- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-504-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00747-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- E. N.
- Ieškovas
- V. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. N. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui E. N. dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dukrai D. N. formą ir dydį – iš atsakovo E. N. dukros D. N. išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 174 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dukros išlaikymui sumokėti vienkartinę 18 951 Lt kompensaciją, skaičiuojant po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip ketveri metai, per tą laiką dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, pakito pragyvenimo lygis, todėl dukros poreikių patenkinimui atsakovo skirtos mėnesiui 37,65 Eur sumos nebepakanka. Teigia, jog išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir pažeidžia dukros interesus, todėl išlaikymo suma didintina.
2.2. Ieškovė gauna 359,65 Eur darbo užmokestį, suteikia dukrai gyvenamąjį plotą. Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 318,18 Eur, gauna 116,97 Eur netekto darbingumo pensiją, atsakovo pajamos per mėnesį siekia 435,15 Eur. Teigia, jog atsakovo pajamos yra didesnės, todėl atsakovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo ir skirti po 174 Eur kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš E. N. dukros D. N. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 90 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukros pilnametystės; paskyrė V. M. D. N. išieškomų lėšų tvarkytoja; priteisė iš E. N. 24,30 Eur žyminio mokesčio valstybei; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš V. M. 245 Eur bylinėjimosi išlaidų E. N.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nustatė, kad 2014 m. kovo 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo dukros D. N. išlaikymui sumokėti vienkartinę 18 951 Lt kompensaciją, skaičiuojant po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės. Tokiu šalių susitarimu buvo susitarta, kad išlaikymas nepilnametei dukrai bus teikiamas konkrečia pinigų suma, t. y. šalys pasirinko konkrečią išlaikymo formą, numatytą CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teigia, kad pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir nurodė, kad iš pateiktos ieškovės skaičiuotės matyti, kad išlaikymui skirtos lėšos pagal 2014 m. kovo 10 d. teismo sprendimą yra įskaitomos, todėl darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl papildomos išlaikymo formos, t. y. išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo.
4.2. Nurodė, kad pagal šalių susitarimą atsakovas turėjo išmokėti dukros išlaikymui vienkartinę išmoką, skaičiuojant po 130 Lt kas mėnesį, kas atitiktų 37,65 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, tokia suma nėra pakankama šiuo metu nepilnametės dukros būtiniesiems poreikiams patenkinti, kadangi nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo, iki ieškinio dėl papildomo išlaikymo priteisimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl darė išvadą, kad padidėjo šalių dukros D. poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos bei mokyklinėms priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai.
4.3. Konstatavo, jog šalių susitarimas dėl tarpusavio skolų įskaitymo, kuriuo buvo padengtas ieškovės 16 628,31 Lt įsiskolinimas atsakovui, neatitiko nepilnametės dukros interesų, nes vaiko turtas (lėšos, skirtos vaiko išlaikymui) buvo panaudotas ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. padengtas įsiskolinimas už jai atitekusią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, turtą, kuris yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad tokį įskaitymą (įskaitymą išieškant išlaikymą) imperatyviai draudžia CPK 687 straipsnio 4 dalis. Pažymėjo, jog CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Darė išvadą, kad dėl nurodytų priežasčių turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos išlaikymo formos, todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkino.
4.4. Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodomas kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas odontologui. Teigia, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, kad dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovė nepateikė duomenų apie tokio gydymo būtinumą dukrai, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kiek toks gydymas kainuoja ar kainuos ateityje. Pažymėjo, jog ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Nurodė, jog dėl ortodontiniam gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo.
4.5. Nustatė, kad 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimo tekstą rengė ir jį pateikė pasirašyti ieškovei atsakovas. Teigė, jog nors pakvitavimo 1 punkte įrašytas tekstas: „Aš, V. N. <...> pažymiu, kad gavau <...> 50 000 Lt už vaiko, nepilnametės dukros D. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą“, tačiau prierašas ties V. N. pavarde „sutinku“ kelia abejonių dėl šio susitarimo turinio. Teismo vertinimu, gavusi pinigus, kaip tai nurodyta pakvitavime, tikėtina, ieškovė būtų aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinusi pinigų perdavimo faktą, o ne padariusi prierašą „sutinku“.
