Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Arlitanus“ ieškinį atsakovams J. J., I. Š., R. Š. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovė1, atsakovė2 ir atsakovas3 (toliau – ir Atsakovai) buvo kviečiami dalyvauti NŽT organizuotame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje, kuriame turėjo pasirinkti konkretų žemės sklypą, į kurį atsakovams bus atkurta nuosavybės teisė. Remiantis 2021 m. balandžio 8 d. sutartimi ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartimi atsakovus šiame posėdyje turėjo atstovauti ieškovės ir atsakovų sutarti asmenys, kuriems atsakovai buvo išdavę įgaliojimus. Tačiau prieš pat 2021 m. lapkričio 24 d. komisijos posėdį atsakovai atšaukė įgaliojimus, su ieškove nebebendravo ir neatliko jokių veiksmų, reikalingų 2021 m. balandžio 8 d. sutarčiai bei 2021 m. balandžio 29 d. sutarčiai tinkamai įvykdyti. Nurodo, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė atsakovams ieškinius dėl įpareigojimo įvykdyti 2021-04-08 sutartį ir 2021-04-29 sutartį natūra, kurie, atsakovų prašymu bylas sujungus, išnagrinėti vienoje civilinėje byloje. Atsakovai šioje byloje pareiškė priešieškinį, kuriame, be kita ko, išdėstė reikalavimus pripažinti 2021 m. balandžio 8 d. sutartį ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartį negaliojančiomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-450-996/2023 atsakovų priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus įvykdyti 2021 m. balandžio 8 d. sutartį ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartį natūra, t. y. sudaryti pagrindines turto1 ir turto2 pirkimo – pardavimo sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1174-863/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą iš dalies pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo įvykdyti sutartis natūra ir šiuos ieškovės reikalavimus atmetė, tačiau paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl 2021 m. balandžio 8 d. sutarties ir 2021 m. balandžio 29 d. sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

6. Pažymi, kad atsakovams yra atkurtos nuosavybės teisės į turtą1 ir turtą2 (toliau – ir Turtas), t. y.: 1) Atsakovei1 atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1200 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,2000 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) D. Š., kurios turto paveldėtojais yra atsakovė2 ir atsakovas3, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 0,0800 ha žemės sklypo dalis, 0,2000 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad atsakovai neplanuoja vykdyti 2021 m. balandžio 8 d. sutartimi ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sudaryti pagrindines turto pirkimo – pardavimo sutartis. 2024 m. vasario 20 d. atsakovai grąžino ieškovei pagal 2021 m. balandžio 8 d. sutartį ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartį ieškovės sumokėtą turto kainą, tačiau nesumokėjo preliminariosiose sutartyse numatytos baudos ir neatlygino ieškovės patirtų nuostolių.

7. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovų sudarytos 2021 m. balandžio 8 d. sutartis ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartis laikytinos preliminariosiomis sutartimis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo. Ieškovė iš NŽT gavo duomenis, kad atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės (perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dalis) į 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini): atsakovei1 nuosavybės teise atiteko 1200/2000 dalys šio žemės sklypo, o D. Š., kurios turto paveldėtojai yra atsakovė2 ir atsakovas3, – 800/2000 dalys. Vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė yra 635 000 Eur. Tokiu būdu: 1) Turto1, į kurį atsakovei1 buvo atkurtos nuosavybės teisės (perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dalį) ir kurį atsakovė1 įsipareigojo perleisti ieškovei, rinkos vertė yra 381 000,00 Eur; 2) turto2, į kurį D. Š. atkurtos nuosavybės teisės (perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dalį) ir kurį D. Š. turto paveldėjai atsakovė2 ir atsakovas3 įsipareigojo perleisti ieškovei, rinkos vertė yra 254 000,00 Eur). Ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) sudaro: 1) pagal 2021 m. balandžio 8 d. sutartį – 331 000,00 Eur (381 000 (turto1 rinkos vertė) - 50 000 (2021 m. balandžio 8 d. sutartyje nustatyta turto1 kaina)). Šiuos nuostolius ieškovei turi kompensuoti atsakovė1; 2) pagal 2021 m. balandžio 29 d. sutartį – 204 000,00 Eur (254 000 (turto2 rinkos vertė) - 50 000 (2021 m. balandžio 29 d. sutartyje nustatyta Turto1 kaina)). Šiuos nuostolius ieškovei turi kompensuoti atsakovė2 ir atsakovas3.

