- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1050-933/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00751-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis, Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „VILMSTATA“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FIREWOOD ENTERPRICE“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „FIREWOOD ENTERPRICE“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta Marija Bartaševičiūtė (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „FIREWOOD ENTERPRICE“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2022 m. lapkričio 17 d., 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. vasario 27 d. nutartimis.
Šalies argumentai
3. 2023 m. gegužės 2 d. pareiškėja UAB „VILMSTATA“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą pripažinti prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir patvirtinti jos 400 000 Eur finansinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje.
4. Pareiškėja nurodė, kad 400 000 Eur finansinis reikalavimas Bendrovei kilo iš 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderio kvitų, kurie patvirtina aplinkybę, jog Bendrovė gavo iš UAB „VILMSTATA“ 400 000 Eur (2021 m. kovo 4 d. – 200 000 Eur ir 2021 m. kovo 5 d. – 200 000 Eur). Minėti kvitai buvo pateikti Bendrovės nemokumo administratorei kartu su 2022 m. gruodžio 15 d. prašymu dėl finansinio reikalavimo įtraukimo. Be to, su šiuo prašymu buvo pateiktas ir 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. liepos 31 d. apyvartos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. Bendrovė gavo iš UAB „VILMSTATA“ po 200 000 Eur (iš viso 400 000 Eur).
5. Pareiškėja, pasisakydama dėl praleisto termino pateikti prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, visų pirma, nurodė, kad ji nebuvo informuota apie tai, jog Bendrovei 2022 m. liepos 13 d. buvo iškelta bankroto byla. Antra, civilinėje byloje Nr. e2-924-1012/2022 vykstant mediacijai, UAB „VILMSTATA“ ir UAB „Vilmstata ir partneriai“ vedė derybas su Bendrove dėl taikos sutarties sudarymo, siekiant patenkinti šiai Bendrovei keliamus reikalavimus. UAB „VILMSTATA“ bei UAB „Vilmstata ir partneriai“ akcininkai yra tie patys asmenys, todėl be kitų reikalavimų, buvo deramasi ir dėl UAB „VILMSTATA“ 400 000 Eur reikalavimo, atsiradusio dar iki nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo, patenkinimo. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi buvo siekiama išspręsti UAB „VILMSTATA“, UAB „Vilmstata ir partneriai“ reikalavimų patenkinimo klausimą ir nutraukti bankroto procedūrą, pati nemokumo administratorė prašė vienam mėnesiui (iki 2022 m. gruodžio 10 d.) atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. iki bus gautas Bendrovės kreditorių sutikimas, suderintos šalių pozicijos ir išspręsti procedūriniai klausimai. Be to, 2022 m. lapkričio 23 d. nemokumo administratorė, pateikusi 2022 m. spalio 28 d. nutartimi teismo patvirtintą finansinių reikalavimų sąrašą, kvietė susitikti ir aptarti taikos sutarties projekto sąlygas. Minėti faktai patvirtina, kad reikalavimų Bendrovei patenkinimo klausimas buvo aptariamas kompleksiškai – ne tik teisminiu keliu, bet ir bendrovių tarpusavio derybose dėl taikos sutarties sudarymo, o pačių reikalavimų, įskaitant ir dėl 400 000 Eur, pagrįstumas nebuvo kvestionuojamas. Trečia, nemokumo administratorei prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo faktiškai buvo pateiktas dar 2022 m. gruodžio 15 d., t. y., iškart po to, kai nepavyko sudaryti taikos sutarties.
