Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo ir 2021 m. birželio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-105-838/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kegesa“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. S., P. K.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lailora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kegesa“ 16 490,24 Eur skolą, 301,35 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad trečiajam asmeniui S. S. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o atsakovės UAB „Kegesa“ akcininkui – trečiajam asmeniui P. K. – nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastatų: sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporterinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); buitinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolinio punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatai). 2012 m. balandžio 19 d. tarp trečiojo asmens S. S. ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudaryta negyvenamųjų daiktų nuomos sutartis, ja atsakovei buvo perduota valdyti ir naudotis 1/3 dalis Ginčo pastatų. Panašiu metu nuomos sutartį dėl likusių 2/3 dalių Ginčo pastatų atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu P. K. Taigi atsakovei buvo perduoti valdyti ir naudotis visi Ginčo pastatai, o atsakovė juose vykdė gamybinę veiklą – modulinių, skydinių namų gamybą. 2013 m. kovo 1 d. tarp ieškovės, S. S. ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties novacijos, juo pradinis nuomotojas S. S. buvo pakeistas naująja nuomotoja – ieškove. Ieškovė tą pačią dieną sudarė susitarimą su atsakove, juo pakeitė nuomos mokesčio dydį – 7 117,22 Lt (2 061,29 Eur) (su PVM) per mėnesį. 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2017 m. gruodžio 1 d. nutraukia nuomos sutartį, tačiau negrąžino ieškovei išsinuomotų Ginčo pastatų dalies ir toliau juose vykdo veiklą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2017 m. gruodžio 21 d. raštu, prašydama atlaisvinti ir grąžinti ginčo patalpas, tačiau atsakovė į prašymą nereagavo. Ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. balandžio 9 d. pretenziją, prašydama nedelsiant atlaisvinti turtą, arba, jei atsakovė pageidauja toliau vykdyti veiklą ginčo pastatuose, sudaryti naują nuomos sutartį. Ieškovė taip pat prašė atsakovės sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. ir delspinigius. 2018 m. balandžio mėn. atsakovė pateikė trečiajam asmeniui S. S. kvietimą atvykti ir priimti 1/3 dalį Ginčo pastatų. S. S. nurodė, kad atsakovė turėtų sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą ir, siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi, turėtų būti sudaroma nauja nuomos sutartis dėl mažesnio ginčo pastatų ploto. Atsakovė atsiuntė S. S. 2018 m. balandžio 26 d. perdavimo–priėmimo aktą dėl ginčo pastatų grąžinimo trečiajam asmeniui S. S., tačiau jis atsisakė pasirašyti šį aktą, nurodydamas, kad Ginčo pastatai faktiškai nėra atlaisvinti, o akte užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės. Antstolės V. D. 2018 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/18/F-1011 duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdė veiklą įvairiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 22 d. atsakovė pateikė tretiesiems asmenims S. S. ir P. K. pasiūlymą, kuriuo siūlė išsinuomoti kai kuriuos Ginčo pastatus trijų mėnesių terminui. S. S. pateikė atsakovei atsakymą, nurodydamas, jog atsakovė ir toliau faktiškai naudojasi Ginčo pastatais, tačiau formaliai nutraukusi nuomos sutartį, nebemoka ieškovei nuomos mokesčio.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. S. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui S. S. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o trečiajam asmeniui P. K. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys nekilnojamojo turto: sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporterinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); buitinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolinio punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2011 m. balandžio 1 d. tarp trečiojo asmens P. K. ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 02/2011 (toliau – 2011 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis), ja trečiasis asmuo P. K. išnuomojo atsakovei patalpas: buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporterinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio 1 d. tarp trečiojo asmens P. K. ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudaryta negyvenamųjų daiktų nuomos sutartis Nr. 05/2012 (toliau – 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartis), ja trečiasis asmuo P. K. išnuomojo atsakovei patalpas: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 2 d. tarp trečiojo asmens P. K. ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudaryti susitarimai dėl 2011 m. balandžio 1 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarčių pakeitimo, jais nustatyta, kad nuomos mokestis pagal 2011 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį yra 1 613,80 Eur per mėnesį, pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį – 3 794,40 Eur per mėnesį. 2018 m. sausio 2 d. tarp trečiojo asmens P. K. ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudaryti susitarimai dėl 2011 m. balandžio 1 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutarčių pakeitimo, jais nustatyta, kad nuomos mokestis pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį yra 1 658 Eur per mėnesį, buitinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis yra 255 Eur per mėnesį, o mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporterinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nutraukiama nuo 2017 m. gruodžio 31 d.