10. Atsakovų 2021 m. lapkričio mėnesį susiformavusi valia, kai buvo atšaukti ieškovės parinktiems advokatams atsakovų išduoti įgaliojimai ir testamentas, kai 2021 m. gruodžio 15 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl preliminarių sutarčių nutraukimo, atsakovų nusiteikimas ir supratimas nebevykdyti preliminariųjų sutarčių, nes ieškovė pasielgė nesąžiningai, sudarydama su atsakovais preliminarias sutartis, liko galioti iki šio atsiliepimo pateikimo. Aiškina, kad atsakovai suteikė įgaliojimus nepažįstamiems ir iki tol niekuomet nematytiems advokatams veikti atsakovo vardu atkuriant nuosavybės teises bei neatlyginai perduodant nuosavybėn turtą, parduoti jį už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas bei netgi gauti pinigus. Be to, atsakovė J. turtą testamentu paliko visiškai nepažįstamam ir iki testamento surašymo nematytam advokatui E. K.. Preliminarių sutarčių sudarymo ir minėtų įgaliojimų, testamento surašymo metu atsakovai dėl patirties operacijose su nekilnojamuoju turtu neturėjimo negalėjo tinkamai suvokti jų pasirašytų preliminarių sutarčių, įgaliojimų, testamentų esmės ir ieškovės pažadų, kad ji pasieks, jog nuosavybė atsakovams būtų atkurta suteikiant sklypus, realumo. Akivaizdu, jog atsakovai dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų ir patirties stokos sudarė akivaizdžiai nepalankius sau sandorius. Atsakovai gavę NŽT pranešimus dėl kelių šimtų eurų kompensacijos mokėjimo vietoje natūra atkuriamos nuosavybės į žemės sklypus buvo suklaidinti ir pastūmėti priimti ieškovės pateiktą pasiūlymą, grįstą ieškovės pažadais paveikti NŽT darbuotojus ir pasiekti, kad atsakovams nuosavybės teisė būtų atkurta, suteikiant sklypus. Akcentuoja, kad nei ieškovė, nei jos parinkti advokatai, kuriems atsakovai buvo išdavę įgaliojimus ir testamentą, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų skirti tam, kad atsakovams būtų atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant atsakovams sklypus. Ieškovė nepateikė atsakovams jokios informacijos apie žadėtus veiksmus, skirtus tam, kad atsakovams būtų atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant sklypus. Teigia, kad jų apsisprendimas nevykdyti preliminarių sutarčių viena vertus buvo grįstas atsakovų vidiniu įsitikinimu, kad būtent ieškovė elgėsi nesąžiningai atsakovų atžvilgiu, įtikinusi juos sudaryti preliminarias sutartis, žadėdama, kad būtent ieškovė savo veiksmais, turima įtaka pasieks, kad nuosavybės teisės atsakovams būtų atkurtos, suteikiant jiems sklypus. Kita vertus, toks atsakovų 2021 m. lapkričio-gruodžio mėn. apsisprendimas nevykdyti preliminarių sutarčių nesukėlė jokių nuostolių ieškovei. 2021 m. gruodžio 15 d. atsakovams nebuvo atkurtos nuosavybės teisės: J. J. į 0,1946 ha ploto sklypą, o Š. – į iki 0,1874 ha ploto sklypą. Nei 2021 m. gruodžio 15 d. atsakovų pranešimas apie tai, kad atsakovai nevykdys preliminarių sutarčių, nei tuo pat metu jau buvęs ieškovės supratimas (kaip pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Nr. e2A-1174-863/2023 21 p.), kad atsakovai nevykdys preliminarių sutarčių, nesukėlė ir negalėjo sukelti ieškovei jokių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo, kad 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė ir atsakovė J. J. sudarė sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N., (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypo (žemės sklypų, žemės sklypų dalių), į kuriuos J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą nuosavybės teisių atkūrimo byloje, numatant sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo atsakovės vardu dienos. Ieškovė sumokėjo atsakovei1 visą turto1 kainą – 50 000 Eur. Šalys susitarė, kad jei atsakovė1 atsisakys parduoti turtą1, atsakovė1 įsipareigoja grąžinti 50 000 Eur ir papildomai per 5 dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius (įskaitant negautąsias pajamas) bei sumokėti ieškovei 25 000 Eur dydžio baudą. Pagal šios sutarties 4 punktą buvo numatyta, kad ieškovės pageidavimu jos nurodytam asmeniui atsakovė J. J. išduoda įgaliojimą veiksmams, kurie yra būtini šios sutarties tikslui pasiekti, atlikti. 2021 m. balandžio 8 d. įgaliojimu atsakovė J. J. įgaliojo O. S. veikti jos, kaip vienintelės įpėdinės, vardu atkuriant jai nuosavybės teises ir neatlygintinai perduodant nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą (jo dalį) pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylą, esančią NŽT Vilniaus miesto skyriuje, kuria jai bus atkuriamos nuosavybės teisės į A. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą; parduoti už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas jai nuosavybės teise priklausantį atkūrimo būdu įgytą žemės sklypą iki 19,46 a.; taip pat 2021 m. balandžio 8 d. surašė testamentą E. K. (E. K.) dėl jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių bendras plotas nebūtų didesnis negu 19,46 a, į kuriuos jai atkurtos nuosavybės teisės, palikimo.

