Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Karpaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovui E. V. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. S. (toliau – ieškovė, motina) patikslintu ieškiniu prašo: pripažinti atsakovą E. V. (toliau – atsakovas, tėvas) nepilnamečio vaiko A. S. (toliau – vaikas, sūnus) tėvu, o A. S. – E. V. sūnumi; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko 277,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 2 216,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskirti ieškovę uzufrukto teise vaiko lėšų tvarkytoja iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už teisinę pagalbą.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu susipažino apie 2009 metus. Po kurio laiko jų santykiai tapo artimesni ir jie pradėjo gyventi kartu. Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2009 metų. Nuo 2009 metų tam tikrais laikotarpiais šalys gyveno pas atsakovo motiną ir pas ieškovės giminaitį. Per visą šį laikotarpiai šalys vedė bendrą ūkį, šalių santykiai nebuvo nutrūkę, tačiau santuokos sudaryta nebuvo. 2018 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta buto nuomos sutartis ir šalys apsigyveno atskirai nuo giminaičių. Netrukus ieškovė pastojo, atsakovui buvo žinoma apie nėštumą. Atsakovas bute gyveno iki 2018 metų rugsėjo pradžios. Motyvuodamas tuo, kad šeimoje trūksta pinigų ir siekiant pagerinti materialinę padėtį, atsakovas pareiškė, kad išvyksta į Jungtinę Karalystę ieškotis darbo. Nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio ryšys su atsakovu beveik nutrūko, šalys bendravo tik laiškais. 2018 m. lapkričio 26 d. buvo gautas atsakovo laiškas, kuriame aptarinėjama vaiko vardo ir pavardės bei ieškovės gyvenamosios vietos klausimai. Iš laiško turinio aiškiai matyti, kad atsakovas pripažįsta tėvystę, kuria bendrus ateities planus. Laiškas parašytas Šveicarijos konfederacijos laisvės atėmimo įstaigoje. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S.. Kadangi su atsakovu santuoka nebuvo sudaryta, o ryšys nuo 2018 metų rugsėjo buvo palaikomas tik laiškų pagalba, gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra. Šiuo metu šalys gyvena atskirai, vaiką augina bei rūpinasi jo motina. Išlaikymas vaikui iš atsakovo pusės nėra teikiamas. Šiuo metu ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaikas gyvena su ieškove. Atsakovas jokia forma neprisideda prie vaiko išlaikymo ar auklėjimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos klausimo nekelia. Tačiau vadovaujantis vaiko interesais, siekiant išvengti ginčų ir konfliktinių situacijų ateityje, atsižvelgiant į šių dienų padėtį, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Kadangi atsakovas gera valia nesirūpina savo vaiku ir materialiai jo neišlaiko, iš jo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šiai diena ryšys su atsakovu yra nutrūkęs, materialinis išlaikymas vaikui iš jo pusės nėra teikiamas, tėvystė nėra pripažinta. Vaiku rūpinasi ir visus jo poreikius tenkina ieškovė. Kadangi ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos visiškai patenkinti vaiko poreikius, jai padeda artimi giminaičiai. Formuluodama reikalavimą dėl priteistinos iš atsakovo išlaikymo sumos, ieškovė vadovavosi vaiko poreikiais, realiai išlaikymui išleidžiamų pinigų suma, įstatymais bei suformuota teismų praktika. Atsakovas turėtų kas mėnesį skirti pusę išlaikymui reikalingos minimalios sumos, t. y. ne mažiau kaip po 277,00 Eur per mėnesį. Ši suma būtų pakankama tenkinti minimalius vaiko poreikius. Kadangi atsakovas visiškai materialiai neišlaikė savo vaiko nuo pat gimimo, prašo priteisti iš jo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už visą laikotarpį (8 mėnesius), skaičiuojant vidutiniškai po 277,00 Eur per mėnesį. Ši suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į vaiko poreikius, teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl skirtino išlaikymo dydžio vienam asmeniui bei mėnesio minimalios algos dydį. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina suma sudaro 2 216,00 Eur.

Ieškovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad vaiko laukia ir ugdymo įstaiga. Gaunamos pajamos yra 700,00 Eur. Per mėnesį vaikui reikia 300,00 Eur. Su visom teikiamom pagalbom vaikui gautųsi 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas nėra prisidėjęs prie išlaikymo. Iš valstybės už vaiką gauna 100,00 Eur. Vaikui nėra nustatyti specialieji poreikiai. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės atstovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ekspertizės aktas patvirtina atsakovo tėvystę. Ieškovė pati išlaiko vaiką, nes atsakovas neprisideda. Ieškovei padeda artimieji. Išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas atsižvelgiant į vaiko poreikius. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat gimimo, išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas už 8 mėnesius po 277,00 Eur per mėnesį. Preziumuojama, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, nes prieštaravimų nereiškė, todėl nėra pagrindo mažinti išlaikymo sumą. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atlieka bausmę Šveicarijoje. Prašė teismo padaryti DNR tyrimą.

Atsakovas teismo posėdyje nuotoliniu būdu nedalyvavo, nors buvo informuotas apie posėdį, prašymų negauta.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismui ištyrus įrodymus apie tai, kad atsakovas yra vaiko tėvas, pritaria, kad vaikui tėvystė būtų nustatyta ir atsakovas pripažintas vaiko tėvu. Priteisiant konkretų išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovės prašomas 277,00 Eur išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius. Nėra gauta duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą, netinkamą jo interesų atstovavimą, tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams ieškovės šeimoje.

