- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-1394-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02614-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- V. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atstovės advokatės A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-183-985/2020 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei V. G. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo vaikams pakeitimo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. G. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5718-571/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. G. ir J. G., išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. G. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiui sūnui J. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas faktiškai nevykdo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu priteisto išlaikymo po 100 Eur sūnums, išlaikymo vaikams neteikia. Per pastaruosius ketverius metus išaugus prekių ir paslaugų kainoms, pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, be to ženkliai didėjant nepilnamečių vaikų poreikiams, 100 Eur suma per mėnesį aiškiai tapo per maža ir neatitinkanti vaikų interesų. Vaikai pradėjo lankyti mokyklą, aktyviai dalyvauti užklasinėje veikloje. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro minimalus atlyginimas. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, t. y. sodybą su namų valdos žemės sklypu, tačiau šis turtas ieškovei neteikia faktiškai jokios naudos. Apie atsakovo gaunamas pajamas ieškovė jokių duomenų neturi. Ieškovė kas mėnesį turi išleisti ne mažiau kaip 60 Eur kelionei į Vilnių, tenkindama vaikų ir atsakovo poreikį bendrauti, kas mėnesį vaikus veždama į trumpalaikius pasimatymus su tėvu, atliekančiu bausmę Vilniaus pataisos namuose. Ieškovė turi papildomų išlaidų teikdama materialinį išlaikymą ir pilnametei dukrai A. G., kuri 2019 m. liepos 15 d. baigė gimnaziją ir įstojo studijuoti ekonomikos mokslus Vilniaus ISM universitete.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė : 1) nustatyti atsakovo ir jo vaikų J. G. ir J. G. bendravimo tvarką: 1.1. ieškovė atveža atsakovui vaikus - J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini) į atsakovo buvimo vietą (šiuo metu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai, esantys (duomenys neskelbtini)) tris kartus per du mėnesius 9-10 valandai iš ryto, būnant iki tos dienos 12 val., jei tos dienos nesutampa su vaikų mokslais ar kitomis svarbiomis priežastimis, apie konkretaus pasimatymo laiką ir vietą informuojant ieškovę prieš savaitę laiko, taip pat ieškovei informuojant atsakovą apie priežastis, dėl kurių negalimas nustatytas bendravimas, prieš savaitę ar kitu protingu terminu pagal susidariusią situaciją; 1.2. ieškovė protingais terminais informuoja atsakovą apie vaikų sveikatą, mokslą, pasiekimus, gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje ir kitas svarbias su vaikais susijusias aplinkybes; 1.3. ieškovė be atsakovo sutikimo neišveža vaikų gyventi ar ilsėtis į užsienio valstybę; 2) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5718-571/2015 iš atsakovo nustatytą išlaikymą vaikams J. G. ir J. G. ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 80 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendime nebuvo nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis buvo ir yra pakankamai gera: ji disponavo ir disponuoja didelėmis pinigų sumomis, nuėmė nuo jo banko sąskaitos dideles pinigų sumas ir jomis naudojosi, buvo ir yra kelių įmonių vadovė pan., turi registruotino turto. Jo gi turtinė padėtis yra bloga: jis neturi jokio registruotino turto, jokių pajamų, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau darbo negavo. Ieškovė teismui neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5718-571/2015 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnums J. G. ir J. G. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 6 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai V. G., sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo nukreipė vykdyti skubiai; nustatė atsakovo ir jo nepilnamečių sūnų J. G. ir J. G., bendravimo tvarką: ieškovė atveža atsakovui vaikus į atsakovo buvimo vietą (šiuo metu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai, esantys (duomenys neskelbtini)) tris kartus per du mėnesius 9-10 valandai iš ryto, būnant iki tos dienos 12 val., jei tos dienos nesutampa su vaikų mokslais ar kitomis svarbiomis priežastimis, apie konkretaus pasimatymo laiką ir vietą informuojant ieškovę prieš savaitę laiko, taip pat ieškovei informuojant atsakovą apie priežastis, dėl kurių negalimas nustatytas bendravimas, prieš savaitę ar kitu protingu terminu pagal susidariusią situaciją; ieškovė protingais terminais informuoja atsakovą apie vaikų sveikatą, mokslą, pasiekimus, gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje ir kitas svarbias su vaikais susijusias aplinkybes; ieškovė be atsakovo sutikimo neišveža vaikų gyventi į užsienio valstybę; priteisė iš atsakovo ieškovei 264 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 75 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės 181,36 Eur valstybei už atsakovui suteiktas teisines paslaugas; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5718-571/2015 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių sutarimu nuspręsta, kad sūnų J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, atsakovas sūnų išlaikymui kas mėnesį teiks po 100 Eur iki sūnų pilnametystės.
8. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas nustatė, vaikams išlaikymas priteistas kai vienas iš jų buvo penkių, o kitas trijų metų amžiaus. Vaikams augant ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaikų poreikiams patenkinti. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaikų poreikius, įvertinus tėvų turtinę padėtį.
9. Dėl poreikių pagrįstumo. Teismas nustatė, kad iš viso per mėnesį nepilnamečiui J. G. išlaikyti reikia ne mažiau kaip 547 Eur, o nepilnamečiui J. G. iš viso per mėnesį išlaikyti reikia ne mažiau kaip 520 Eur. Tarp šalių dėl vaikų poreikių ginčo nėra. Teismo vertinimu protinga sudėti abiejų vaikų poreikius ir juos padalinti iš dviejų (547+520)/2, ir vertinti, kad šalių vaikams kas mėnesį reikia po 534 Eur.
10. Dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo. Teismas nustatė, kad 2016 m. ieškovės draudžiamos pajamos sumažėjo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė neįgijo. Tačiau ieškovė dirba dvejose įmonėse vadove už minimalias pajamas, buhaltere – taip pat už minimalias, kas teismui leido abejoti dėl ieškovės nurodyto minimalaus mėnesinio atlygio pagrįstumo. Be to, ieškovė iš viso atsakovui grąžino 86 886 Eur paskolintų piniginių lėšų. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą pajamų ir valdomo turto balansą, sprendė, kad ieškovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, dėl ko negalima įvertinti sumažėjo ar padidėjo jos turto mastas.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, pajamų iš darbo santykių negauna. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2012 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, bausmės pradžia 2017 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga 2031 m. vasario 14 d., pataisos namuose nedirba. Atsakovas po 2015 m. sprendimo įgijo 86 886 Eur piniginių lėšų iš ieškovės. Teismas įvertinęs tai, kad tarp šalių nekilo ginčo, kad dalis minėtų lėšų buvo panaudota atsakovo advokatui, jo pragyvenimui Kaliningrade, kad pats atsakovas nurodė, kad iki 2017 m. spalio m., ieškovė jį su vaikais lankydavo, ieškovei neigiant, kad šios lėšos panaudotos vaikų poreikiams, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovas šiomis lėšomis prisidėjo ir prisideda prie vaikų išlaikymo. Teismas nustatė, kad atsakovas prisideda periodiškai prie sūnų išlaikymo ir tai patvirtina jo į vaikų vardu atidarytas sąskaitas 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. sausio 6 d. pervestos po 50 Eur kiekvienam vaikui piniginės lėšos, tačiau teismas nurodė, kad vaikams išlaikymas yra reikalingas nuolat, o tai kad atsakovas pilnametei dukrai A. G. pervedė nuo 2019 m. birželio 24 d. iki 2020 m. vasario 9 d. 1 800 Eur, patvirtina tėvo paramą pilnametei dukrai, bet neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti ir nepilnamečius vaikus kiekvieną mėnesį. Teismas atmetė atsakovo prašymą mažinti išlaikymo sumas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų, su tuo susijusių žalų atlyginimas kreditoriams), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006).
12. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas taip pat neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Nurodė, kad tai, jog atsakovas šiuo metu nedirba, neigia gavęs lėšų iš skolininkų, nėra pagrindas mažinti vaikams priteistą išlaikymą. Kodėl ieškovei reikėtų prisiimti didesnę išlaidų dalį, byloje atsakovas neįrodė, jo aplinkybės dėl ieškovės pasisavintų lėšų tik deklaratyvios. Teismas sprendė, kad šalims neatskleidus savo tikrosios turtinės padėties, tiek ieškovė, tiek atsakovas gali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismo vertinimu 100 Eur išlaikymas, kuris priteistas beveik prieš 5 metus, kad šalių vaikai pradėjo lankyti mokyklą, todėl didesnių išlaidų reikia vaikų mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, yra per mažas. Teismas nustatė, kad šalių vaikai gauna po 100 Eur iš valstybės, todėl šia suma mažintinas nustatytas 534 Eur išlaikymo dydis (534 Eur – 100 Eur = 434 Eur). Nurodė, kad nustačius, jog tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro po 217 Eur. Šią sumą teismas suapvalino iki 220 Eur. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo turi būti priteista po 220 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovui neįrodžius, kad būtų pablogėjus jo turtinė padėtis, ar sumažėję vaikų poreikiai, priešieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio suamžinimo, atmestinas.
13. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Teismas nustatė, kad ginčo dėl atsakovo pasiūlytos jo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nėra, todėl ši tvarka gali būti patvirtinta, išskyrus su nurodyta išimtimi. Iš tvarkos pašalintinas teismo vertinimu perteklinis reikalavimas, ribojantis vaikų teisę į poilsį, kad ieškovė be atsakovo sutikimo/suderinimo neišveža vaikų ilsėtis į užsienio valstybę.
14. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, o atsakovas byloje atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str., 97 str.). Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. 88 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 264 Eur (300x88proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovas atleistas tik nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 50 proc., todėl už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš ieškovės priteistina 181,36 Eur valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl vaikų išlaikymo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
15.1. Teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas;
15.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pagal pateiktus skolos grąžinimo raštelius grąžino atsakovui 86 886 Eur, todėl jo turtinė padėtis pagerėjo. Teismas nesiaiškino, kaip ieškovė, neturėdama lėšų išlaikyti vaikus galėjo turėti ir disponuoti nurodytomis sumomis;
15.3. Teismas vertindamas paskolos grąžinimo raštelius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pateikti paskolos grąžinimo rašteliai nėra leistini įrodymai dėl savo formos, turinio, sudarymo aplinkybių ir galimo suklastojimo fakto, todėl be pagrindo nustatė, kad atsakovas po 2015 m. teismo sprendimo, įgijo 86 886 Eur lėšų, o tai sąlygojo neteisingą jo turtinės padėties vertinimą ir nepagrįstą išlaikymo vaikams dydžio nustatymą;
15.4. Ginčo dėl vaikų išlaikymo nuo 2015 m. nebuvo, nes atsakovas dar iki 2017 m. spalio 30 d. (jo sulaikymo diena) perdavė ieškovei visas bankų korteles, grynuosius pinigus. Teismas nepasisakė apie atsakovo pateiktą 2019 m. balandžio 29 d. Balašichino miesto teismo sprendimą, pagal kurį ieškovei priteisti 482 536 Rusijos rubliai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 28 d. gavo iš A. M. V. 23 300 Rusijos rublių. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo rašytinių įrodymų - banko sąskaitų išrašų. Teismas subjektyviai įvertino atsakovo pateiktus dokumentus ir pasakytus argumentus apie galimybę įsidarbinti;
15.5. Teismas nenustatė ieškovės turtinės padėties, todėl galima teigti, kad suabejojo paskolų grąžinimo rašteliais, darbo sutartimis, tačiau nei savo, nei atsakovo abejonių nepašalino, juos tinkamai įvertindamas. Atsakovui ginčijant šiuos skolos grąžinimo raštelius, kaip neatitinkančius nei formos, nei turinio, nesant oficialių duomenų iš VMI apie paskolų grąžinimo deklaravimą, parašui ir turiniui rašteliuose atsiradus skirtingu laiku, teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį juos vertino, kaip neatskleidžiančius ieškovės turtinės padėties, tuo tarpu, vertindamas atsakovo turtinę padėtį pagal tuos pačius įrodymus nurodė, kad jo turtinė padėtis dėl to pagerėjo, nes atsakovas gavo 86 886 Eur iš ieškovės;
15.6. Po atsakovo sulaikymo 2017 m. spalio mėnesį, jo turtinė padėtis nepagerėjo iš esmės, nes jis iki šiol atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, neturi galimybės gauti darbinių pajamų, jokio turto neturi. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, ir ji yra pagerėjusi nuo 2015 m. Vaikų padidėjusius poreikius turi tenkinti ieškovė, nes jos turtinė padėtis yra pakankamai gera, jos pajamos yra padidėjusios;
15.7. Teismas neįvykdė savo imperatyvios pareigos - nustatyti šalių turtinę padėtį, nustatyti šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės po 2015 metų, nors byloje buvo pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų, o dėl abejotinų įrodymų nesiėmė veiksmų abejonėms pašalinti, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, pažeisdamas procesinės ir materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto patirtas atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Atsiliepime iš esmės pritarė sprendimo motyvams ir papildomai nurodė tokius argumentus:
16.1. Teismas teisingai ir tinkamai vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovės pateikti paskolų gavimo, bei grąžinimo rašteliai proceso eigoje nebuvo nuginčyti, todėl buvo tinkami, bei leistini įrodymai, kuriuos teismas teisingai įvertino;
16.2. Ieškovės turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu buvo atskleista ir nustatyta jos pačios pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. darbo sutartimis, Sodros išrašu, metinėmis pajamų deklaracijomis, kitais dokumentais, o atsakovo minimi jo pateikti tariamai rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai) faktiškai jokios reikšmės šioje byloje neturi, kadangi jais nėra ir negali būti įrodinėjama dabartinė ieškovės turtinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
18. Apelianto A. G. atstovė advokatė A. S. 2020-07-14 pateikė prašymą priimti į bylą papildomą įrodymą – 2020-07-01 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų atsakymą atsakovui, kuris paaiškina 2020-01-30 atsakovo kreipimąsi dėl įdarbinimo. Nurodo, kad šio dokumento prijungimo būtinybė atsirado priėmus byloje sprendimą, nes dokumento gavimas užtruko.
19. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija priima į bylą pateiktą naują įrodymą, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Dėl ginčo esmės ir apeliacinio skundo argumentų
20. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas yra nepakankamas jų poreikiams tenkinti (vaikų poreikiai yra padidėję), ieškinį tenkino iš dalies ir padidino A. G. teikiamą išlaikymą iki 220 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
22. Apeliantas A. G., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
23. Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, visų pirma, turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Dėl pasikeitusių (padidėjusių) šalių nepilnamečių vaikų poreikių vertinimo
25. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5718-571/2015 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių sutarimu nuspręsta, kad sūnų J. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, atsakovas sūnų išlaikymui kas mėnesį teiks po 100 Eur iki sūnų pilnametystės. Nuo priteisto išlaikymo praėjus keliems metams, vaikams augant bei keičiantis ekonominei situacijai Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priteisto išlaikymo nepakanka vaikų poreikiams patenkinti, todėl yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
26. Pirmosios instancijos teisme dėl vaikų poreikių ginčo nekilo, todėl teismas vertino, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai, o būtent J. G. 547 Eur, J. G. - 520 Eur yra pagrįsti ir iš esmės vienodi, skiriasi tik išlaidos maistui, nes J. vegetaras, mokyklos rinkliavoms, todėl teismas sudėjo abiejų vaikų poreikius, juos padalino iš dviejų (547 Eur + 520 Eur : 2 vaikams = 533,5 Eur) ir nustatė, kad šalių sūnums kas mėnesį reikia po 534 Eur. Byloje nustačius, kad abiems sūnums valstybė kas mėnesį moka po 100 Eur vaiko pinigų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikyti reikia po 434 Eur.
27. Aptariamame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos išlaidos vaikų poreikių patenkinimui atitinka protingumo kriterijų, poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti.
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
28. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus dėl šalių turtinės padėties, kas lėmė, jo nuomone, nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Euroriba“ direktore, atlyginimas 610 Eur; uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilijos transportas“ direktore, atlyginimas 30 Eur; uždarojoje akcinėje bendrovėje „Deltransa“ buhaltere, atlyginimas 140 Eur. Ieškovė turi 34 proc. akcijų UAB „Jagvaja“, nuosavybės teise jai priklauso 1,0800 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje nurodė, kad gyvena iš paskolintų lėšų verslui 200 000 Eur, santaupų neturi, 2020-01-15 yra gavusi draudimo išmoką iš AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje 1931,63 Eur.
30. Teismas nustatė, kad pagal SODROS ieškovei išduotą pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-06-30 ieškovės draudžiamos pajamos 4650 Eur, 2017 m. – 4920 Eur; 2018 m. – 7460 Eur; 2019 m. iki birželio 30 d. ieškovės draudžiamos pajamos 3204 Eur.