23. 2021 m. balandžio 29 d. ieškovė ir atsakovai I. Š. ir R. Š. sudarė sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N., (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl iki 0,1874 ha bendro ploto žemės sklypo (žemės sklypų, žemės sklypų dalių), į kuriuos D. Š. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą nuosavybės teisių atkūrimo byloje, numatant sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo atsakovų vardu dienos. Ieškovė sumokėjo atsakovei2 ir atsakovui3 visą turto2 kainą – 50 000 Eur. Šalys susitarė, kad jei atsakovė2 ir atsakovas3 atsisakys parduoti turtą2, atsakovė2 ir atsakovas3 įsipareigoja grąžinti 50 000 Eur ir papildomai per 5 dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal 2021 m. balandžio 29 d. sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius (įskaitant negautąsias pajamas) bei sumokėti ieškovei 25 000 Eur dydžio baudą. Pagal 2021 m. balandžio 29 d. sutarties 4 punktą taip pat buvo numatyta, kad ieškovės pageidavimu jos nurodytam asmeniui minėti atsakovai išduoda įgaliojimą veiksmams, kurie yra būtini šios sutarties tikslui pasiekti, atlikti. 2021 m. balandžio 29 d. įgaliojimu atsakovai I. Š. ir R. Š. įgaliojo E. K. veikti jų, kaip vienintelių įpėdinių, vardu atkuriant ir paveldint jiems nuosavybės teises ir neatlygintinai perduodant nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą (jo dalį) pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylą, esančią NŽT Vilniaus miesto skyriuje, kuria jų motinai D. Š. bus atkuriamos nuosavybės teisės ir kurias jie paveldės, į A. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą turtą; vesti paveldėjimo bylą po atsakovų motinos D. Š. mirties; parduoti už savo nuožiūra nustatytą kainą ir sąlygas jiems nuosavybės teise priklausantį atkūrimo būdu įgytą ir paveldėtą žemės sklypą iki 0,1874 ha. 2021 m. lapkričio 12 d. atsakovai I. Š. ir R. Š. panaikino savo pasirašytą ir E. K. išduotą įgaliojimą, atsakovė J. J. panaikino savo pasirašytą ir O. S. išduotą įgaliojimą bei testamentą.

24. 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovė1, atsakovė2 ir atsakovas3 (toliau – ir Atsakovai) buvo kviečiami dalyvauti NŽT organizuotame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje, kuriame turėjo pasirinkti konkretų žemės sklypą, į kurį atsakovams bus atkurta nuosavybės teisė. Remiantis 2021 m. balandžio 8 d. sutartimi ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartimi atsakovus šiame posėdyje turėjo atstovauti ieškovės ir atsakovų sutarti asmenys, kuriems atsakovai buvo išdavę įgaliojimus. 2021 m. lapkričio 24 d. prieš komisijos posėdį atsakovai atšaukė įgaliojimus.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei visų trijų atsakovų veiksmus (minėtų įgaliojimų panaikinimą, ieškovės nurodomą atsakovų atsisakymą bendrauti su ieškove) įvertinus kaip atsisakymą vykdyti sutartis, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovų įpareigojimo šias sutartis įvykdyti natūra. Atsakovai į bylą teikė priešieškinį, prašydami abi sutartis pripažinti negaliojančiomis, argumentavo, jog jos yra prieštaraujančios tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tiek gerai moralei ir viešajai tvarkai, taip pat akcentuojant, kad jos sudarytos ieškovei panaudojus apgaulę. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-450-996/2023 ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1174-863/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą iš dalies pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo įvykdyti sutartis natūra ir šiuos ieškovės reikalavimus atmetė, tačiau paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl 2021 m. balandžio 8 d. sutarties ir 2021 m. balandžio 29 d. sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