Šalies argumentai
4.6. Nurodė, kad iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-416-747/2014 matyti, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašyta ir teismui pateikta kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo 2014 m. vasario 5 d. Teigė, jog šioje sutartyje šalys aptarė dukros išlaikymo klausimą, numatydamos, jog atsakovas E. N. skirs nepilnametės dukros išlaikymui 18 951 Lt vienkartinę išmoką. Pažymėjo, jog atsakovo pateiktas pakvitavimas datuotas 2014 m. vasario 6 d., t. y. surašytas kitą dieną po teismui pateiktos sutarties pasirašymo. Darė išvadą, kad, esant sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalims nebebuvo jokios būtinybės papildomai spręsti dukros išlaikymo klausimą, kaip tai nurodoma 2014 m. vasario 6 d. dokumente. Teismo vertinimu, jeigu šalys po 2014 m. vasario 5 d. būtų susitarusios kitaip, nei numatė teismui pateiktoje sutartyje, tokia sutartis neabejotinai būtų buvusi pakeista ir pateikta tvirtinti teismui, tačiau tokie pakeitimai nebuvo padaryti, nors susitarimu išlaikymo dydis didinamas daugiau nei 2,5 karto.
4.7. Nurodė, kad, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, dukros amžių ir poreikius, ieškovės prašomo dydžio išlaikymas (174 Eur kas mėnesį) neatitiktų CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų gaunamoms pajamoms principo. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į ieškovės gaunamą valstybės paramą dukros poreikiams (30 Eur per mėnesį), šalių susitarimu nutraukiant santuoką numatytą vienkartinę išmoką dukros išlaikymui, atsakovo ribotą galimybę uždirbti didesnes pajamas, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga ir nepateikė teismui 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimo, pagal kurį yra gavusi 50 000 Lt sumą ir patvirtinusi, kad dėl vaiko išlaikymo neturi ir neturės jokių pretenzijų ateityje, atsižvelgiant ir į galimą infliaciją ar valiutos pokyčius. Priešingu atveju ieškovė įsipareigojo grąžinti gautus 50 000 Lt (14 481 Eur). Mano, kad ieškovė vėl bando pasipelnyti, neturėdama jokios teisės, todėl ieškinys turi būti atmestas.
6.2. Apelianto vertinimu, jo turtinė padėtis yra blogesnė palyginti su ieškovės turtine padėtimi, nes jo pajamos yra tik 116 Eur netekto darbingumo pensija. Teigia, kad iš pateikiamos darbo sutarties matyti, jog 2018 m. spalio 26 d. buvo nutraukta apelianto darbo sutartis dėl jo sveikatos būklės. Mano, jog į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas dar negalėjo atsižvelgti, nes tokio juridinio fakto dar nebuvo.
6.3. Nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, o ieškovė turi, jis šiuo metu dar nėra grąžinęs skolų fiziniams asmenims už ieškovę, kurios šiuo metu siekia beveik 6 000 Eur ir dėl ieškovės kaltės yra nemokamos. Teigia, jog ieškovė apeliantui negrąžina sumokėtų už ją kreditoriams pinigų ir išlaikymo.
6.4. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visus realius vaiko poreikius užtikrina 350 Eur suma per mėnesį, o nepagrįstomis pripažintos tik ortodonto išlaidos. Mano, jog iš ieškovės pateikiamo krepšelio yra matyti, kad išlaidos yra priskiriamos prie pageidaujamų, o ne prie būtinųjų, todėl darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Taip pat nesutiko ir su interneto, maisto, paruošimo mokyklai, higienos reikmenų, telefono ir kelionių išlaidomis. Teigė, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kokiu būdu ieškovė iki šiol skyrė 480 Eur vaikui, nors pati gaudavo tik 359 Eur pajamų. Mano, jog šie reikalavimai yra susiję su ieškovės noru pasipelnyti apelianto sąskaita, nes ieškovė tokių išlaidų vaikui neskyrė ir bando apgauti teismą.