13. 2012 m. balandžio 19 d. tarp trečiojo asmens S. S. ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudaryta negyvenamųjų daiktų nuomos sutartis Nr. 01/2012 (toliau – 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartis), ja trečiasis asmuo S. S. perdavė valdyti ir naudotis patalpas: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporterinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolinį punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo mokėti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) nuomos mokestį kas mėnesį. 2013 m. kovo 1 d. tarp trečiojo asmens (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Lailora“ ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudarytas susitarimas dėl 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutarties novacijos, juo pradinis nuomotojas S. S. pakeistas naująja nuomotoja – ieškove UAB „Lailora“. 2013 m. kovo 1 d. tarp ieškovės UAB „Lailora“ ir atsakovės UAB „Kegesa“ sudarytas susitarimas dėl 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutarties pakeitimo, juo nustatytas 5 882 Lt (1 703,54 Eur) (be PVM) nuomos mokestis per mėnesį. 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. nutraukia 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartį. 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimu ieškovė nurodė atsakovei, kad laiko 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartį nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 1 d., prašo atlaisvinti patalpas ir perduoti raktus. 2018 m. balandžio 9 d. raštu ieškovė prašė atsakovės atlaisvinti patalpas ir priėmimo–perdavimo aktu jas grąžinti arba sudaryti naują nuomos sutartį su ieškove, sumokėti nuomos mokestį už pradelstą išsikelti laikotarpį ir delspinigius. Atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. balandžio 26 d. perdavimo–priėmimo aktą.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

14. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės ieškinį dėl 16 490,24 Eur skolos ir 301,35 Eur delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

17. Kasacinis teismas, plėtodamas minėtų CK nuostatų taikymo praktiką, taip pat išaiškino, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti, o kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Tuo tarpu nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, tam, kad galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos (nuomos), būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nors tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų – Ginčo pastatų bendraturčių – sudarytos atskiros nuomos sutartys, tačiau jomis atsakovei išnuomoti visi Ginčo pastatai, o ne atskiros jų dalys, todėl darytina išvada, kad atsakovei Ginčo pastatai nuomos teise valdyti ir disponuoti perduoti bendru sutarimu, o jų naudojimosi tvarkos nustatymas nuomos sutarčių sudarymo metu bendraturčiams nebuvo aktualus. Vis dėlto aplinkybė, jog Ginčo pastatų naudojimosi tvarka nėra nustatyta, lemia tam tikrus apribojimus, susijusius su šio turto nuomos sutarčių nutraukimu, t. y. šiuo atveju šalys, siekdamos nutraukti sudarytas nuomos sutartis, turi nutraukti abi Ginčo pastatų nuomos sutartis arba iki šių sutarčių nutraukimo bendraturčiai turi pasinaudoti teise nustatyti naudojimosi Ginčo pastatais tvarką.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog Ginčo pastatų bendraturčiai – tretieji asmenys S. S. ir P. K. – teisės aktuose nustatyta tvarka susitarimo dėl naudojimosi Ginčo pastatais tvarkos nustatymo nėra sudarę, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovė 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartį su ieškove galėjo nutraukti tik kartu nutraukdama su trečiuoju asmeniu P. K. sudarytas 2011 m. balandžio 1 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nutraukdama 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartį ieškovė pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus.

20. Atsakovė nurodo, kad 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo S. S. išnuomoto turto jai faktiškai neperdavė, o perdavimo–priėmimo akte nurodė pagal idealiąsias nuosavybės dalis apskaičiuotą plotą, todėl nutraukusi šią sutartį atsakovė negali nuomotojui šio turto grąžinti kitaip nei perdavimo–priėmimo akte nurodydama pagal idealiąsias dalis apskaičiuotą patalpų plotą. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