26. Atsakovams yra atkurtos nuosavybės teisės į turtą1 ir turtą2, t. y.: 1) Atsakovei1 atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1200 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,2000 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) D. Š., kurios turto paveldėtojais yra atsakovė2 ir atsakovas3, buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 0,0800 ha žemės sklypo dalis, 0,2000 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

27. 2024 m. vasario 20 d. atsakovai grąžino ieškovei pagal 2021 m. balandžio 8 d. sutartį ir 2021 m. balandžio 29 d. sutartį ieškovės sumokėtą turto kainą.

28. Pareikštu ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad atsakovai privalo atlyginti nesumokėtą preliminariosiose sutartyse numatytą baudą bei atlyginti patirtus nuostolius.

29. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad bylos šalis siejo ikisutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai: šalys derėjosi ir įsipareigojo ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.163 straipsnis).

Dėl ginčo šalių atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose

30. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010).

31. Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

32. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovai yra nesąžiningi, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir yra kalti dėl atsisakymo ją sudaryti. Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentais, nurodo, kad priešingai, ieškovė yra nesąžininga, bet ne atsakovai. Atsakovų teigimu, jie dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų ir patirties stokos sudarė akivaizdžiai nepalankius sau sandorius. Atsakovai, gavę NŽT pranešimus dėl kelių šimtų eurų kompensacijos mokėjimo vietoje natūra atkuriamos nuosavybės į žemės sklypus buvo suklaidinti ir pastūmėti priimti ieškovės pateiktą pasiūlymą, grįstą ieškovės pažadais paveikti NŽT darbuotojus ir pasiekti, kad atsakovams nuosavybės teisė būtų atkurta, suteikiant sklypus. Nei ieškovė, nei ieškovės parinkti advokatai, kuriems atsakovai buvo išdavę įgaliojimus ir testamentą, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų skirti tam, kad atsakovams būtų atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant atsakovams sklypus. Ieškovė nepateikė atsakovams jokios informacijos apie žadėtus veiksmus, skirtus tam, kad atsakovams būtų atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant sklypus. Iš esmės atsakovai teigia, kad ieškovė nesąžiningai įkalbėjo pasirašyti jiems nepalankią, atsakovų tikslų ir šalių interesų pusiausvyros neatitinkančią preliminariąją sutartį.

34. Nagrinėjamu atveju šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja preliminariųjų sutarčių sudarymo metu buvusią jų valią, tikslus ir prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Teismas atkreipia dėmesį, kad preliminarioji sutartis yra šalių tarpusavio suderintos valios išraiška dėl kitos sutarties sudarymo ateityje aptartomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, ar yra atsakovų nesąžiningi veiksmai ir kaltė dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, svarbu nustatyti tikrąjį preliminariosios sutarties turinį, išsiaiškinti šios sutarties sudarymo metu buvusią tikrąją atsakovų valią ir tikslus.

35. Sutarties šalių valia, tikslas ir prisiimtų įsipareigojimų apimtis turi būti nustatomi pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014). Aiškinant sutartį, būtina vadovautis taip pat ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

36. Pažymėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teismo vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, šalių elgesiu po sutarties sudarymo ir kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai yra reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

37. Analizuojant ginčo preliminariąsias sutartis matyti, kad sutartyje nenurodytas konkretus parduodamas nekilnojamasis turtas, t. y. konkretus žemės sklypas ar sklypai. Atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovei žemės sklypą (ar žemės sklypus), kurie bus jiems suteikti atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę. Svarbi aplinkybė, jog pagal preliminarias sutartis, nėra aiškus nei žemės sklypo dydis, nei konkreti vieta. Šalys susitarė, kad turto kaina – 50 000 Eur. Taigi, preliminariosios sutarties pasirašymo metu atsakovai nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kokį konkretų žemės sklypą (ar sklypus) parduos.

