Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei L. Š., atsakovės atstovui advokatui R. L., trečiajam asmeniui S. S., trečiajam asmeniui P. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kegesa“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys S. S., P. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiajam asmeniui S. S. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini): sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gamybinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gamybinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gamybinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buitinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); transporterinė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mechaninės dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dirbtuvės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kontrolinis punktas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusios 2/3 dalys pastatų nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui P. K.. Trečiasis asmuo P. K. yra atsakovės akcininkas. 2011 m. balandžio 1 d. trečiasis asmuo P. K. ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo perduota valdyti ir naudotis 1 104 kv. m pastatų. 2012 m. balandžio 19 d. trečiasis asmuo S. S. ir atsakovė sudarė negyvenamųjų daiktų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo perduota valdyti ir naudotis 1/3 dalimi (1685,5 kv. m) pastatų, atsakovė įsipareigojo mokėti 5 000 Lt (1 448,10 Eur) nuomą kas mėnesį. 2012 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo perdavimo aktu trečiasis asmuo S. S. perdavė atsakovei 1/3 dalį minėtų patalpų. 2013 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkte 1 nurodyta, kad ginčo patalpos yra išnuomojamos ieškovei su tikslu subnuomoti jas kitiems asmenims. 2013 m. kovo 1 d. ieškovė, trečiasis asmuo S. S. ir atsakovė sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties novacijos, kuriuo pradinis nuomotojas S. S. buvo pakeistas naujuoju nuomotoju – ieškove. 2013 m. kovo 1 d. ieškovė sudarė susitarimą su atsakove, kuriuo pakeitė mėnesinio nuomos mokesčio dydį – 7 117,22 Lt per mėnesį, įskaitant PVM (2 061,29 Eur). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. nutraukia nuomos sutartį su ieškove. Iš antstolės V. D. 2018 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog yra konstatuota, kad įvairiuose pastatuose (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą planą veiklą vykdė UAB „Kegesa“. Konstatuota, jog patalpose, pažymėtose plane (duomenys neskelbtini), pilnai naudojamos, patalpos pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) tuščios, patalpos pažymėtos plane (duomenys neskelbtini) naudojamos sandėliavimui, patalpose pažymėtose (duomenys neskelbtini) antrame aukšte įrengtuose kabinetuose vykdoma veikla, trečiajame aukšte įrengtos buitinės patalpos, patalpos naudojamos, pastatas pažymėtas (duomenys neskelbtini) rekonstruotas įrengiant atskiras 5 patalpas, patalpoje Nr.1 sukrautos statybinės medžiagos, patalpoje Nr.2 sandėliuojami įvairūs įrankiai, patalpoje Nr. laikomas auto pakrovėjas ir daiktai, patalpos 4 ir 5 užrakintos, kontrolės poste, mechaninėse dirbtuvėse, garaže bei sklype pastatytose pastogėse sandėliuojamos medžiagos ir vykdoma veikla, pastogėse sukrauta mediena.

Šalys neginčija, kad trečiajam asmeniui S. S. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o trečiajam asmeniui P. K. - 2/3 dalis ginčo pastatų. Tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame turte yra nustatytos idealiosios dalys, tačiau nėra nurodytos realiosios kiekvienam iš jų priklausančios ir tenkančios turto dalys. Duomenų byloje, jog tarp bendraturčių būtų nustatyta naudojimosi ginčo pastatais tvarka, nėra. Taip pat nėra duomenų, jog patalpos būtų atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Taigi, šiuo atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, kadangi kaip minėta, tretieji asmenys S. S. ir P. K. yra bendraturčiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). CK 4.78 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.78 straipsnyje nustatyta bendraturčio teisė išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis savo dalį ar dalies dalį yra prievolinio pobūdžio. Pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį, 6.629 straipsnio 2 dalį, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi perduodant daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis, tokioje sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas (panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (panaudos gavėjui). Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma nesudaryta. Bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.78 straipsnio santykio, išaiškino, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė išnuomoti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Aiškinant priešingai, CK 4.78 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio teisės netektų prasmės. Tai reiškia, kad bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).

Dėl bendrąja daline nuosavybe esančio daikto naudojimosi tvarkos nustatymo reikšmės ir įtakos bendraturčių teisėms į bendrą daiktą kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