Išvadą teikianti institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad tikslinga vaikui nustatyti tėvystę. DNR ekspertizės išvada patvirtina, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovės prašomas vaiko išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus. Išlaikymo dydis yra pakankamas, vaikas neturi specialiųjų poreikių. Siūloma teismui atsižvelgti į tai, ar atsakovas galės mokėti tokio dydžio išlaikymą, jo turtinę padėtį. Nėra žinoma, ar atsakovas turi kitų išlaikytinių. Ieškovė pati posėdžio metu nurodė, kad vaikui reikalinga suma yra apie 500,00 Eur per mėnesį, taigi ji prašo didesnės dalies iš atsakovo nei pati planuoja suteikti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo palieka spręsti teismo nuožiūra, vertinant byloje esančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė, duomenų apie tėvą nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad atsakovas yra vaiko biologinis tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Šioje byloje tiek ekspertizės aktas, tiek kiti įrodymai, patvirtinantys bendrą vaiko motinos ir vaiko tėvo gyvenimą, yra pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti.

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas patikslinto ieškinį dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis, 392 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui

Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad mėnesiui vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 554,00 Eur.

Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus.

Pažymėtina, jog CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei iš atsakovo laiškų yra žinoma aplinkybė, jog atsakovas nuo vaiko gimimo ir šiuo metu, ir kaip matoma iš policijos gautų duomenų, iki 2022 m. birželio 12 d. bus įkalinimo įstaigoje.

Nors atsakovui žinoma apie teismo procesą, procesiniai dokumentai jam yra įteikti, tačiau manytina, kad atsakovas neturi teisinio išsilavinimo ir iš užsienio įkalinimo įstaigos nėra paprasta komunikuoti. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas savo atsiliepime prašė skirti DNR ekspertizę ir dėl kitų reikalavimų nepasisakė, tačiau to nepreziumuoja kaip atsakovo sutikimo su reikalavimais dėl vaiko išlaikymo dydžio ir nagrinėja juos pagal teisės aktuose įtvirtintas normas ir formuojamą teismų praktiką.

Tiek ieškovė, tiek jos atstovas reikšdami reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pabrėžė tik vaiko poreikius, tačiau įstatyme yra įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu vaikui yra 2 metai, jis yra pakankamai mažas. Motina nurodė, kad kol kas vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Įvertintina tai, kad ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus. Nėra duomenų, ar atsakovas turi kitų išlaikytinių. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra 700,00 Eur. Nėra duomenų, ar atsakovas užsienio įkalinimo įstaigoje gali dirbti ir uždirbti kažkiek lėšų. Vertintina, kad jo galimybės šiuo metu yra ribotos, tačiau be abejonės dėl jo paties kaltės.

Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-221/2020).

Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju dėl padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1394-273/2020).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti vaikui teiktino išlaikymo dydį. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų teiktino išlaikymo dydžio sumažinimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-324/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisės normas, teismų praktiką, ieškovės ir jos atstovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad tokio amžiaus vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 500,00 Eur per mėnesį suma. Tai patvirtino ir pati ieškovė posėdžio metu.

Ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, kuriems reiktų patikslintame ieškinyje nurodytos 554,00 Eur sumos per mėnesį, todėl nustatytina, jog vaiko poreikius užtikrina 500,00 Eur suma per mėnesį.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad iš valstybės už vaiką gauna 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma (500,00 Eur - 100,00 Eur = 400,00 Eur).

Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo laikomi iš esmės pagrįstais ir tenkinami iš dalies – iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nustatytinas 200,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šiuo atveju, tikėtina, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeis ar jai bus galimybė pasikeisti, atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos. Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Kadangi atsakovas visiškai materialiai neišlaikė savo vaiko nuo pat gimimo, ieškovė prašo priteisti iš jo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už visą laikotarpį (8 mėnesius), skaičiuojant vidutiniškai po 277,00 Eur per mėnesį, t. y. 2 216,00 Eur. Ši suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į vaiko poreikius, teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl skirtino išlaikymo dydžio vienam asmeniui bei mėnesio minimalios algos dydį.

Įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą atsirado vaikui gimus, t. y. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tėvas išlaikymo vaikui neteikė nuo gimimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Kaip jau buvo minėta, išlaikymas priteisiamas atsižvelgiant ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų turtinę padėtį. Kaip jau paskaičiuota, 200,00 Eur per mėnesį išlaikymo suma kūdikiui, teiktina vieno iš tėvų, yra visiškai pakankama. Atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 1 600,00 Eur (200,00 Eur x 8 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. spalio 8 d. sprendimus yra 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra po 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Šiuos reikalavimus tenkinus iš atsakovo priteistinas 150,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 54,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 36,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (1 600,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 240,00 Eur (150,00 Eur + 54,00 Eur + 36,00 Eur ) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 398,99 Eur.

Teismas skaičiuoja, kad ieškovė pareiškė 4 reikalavimus. Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra tenkinamas 100 proc., reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos yra tenkinamas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis yra tenkinamas 72 proc. (200,00 Eur × 100 proc. / 277,00 Eur = 72 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkinamas 72 proc. (1 600,00 Eur × 100 proc. / 2 216,00,00 Eur = 72 proc.). Teismas nustato 4 ieškovės reikalavimai yra lygu 400 proc., o tenkinti reikalavimai sudaro 344 proc. (100 proc. + 100 proc. + 72 proc. + 72 proc.). Ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas 86,00 proc. (344 proc. × 100 proc. / 400 proc. = 86,00 proc.).

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo valstybei priteistinos 343,13 Eur (398,99 Eur × 86,00 proc. / 100 proc. = 343,13 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 20,40 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinos 17,54 Eur (20,40 Eur × 86,00 proc. / 100 proc. = 17,54 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 392 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki vaiko pilnametystės, bei 1 600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, 17,54 Eur (septyniolikos eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 343,13 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 13 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.