38. Atsakovai 2021 m. kovo 12 d. gavo NŽT sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą, atlyginant pinigais, t. y. 224 Eur suma už 0,1946 ha žemės sklypą (ar sklypus) Vilniaus mieste ir 216 Eur suma už 0,1874 ha žemės sklypą (ar sklypus) Vilniaus mieste. Atsakovai 2021 m. spalio 21 d. įsakymu įtraukti į NŽT patvirtintą sąrašą asmenų, kuriems Vilniaus mieste suteikiami nauji žemės sklypai: atsakovė1 į sąrašą įtraukta 9 numeriu, o D. Š., kurios turto paveldėtojai yra atsakovė2 ir atsakovas3 – 10 numeriu. Atsakovai iš esmės nurodo, kad sužinojus apie tai, jog jie įtraukti į sąrašą ir gali pasirinkti ženkliai didelės vertės sklypus Vilniaus mieste, suprato, jog jie buvo ieškovės suklaidinti.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad viena iš ieškovės veiklos sričių yra nekilnojamojo turto vystymas. Atsakovai neturėjo patirties nei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nei nuosavybės teisių atkūrimo procesuose. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai iki šios preliminariosios sutarties sudarymo būtų sudarę kitą preliminariąją ar pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

40. Teismo vertinimu, viena vertus, atsakovai, sudarydami preliminariąsias sutartis, galėjo tinkamai neįsigilinti į jų sąlygų esmę. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog šalys derėjosi dėl sutarčių kainos, sąlygų. Nėra ginčo, kad ieškovė parengė preliminariųjų sutarčių tekstą ir visas sąlygas, o atsakovai tik pasirašė sutartis ir neturėjo jokios įtakos jų turiniui. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, kaip nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo verslininkė, vystytoja, neabejotinai žinojo, kad atkuriamo turto vidutinė rinkos vertė yra daug didesnė, negu 50 000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atkurtinų sklypų plotas 0,1946 ha bei 0,1874 ha Vilniaus mieste. Kita vertus, atsakovai patys sutarčių 4 punkto pagrindu patikėjo ieškovės parinktiems įgaliotiniams atlikti veiksmus sutarčių tikslui pasiekti, tačiau vėliau, paaiškėjus, kad atsakovams yra galimybė gauti žemės sklypus natūra ženkliai naudingesnės piniginės išraiškos, atsakovai nurodo, kad apsigalvojo dėl su ieškove sudarytų sutarčių ir panaikino įgaliojimus.

41. Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

42. CK 6.38, 6.200 straipsniai įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

43. Vertinant šalių elgesį sąžiningumo aspektu pažymėtina, kad šalims pradėjus derybas, jas sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai, be kita ko suteikti kitai šaliai visą turimą informaciją, susijusią su sutartimi. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, negali daryti vienareikšmiškos išvados apie ieškovės sąžiningumą, sutarčių pasirašymo kontekste, atsakovų atžvilgiu.

44. Atsakovų teigimu, nei ieškovė, nei ieškovės parinkti advokatai, kuriems atsakovai buvo išdavę įgaliojimus ir testamentą, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų skirti tam, kad atsakovams būtų atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant atsakovams sklypus. Ieškovė nepateikė atsakovams jokios informacijos apie žadėtus veiksmus, skirtus tam, kad atsakovams būtų atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant sklypus. Ieškovė kitokių duomenų į bylą neteikė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai 2021 m. gruodžio 15 d. pranešė ieškovei apie tai, kad nevykdys preliminariųjų sutarčių, ieškovė savo ruožtu kreipėsi į teismą dėl atsakovų įpareigojimo šias sutartis įvykdyti natūra. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji, kaip nekilnojamojo turto vystytoja bei verslininkė, nesant ginčo, jog žadėjusi atlikti veiksmus tam, kad atsakovams būtų atkurtos nuosavybės teisės, informavo atsakovus, kad tikroji atkuriamo turto vertė daug didesnė, negu šalių sutartyse numatyta kaina, ir atsakovai, susipažinę su tokia informacija, vis tiek sutiko parduoti turtą už 50 000 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atliko atsakovų naudai kokius nors veiksmus, susijusius su turto nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad, jeigu atsakovai būtų žinoję, jog turto vertė daug didesnė negu 50 000 Eur, nebūtų sudarę preliminariosios sutarties ir įsipareigoję parduoti turtą už beveik septynis kartus mažesnę kainą. Tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi ikisutartiniuose santykiuose su atsakovais nagrinėjamos bylos kontekste. Nurodytą aplinkybę, be kita ko, patvirtina atsakovų elgesys po preliminariosios sutarties sudarymo sužinojus apie turto kainą.