6. BUAB „FIREWOOD ENTERPRICE“ nemokumo administratorė pateikė nuomonę dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, kuriuo prašė UAB „VILMSTATA“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti, o UAB „VILMSTATA“ skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant į UAB „FIREWOOD ENTERPRICE“ kreditorių sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjos UAB „VILMSTATA“ prašymą dėl 400 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „FIREWOOD ENTERPRICE“ nemokumo (bankroto) byloje atmetė; netenkino nemokumo administratorės prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
8. Teismas nustatė, kad tarp UAB „VILMSTATA“ ir Bendrovės yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-382-1012/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00817-2021-6) dėl nuostolių priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje UAB „VILMSTATA“ ieškinys gautas dar 2021 m. liepos 21 d. Bendrovės bankroto byla iškelta 2022 m. liepos 13 d., nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Taigi, Bendrovės bankroto byla iškelta tuo metu, kuomet tarp UAB „VILMSTATA“ ir Bendrovės vyko teisminis ginčas. Teismas nusprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu UAB „VILMSTATA“ išties nebuvo informuota apie Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą, ji tai turėjo žinoti, kadangi tuo metu tarp šių šalių vyko (ir tebevyksta) teisminis procesas.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos 2022 m. gruodžio 15 d. el. laiškas Bendrovės nemokumo administratorei patvirtina, jog pareiškėja prašė į Bendrovės kreditorių sąrašą įtraukti jos 680 876,83 Eur finansinį reikalavimą, o ne 400 000 Eur. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad ji teikė nemokumo administratorei prašymą dėl 400 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje. Teismo vertinimu, nors pareiškėja nemokumo administratorei ir nepateikė per nustatytą terminą prašymo dėl 400 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau pareiškėja nebuvo pasyvi. Tiek pareiškėja, tiek su ja susijusi UAB „Vilmstata ir partneriai“ gina savo interesus teisminių ginčų būdu, svarstė dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, jog pareiškėjos praleistas terminas finansiniam reikalavimui pateikti turi būti atnaujintas.
10. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderio kvitai (Serija (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog Bendrovė iš UAB „VILMSTATA“ priėmė 400 000 Eur (2021 m. kovo 4 d. – 200 000 Eur ir 2021 m. kovo 5 d. – 200 000 Eur), kurie skirti statybų finansavimui. Teismo vertinimu tai, be kita ko, patvirtina ir UAB „VILMSTATA“ klientų apyvartos žiniaraštis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Vis dėl to, teismas pažymėjo, kad vien aplinkybės, jog pareiškėja sumokėjo Bendrovei 400 000 Eur, savaime nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje pagrįstu ir jį patenkinti. Teismo nuomone, pareiškėja pareiškime nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kokiu pagrindu minėta suma (400 000 Eur), kurią ji sumokėjo daugiau nei metai iki nemokumo (bankroto) bylos Bendrovei iškėlimo, turi būti grąžinta pareiškėjai, t. y. pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu ji Bendrovei sumokėjo nurodytą sumą, nepateikė duomenų, jog Bendrovė būtų visiškai ar iš dalies neįvykdžiusi savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ir (ar) netinkamai atlikusi darbus. Pareiškėja nenurodė ir kitų priežasčių, dėl kurių Bendrovei būtų kilusi pareiga grąžinti jai sumokėtus 400 000 Eur. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl 400 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl jo netenkino.
11. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl netenkino nemokumo administratorės prašymo skirti pareiškėjai baudą.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėja UAB „VILMSTATA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „VILMSTATA“ prašymą dėl 400 000 Eur finansinio reikalavimo Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje patvirtinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. 400 000 Eur nebuvo dovanoti BUAB „FIREWOOD ENTERPRICE“, o buvo skirti Bendrovės apyvartinėms lėšoms, tačiau pareiškėjai pareikalavus, Bendrovė šią sumą turėjo grąžinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalimi, prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Pareiškėjai pareikalavus, Bendrovė įgijo pareigą grąžinti pareiškėjai 400 000 Eur. Duomenų apie minėtos sumos grąžinimą nėra.
12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netvirtinti pareiškėjos 400 000 Eur finansinio reikalavimo dėl to, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ir darbų netinkamą atlikimą, yra nepagrįstas. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl 400 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nėra susijęs su statybinių darbų ar kitokių veiksmų atlikimu pareiškėjos naudai. Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir netinkamo vykdymo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-382-1012/2023 pagal UAB „VILMSTATA“ ieškinį BUAB „FIREWOOD ENTERPRICE“ dėl 633 775,59 Eur nuostolių atlyginimo netinkamai įvykdžius 2020 m. liepos 10 d. ir 2021 m. kovo 3 d. rangos sutartis. Tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas 400 000 Eur finansinis reikalavimas nėra susijęs su statybų rangos santykiais ir netinkamai atliktais darbais pažymėta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-764-910/2023.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Atskirasis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „VILMSTATA“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
16. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
17. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
19. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
20. Pareiškėja prašė patvirtinti jos 400 000 Eur finansinį reikalavimą Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje. Prašyme nurodė, kad 400 000 Eur reikalavimas Bendrovei kilo iš: 1) 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderio kvitų, kurie patvirtina aplinkybę, jog Bendrovė gavo iš UAB „VILMSTATA“ 400 000 Eur (2021 m. kovo 4 d. – 200 000 Eur ir 2021 m. kovo 5 d. – 200 000 Eur); 2) 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. liepos 31 d. apyvartos su Bendrove žiniaraščio.