6.5. Nurodė, kad 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimas yra du kartus pasirašytas ieškovės, patvirtinant pinigų gavimą pagal šį dokumentą. Teigė, jog ieškovė pripažino pati pasirašiusi šį dokumentą, kurio turinys yra aiškus ir suprantamas, patvirtinantis 50 000 litų gavimą. Teigė, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad negavo šios pinigų sumos, nesikreipė į policiją ar teismą dėl šio dokumento pripažinimo negaliojančiu.
6.6. Nurodė, kad iš sprendimo lieka neaišku, kaip teismas pasielgė su iki šiol sumokėta vienkartine išlaikymo suma, nes nenurodė, ar įskaito šią sumą į priteisiamą 90 eurų sumą ar ne.
Žemesnės instancijos teismas
6.7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas atstovavimo išlaidas, nors sprendime pažymėjo, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, tačiau, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, pagrįstomis ir būtinomis teismas pripažino 500 Eur. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo šio išlaidų sumažinimo, nenurodė, kurios išlaidos iš detalizacijos yra nepagrįstos ir sumažinamos, savo iniciatyva ir remdamasis tik subjektyvia nuomone to daryti teismas negali.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Ieškovė nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė buvo gavusi 50 000 Lt vaiko išlaikymui. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimo tekstą rengė ir jį pateikė pasirašyti ieškovei atsakovas. Nurodė, jog teisme buvo nustatytos faktinės aplinkybės, keliančios abejonių, jog šalių susitarimas, nurodytas 2014 m. vasario 6 d. pakvitavime, atitiko tikrąją šalių valią. Teigė, jog iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-416-747/2014 matyti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pasirašyta abiejų tuo metu dar sutuoktinių, teismui buvo pateikta kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo 2014 m. vasario 5 d.
8.2. Nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo finansiškai pajėgus sumokėti 2014 m. vasario 6 d. pakvitavime nurodytas lėšas (50 000 Lt), atsakovas nepateikė, tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pakvitavime nurodytos pinigų sumos negavo.
8.3. Nesutiko su atsakovo pateiktu vaiko poreikių apskaičiavimu. Nurodė, kad, be atsakovo nurodomų poreikių, vaikui reikia išleisti pinigų ir rūbams, ir ryšio paslaugoms, ir sveikatai, ir kelionės išlaidoms, ir asociacijai „(duomenys neskelbtini)“. Teigė, jog, pagal pateiktus dokumentus, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui, yra 35 Eur, o ne 20 Eur, uniforma perkama dvejiems metams ir kainuoja 70 Eur, taip pat perkama sportinė apranga, sportiniai bateliai, pratybos, sąsiuviniai, todėl mano, kad atsakovo nurodomų 100 Eur metams pasiruošti mokyklai tikrai nepakanka. Mano, kad ieškovė pagrindė dukros poreikių dydžio būtinumą į bylą pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, todėl teismas teisingai nustatė, kad dukros poreikius užtikrina 350 Eur suma per mėnesį.
8.4. Ieškovės vertinimu, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės gaunamą valstybės paramą dukros poreikiams (30 Eur per mėnesį), šalių susitarimu nutraukiant santuoką numatytą vienkartinę išmoką dukros išlaikymui, atsakovo ribotą galimybę uždirbti didesnes pajamas, priėmė teisingą sprendimą priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 90 Eur kas mėnesį. Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismo nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra pagrįsta, todėl teismo sprendimas nekeistinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė ir atsakovas, šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pakeista nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo forma ir dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pridėti prie bylos 2017 m. gegužės 9 d. atsakovo darbo sutartį Nr. 99, kurioje yra nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta 2018 m. spalio 26 d. Teisėjų kolegija nustatė, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2018 m. spalio 11 d., t. y. prieš darbo sutarties nutraukimą, todėl darytina išvada, jog atsakovas minėtą įrodymą pirmosios instancijos teisme pateikti neturėjo galimybės. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas prie bylos pridėti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą darbo sutarties kopiją.
