Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimas

1. Ieškovas M. V. bendrauja su nepilname dukra L. V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį, ieškovui M. V. dukrą pasiimant iš vaiko ugdymo įstaigos ar atsakovės G. P. gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. (dieną prieš informuojant atsakovę apie preliminarų vaiko pasiėmimo laiką ir vietą ), o atsakovei G. P. pasiimant dukrą L. V. iš ieškovo M. V. gyvenamosios ar kitos susitartos vietos sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra savaitgaliais M. V. papildomai atsakovės neinformuoja.

2. Ieškovas M. V. turi teisę visais metais Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį ir (duomenys neskelbtini)) susitikti ir kartu praleisti laiką su dukra L., dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Jeigu tėvo gimimo diena yra darbo dieną, ieškovas pasiima dukrą L. iš vaiko ugdymo įstaigos ar kitos su atsakove susitartos vietos 16.00 val. – 17.00 val., ir grąžina dukrą į atsakovės G. P. gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra L. Tėvo dieną ieškovas informuoja atsakovę G. P. telefoniniu skambučiu ar per „Messenger“ programėlę ne vėliau kaip vieną parą prieš numatomą bendravimą.

3. Visais metais Motinos dieną dukra L. praleidžia su mama G. P..

4. Ieškovas M. V. turi teisę praleisti kartu su dukra sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Šv. Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis nelyginiais metais, gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją – Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis, gruodžio 31 d. – lyginiais metais, ir sekančių metų sausio 1 d. – nelyginiais metais. Ieškovas dukrą L. paima iš jos gyvenamosios vietos numatomą bendravimo dieną 10.00 val. ir pasibaigus bendravimo laikui dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

5. Ieškovas M. V. bendrauja su dukra L. jos vasaros atostogų metu, vėliau pradėjus jai lankyti mokyklą, jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu iki 28 kalendorinių dienų, jas praleidžiant su dukra nepertraukiamai ar išskaidant į dalis (dvi, tris ar keturias ar daugiau), paimdamas dukrą pirmą bendravimo dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui dukrą grąžindamas į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su dukra jos vasaros atostogų metu ir pradėjus jai lankyti mokyklą, jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ir planuojamą tikslų bendravimo laikotarpį, ieškovas M. V. informuoja atsakovę G. P. telefoniniu skambučiu ar per „Messenger“ programėlę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų numatomo bendravimo. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl atostogų grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko mamos pageidavimui dėl atostogų grafiko.

6. Jeigu bendravimo su ieškovu M. V. metu dukra suserga ir nėra dėl ligos skubiai hospitalizuojama medicinos įstaigoje, tuomet ieškovas M. V. privalo nedelsiant informuoti atsakovę G. P. apie vaiko ligą telefoniniu skambučiu ar per „Messenger“ programėlę. Bet kokiu atveju, kai vaikas suserga, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė įsipareigoja nedelsiant vienas kitą informuoti apie jo sveikatos būklę telefoniniu skambučiu ar per „Messenger“ programėlę ir vienodomis teisėmis rūpinasi savo dukters sveikata ir vienas prieš kitą dukters ligos atveju daugiau teisių neturi.

7. Dukrai bendraujant su tėvu, ieškovas M. V. įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovei G. P. susisiekti su vaiku telefonu ar per „Messenger“ programėlę, taip pat suteikti informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą ir kt., tokios pačios pareigos laikosi ir atsakovė G. P., kai dukra yra savo mamos gyvenamojoje vietoje.

8. Aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos nesilaikoma tais atvejais, kai nepilnametis vaikas L. V. yra išvykusi į draugų gimtadienius, ikimokyklines ar mokyklines išvykas, į stovyklas, ieškovo ligos (dėl kurios negalėtų tinkamai prižiūrėti vaiko ar vaikui kiltų užkrato infekcine liga grėsmė) ir pan.

9. Jeigu dukters L. V. susirgimo atveju, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su ieškovo M. V. bendravimo su dukra dienomis, M. V. bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dienų po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Atsiradus šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, trukdančioms ieškovui bendrauti ar pasiimti dukrą pagal numatytą tvarką, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė įsipareigoja nedelsiant (bent vieną kalendorinę dieną prieš numatytą bendravimo su ieškovu dieną) vienas kitą informuoti apie šias atsiradusiais aplinkybes telefoniniu skambučiu ar per „Messenger“ programėlę.

10. Dukters L. V. gimimo diena, t. y. (duomenys neskelbtini), lyginiais metais švenčiama su ieškovu, t. y. tėvu – M. V., o nelyginiais metais su atsakove vaiko mama – G. P.. Vienas iš tėvų, pas kurį tais metais švenčiamas vaiko gimtadienis, jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.