21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, nurodydamas, kad pareiškėja neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumo, o byloje esantys pareiškėjos pateikti įrodymai savaime nesudaro pagrindo pripažinti UAB „VILMSTATA“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstu ir jį patenkinti. Teismas nusprendė, kad pareiškėja nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kokiu pagrindu 400 000 Eur turi būti grąžinti UAB „VILMSTATA“, t. y. pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu ji Bendrovei sumokėjo nurodytą sumą, nepateikė duomenų, jog Bendrovė būtų visiškai ar iš dalies neįvykdžiusi savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ir (ar) netinkamai atlikusi darbus. Pareiškėja nenurodė ir kitų priežasčių, dėl kurių Bendrovei būtų kilusi pareiga grąžinti jai sumokėtus 400 000 Eur.
22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad pateikti finansiniai duomenys patvirtina pinigų perdavimo Bendrovei faktą, 400 000 Eur nebuvo padovanoti Bendrovei, o buvo skirti jos apyvartinėms lėšoms, todėl UAB „VILMSTATA“ pareikalavus, Bendrovė turėjo pareigą šią sumą grąžinti.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „VILMSTATA“ 2021 m. kovo 4 d. Kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) pervedė Bendrovei iš viso 400 000 Eur, nurodant, kad šie pinigai skirti „statybos finansavimui“. Minėta suma atsispindi ir byloje esančiuose apyvartos žiniaraščiuose su Bendrove.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pavyzdžiui, bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
25. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas (pareiškėjas) privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo (pareiškėjo) reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (kitas šalis ginčijanti tokias aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Taigi, būtent pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį. Kiti proceso dalyviai, nesutikdami su kreditoriaus reiškiamu reikalavimu, jo pagrindu ar dydžiu, turi tai paneigti (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priskirtinas teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
27. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien byloje nustatytos ir pateiktais įrodymais grindžiamos aplinkybės, jog UAB „VILMSTATA“ sumokėjo 400 000 Eur Bendrovei, savaime nesudaro pagrindo pripažinti UAB „VILMSTATA“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo Bendrovės nemokumo (bankroto) byloje pagrįstu ir jį tenkinti:
27.1. Visų pirma, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada iš esmės atitinka šios nutarties 24 punkte nurodytą teismų praktiką.
27.2. Antra, pirmosios instancijos teismas ne kartą pareiškėjai UAB „VILMSTATA“ siūlė (2023 m. gegužės 18 d. nutartimi ir 2023 m. liepos 31 d. nutartimi) pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, tačiau iš esmės papildomų aplinkybių, kurios leistų atitinkamai kvalifikuoti ginčo šalis siejančius santykius, pareiškėja nenurodė ir neįrodė. Tuo pačiu įvertintina tai, kad ginčo subjektai yra juridiniai asmenys, o pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato.
27.3. Trečia, nemokumo (bankroto) byloje yra keletas skirtingo laikotarpio pareiškėjos UAB „VILMSTATA“ apyvartos žiniaraščių su UAB „FIREWOOD ENTERPRICE“, kuriuose nurodytos skirtingos aplinkybės: žiniaraštyje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. prie debeto yra fiksuotos 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. sumos po 200 000 Eur pagal dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o likutis pabaigai nurodytas prie debeto 680 876,83 Eur; žiniaraštyje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. prie debeto yra fiksuotos 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. sumos po 200 000 Eur pagal dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o likutis pabaigai nurodytas prie kredito 262 394,82 Eur; žiniaraštyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. prie debeto yra fiksuotos 2021 m. liepos 13 d. sumos po 200 000 Eur pagal dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o likutis pabaigai nurodytas prie kredito 262 394,82 Eur. Vertinant tokius duomenis negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB „FIREWOOD ENTERPRICE“ yra skolinga UAB „VILMSTATA“ pagal 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderio kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
