analogiškai nustato ir CK 6.258 straipsnio 3 dalis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
2.2. Ieškovė prašo teismo priteisti 12,5 % procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, tačiau šis įstatymas aktualiu atveju nėra taikytinas, kadangi pagal jo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas yra taikomas „tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai“. Byloje ieškovės reiškiami reikalavimai yra pagal nuomos sutartį, pagal kurią nebuvo perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.
3. Dublike ieškovė prašo jos ieškinį patenkinti visiškai ir papildomai nurodo, kad:
3.1. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės ir atsakovės 2024 m. vasario 29 d. papildomas susitarimo 2.4.2 punkte nustatytas 0,2 proc. už kiekvieną vėluojamą dieną netesybų dydis nėra savaime per didelis, o atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginys, kad „ tokios netesybos yra aiškiai per didelės“, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir todėl teismui nesudaro pagrindo mažinti byloje ieškovės prašomų priteisti 25 513,19 Eur delspinigių dydžio.
3.2. Aiškindamas CK 6.156, 6.189 straipsnių normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017) yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia.
3.3. Fiberton, UAB yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis ir privalantis turėti patirties derybų sferoje, todėl prisiimdamas įsipareigojimus 2021 m. vasario 22 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 01/2021 ir 2024 m. vasario 29 d. papildomu susitarimu prie šios sutarties Fiberton, UAB privalėjo veikti pagal didesnius nei įprastai yra ne verslo srityje atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, kurie verslininkams yra keliami CK 6.256 straipsnio 4 dalies pagrindu.
3.4. Fiberton, UAB nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydamas 2021 m. vasario 22 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 01/2021 ir 2024 m. vasario 29 d. papildomą susitarimą, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jų sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių).
Atsiliepimas
3.5. Atsakovė savo atsiliepime deklaratyviai nurodo, kad „ieškovas tokio dydžio nuostolių dėl prievolės netinkamo vykdymo iš atsakovo pusės nėra patyręs”, tačiau niekaip neįrodinėja, kad netesybos yra aiškiai per didelės. Todėl remiantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovės prašymas mažinti netesybas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
3.6. Macro Investment, UAB teikė Fiberton, UAB gamybinių patalpų nuomos paslaugas (2021 m. vasario 22 d. patalpų nuomos sutarties 1.1 punktas) ir komunalines paslaugas (2021 m. vasario 22 d. patalpų nuomos sutarties 3.1.2 ir 3.1.5 punktai), o Fiberton, UAB buvo įsipareigojęs už jas mokėti. Sutarties šalių statusas ir nurodytos sutartinės sąlygos patvirtina, kad Macro Investment, UAB reikalavimas Fiberton, UAB atžvilgiu yra kilęs būtent iš komercinės sutarties. Todėl priešingai nei teigia Fiberton, UAB Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas šiuo atveju yra taikomas.
4. Triplike atsakovė nesutinka su ieškovės dublike dėstomais argumentais ir papildomai nurodo, kad:
Atsiliepimas
4.1. Teismų praktikos dėl netesybų dydžio ir aiškiai per didelių netesybų mažinimo yra daug ir įvairios. Dalį jos atsakovė paminėjo savo atsiliepime į ieškinį, dalį – ieškovė dublike. Tačiau, pripažintina, kad visais atvejais netesybos turi būti orientuotos į ieškovės nuostolių atlyginimą ir negali būti baudinio pobūdžio, leidžiančios lupikiškai pasipelnyti iš sutarties pažeidimo. Netesybos turi būti nukreiptos į minimalių ieškovės nuostolių atlyginimą ir negali būti ieškovės pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Šiuos aspektus teismas turi įvertinti kiekvienoje byloje atskirai, atsižvelgdamas į konkrečias ginčo aplinkybes. Atsakovės nuomone, aktualios šios civilinės bylos ginčo aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog netesybas sumažinus nuo 0,2 % iki 0,02 % jos taptų teisingo, protingo bei sąžiningo dydžio ir pilnai kompensuotų bet kokius galimus ieškovės nuostolius.