11. Bendravimo su dukra laikotarpiais tėvas turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų, bendrauti su savo giminaičiais, artimos aplinkos asmenimis, jeigu tai nekenkia vaiko interesams ir saugumui.

12. Atsižvelgiant į tai, jog dukrai augant tėvai gali planuoti atostogas į kitas šalis (valstybes), kuriose bus reikalingas, o kitais atvejais ir būtinas vaiko asmens dokumentas – būtent pasas, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, nustatyti, kad atsakovė G. P. per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreipsis į teritorinį migracijos skyrių dėl šalių dukters L. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens paso išdavimo arba per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, išduos ieškovui M. V. notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę ieškovui pačiam kreiptis į teritorinį migracijos skyrių dėl šalių dukters L. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens paso išdavimo, paso išdavimo išlaidas ieškovas ir atsakovė apmoka lygiomis dalimis.

13. Dukters L. V. pasas bus saugomas pas vaiko tėvą M. V.. Atsakovei G. P. suplanavus atostogas su dukra į šalį, kurioje yra būtinas vaiko asmens dokumentas – asmens pasas, ieškovas M. V. perduoda dukters asmens pasą atsakovei (jai atvykstant į susitartą su ieškovu vietą pasiimti) vieną kalendorinę dieną prieš suplanuotą kelionę, o G. P. įsipareigoja saugoti dukters pasą kelionės metu ir grįžusi iš atostogų (kelionės) per 3 kalendorines dienas perduoti jį ieškovui M. V..

14. Jeigu bendravimo su ieškovu metu dukra išreikš valią grįžti į savo gyvenamąją vietą, tuomet ieškovas atsižvelgdamas į vaiko valią bei susidariusias aplinkybes tokią valią išreiškusią dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą.

15. Ieškovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje, pagal atskirą tėvų susitarimą.

16. Visais atvejais tėvo ir dukros bendravimas vyksta, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

17. Ieškovas turi teisę jam pareiškus norą, gauti iš atsakovės G. P., darželio ar kitos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos, bet kokios gydymo įstaigos, visą informaciją, susijusią su dukters L. V. sveikata, ugdymu, užklasine veikla ir kt.

18. Tėvai tarpusavyje bendrauja šiomis priemonėmis: M. V. kontaktiniai duomenys: mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini), „Messenger“ programėle M. V., G. P. kontaktiniai duomenys yra šie: mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), „Messenger“ programėlė G. P.. Tėvai privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną nuo aukščiau nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimo raštu informuoti vienas kitą apie kontaktinių duomenų pasikeitimą. Tėvų bendravime vartojamas žodis „raštu“ reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – „Messenger" programėlėje arba SMS trumpojoje žinutėje, siunčiamoje šioje bendravimo tvarkoje nurodytais kontaktais.

19. Ne vėliau kaip vieną kalendorinę dieną iki numatyto bendravimo su dukra M. V. neinformavus G. P. apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su dukra laikoma, kad bendravimas įvyks pagal nustatytą tvarką. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių ieškovas negali bendrauti ar pasiimti dukters numatytą pagal šią bendravimo tvarką dieną ar valandą ieškovas įsipareigoja informuoti G. P. telefoniniu skambučiu ar per „Messenger“ programėlę, ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną prieš numatomą bendravimą;

pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintą išlaikymą nepilnamečiui vaikui – L. V., mokamą ieškovo M. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2019 m. spalio 1 d. iki dukros L. V. pilnametystės ir nustatyti taip: ieškovas M. V. moka materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. V. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Eur nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros L. V. pilnametystės, pervesdamas išlaikymui skirtas pinigines lėšas už einamą mėnesį iki einamo mėnesio 20 dienos į atsakovės G. P. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); paskirti atsakovę G. P. tvarkyti vaiko išlaikymui mokamas lėšas uzufrukto teise; nustatyti, kad M. V. turi teisę gauti informaciją iš G. P. apie dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų panaudojimą; nustatyti, jog susidarius papildomoms išlaidoms, kurios yra būtinos ir pagrįstos nepilnamečiui vaikui L. V. (vaistams, t. t. priemonėms, sveikatos problemoms spręsti, įrenginiams), šios išlaidos bendru ieškovo M. V. ir G. P. sutarimu dėl jų būtinumo, skiriamos lygiomis dalimis abiejų iš tėvų; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė ne santuokoje susilaukė bendro vaiko – dukters L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Siekdami išspręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko interesais, taip pat išvengti ginčų dėl dukters L. V. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovas ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio ir formos, kuri buvo patvirtinta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Nuo to laiko, kai buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kardinaliai pasikeitė faktinės aplinkybės, ko pasėkoje atsirado būtinybė ir poreikis bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, o taip pat išlaikymo dydį, keisti. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra, kuri taikos sutarties tvirtinimo metu buvo vos kelių mėnesių, ir kitokios, t. y. optimalesnės, bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo galima nustatyti vien dėl dukters amžiaus nulemto nuoseklaus jos valgio, miego, poilsio režimo. Šiuo metu L. V. yra trijų metų amžiaus, jos valgio racionas yra platus, mityba nesudėtinga, taip pat yra begalės vaiko laisvalaikio leidimo, ugdymo alternatyvų, dėl ko ieškovui yra būtina daugiau laiko praleisti su dukra, tvirtinti savo artimą ryšį su ja ir prisidėti pilnavertiškai auklėjant savo vaiką, rūpinantis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tokiu būdu pilnavertiškai įgyvendinant savo, kaip tėvo, teises ir pareigas. Kaip matyti iš tarp šalių susitartos bendravimo su skyriumi gyvenančiu ieškovu tvarkos, tokia bendravimo su vaiku tvarka niekaip negali patenkinti vaiko poreikių ar bent minimaliai įgyvendinti tiek vaiko, tiek ir tėvo teisių bei teisėtų interesų – vaikui turėti vienodą galimybę bendrauti su abiem tėvais, tame tarpe su skyriumi gyvenančiu tėvu, ir tėvui – įgyvendinti tėvų teises ir pareigas – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tokiu būdu, akivaizdu, kad paaugus šalių dukrai, ir esant jai virš trijų metų amžiaus, pasikeitus dukters poreikiams, įpročiams, gebėjimams ir atsiradus galimybėms visapusiškai rūpintis dukterimi, taip pat pasikeitus ieškovo gyvenamajai vietai, po keletą valandų kas antrą savaitgalį ir pagal ieškovo darbo grafiką laisvą dieną nuo 10.00 val. iki 15.00 val., tokia ankstesnė nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant tiek į ieškovo galimybes bendrauti su dukterimi, jo pasikeitusią faktinę gyvenamąją ir darbo vietą, taip pat į dukters priešmokyklinės įstaigos lankymo režimą, tapo neracionali ir visiškai netenkina nei vaiko poreikio ir teisės bendrauti su savo tėvu, o taip pat neįgyvendina tėvo pareigų. Nors atsakovė teigia, jog ji geranoriškai leidžia ieškovui bendrauti su dukra, daugiau nei numatyta 2019 m. rugsėjo 24 d. taikos sutartimi, tačiau toks atsakovės teiginys ne visiškai atitinka tikrovę. Kiekvieną kartą kai ieškovas nori ir gali bendrauti su savo dukra ne pagal susitartą tvarką, jam yra keliamos papildomos sąlygos arba atsakovė vienašališkai pati sprendžia, kada ir kaip gali pakeisti ar leisti ieškovui bendrauti su dukterimi, tokiu būdu ieškovui kiekvienas neva papildomas pasimatymas su dukra sukelia konfliktus, bereikalingą stresą, o taip pat patiriamus papildomus finansinius išteklius ir neabejotina sudaro prielaidas vis naujiems ginčams tarp šalių. Tai, jog yra būtina keisti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, yra konstatavusi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris dėl tarp ieškovo ir atsakovės kylančių konfliktų, iniciavo procesą jų šeimai dėl atvejo vadybos paskyrimo ir pagalbos organizavimo. 2021 m. lapkričio 26 d. posėdyje Šilalės rajono socialinių paslaugų namų specialistė pritarė ieškovo nuomonei, kad reikia atnaujinti bendravimo su vaiku tvarką, ir įvertinusi situaciją bendru visų specialistų sutarimu priėmė sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugų teikimą. Analogiški samprotavimai atsispindi ir 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. balandžio 7 d. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų pagalbos planuose, t. y. jog šalys konfliktuoja dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir būtina tartis su teisininkais dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio dukrai pakeitimo, pažymėtina, kad faktinės aplinkybės vertinant ieškovo turtinę padėtį iš esmės nepasikeitė. Ieškovas dirba tą patį darbą ir gauna tokio paties dydžio pajamas iš darbo santykių, jokio nekilnojamojo turto ieškovas neturi, kartu su dabartine drauge nuomojasi butą Klaipėdoje, už kurį moka nuomos ir komunalinius mokesčius, turi seną transporto priemonę, jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar santaupų neturi. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ieškovas neturi. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog ieškovas mokės materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2019 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės. Nežiūrint teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, susijusių su išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu, ieškovas, jam siekiant pasimatyti su dukra daugiau, nei iki šiol nustatyta bendravimo su dukra tvarka, nuolat atsakovei reikalaujant, moka atsakovei ne po 150 Eur, o apie 170 Eur ir daugiau kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas siekia, jog būtent tokia suma vaiko išlaikymui ir būtų nustatyta teismo sprendimu, siekiant išvengti bet kokių atsakovės manipuliacijų ar ginčų dėl nepakankamo ieškovo mokamo išlaikymo vaikui. Dėl šios priežasties Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktu nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui keistinas, nustatant, jog ieškovas mokės materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. V. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Eur nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės. Ieškovo įsitikinimu toks išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, taip pat vaiko amžių bei jo poreikius (jokių specialiųjų sveikatos poreikių ar papildomų išlaidų šiai dienai nėra) yra protingo dydžio bei pakankamas dukters poreikiams tenkinti. Taip pat siekiant užtikrinti atsakovės tinkamą vaikui skirtų išlaikymo lėšų panaudojimą, ieškovas prašo teismo nustatyti, jog jis turi teisę gauti informaciją apie dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų panaudojimą.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad negali sutikti su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, neva šiuo metu tarp šalių sudaryta bendravimo su skyriumi gyvenančiu ieškovu tvarka negali patenkinti vaiko poreikių ar bent minimaliai įgyvendinti tiek vaiko, tiek ir tėvo teisių bei teisėtų interesų – vaikui turėti vienodą galimybę bendrauti su abiem tėvais, kadangi atsakovė geranoriškai suteikia ieškovui galimybę bendrauti su dukra daugiau, nei numatyta 2019 m. rugsėjo 24 d. taikos sutartimi, kas atsispindi 2021 m. lapkričio 26 d. pagalbos plane. Minėtame plane ieškovas socialinių paslaugų namų atvejo vadybininkei ir socialinių paslaugų namų socialinei darbuotojai yra aiškiai įvardijęs, jog vaiko mama (atsakovė) leidžia vežtis vaiką namo ne pagal šiuo metu galiojančias sutarties sąlygas. Ji niekada netrukdė ieškovui bendrauti su dukra, priešingai, supranta ir sutinka, jog vaikas bendrautų su abiem tėvais. Ieškovas yra konfliktiško (ieškovui yra rekomenduota lankytis pas psichologą), valdingo būdo, siekiantis savo interesus iškelti aukščiau vaiko ir atsakovės interesų, ką patvirtina paties ieškovo pateikti socialinių paslaugų namų pagalbos planai. Kaip matyti iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. pagalbos planų, posėdžiai, o tuo pačiu ir pagalbos planai, buvo sudaromi dėl atvejo vadybininko paskyrimo ir pagalbos organizavimo būtent ieškovui. Iš šių planų matyti, kad posėdžio tikslai buvo motyvuoti ieškovą pozityviai spręsti kylančius nesutarimus dėl vaiko auklėjimo, bendravimo ir kitų klausimų. Tačiau net socialinių darbuotojų akivaizdoje ieškovas buvo nusiteikęs priešiškai, posėdžio metu nuolat pertraukinėjo kalbančius specialistus bei atsakovę. Be iki šiol realiai neribojamo ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo bandoma susitarti ir ieškovo inicijuotame mediacijos procese. Tačiau mediacijos procese šio klausimo taikiai išspręsti taip pat nepavyko dėl ieškovo aiškiai nepagrįstų reikalavimų – 2021 m. lapkričio 26 d. posėdyje socialinėms darbuotojoms ieškovas nurodė, kad mediacijos procese dalyvavo, tačiau susitarimo dėl naujos bendravimo su dukra sutarties sudaryti nepavyko „kadangi vaiko mama nesutiko pateikti dalies čekių už išleistus alimentus“. Įvertinant ieškovo prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, atsakovė nesutinka:

1) su ieškovo reikalavimu dėl atsakovės informavimo dieną prieš apie preliminarų vaiko pasiėmimo laiką ir vietą, nes tokio trumpo termino (dieną prieš) nustatymas neatitinka nei vaiko, nei atsakovės interesų. Šalių vaikas yra mažametis, todėl atsakovė turi užtikrinti, kad vaikas nebūtų paliktas be suaugusiųjų priežiūros, dėl ko turi planuoti vaiko užimtumą, samdyti auklę, be to, turi planuoti ir savo laiką, atsižvelgiant į tai, ar vaikas atitinkamomis dienomis bus ieškovo priežiūroje. Atsakovė iš anksto turėtų žinoti, ar ieškovas atvyks pasiimti vaiko savaitgaliui ar tuo labiau ilgesniam atostogų laikotarpiui, nes tuo atveju, jei ieškovas pagal numatytą grafiką neatvyks pasiimti vaiko, atsakovė privalės užtikrinti vaiko priežiūrą. Atsakovė laiką su vaiku turi planuoti iš anksto – pvz. užsakyti bilietus į renginius, organizuoti keliones, todėl nustačius vienos dienos informavimo terminą, būtų ne tik sukeltas dar didesnis šalių tarpusavio konfliktas, bet ir atsakovei būtų visiškai atimta galimybė planuoti savo ir vaiko laiką. Vienos dienos terminas yra per trumpas ir nesuteiks atsakovei realios galimybės planuoti savo ir vaiko užimtumo, tuo tarpu trijų dienų terminas, prieš kurį ieškovas turėtų informuoti atsakovę, ar jis atvyks pasiimti vaiko, yra protingas ir sąžiningas terminas, per kurį atsakovė, žinodama, kad ieškovas neatvyks pasiimti vaiko, turės realią galimybę suplanuoti vaiko priežiūrą ir pakeisti savo planus. Pastebėtina, kad ieškovas jau ne kartą yra pažadėjęs atvykti pasiimti vaiko, tačiau taip ir neatvykęs, nepaisant to, kad atsakovė būdavo suruošusi vaiką viešnagei pas ieškovą, o pats vaikas laukdavo ieškovo atvykstant, dėl ko atsakovė būdavo priversta skubiai keisti savo planus ir užtikrinti vaiko priežiūrą, dėl to patirdama nuostolių (pvz. samdoma auklė ir pan.) (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas);

2) atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo reikalavimu atsakovei pasiimti dukrą iš ieškovo gyvenamosios ar kitos susitartos vietos sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas siekis atsakovei perkelti ieškovo pareigas ir apsunkinti atsakovės padėtį. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, jai ir taip tenka kasdienė rūpinimosi vaiku našta, kai tuo tarpu ieškovas realiai tik pramogauja su vaiku jam nustatytu laiku, todėl įpareigojimas atsakovei parsivežti vaiką iš ieškovo gyvenamosios ar kitos susitartos vietos pažeistų atsakovės interesus. Be to, atsakovė realiai neturi tokios galimybės užtikrinti vaiko pasiėmimo iš ieškovo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos, kadangi neturi transporto priemonės. Juo labiau, kad esant konfliktiškam atsakovo būdui, reikalavimas atsakovei pasiimti iš „kitos sutartos vietos“ apkritai negalės būti realiai įgyvendintas ir toks reikalavimas gali būti ieškovo piktnaudžiavimo ir konfliktų priežastimi, nes atsakovei pvz. atvykus su visuomeniniu transportu iš Telšių į Klaipėdą (ar kitą ieškovo gyvenamąją vietą), „kita susitarta vieta“ gali būti atsakovei sunkiai pasiekiama arba vienasmeniu ieškovo „sutarimu“ keistis, taip apsunkinant atsakovei pasiimti vaiką. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu, jog apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra savaitgaliais ieškovas papildomai atsakovės neinformuoja (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 1. punktas);

3) atsakovė sutinka su prašoma bendravimo tvarka Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną, tačiau siekiant išvengti ateityje galinčių kilti ginčų, ieškovas informuoti atsakovę visais atvejais turi tik raštu (SMS žinute arba per „Messenger“ programėlę). Taip pat dėl aukščiau nurodytų motyvų, ieškovas apie norą pasinaudoti teise bendrauti su dukra turi informuoti atsakovę prieš tris dienas (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 2 punktas);

4) atsakovė visiškai nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku per Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas tvarka, kadangi tokiu atveju kiekvienais metais vaikas bus priverstas šias svarbias krikščioniškas šeimos šventes sutikti be vieno iš tėvų. Kadangi tiek Kalėdų, tiek Velykų šventės turi po kelias šventines dienas, siekiant užtikrinti abiem tėvams galimybę šias šventes atšvęsti kartu su vaiku, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kiekvienais metais šias šventes vaikas galėtų sutikti su abiem tėvais, atsakovė prašys teismo nustatyti įprastą teismų praktikoje rotacinį principą, pagal kurį kiekvienų švenčių dienos dalinamos rotacijos būdu nustatant, kuriam iš tėvų priklauso pirma, o kam antra švenčių diena (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 4 punktas).