45. Atsakovai, sužinoję tikrąją turto vidutinę rinkos vertę, nepasibaigus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui, atšaukė įgaliojimus ir pasitelkė naują atstovę atstovauti 2021 m. lapkričio 24 d. posėdyje, nurodė ieškovei, kad nebesiekia sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių pagal pasirašytas preliminarias sutartis. Vadinasi, atsakovai, išreiškė savo valią atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas. Paaiškėjus, kad preliminarioji sutartis neatitinka atsakovų tikrosios valios, atsakovai turėjo teisę iš naujo derėtis dėl turto perleidimo sąlygų. Vis dėlto ieškovė, gavusi atsakovų atsisakymą dėl ginčo sutarčių vykdymo, nesikreipė į atsakovus ir nesiūlė tęsti derybų, priešingai, kreipėsi į teismą dėl sutarčių įvykdymo natūra. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų konstatuotina, kad atsakovai elgėsi sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose su ieškove. Visi pirmiau šiame sprendime aptarti atsakovų veiksmai šios bylos kontekste nesudaro pagrindo konstatuoti nepagrįsto atsakovų vengimo sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove, taigi ir kaltės dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Atsakovai įvykdė pareigą įrodyti, kad jų vengimas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo pagrįstas būtent ikisutartinių santykių su ieškove kontekste.

46. Vertinant nagrinėjamoje byloje sudarytas ginčo preliminariąsias sutartis, jų turinys patvirtina, kad sutartys sudarytos iš bendrųjų sąlygų, t. y. jose nenurodytas konkretus parduodamas nekilnojamasis turtas, t. y. konkretus žemės sklypas ar sklypai. Preliminariosiose sutartyse nebuvo numatyta, kokie yra tiek būsimo pirkėjo, tiek būsimo pardavėjo organizaciniai veiksmai, terminai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui (pavyzdžiui suderinti ir sutarti datą, laiką notarų biure, pasirūpinti sutarties projekto parengimu ir kt.). Spręstina, kad šalys dėl to turėjo susitarti sudarydamos pagrindinę sutartį. Teismo vertinimu, priešingai nei įrodinėja ieškovė, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų laipsnį. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad ieškovės elgesys ikisutartiniuose santykiuose neatitiko sąžiningumo kriterijų, todėl įvertinus aptartas ir nustatytas bylos aplinkybes spręstina, kad atsakovų kaltės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo nėra (CK 6. 163 straipsnio 4 dalis).

47. Nenustačius atsakovų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, atsakovams negali kilti civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui turėtus nuostolius (CK 6. 248 straipsnis). Tačiau teismas šioje nagrinėjamoje byloje pasisakys ir dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atlyginti nuostolius dydžio.

Dėl nuostolių dydžio

48. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. CK 6.165 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose preliminariosios sutarties institutą, expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju.

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi, pripažįstama, jog nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, jog nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo (realiai) turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Pastaroji kaip nuostolių rūšis, taikoma ikisutartiniuose santykiuose, priskirtina už pasitikėjimo intereso sužlugdymą atlyginamų nuostolių kategorijai ir apibrėžiama kaip kompensacija už prarastą galimybę sudaryti alternatyvų sandorį su trečiąja šalimi. Vienas iš būdų, kuriuo gali remtis nukentėjusi šalis, siekdama įrodyti prarastos galimybės piniginės vertės nuostolius, yra kainų skirtumo metodas. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimui ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).

51. Įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Nurodytą teisinį reguliavimą preliminariosios sutarties pažeidimo (vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju iš esmės atitinka situacija, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis po to, kai su ja nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, per protingą terminą sudaro nesudarytą pagal preliminariąją sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

52. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami. Dėl to asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kadangi prarastos galimybės piniginė vertė gali būti apskaičiuojama įvairiais (tiek kainų skirtumo, tiek kitais) būdais, tai įrodinėjimo naštos apimtis ir turinys kiekvienu konkrečiu atveju skirsis priklausomai nuo reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius pareiškusio asmens pasirinkto ieškinio pagrindo. Atitinkamai teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, spręs, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-217-690/2016).

53. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovams atsisakius sudaryti pagrindines sutartis, jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) sudaro: 1) pagal 2021 m. balandžio 8 d. sutartį – 331 000,00 Eur (381 000 (turto1 rinkos vertė) - 50 000 (2021 m. balandžio 8 d. sutartyje nustatyta turto1 kaina)). Šiuos nuostolius ieškovei turi kompensuoti atsakovė1; 2) pagal 2021 m. balandžio 29 d. sutartį – 204 000,00 Eur (254 000 (turto2 rinkos vertė) - 50 000 (2021 m. balandžio 29 d. sutartyje nustatyta Turto1 kaina)).

54. Pažymėtina, kad prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo principu tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Aplinkybę, kad derybų metu egzistavo reali galimybė sudaryti sandorį su trečiuoju asmeniu, pateikdama objektyvius įrodymus (pvz., tikslius kainų skaičiavimus, pagrįstus realiais asmenų pasiūlymais, oficialiais dokumentais, o ne galimomis prielaidomis), turi įrodyti nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad būtina kainų skirtumo principo, sprendžiant dėl pasitikėjimo nuostolių (prarastos galimybės piniginės vertės) atlyginimo priteisimo, taikymo sąlyga yra ne tik tai, kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis sudarė pradinę (turėjusią būti sudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį, bet ir tai, kad derybų metu (iki sudarydama preliminariąją sutartį su kaltąja šalimi) sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis. Taigi nesąžiningai nutrauktų derybų atveju, kai sąžininga šalis netenka galimybės sudaryti sandorį dėl to paties dalyko su kitu pirkėju (trečiuoju asmeniu), prarastos galimybės piniginė vertė, taikant kainų skirtumo principą, kompensuojama už realaus kito (o ne turėjusio būti sudaryto su nesąžininga šalimi) sandorio sudarymo galimybės praradimą, t. y. prarastos galimybės piniginė vertė atlyginama remiantis kainų skirtumo metodu, palyginant kito pirkėjo (trečiojo asmens), su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos derybų šalies neteisėtų ikisutartinių veiksmų, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per protingą terminą vėliau nukentėjusi šalis sudarė pagrindinę sutartį. Tuo tarpu abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios kainos.

55. Teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar nuostolių aptariama forma atlyginimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

56. Teismo vertinimu, ieškovė byloje pateiktais įrodymais neįrodo realaus reikalaujamo priteisti nuostolių dydžio. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje pripažįstama sąžiningos ikisutartinių santykių šalies teisė reikalauti priteisti tik realias, įrodytas, neišvengiamas, o ne tikėtinas (hipotetines) negautas pajamas. Prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės, t. y. patirtų nuostolių negautos naudos forma, realumo įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiai preliminariosios sutarties šaliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė minėtų aplinkybių neįrodė.

57. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai, preliminarių sutarčių nutraukimo metu, kurį teismas, kaip minėta, laiko būtent 2021 m. gruodžio 15 d., atsakovams pranešus apie tai, jog preliminarios sutartys nebus vykdomos iš atsakovų pusės, konkretaus turto neturėjo.