31. Ieškovė pateikė Mokesčių mokėtojo pranešimą apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius, pildymo data 2016-06-28, pagal kurią ji pasiskolino iš M. T. 2012-06-03 70 000 USD; iš A. G. 2013-04-09 50 000 USD; iš M. T. 2013-11-19 45 000 USD; pagal skolos gavimo raštelius: 2012-10-07 iš A. G. pasiskolino 300 000 Lt, grąžinimo terminas 2022-10-07; 2013-11-19 iš M. T. pasiskolino 45 000 USD, grąžinimo terminas 2023-11-18; 2012-06-03 iš M. T. pasiskolino 70 000 USD, grąžinimo terminas 2022-06-02; 2013-04-09 iš M. T. pasiskolino 50 000 USD, grąžinimo terminas 2023-04-08; ieškovė 2016 m. balandžio 15 d. grąžino atsakovui 10 000 Eur (nurodyta Maskva, Rusija); ieškovė 2016 m. birželio 18 d. grąžino atsakovui 14 000 Eur (nurodyta Kaliningradas, Rusijos Federacija); ieškovė 2016 m. liepos 8 d. grąžino atsakovui 13 500 Eur (nurodyta Kaliningradas, Rusijos Federacija); ieškovė 2016 m. rugpjūčio 13 d. grąžino atsakovui 14 000 Eur (nurodyta Kaliningradas, Rusijos Federacija); ieškovė 2016 m. rugsėjo 29 d. grąžino atsakovui 14 000 Eur (nurodyta Kaliningradas, Rusijos Federacija); ieškovė 2016 m. rugsėjo 15 d. grąžino atsakovui 10 000 Eur (nurodyta Kaliningradas, Rusijos Federacija); ieškovė 2016 m. rugsėjo 15 d. grąžino atsakovui 10 000 Eur (nurodyta Kaliningradas, Rusijos Federacija); 2017 m. vasario 17 d. grąžino paskutinę dalį iš A. G. pasiskolintų pinigų 7 386 00 Eur (nurodyta Kaliningradas, Rusijos Federacija); iš viso grąžinta 86 886 Eur. Ir nors atsakovas nurodė, kad ieškovės pateikti paskolos grąžinimo rašteliai nėra leistini įrodymai dėl savo formos, turinio, sudarymo aplinkybių ir galimo suklastojimo fakto, tačiau paskolos gavimo ir grąžinimo rašteliai proceso eigoje nebuvo nuginčyti, todėl teismas juos laikė leistinais įrodymais ir vertino.
32. Nors apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį, tačiau su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės teiktus įrodymus dėl 86 886 Eur paskolos grąžinimo atsakovui bei dėl 2020-03-03 165 000 USD paskolos grąžinimo M. T., įvertinęs ieškovės nurodytą pajamų ir turto balansą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.
33. Nors apeliantas teigė, kad po 2015 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pablogėjo, tačiau pateiktų į bylą rašytinių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo ieškovė atsakovui grąžino 86 886 Eur skolos, o A.M. V. 2017-12-28 atsakovui grąžino 23 300 RUR skolos, ką patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas. Atsakovui šias aplinkybes neigiant ir nesant kitų įrodymų dėl atsakovo turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties.
34. Kadangi nagrinėjamu atveju abu tėvai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino vaikų interesų naudai ir pagrįstai sprendė, kad tokia padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
35. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. A. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis nuteistas laisvės atėmimo bausme (bausmės pradžia 2017 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga 2031 m. vasario 14 d.). Ir nors šiuo metu apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo vietoje nedirba, tačiau šios aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, nes pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju dėl padarytų nusikalstamų veikų, su tuo susijusių žalų atlyginimu kreditoriams), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-469/2006).
36. Visumos pateiktų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, neperkeliant išlaikymo naštos vienai ieškovei, todėl priteistą padidintą iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 220 Eur kas mėnesį sumažinti nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Ieškovės V. G. pateiktas Swedbank, AB 2020-07-29 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 150 Eur išlaidų. Kadangi ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 150 Eur sumokėjo advokato padėjėjai, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, nes advokato padėjėja turi teisę dalyvauti byloje tik pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.