5) atsakovė nesutinka su visiškai neapibrėžtu bendravimo terminu vasaros atostogų metu, vėliau pradėjus dukrai lankyti mokyklą, jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu – iki 28 kalendorinių dienų. Šalių vaikas šiuo metu yra 3 metų amžiaus, labai prisirišęs prie mamos, todėl atsakovė nesutinka, jog vaikas būtų atskirtas (praleistų su ieškovu nepertraukiamai) 28 kalendorines dienas. Tokiame amžiuje vaiko atskyrimas tokiam laikotarpiui nuo mamos gali turėti neigiamų pasekmių vaiko psichologinei sveikatai. Be to, ieškovo reikalavimas bendrauti iki 28 kalendorinių dienų, jas praleidžiant su dukra nepertraukiamai ar išskaidant į dalis (dvi, tris ar keturias ar daugiau), reiškia visišką neapibrėžtumą, o tuo pačiu ir konfliktus ateityje. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški, o šiuo atveju ieškovo bendravimo su vaiku tvarka siejama su aiškiai neapibrėžtomis ir vaiko bei atsakovės interesais nesuderinamomis sąlygomis. Atsakovė sutinka, jog ieškovas turi teisę bendrauti su dukra L. jos vasaros atostogų metu, vėliau pradėjus jai lankyti mokyklą, jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu iki 28 kalendorinių dienų, jas praleidžiant su dukra, tačiau visais atvejais vienu metu bendravimas negali tęstis ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad 14 dienų laikotarpio trukmė grindžiama darbo santykius reguliuojančiuose įstatymuose įtvirtintų darbuotojams suteikiamų kasmetinių apmokamų atostogų trukme, kurios lygiomis dalimis paskirstytos vaikų tėvams, taigi šiuo aspektu ieškovo teisės nebus suvaržytos, be to, vaikas nebus atskirtas nuo atsakovės tokį ilgą laiko tarpą (28 dienas). Ieškovas prašo nustatyti, kad jis apie planuojamą savo atostogų su vaiku laiką galėtų pranešti tik prieš 10 dienų, tačiau tokia tvarka nepagrįstai nustatytų ieškovo interesų prioritetą prieš atsakovės ir vaiko interesus bei apsunkintų vaiko vasaros atostogų planavimą. Šalių dukra yra mažametė, dėl ko vasaros (žiemos, rudens) atostogų metu negali būti paliekama be suaugusiųjų priežiūros, todėl atsakovė turi iš anksto suplanuoti vaiko priežiūrą per atostogas (samdyti auklę), suplanuoti ir suderinti savo atostogų laiką, žinoti iš anksto laiką, kada ieškovas pageidaus pasiimti vaiką atostogoms ir t.t. Reikia įvertinti ir tai, kad bendravimo tvarka nustatoma ir į ateitį, todėl dukrai augant reikės suplanuoti vaiko priežiūrą pvz. per vasaros atostogas – užsakyti savaitines vasaros stovyklas, parinkti dienos stovyklas, kt. Siekiant išvengti ateityje galinčių kilti ginčų, ieškovas informuoti atsakovę apie planuojamą bendravimą vaiko atostogų laikotarpiu visais atvejais turi tik raštu (SMS žinute arba per „Messenger“ programėlę) (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 5 punktas);

6) atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka per dukros gimtadienį, nes patvirtinus tokią tvarką atsakovė, kaip vaiko mama, kas antrus metus praktiškai netektų galimybės švęsti su vaiku jo gimtadienio, be to, ir pats ieškovas tokiu atveju tik kas antrus metus galėtų švęsti vaiko gimtadienį, o tai neatitinka vaiko interesų per savo gimimo dieną pabūti su abiem tėvais (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 10 punktas);

7) atsakovės nuomone, ieškovas turi teisę išvykti su dukra į užsienio valstybę (trumpalaikėms atostogoms) tik vaikui sulaukus 5 metų amžiaus ir gavus atsakovės rašytinį sutikimą, patvirtintą notaro. Tokiu atveju sutikimo patvirtinimo išlaidas notarui apmoka pats ieškovas. Siekdamas pasinaudoti teise išvykti su vaiku ieškovas, o taip pat ir atsakovė, privalo vienas kitą apie planuojamą išvykimo laiką informuoti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, kartu nurodant kelionės laiką, vietą, trukmę (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 11 punktas);

8) atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu, kad ji per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į teritorinį migracijos skyrių dėl šalių dukters asmens paso išdavimo arba per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, išduos ieškovui notariškai patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę ieškovui pačiam kreiptis į teritorinį migracijos skyrių dėl šalių dukters asmens paso išdavimo. Toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 12 punktas);

