Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Construction ACE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1118-302/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Construkction ACE“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Prašymo atnaujinti terminą nepateikimas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti skundą. Pagal teismų praktiką, net ir praleidus atskirojo skundo pateikimo terminą, teismas negali atsisakyti jo priimti, nes privalo įsigilinti į bylos aplinkybes ir, nesant prašymo, spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo. Tai yra konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-576-381/2015. Teismas, atsisakęs priimti atskirąjį skundą ir nepasisakęs dėl termino atnaujinimo, pažeidė CPK 307 straipsnio nuostatas.Terminas pateikti skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, vertinant tai, kad dėl skundo nepriėmimo atsakovui būtų iškelta bankroto byla, sukelianti neigiamus padarinius tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, darytina išvada, kad teismas skundą turėjo priimti. Atsakovo direktorius yra Rusijos Federacijos pilietis R. S. (R. S.), todėl bendravimas su juo yra sudėtingas, reikalauja daugiau laiko. Atsakovas kartu su skundu ir ankstesniu lydraščiu buvo pateikęs teismui dokumentus, įrodančius, kad įmonės finansinė padėtis yra gera ir nesudaro pagrindo kelti bankroto bylos. Terminas pateikti skundą yra praleistas nežymiai, todėl atsisakymas jį priimti būtų neproporcingas kilsiančioms pasekmėms. Skolininko eliminavimas iš rinkos nereiškia jo kreditorių teisių apgynimo. Atsakovas yra veiklą vykdanti bendrovė, turi daug finansinio turto, gautinų sumų, iš kurių galės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto atskirojo skundo priėmimo, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė ir aiškino aktualias procesines teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti paduotą atskirąjį skundą.

Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad apeliantas nesutinka su teismo nutartimi iškelti įmonei bankroto bylą, ir tokią teismo nutartį skundė, tačiau praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir pirmosios instancijos teismas atsisakė jį (skundą) priimti. Apelianto netenkina tokia teismo nutartis.

Bankroto bylos iškėlimą ir kitas bankroto procedūras reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei nebuvo apskųsta. Taigi įstatymu nustatytas aiškus 10 dienų terminas atskirajam skundui paduoti. Pasibaigus šiam terminui paduoti atskirąjį skundą, t. y. išnykus teisei atlikti tokį procesinį veiksmą, šis procesinis dokumentas grąžinamas jį padavusiam asmeniui, tačiau paminėta nuostata taikytina tuo atveju, kai nėra sąlygų, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo tvarka nustatyta CPK 78 straipsnyje, iš kurio sprendžiama, kad pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą praleidęs terminą jam paduoti, su skundu turi paduoti motyvuotą prašymą atnaujinti terminą, pridedant įrodymus, pagrindžiančius praleisto termino priežastis ( CPK 177, 178 str.) ir būtinumą jį atnaujinti. Teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, ar nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios. Įstatymas neapibrėžia pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai teismo diskrecija.

Apelianto teiginys, kad teismas turi teisę spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti, nesant prašymo, neprieštarauja CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatai, tačiau teismo teisė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti savo iniciatyva nėra absoliuti, ji sietina su byloje esančiais duomenimis, pagrindžiančiais svarbias praleisto termino priežastis. Apie tai pasisakyta ir apelianto nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartyje Nr.2-575-318/2015. Nagrinėjamoje byloje teismas galėtų pritaikyti paminėtą CPK nuostatą tuo atveju, jeigu apeliantas būtų pateikęs į bylą svarbias priežastis, dėl kurių praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, pagrindžiančius įrodymus, nepateikęs prašymo atnaujinti praleistą terminą (CPK 177, 178 str.), tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokių įrodymų byloje nėra.

Nėra ginčo, kad apeliantas apskundė pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį pavėlavęs beveik mėnesį – 2015 m. kovo 17 d. Teigti, kad terminas praleistas nežymiai (apelianto nuomonė), nėra pagrindo. Apelianto nurodyta faktinė aplinkybė, kad atsakovo vadovas yra užsienio pilietis, gyvena užsienyje ir su juo sunku susiekti, nėra svarbi priežastis praleisti terminą atskirajam skundui paduoti. Apeliantas – įmonė, juridinis asmuo. Jo vadovo pareiga administruoti įmonę, aktyviai rūpintis jos veikla, organizaciniais reikalais, operatyviu bylos teisme nagrinėjimu, domėtis teismo proceso eiga, bendradarbiauti su teismu, siekiant apginti įmonės interesus. Bendrovės vadovas, neturintis galimybių nuolat būti įmonėje, turėjo pasirūpinti tinkamu įmonės atstovavimu. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad apie teisme pradėtą įmonės bankroto procedūrą apeliantas žinojo, nes prašė teismo pratęsti terminą atsilepimui paduoti, kurio, nors terminas buvo pratęstas, taip ir nepateikė, teismo procesu nesidomėjo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nesant įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis, dėl kurių apeliantas praleido terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties iškelti apelianto įmonei bankroto bylą paduoti, o apelianto nurodytą priežastį – įmonės vadovo pilietybę, jo buvimo vietą, nepripažinus svarbia priežastimi, atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti pagrindo nebuvo ir nėra (CPK 177, 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.