14. Be to, apeliacinis teismas pažymi, kad, siekdamas patikslinti duomenis apie atsakovo darbovietę ir gaunamas išmokas, iš „Sodros“ duomenų bazės išreikalavo išrašą apie apelianto darbovietę ir mokamas išmokamas. Iš šio išrašo nustatyta, kad apeliantas nedirba, nuo 2019 m. sausio 1 d. gauna 125,89 Eur išmoką. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas prie bylos pridėti ir šį išrašą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
16. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
17. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, kadangi ieškovė pateikdama ieškinį iš esmės siekia pasipelnyti. Nurodė, kad ieškovė vaikui išlaikyti iš apelianto yra gavusi 50 000 Lt sumą ir šį faktą ji yra patvirtinusi savo parašais, todėl mano, kad ieškinys turi būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto pateiktas įrodymas – 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimas – neatspindėjo tikrosios šalių valios. Ieškovė pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog pakvitavime nurodytos pinigų sumos negavo, o aptariamą dokumentą pasirašė, siekdama paspartinti skyrybų procesą. Nurodė, kad ji pasirašė 2014 m. vasario 6 d. susitarimą kaip patvirtinimą, jog šio susitarimo turinys jai priimtinas. Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės dėstomas aplinkybes, jog analizuojamas 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimas neatspindi šalių valios, patvirtina kitos bylos aplinkybės, t. y. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pasirašyta ir teismui pateikta 2014 m. vasario 5 d. Šia sutartimi šalys susitarė, kad dukros išlaikymui bus skiriama 18 951 Lt vienkartinė išmoka (t. y. po 130 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės). Atsakovo pateiktas pakvitavimas datuotas 2014 m. vasario 6 d., t. y. surašytas kitą dieną po teismui pateiktos sutarties pasirašymo. Teismui pateikta 2014 m. vasario 5 d. taikos sutartis Plungės rajono apylinkės teismo buvo patvirtinta 2014 m. kovo 10 d. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog, esant sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalims nebebuvo jokios būtinybės papildomai spręsti dukros išlaikymo klausimą, kaip tai nurodoma 2014 m. vasario 6 d. dokumente, ir jeigu šalys po 2014 m. vasario 5 d. būtų susitarusios kitaip, nei numatė teismui pateiktoje sutartyje, tokia sutartis neabejotinai būtų buvusi pakeista ir pateikta tvirtinti teismui, tačiau tokie pakeitimai nebuvo padaryti, nors susitarimu išlaikymo dydis didinamas daugiau nei 2,5 karto. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad šalių finansinė padėtis nebuvo labai gera, todėl tokios didelės šalims sumos išmokėjimas neabejotinai būtų buvęs aptartas teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nuomone, jog vien tai, kad pakvitavimas yra du kartus pasirašytas, kad ieškovė nesikreipė į policiją ar teismą dėl šio dokumento pripažinimo negaliojančiu, įrodo pinigų ieškovei perdavimą. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina ieškovės išsakyta pozicija, kad šį dokumentą ji pasirašė, siekdama paspartinti skyrybų procesą, o prierašą „sutinku“ parašė kaip patvirtinimą, jog šio susitarimo turinys jai priimtinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas labai plačiai ir išsamiai išanalizavo atsakovo pateiktą 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimą, todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jų papildomai nekartoja.
19. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad apelianto turtinė padėtis, palyginti su ieškovės, yra daug blogesnė, kadangi jo pajamas sudaro tik 116 Eur netekto darbingumo pensija. Teigia, jog jis darbo neteko 2018 m. spalio 26 d., jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, tačiau šie duomenys yra svarbūs ir turėtų būti įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodomais argumentais, kad jo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės, todėl iš jo priteistina išlaikymo suma turėtų būti sumažinta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad apeliantas nuo 2017 m. gegužės 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi, vidutinis jo atlyginimas per mėnesį sudarė 318,18 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2017 m. gegužės 9 d. darbo sutartis su pakeitimais, kurioje nurodyta, jog minėta darbo sutartis nutraukiama nuo 2018 m. spalio 26 d. Iš į bylą pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos, serija DL-1, Nr. 2137 matyti, kad apeliantui nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. birželio 18 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1-1993 matyti, jog atsakovui priskaičiuota ir išmokėta nedarbingumo išmoka sudaro 116,97 Eur. Iš 2019 m. gegužės 9 d. išrašo apie apelianto darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. apeliantas gauna 125,89 Eur išmoką. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus konstatuoja, jog tai, kad apeliantas po skundžiamo teismo sprendimo neteko darbo ir jo pajamas iš viso sudaro 116,97 Eur per mėnesį, dar nereiškia, jog jis negali teikti išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su argumentais, jog tai, kad apeliantui yra nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, apsunkina galimybę dirbti iš užsidirbti, tačiau kartu pažymėtina, jog apeliantas nėra visiškai praradęs darbingumo, todėl jis gali susirasti darbą, dirbti, užsidirbti ir prisidėti prie savo nepilnametės dukros išlaikymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog iš Darbingumo lygio pažymos matyti, jog prarasto darbingumo lygis apeliantui nustatytas nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., tačiau apeliantas iš darbo atleistas tik 2018 m. spalio 26 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors apeliantui ir buvo nustatytas netektas darbingumas, tačiau jis buvo pajėgus dirbti. Duomenų apie pablogėjusią atsakovo sveikatą po 2017 m. rugpjūčio 5 d., kai atsakovui buvo nustatytas prarasto darbingumo lygis, byloje nėra. Dar daugiau, iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1235 matyti, jog apeliantui nerekomenduojama dirbti darbo, susijusio su krovinių kėlimu rankomis, vibraciniu poveikiu ar priverstiniu liemens palenkimu. Tai reiškia, jog apeliantui yra nurodyti konkretūs veiksmai, kurių jam atlikti nerekomenduojama, tačiau tai nereiškia, jog jis negali dirbti kitokio pobūdžio darbo, todėl darytina išvada, kad apelianto finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir esminės įtakos jo galimybėms prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo neturi.
20. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaiko poreikius užtikrina 350 Eur suma per mėnesį, o nepagrįstomis pripažintos tik ortodonto išlaidos. Mano, jog ieškovės pateiktame išlaidų sąraše nurodytos pageidaujamos, o ne būtinosios išlaidos, todėl darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta ieškovės parengta išlaidų detalizacija, pagal kurią iš viso vaiko poreikiams reikalinga 381 Eur suma: paruošimas mokyklai – 17 Eur; uniforma – 3 Eur; pietūs mokykloje – 44 Eur; maistas – 170 Eur; ryšio paslaugos – 10 Eur; sveikata – 6 Eur; odontologas – 7 Eur; rūbai – 40 Eur; higienos prekės – 15 Eur; komunalinių mokesčių dalis – 35 Eur; prekės dukros poreikiams – 10 Eur; laisvalaikis – 10 Eur; draudimas – 1,25 Eur; kelionės išlaidos – 7 Eur; bilietai į kino teatrą, ekskursijas – 6 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis, todėl ši ieškovės nurodoma išlaidų dalis į bendrą sumą neskaičiuotina. Nors į bylą yra pateikti tik įrodymai, susiję su draudimo išlaidomis, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šalies ekonominę situaciją, į nepilnametės dukros amžių (11 metų), konstatuoja, jog ieškovės nurodoma reikalinga išlaikymo suma yra reali bei atitinkanti kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), todėl ieškovės nurodoma suma nelaikytina pernelyg didele.