27.4. Ketvirta, Kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad lėšos skirtos „statybų finansavimui“, tačiau pati pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog <...> šioje byloje pareikštas reikalavimas nėra susijęs su statybų rangos santykiais ir netinkamai atliktais darbais (atskirojo skundo 10 punktas). Nors apeliantė ir remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-764-910/2023 pateiktais išaiškinimais, tačiau jie taip pat neįrodo pareiškėjos UAB „VILMSTATA“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-764-910/2023, spręsdamas klausimą dėl nutarties, kuria buvo sustabdytas finansinio reikalavimo tvirtinimas, kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-382-1012/2023, nurodė, kad <...> atsakovės bankroto byloje Nr. eB2-1836-640/2023 pareiškėja UAB „VILMSTATA“ prašo patvirtinti jos 400 000 Eur finansinį reikalavimą, kuris kildinamas iš 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderio kvitų, patvirtinančių, jog UAB „FIREWOOD ENTERPRISE“ gavo iš UAB „VILMSTATA“ 400 000 Eur (2021 m. kovo 4 d. – 200 000 Eur ir 2021 m. kovo 5 d. – 200 000 Eur) „statybų finansavimui“. Civilinėje byloje Nr. e2-382-1012/2023 nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su mokėjimais pagal 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderio kvitus, nurodytoje byloje jie nėra ginčijami. <...> atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-382-1012/2023 nors ir ginčija 2020 m. liepos 10 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. kovo 3 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nei minėtoje civilinėje byloje pateiktame priešieškinyje, nei atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo neteigia, kad ji nėra faktiškai gavusi iš pareiškėjos piniginių lėšų pagal 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderio kvitus, ir šių neginčija. Be to, pastebėtina tai, kad pareiškėja UAB „VILMSTATA“, prašydama patvirtinti atsakovės bankroto byloje 400 000 Eur finansinį reikalavimą, nesiremia atsakovės ginčijamomis 2020 m. liepos 10 d. statybos rangos darbų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. kovo 3 d. statybos rangos darbų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodo, kad mokėjimai 400 000 Eur buvo atlikti minėtų sutarčių pagrindu (24 punktas); <...> apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp civilinėje byloje Nr. e2-382-1012/2023 nagrinėjamų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų bei nagrinėjamoje byloje UAB „VILMSTATA“ prašomo patvirtinti 400 000 Eur finansinio reikalavimo yra toks teisiškai reikšmingas ryšys, jog tol, kol neišnagrinėta civilinė byla Nr. e2-382-1012/2023, BUAB „FIREWOOD ENTERPRISE“ bankroto byloje negalima nagrinėti UAB „VILMSTATA“ prašymo dėl 400 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-382-1012/2023 pareikštiems ieškinio ir priešieškinio reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje UAB „VILMSTATA“ prašomo patvirtinti 400 000 Eur finansinio reikalavimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis (25 punktas). <...> teismo įvardyta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-382-1012/2023 UAB „VILMSTATA“ ir UAB „Vilmstata ir partneriai“ vedė derybas su UAB „FIREWOOD ENTERPRISE“ dėl taikos sutarties sudarymo, buvo deramasi ir dėl UAB „VILMSTATA“ turimo 400 000 Eur reikalavimo patenkinimo, niekaip nepagrindžia šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-382-1012/2023 sąsajumo (prejudicinio ar kito teisinio ryšio tarp nurodytų bylų egzistavimo) ir privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Juolab kad, jau minėta, civilinėje byloje Nr. e2-382-1012/2023 nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su mokėjimų pagal 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderio kvitus kvestionavimu (26 punktas).
27.5. Penkta, pareiškėja neįrodė, kad Bendrovė, gavusi 400 000 Eur, turi pareigą juos grąžinti. Dar kartą pažymėtina, kad ginčas kyla tarp juridinių asmenų, o atitinkama suma, su kuria siejamas finansinis reikalavimas, yra gana ženkli. Pareiškėjai neįrodžius faktinio pagrindo, remiantis kuriuo 400 000 Eur buvo pervesti Bendrovei ir esą ši turėtų juos grąžinti (pareiškėja tik pažymi, kad suma nebuvo padovanota (atskirojo skundo 9 punktas)), teismas tik pagal pareiškėjos pateiktus kasos pajamų orderio kvitus ir apyvartos žiniaraščius, negali kvalifikuoti teisinių santykių taip, kad Bendrovei kiltų pareiga grąžinti nurodytus 400 000 Eur, o kartu patvirtinti jos finansinį reikalavimą.
27.6. Šešta, remiantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) nuostatomis, pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (3 punktas). Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas (10 punktas). Tačiau nurodytas teisinis reguliavimas savaime nepatvirtina Bendrovės pareigos grąžinti nurodytus 400 000 Eur, o kartu patvirtinti pareiškėjos UAB „VILMSTATA“ finansinį reikalavimą.
28. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia jos finansinio reikalavimo Bendrovei (CPK 185 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.