21. Antstolės V. D. 2018 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis nustatyta, kad patalpos, pažymėtos plane 11F1b (sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra visos naudojamos; patalpos, pažymėtos plane 16 P1g (gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tuščios; patalpos, pažymėtos plane 15 P1g1 (gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13P1g (gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra naudojamos sandėliuoti; kontrolinis punktas yra tuščias; mechaninėse dirbtuvėse vykdoma veikla. Minėtame protokole taip pat nurodyta, kad patalpos, pažymėtos plane 1F1g, 28F1g, 1P1g, 27P1g, 29P1g, naudojamos sandėliuoti; patalpos, pažymėtos plane 10H1P, naudojamos kaip buitinės patalpos, jose palikti darbuotojų drabužiai, o antrame aukšte įrengtuose kabinetuose vykdoma veikla, tačiau, Nekilnojamo turto registro duomenimis, atsakovei 2011 m. balandžio 1 d., 2012 m. balandžio 19 d., 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartimis perduotos patalpos nėra pažymėtos šiais indeksais. Iš esmės analogiškos aplinkybės nustatytos ir antstolės V. D. 2018 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalis Ginčo pastatų yra laisvi, o dalyje vykdoma veikla.

22. CK 6.535 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Jį pasirašo abi šalys. Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. balandžio 1 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens P. K. sudarytas perdavimo aktas, juo trečiasis asmuo perdavė atsakovei 2011 m. balandžio 1 d. nuomos sutartyje nurodytą turtą. 2012 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens P. K. sudarytas perdavimo aktas, juo trečiasis asmuo perdavė atsakovei 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartyje nurodytą turtą. 2012 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens S. S. sudarytas perdavimo–priėmimo aktas, juo trečiasis asmuo perdavė atsakovei 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartyje nurodytą turtą. Pažymėtina, jog nors 2011 m. balandžio 1 d. ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. perdavimo–priėmimo aktuose nurodytas tik perduodamo turto plotas, neapibrėžiant atsakovei perduodamų patalpų ar jų dalių, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, jog 2011 m. balandžio 1 d., 2012 m. balandžio 19 d., 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartimis ir minėtais perdavimo-priėmimo aktais atsakovei buvo suteikti valdyti ir naudotis viso Ginčo pastatai, o ne tik atskiros skirtingiems bendraturčiams priklausančios jų dalys, todėl nustatyti konkrečių perduodamo turto dalių nereikėjo. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po nuomos sutarčių sudarymo tam tikri Ginčo pastatai ar jų dalys atsakovei faktiškai nebuvo perduoti, t. y. kad atsakovė negalėjo jais naudotis, vykdyti juose veiklos ir pan. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovė tokių pretenzijų nei ieškovei, nei tretiesiems asmenims nereiškė.

23. Kaip jau minėta, aplinkybė, jog atsakovė sudarė bendrąja daline nuosavybe esančio turto, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, nuomos sutartis, atitinkamai lemia, kad ji turi nutraukti ar tęsti jas abi, t. y. arba nutraukti visų konkrečių pastatų nuomą, arba ją tęsti. Tai reiškia, kad tinkamu laikytinas toks turto perdavimas, kai nutraukus nuomos sutartis konkretūs pastatai grąžinami abiem nuomotojams. Atsakovės 2018 m. balandžio 26 d. perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo Ginčo pastatai grąžintiieškovei, nurodant pagal idealiąsias dalis apskaičiuotą grąžinamų patalpų plotą, laikytinas tinkamu tik tuo atveju, jei su tokiu Ginčo pastatų grąžinimu sutinka abu nuomotojai. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovės atliktu Ginčo pastatų grąžinimu nesutiko, todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytina, kad atsakovė tinkamai neperdavė ieškovei 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartimi išnuomotų patalpų.

24. Atsakovė taip pat nurodo, jog nustatydama ieškovei grąžintinas patalpas ji vadovavosi 2017 m. liepos 31 d. trečiųjų asmenų sudarytu, tačiau nepasirašytu, žemės sklypo naudojimosi planu ir preliminariu patalpų naudojimosi tvarkos projektu. Vis dėlto, kaip nurodo pati atsakovė, minėti dokumentai nėra šalių pasirašyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta Ginčo pastatų naudojimosi tvarka.

25. Taigi, nustačius, kad nutraukdama 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartį atsakovė pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tinkamai negrąžino ieškovei nuomos sutartimi išnuomotų patalpų, spręstinas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 16 490,24 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.

26. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.477 – 6.503 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Taigi, teisiniams santykiams, kilusiems iš negyvenamųjų patalpų nuomos, taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.477 – 6.482 straipsniai), nuomos sutarties šalių teises ir pareigas nustatančios normos (CK 6.483 – 6.495 straipsniai) bei nuomos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.496 – 6.503 straipsniai). Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

27. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008).