21. Apeliantas nurodė, jog iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 90 Eur sumą, įskaitė jo iki šiol mokamą išlaikymą. Mano, jog toks teismo sprendimas gali apsunkinti jo vykdymą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nurodė: „Atsižvelgiant į ieškovės gaunamą valstybės paramą dukros poreikiams (30 Eur per mėnesį), šalių susitarimu nutraukiant santuoką numatytą vienkartinę išmoką dukros išlaikymui, atsakovo ribotą galimybę uždirbti didesnes pajamas, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis po 90 Eur kas mėnesį“, t. y. atsakovas nuo 2018 m. birželio 12 d. dukters išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis turi mokėti po 90 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 90 Eur mėnesinę išmoką, įvertino visas aplinkybes, įskaitant ir apelianto sumokėtą vienkartinę išmoką dukros išlaikymui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui
22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 52 proc. Apeliantas šio dydžio neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
23. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas atstovavimo išlaidas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti iš dalies. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas atstovavimo sutartį su advokatu M. G. sudarė 2018 m. birželio 18 d. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisio nurodyta, jog įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, atsiliepimo į ieškinį rengimas kainavo 600 Eur, atstovavimas teisme – 200 Eur.
24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteisti užmokesčio dydžiai (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).
25. Atsakovo atstovas 2018 m. birželio 27 d. parengė atsiliepimą į ieškinį. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimą yra 2 212 Eur (2,5 x 884,80 (2017 m. IV ketvirtis). Apeliantas prašo priteisti už atsiliepimo parengimą tik 600 Eur, t. y. 27,12 proc. anksčiau nurodytos maksimalios sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apelianto turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
26. Atsakovo atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurie vyko 2018 m. liepos 9 d. nuo 9.36 val. iki 9.44 val. bei 2018 m. rugsėjo 24 d. nuo 14.01 val. iki 16.10 val. (bendras atstovavimo laikas 2 val. suapvalinus nustatyta tvarka). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19, 9 punktus, darytina išvada, jog maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 179,04 Eur, kuri apskaičiuojama taip: 2 val. x 0,1 x 895,20 Eur (2018 m. I ketvirtis). Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas sumažinti apelianto turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą teisme iki 179,04 Eur.
27. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui iš ieškovės priteisimo keistina, padidinant iš ieškovės atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 245 Eur iki 373,94 Eur, kuri apskaičiuojama taip: (600 + 179,04) x 48 proc. (atmesta ieškinio dalis) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės baigties
28. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ieškovės materialinio reikalavimo – pakeisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnametei dukrai formą ir dydį, tačiau surašydamas skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį netinkamai ją suformulavo, nurodydamas: „Priteisti iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros D. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 90 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukros pilnametystės.“ Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant įstatymo normas, susijusias su nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimu, teismo procesinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Šalių nepilnametės dukros D. N. išlaikymo klausimas buvo išspręstas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu patvirtinus ginčo šalių pasirašytą teisinių pasekmių sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas, išsprendęs ginčą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ir iš dalies tenkindamas ieškinį, sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, jog keistina Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-747/2014 nepilnametei dukrai D. N. iš E. N. priteisto išlaikymo forma ir dydis, papildomai priteisiant iš atsakovo E. N. nepilnametei dukrai D. N. išlaikymą po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas patikslinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme
30. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 46,38 proc., nes apelianto reikalavimas dėl materialinio reikalavimo atmestas (0 proc.), o reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo patenkintas iš dalies, t. y. 92,76 proc. (128,94 Eur (suma, kuria padidinta priteista bylinėjimosi išlaidų suma) x 100 : 139 Eur (suma, kuria apeliantas prašė padidinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą), vadinasi, (0 + 92,76) : 2.
31. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo šias išlaidas: 24,60 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė turėjo 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
32. Žyminis mokestis sumokėtas už materialinį reikalavimą. Apeliacinio skundo dalį dėl materialinio reikalavimo atmetus, iš ieškovės atsakovui sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas.
33. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteistas 185,52 Eur (400 Eur x 46,38 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, o iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistas 214,48 Eur (400 Eur x 53,62 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus šalių mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistinas 28,96 Eur (214,48 Eur – 185,52 Eur) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo taip: pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-747/2014 nepilnametei dukrai D. N. iš E. N. priteisto išlaikymo formą ir dydį, papildomai priteisiant iš atsakovo E. N. nepilnametei dukrai D. N. išlaikymą po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Padidinti iš ieškovės V. M. atsakovui E. N. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 245 Eur iki 373,94 Eur.
Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo E. N. ieškovei V. M. 28,96 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.