9) atsakovė visiškai nesutinka su reikalavimu, jog dukters L. pasas bus saugomas pas vaiko tėvą M. V.. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą, paprastai sprendžia dėl kasdienių, su vaiko priežiūra susijusių, klausimų. Kadangi vaiko gyvenamojo vieta yra nustatyta su atsakove, ji yra atsakinga už kasdienę ir nuolatinę vaiko priežiūrą pvz. medicininė priežiūra, mokymosi, švietimo įstaigos, kt., o tam reikalingas vaiko asmens dokumentas. Tenkinus tokį ieškovo reikalavimą būtų aiškiai pažeista vaiko teisė į aukščiau paminėtų poreikių užtikrinimą. Tokiu atveju, jei ieškovas išvyksta į užsienį, atsakovė įsipareigoja vaiko asmens dokumentą perduoti ieškovui, o ieškovas, grįžus iš kelionės, grąžindamas vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą nedelsiant perduoda atsakovei ir vaiko asmens dokumentus (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 13 punktas);

10) atsakovės manymu, ieškovo reikalavimas įpareigoti ją teikti informaciją ieškovui apie dukters auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei užklasinę veiklą, yra visiškai nepagrįstas ir perteklinis. Ieškovas turi teisę pats atvykti į vaiko ugdymo/gydymo įstaigą ir domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, nes abu tėvai ir taip turi lygias teises (ir pareigas) domėtis savo vaiku – jo sveikatos būkle, mokymusi, pasiekimais, kadangi tai numato įstatymai. Ieškovas, kaip vaiko tėvas, informaciją apie dukters auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą turi teisę gauti iš ugdymo ir gydymo įstaigų tiesiogiai pats. Taip pat ieškovas turi teisę ir galimybę, visiškai nepriklausančią nuo atsakovės valios, prisijungti prie vaiko e-sveikatos kortelės ir sekti visą informaciją, susijusią su vaiko sveikata ir gydymu. Todėl ieškovo reikalavimas, kad šią informaciją jam teiktų būtent atsakovė, yra visiškai nepagrįstas (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 17 punktas);

11) ieškovo reikalavimas, jog ne vėliau kaip vieną kalendorinę dieną iki numatyto bendravimo su dukra M. V. neinformavus G. P. apie negalėjimą susitikti ir bendrauti su dukra laikoma, kad bendravimas įvyks pagal nustatytą tvarką, atsakovės nuomone, yra visiškai nepagrįstas, kadangi šiuo atveju ieškovo teisė bendrauti su vaiku turi būti įgyvendinama aktyviais veiksmais (aiškiai informuojant apie norą įgyvendinti savo teisę į bendravimą), o ne pasyviais veiksmais (neveikimu, neinformavimu). Tokia tvarka nepagrįstai nustatytų ieškovo interesų prioritetą prieš atsakovės ir vaiko interesus, atimtų atsakovei galimybę planuoti savo ir vaiko asmeninį gyvenimą (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 20 punktas).

Atsakovė neprieštarauja, jog iš ieškovo būtų priteista dukters išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę vaikui išlaikyti skirtų lėšų ir turto tvarkytoja. Tačiau kategoriškai nesutinka su reikalavimu, jog ieškovas turi teisę gauti informaciją apie dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų panaudojimą. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju, toks įpareigojimas yra prevencinė prievartos priemonė ir įprastai taikoma, kai nevykdoma pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams, be to, toks įpareigojimas gali būti pateisinamas tik esant žymiai didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovo siūlomas priteisti (padidinti) išlaikymas, iš esmės jau sunkiai atitinka ir minimalius vaiko poreikius, todėl teikti atskaitas apie būtiniausių poreikių vaikui užtikrinimą yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Be to, ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog atsakovė mamos pareigas įgyvendintų netinkamai. Priešingai, kaip nurodyta 2022 m. balandžio 7 d. socialinių paslaugų namų plane, Telšių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja informavo, jog dirbant su atsakove, nei karto šeimoje nebuvo užfiksuota rizikos veiksnių, mergaitė visada prižiūrėta ir tvarkinga, mama bendrauja ir bendradarbiauja, atsako į socialinių darbuotojų skambučius, o atvykus socialiniams darbuotojams į namus, visada tvarkinga ir švaru. Taigi, akivaizdu, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, pažeistų sąžiningumo ir protingumo principus. Atsakovė neprieštarauja dėl ieškovo reikalavimo, jog susidarius papildomoms išlaidoms, kurios yra būtinos ir pagrįstos nepilnamečiui vaikui ieškovo ir atsakovės sutarimu dėl jų būtinumo, būtų skiriamos lygiomis dalimis iš abiejų tėvų.

1. Ieškovas M. V. bendrauja su nepilname dukra L. V., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį ieškovui M. V. dukrą pasiimant iš vaiko ugdymo įstaigos ar atsakovės G. P. gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. (informuojant atsakovę apie preliminarų vaiko pasiėmimo laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas).