4.2. Atsakovė nesutinka su ieškovės dublike išdėstytu aiškinimu, kad nuoma yra paslaugos šio įstatymo prasme. Pagal įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas nėra taikomas nuomai. Atlygintinų paslaugų teikimas yra reglamentuotas CK Šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriuje, o nuoma – visiškai kitame XXVIII skyriuje. Byloje ieškovės reiškiami reikalavimai yra pagal nuomos sutartį, pagal kurią nebuvo perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pastebėtina, kad ieškovės dublike minimoje 2013 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1257-340/2013 priimtoje nutartyje ir 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. 2A-428-798/2022 nuomos sutartys buvo pripažintos komercinėmis (dėl ko ginčo šioje byloje nėra), tačiau nebuvo aiškinamasi ir išsiaiškinta, ar nuomos sutartis yra paslaugų sutartis, kas yra būtina siekiant taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą pagal jo 1 straipsnio 2 dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palūkanos pagal šį įstatymą taip ir nebuvo priteistos. Todėl, sprendžiant dėl procesinių palūkanų dydžio, būtų pagrįsta vadovautis būtent CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ir ieškovei priteisti joje nustatyto 6 % dydžio metines palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ko nstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2021 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. 01/2021, kuria ieškovė laikotarpiui nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo naudoti nuomojamas patalpas jo įstatuose numatytai veiklai vykdyti (medicininių apsaugos priemonių ir neaustinės medžiagos gamybai) ir tinkamai mokėti nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas.
6. 2024 m. vasario 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie 2021 m. vasario 22 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 01/2021 (toliau ir Susitarimas), kuriuo iki 2024 m. kovo 29 d. pratęsė patalpų nuomos terminą ir nustatė atsakovės įsipareigojimą sumokėti susidariusį nuomos mokesčio ir mokėjimų už komunalines paslaugas įsiskolinimą ieškovei.
7. Atsakovė už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 29 d. nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų mokesčių, dėl ko liko skolinga ieškovei 84 480,76 Eur.
8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 84 480,76 Eur skolos, 25 513,19 Eur delspinigių, 12,5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovė pripažino pagrindinę skolos sumą, tačiau prašė sumažinti priteistinų delspinigių dydį, netaikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytos procesinių palūkanų normos.
Dėl skolos už nuomą priteisimo
10. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas pagal sutartį už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. kovo 29 d. Pažymėtina, kad nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas už einamąjį mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos (Sutarties 4.4. punktas), todėl atsakovei Sutartyje nustatytu terminu mokesčio nesumokėjus, ieškovei iš atsakovės priteistina 84 480,76 Eur skolos.
Dėl delspinigių priteisimo
12. Susitarimo 2.4.2 punkte nustatyta, kad nuomininkui pažeidus bet kurios šio Susitarimo 2.2.1 – 2.2.8 punktuose nurodytos įsiskolinimo dalies mokėjimo terminus ir/ar kitas sąlygas, Nuomotojas įgyja teisę reikalauti nedelsiant sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo visų 2.1 punkte nurodytų sumų už kiekvieną vėluojamą dieną iki visiško ir galutinio Nuomininko atsiskaitymo su Nuomotoju dienos.
13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 25 513,19 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 29 d., t. y. 151 dieną, taikant 0,2 procentų dydį nuo 84 480,76 Eur sumos. Tuo tarpu atsakovė prašo priteistinų delspinigių dydį mažinti ir juos apskaičiuoti taikant 0,02 procentų dydį.
14. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.).
16. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
17. Sprendžiant dėl netesybų (delspinigių) dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo kriterijams, svarbi šiais aspektais formuojama teismų praktika. Teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats delspinigių dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes.
18. Nagrinėjamu atveju netesybos ir delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje. Abi Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, o vėliau ir pagal Susitarimą neįvykdė. Dėl to atsakovei tenka tokios situacijos rizika, kai ji, žinodama Sutarties turinį ir su juo sutikusi Sutarties pasirašymo metu, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.