58. Ieškovė argumentuoja, jog nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami remiantis skirtumu tarp atsakovų 2021 m. lapkričio 24 d. posėdyje pasirinktų žemės sklypų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ir preliminariosiose sutartyse nustatytos turto kainos. Teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo sutikti. Sutiktina su atsakovų argumentais, jog svarbios aplinkybės, kad minėtų sklypų buvo atsisakyta, vadinasi jie nebuvo perėję nuosavybės teise atsakovams; taip pat 2021 m. lapkričio 24 d. posėdyje sklypą (duomenys neskelbtini) rinkosi atsakovė J. J., atstovaujama ne ieškovės parinkto advokato; sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra tik 0,0469 ha, kai tuo tarpu preliminari sutartis numatė, kad šalys susitaria dėl 0,1946 ha ploto sklypo, atsakovės atsakomybė už įgaliojimo atšaukimą ieškovės parinktam advokatui preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta. Preliminariųjų sutarčių (13 p.) numatė atsakovų atsakomybę tokiu atveju, jei atsakovai atsisakytų parduoti konkrečius sklypus (J. J. atveju: konkretaus fiksuoto ploto: 0,1946 ha, sklypą). Preliminarios sutartys nenumatė atsakovų atsakomybės už tai, kad atsakovai atšauks įgaliojimus bei nesirinks sklypų NŽT organizuojamuose susirinkimuose. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d. buvo tokioje pačioje padėtyje kaip ir iki preliminarių sutarčių su atsakovais pasirašymo, kadangi konkretus sklypas kaip šalių susitarimo objektas pagal preliminariąsias sutartis neegzistavo. Pripažintina, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokias pajamas ji ketino gauti sutarčių su atsakovais pagrindu ir kas patvirtina tokių ketinimų realumą būtent 2021 m. gruodžio 15 d. Ieškovė neteikė duomenų apie tai, kad konkrečių sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos atsakovams, atžvilgiu ieškovė atliko kokius nors sklypų parengimo pardavimui, nuomai ar jų naudojimui pagal tiesioginę paskirtį veiksmus, sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl tokių sklypų. Įvertinus visus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad jokia reali žala (nuostoliai) ieškovei neatsirado ir negalėjo atsirasti, nes pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo pasibaigęs. Teismo vertinimu, ieškovė, reikalaudama 535 000,00 Eur dydžio nuostolių, pažeidžia ir protingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl ieškinio senaties

59. Atsakovai reiškė prašymus dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovė prašė vertinti, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, o kitu atveju prašė terminą atnaujinti.

60. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

61. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kad tarp šalių kilusiam ginčui taikytinas būtent šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nesutarimo byloje nėra.

62. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl netesybų pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023). Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023).

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent 2021 m. gruodžio 15 d., atsakovams pranešus apie tai, jog preliminarios sutartys nebus vykdomos iš atsakovų pusės, ieškovė turėjo ir galėjo suprasti, jog atsakovai nevykdys preliminariųjų sutarčių. Be kita ko, teismo vertinimu, ieškovė suvokė minėtas aplinkybes vien dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovų įpareigojimo šias sutartis įvykdyti natūra. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad vykus teisminiam ginčui dėl ieškovės sumokėtų atsakovams sumų dydžio, ir vertinant aplinkybes dėl galutinio teismo sprendimo ir kasacinio skundo teikimo laikotarpio pabaigos, taip pat vertinant, jog atsakovai tik 2024 m. vasario 20 d. grąžino ieškovei jos sumokėtą sumą pagal preliminariąsias sutartis tapo aišku, kad šios sutartys vis dėlto nebus vykdomos.

65. Preliminariųjų sutarčių 13 punkte šalys buvo susitarusios fiksuoti nuostolių dydį, kuris būtų tą dieną, kai atsakovai atsisakytų vykdyti preliminarias sutartis. Minėtame 13 punkte aptarta, kad per 5 dienas nuo atsisakymo sudaryti preliminarias sutartis atsakovai turi atlyginti ieškovės nuostolius. Vadinasi 2021 m. gruodžio 20 d. (t. y. praėjus 5 dienoms nuo 2021 m. gruodžio 15 d., kai atsakovai pranešė ieškovei, kad nevykdys preliminarių sutarčių).

66. Nagrinėjamu atveju ieškovė praleido ieškinio senaties terminą finansiniam reikalavimui dėl netesybų patvirtinimo pareikšti, nes pagal sutarties nuostatas pareiškėja turėjo teisę reikalauti netesybų nuo pagrindinės prievolės neįvykdymo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. birželio 15 d., o prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė tik 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. ieškinio senaties terminą praleidusi beveik 3 mėnesius.

67. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas reikalavimui dėl baudos pagal ginčo sutartis pareikšti buvo praleistas, kadangi finansinis reikalavimas dėl netesybų pareikštas tik 2024 m. liepos 1 d., t. y. praleidus beveik pusketvirtų metų.

68. Ieškovė prašė teismo, jei visgi jis manytų, jog senaties terminas praleistas, atnaujinti senaties terminą.

69. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

70. Atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo kriterijus, reikšmingus sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą ir įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas ieškovės elgesį laikyti nerūpestingu, aplaidžiu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, todėl prašymas netenkintinas.

71. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atmesti reikalavimą dėl baudos priteisimo dėl praleisto senaties termino.

72. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

73. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis).

74. Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovai nepateikė prašymų priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.