Ieškinyje nurodyti ginčo pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenims S. S. ir P. K., nurodytame turte yra nustatytos idealiosios dalys, tačiau nėra nurodytos realiosios kiekvienam iš jų priklausančios ir tenkančios turto dalys. Nagrinėjamu atveju, S. S. ir atsakovė UAB „Kegesa“ sudarydami 2012 m. balandžio 19 d. sutartį, nenusistatė naudojimosi bendru turtu tvarkos. Iš byloje pateikto S. S. ir P. K. susirašinėjimo, matyti, kad tretieji asmenys bandė tartis kuria konkrečia ginčo pastatų dalimi naudosis konkretus bendraturtis, bandė inicijuoti patalpų naudojimosi tvarkos nustatymą, tačiau bendro susitarimo jiems pasiekti nepavyko. Pažymėtina, jog 2012 m. balandžio 19 d. trečiajam asmeniui S. S. ir atsakovei sudarant negyvenamųjų daiktų nuomos sutartį, 2013 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. kovo 1 d. ieškovės, trečiojo asmens S. S. ir atsakovės susitarimą dėl nuomos sutarties novacijos, nei vienas iš jų nekėlė klausimo dėl faktinės turto naudojimo tvarkos nustatymo. Kasacinis teismas išaiškino, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti, o kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Nagrinėjamu atveju šalys turtu naudojasi tokia tvarka, kokia buvo naudojamasi anksčiau, todėl nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti kuriam savininkui (S. S. ar P. K.) priklausančią ginčo pastatų idealiąją dalį nuomininkai nuomoja. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys teigė, jog svarstė ir tebesvarsto patalpų atidalinimą, tiek S. S., tiek P. K. teigia, jog yra šio proceso iniciatoriai, tačiau nei dėl patalpų atidalinimo, nei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo susitarti jiems nepavyko. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir P. K. kėlė klausimą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo, abejojo jo teisėtumu, tačiau iš pateikto antstolės V. D. 2018 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad dalis ginčo patalpų yra laisvos ir nenaudojamos, kitos patalpos nėra visiškai užimtos. Minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra užginčytas, todėl laikytinas tinkamu įrodymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, bendraturčių nuosavybės ir panaudos teisinių santykių prigimtį, teismas daro išvadą, kad, nesant nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos ar kitu būdu nesuderinus su ieškovu, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali suteikti panaudai tretiesiems asmenims, S. S. neturėjo teisės perduoti neidentifikuotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį naudotis atsakovei UAB „Kegesa“ panaudos teise. Tai padaręs jis pažeidė CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatas. Įvertinant minėtas aplinkybes, nėra galimybės nustatyti, ar pažeidžiamos, kaip teigia ieškovė, jos teisės bei teisėti interesai. Patalpų savininkai pirmiausia turėtų kreiptis dėl pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo ar susitarti dėl patalpų atsidalinimo, o vėliau, esant teisių ar teisėtų interesų pažeidimui, kreiptis dėl teisių gynimo. Teismo vertinimu, pasirašius iš pradžių ydingai sudarytą nuomos sutartį, negalima reikalauti teisių gynimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovė laisva valia sudarydami sutartį dėl patalpų nuomos, kai naudojimosi tvarka bendru daiktu nenustatyta, prisiėmė šios sutarties vykdymo riziką. Teismas konstatuoja, kad ginčo pastatų bendraturčiams nenusistačius minėto turto naudojimo tvarkos, nėra galimybės nustatyti, kuriam bendraturčiui priklausančia patalpų dalimi naudojasi atsakovė ar kuriam bendraturčiui priklausančia patalpų dalimi nesinaudoja (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.499 straipsniu prašė priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d, t.y. už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Kasacinis teismas, nurodė, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. CK 6.499 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma už sutarties sąlygų pažeidimą tik esant visoms bendrosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, numatytoms CK 6.245 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, atsiradusi žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltė) bei CK 6.256 - 6.262 straipsniuose numatytoms sutartinės atsakomybės sąlygoms. Iš atsakovės pateikto 2018 m. balandžio 26 d. perdavimo-priėmimo akto, fiksuojančio pastatų grąžinimą S. S., matyti, kad atsakovė ketino perduoti patalpas ieškovei, tačiau S. S. šio akto nepasirašė, nurodydamas kad patalpos nėra atlaisvintos. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta bendraturčiai tretieji asmenys S. S. ir P. K. nenusistatė naudojimosi jiems priklausančia daline nuosavybe tvarkos, o S. S. jam priklausančią 1/3 nuosavybės teisių į pastatus dalį atsakovei perdavė priėmimo - perdavimo aktu, kuriame perduodamų patalpų plotas paskaičiuotas pagal idealiąsias dalis, nepridėjo prie nuomos sutarties plano su išsinuomoto turto lokalizacija ir plotu, atsakovė neturėjo galimybės nuomotojui turto grąžinti kitokiu būdu, nei gavo iš pradinio nuomininko S. S., todėl patalpų grąžinimas priėmimo – perdavimo akte nurodant idealiąsias patalpų dalis nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia yra reali ieškovės nuomojamų patalpų dalis. Kadangi naudojimosi patalpomis tvarka nustatyta nebuvo, laikoma, kad patalpų savininkai pažeidė pareigą minėtą tvarką nusistatyti, o šios pareigos nevykdymas nesudaro pagrindo priteisti ieškovei nuomos mokestį, juo labiau, kad ieškovė neįrodė kokias konkrečiai nuosavybės dalis perdavė ir kokių atsakovė negrąžino. Savininkas turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, taip pat ir pareigą tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises. Pagal šalių sudarytą sutartį bei pagal įstatymą, patalpų savininkai privalėjo nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką ir apibrėžti aiškias idealiųjų nuosavybės dalių realias vietas bei plotus (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, kad negali išnuomoti kitiems asmenims S. S. priklausančios ir ieškovei perduotos turto dalies ir dėl to patiria nuostolius, tačiau šioje byloje nėra nustatyta, kad to priežastis yra atsakovės veiksmai ar neveikimas, ar kad jie būtų neteisėti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – ieškinys dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo advokatui, 200 Eur už teisinių konsultacijų teikimą, pretenzijos parengimą (4 val.), 1000 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 300 Eur už atstovavimą teisme (6 val.), iš viso 1500 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kegesa“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.