19. Vis tik teismo vertinimu, nors šalys susitarė dėl netesybų mokėjimo ir jų dydžio, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei iš atsakovės priteistina skolos suma yra 84 480,76 Eur. Tuo tarpu ieškovės prašomi priteisti delspinigiai, paskaičiuoti už 151 dieną, yra net 25 513,19 Eur dydžio, t. y. sudaro beveik trečdalį skolos sumos. Atitinkamai per metus jie sudaro net 73 procentus metinių palūkanų. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų mokesčių nemokėjo nuo 2023 m. spalio 1 d., tačiau ieškovė Sutarties nenutraukė, nors Sutarties 5.1.3. punkte buvo numatyta tokia galimybė. Kaip jau buvo minėta, šalys 2024 m. vasario 29 d. sudarė papildomą susitarimą dėl patalpų nuomos termino pratęsimo ir nustatė atsakovės įsipareigojimą sumokėti susidariusį nuomos mokesčio ir mokėjimų už komunalines paslaugas įsiskolinimą ieškovei. Teismo vertinimu, tai rodo, kad ieškovė pati buvo suinteresuota tęsti sutartinius santykius su atsakove ir tokio dydžio nuostolių, kuriuos prašo priteisti, nepatyrė.
20. Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami nepagrįstai dideliais, todėl, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis mažintinas iki 0,1 proc. dydžio nuo visų Susitarimo 2.1 punkte nurodytų sumų už kiekvieną vėluojamą dieną iki visiško ir galutinio nuomininko atsiskaitymo su nuomotoju dienos. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 12 756,6 Eur delspinigių suma (84 480,76 Eur x 0,1 proc. x 151 d.).
21. Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodinėjo dėl Sutarties neįvykdymo patirtų nuostolių. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Taigi, šalims Sutartyje įtvirtinus konkretaus dydžio netesybas, o ieškovei jas priteisti, ieškovė neturėjo prievolės įrodyti ir pagrįsti tikslų patirtų nuostolių dydį.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį įstatymas numato 6 procentų metines palūkanas, kai abi šalys yra verslininkai, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
23. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
24. Nagrinėjamu atveju šalys dėl procesinių palūkanų dydžio nesusitarė, tačiau ieškovė prašo priteisti 12,5 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes nuomos sutartis nėra paslaugų sutartis. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais.
25. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Taigi, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas „visiems <...> komerciniams sandoriams“, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sandorio patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Hakonlita“, bylos Nr. 3K-3-413-378/2016).
26. Patalpų nuomos sutartį ir Susitarimą sudarė du ūkio subjektai: nuomotoja ieškovė UAB „Macro Investment“ ir nuomininkė atsakovė UAB „Fiberton“. Nuomos sutartimi patalpos perduotos nuomininkei už atlyginimą ir mokėjimai už išsinuomotas patalpas buvo vykdomi Sutarties ir Susitarimo pagrindu. Todėl Sutartis ir Susitarimas yra komercinės sutartys Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.
27. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti teismai, pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-428-798/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2280-258/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. e2A-876-618/2021.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovės neįvykdyta prievolė dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl šio įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju taikytinos. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (2 straipsnio 5 dalis).
29. Byloje nustatyta, kad atsakovės pareiga mokėti procesines palūkanas kilo 2024 metų antrąjį metų pusmetį (2024 m. liepos 23 d.), todėl taikoma 2024 m. liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma, t. y. 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Europos centrinio banko duomenimis 2024 m. liepos 1 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,25 proc. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 12,25 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti šalių nurodyti argumentai, teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Ieškovė prašė jai iš atsakovės priteisti jos patirtas 5 339,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3539,25 Eur išlaidos už advokato suteiktas paslaugas ir 1 800,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas, PVM sąskaitą faktūrą Serija EJ Nr. 72. ir 2024 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 21454.
33. Atsakovė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašė.
34. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų teikimo kompleksiškumą, specialių žinių poreikį, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos protingo ir teisingo dydžio.
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. patenkinta 88,40 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 4 719,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270, 306, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Macro Investment“, juridinio asmens kodas 121317948, naudai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fiberton“, juridinio asmens kodas 302554300, 84 480,76 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 76 ct) skolos, 12 756,6 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 60 ct) delspinigių, 12,25 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (97 237,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 719,90 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniolika eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.