28. Atsakovė nurodo, kad pagal 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutarties 3.13 punktą, nutraukus nuomos sutartį ir nuomininkui neatlaisvinus išnuomotų patalpų, nuomotojas turi teisę sandėliuoti nuomininko turtą nuomotojo pasirinktoje vietoje ir reikalauti pagrįsto užmokesčio už turto sandėliavimą, tačiau ieškovė šiuo teisių gynimo būdu nepasinaudojo. Be to, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažino negaliojančiu, nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir P. K. , nutraukimo ir (ar) atsakovės iškeldinimo.

29. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Taigi, ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. reikšti reikalavimą dėl išlaidų už sandėliavimą atlyginimo pagal 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutarties 3.13 punktą ar reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiga tinkamai nutraukti nuomos sutartį ir tinkamai įvykdyti kitas su tuo susijusias prievoles, įskaitant prievolę grąžinti perduotą turtą, tenka atsakovei, kuri inicijavo sutarties nutraukimą. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog ieškovė nesikreipė į teismą dėl nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir P. K. , nutraukimo, ir (ar) atsakovės iškeldinimo, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ieškovei nuomos mokestį už laikotarpį, kurį buvo pavėluota grąžinti Ginčo pastatus.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. kovo 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutarties pakeitimo, juo atsakovė įsipareigojo mokėti 5 882 Lt (1 703,54 Eur) be PVM, t. y. 7 117,22 Lt (2 061,28 Eur) su PVM, nuomos mokestį per mėnesį. 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. nutraukia 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartį. Atsižvelgus į tai, kad nutraukdama 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutartį atsakovė pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus ir iki 2018 m. liepos 31 d. tinkamai negrąžino ieškovei nuomos sutartimi išnuomotų patalpų, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 16 490,24 Eur (2 061,29 Eur x 8 mėn.) nuomos mokesčio.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuomotojo teisė reikalauti, kad išnuomotą daiktą nuomos sutarčiai pasibaigus pavėlavęs grąžinti nuomininkas visiškai atlygintų nuomotojo patirtus bei susijusius su pavėluotu daikto grąžinimu nuostolius (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokį tikslą padedančių bei palengvinančių pasiekti instrumentų yra pasinaudojimas sutartiniuose santykiuose netesybų institutu. Netesybų sąvoka expressis verbis (aiškiai, aiškiais žodžiais) nustatyta CK 6.71 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią nuostatą netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Pažymėta, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, tarp jų ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

33. 2012 m. balandžio 19 d. nuomos sutarties 6.5 punkte numatyta, jog šalys susitaria, kad jeigu nuomininkas (atsakovė) nesumoka nuomos mokesčio, mokesčių už komunalines paslaugas sutartyje nustatytais terminais, tai nuomotojas (ieškovė) turi teisę priskaičiuoti nuomininkui 0,02 proc. nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 16 490,24 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 301,35 Eur delspinigių.

34. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o netinkamas šių priežasčių įvertinimas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 4 929,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 378 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 378 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 80 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 4 093,84 Eur už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ieškovė 2021 m. gegužės 7 d. prašyme nurodo, kad ji patyrė 4 376,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ji patyrė 4 093,84 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 2018 m. birželio 1 d. PVM sąskaita-faktūra 161,33 Eur sumai, 2018 m. liepos 31 d. – 484 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 50,42 Eur sumai, 2018 m. spalio 31 d. – 403,34 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 30 d. – 211,75 Eur sumai, 2019 m. sausio 10 d. – 423,50 Eur, 2019 m. vasario 28 d. – 484 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. – 665,50 Eur, 2020 m. vasario 29 d. – 282,33 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 262,17 Eur, 2020 m. lapkričio 30 d. – 30,25 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. – 393,25 Eur, 2021 m. gegužės 5 d. – 242 Eur.

39. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 929,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Ieškinį patenkinus, atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 862 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 378 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 484 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 862 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

42. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kegesa“ 16 490,24 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt eurų 24 ct) nuomos mokesčio, 301,35 Eur (tris šimtus vieną eurą 35 ct) delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 791,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 929,84 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lailora“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kegesa“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lailora“ 862 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.