2. Ieškovas M. V. turi teisę visais metais Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį ir (duomenys neskelbtini)) susitikti ir kartu praleisti laiką su dukra L., dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Jeigu tėvo gimimo diena yra darbo diena, ieškovas pasiima dukrą L. iš vaiko ugdymo įstaigos ar kitos su atsakove susitartos vietos 16.00 val. – 17.00 val, ir grąžina dukrą į atsakovės G. P. gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Apie ketinimą susitikti ir bendrauti su dukra L. Tėvo dieną ieškovas informuoja atsakovę G. P. raštu per „Messenger“ programėlę ne vėliau kaip prieš dvi dienas prieš numatomą bendravimą.

3. Motinos dieną dukra L. praleidžia su mama G. P..

4. Ieškovas M. V. turi teisę neporiniais metais bendrauti su dukra per Naujuosius metus gruodžio 31 d. 17 val. paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 16 val. grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą.

5. Ieškovas M. V. turi teisę poriniais metais bendrauti su dukra per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 15 val.; neporiniais metais atsakovas dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 15 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val.

6. Ieškovas M. V. turi teisę poriniais metais bendrauti su dukra antrą Šv. Velykų dieną 10 val. paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir 19 val. grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą, neporiniais metais ieškovas M. V. turi teisę bendrauti su dukra pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir 20 val., grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą.

7. Ieškovas M. V. per dukros gimtadienį turi teisę bendrauti su dukra nuo 10 val. iki 14 val., jei dukros gimtadienio diena yra nedarbo ar šventinė diena, pasiimdamas ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei dukros gimtadienio diena yra darbo diena, ieškovas su dukra turi teisę bendrauti artimiausią šeštadienį ar sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. (jei tai nesutampa su ieškovo savaitgaliu), pasiimdamas ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą, tačiau neribojant ieškovo teisės ir galimybės pasveikinti dukrą su gimtadieniu, perduoti dovanas.

8. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra L. jos vasaros atostogų metu, vėliau pradėjus jai lankyti mokyklą, jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu iki 28 kalendorinių dienų, jas praleidžiant su dukra, tačiau visais atvejais vienu metu bendravimas negali tęstis ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Konkretų vasaros atostogų laiką, kurį ieškovas praleidžia su dukra, šalys suderina iki einamųjų metų gegužės 1 d. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovės pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas ieškovo M. V. pageidavimui dėl grafiko. Šalis, kuri iki nustatytos dienos raštu nepateikia kitai šaliai savo pasiūlymo dėl atostogų su vaiku laiko ir trukmės, netenka teisės remtis jai planuojamam laikotarpiui priklausančiu prioritetu, sprendžiant dėl atostogų su vaiku laiko – tokiu atveju prioritetas tam laikotarpiui suteikiamas kitai šaliai. Šiame punkte nurodytais atvejais, ieškovas M. V. paima dukrą pirmą bendravimo dieną 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su dukra jos vasaros atostogų metu ir pradėjus jai lankyti mokyklą, jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, ieškovas M. V. apie konkretų bendravimo su vaiku laiką, vietą ir trukmę atsakovę informuoja raštu (per „Messenger“ programėlę) ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

9. Jeigu bendravimo su ieškovu M. V. metu dukra suserga ir nėra dėl ligos skubiai hospitalizuojama medicinos įstaigoje, tuomet ieškovas M. V. privalo nedelsiant informuoti atsakovę G. P. apie vaiko ligą telefoniniu skambučiu ar per „Messenger“ programėlę. Bet kokiu atveju, kai vaikas suserga, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė įsipareigoja nedelsiant vienas kitą informuoti apie jo sveikatos būklę telefoniniu skambučiu ar per „Messenger“ programėlę ir vienodomis teisėmis rūpinasi savo dukters sveikata ir vienas prieš kitą dukters ligos atveju daugiau teisių neturi.

10. Dukrai bendraujant su tėvu, ieškovas M. V. įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovei G. P. susisiekti su vaiku telefonu ar per „Messenger“ programėlę, taip pat suteikti informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą ir kt., tokios pačios pareigos laikosi ir atsakovė G. P., kai dukra yra savo mamos gyvenamojoje vietoje.

10.1. šalys įsipareigoja šiame punkte numatytą teisę į bendravimą (informacijos suteikimą) naudoti atsakingai ir nepiktnaudžiauti ja.

11. Aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos nesilaikoma tais atvejais, kai nepilnametis vaikas L. V. yra išvykusi į draugų gimtadienius, ikimokyklines ar mokyklines išvykas, į stovyklas, ieškovo ligos (dėl kurios negalėtų tinkamai prižiūrėti vaiko, ar vaikui kiltų užkrato infekcine liga grėsmė) ir pan.

12. Dukters L. V. susirgimo atveju M. V. bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Atsiradus šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, trukdančioms ieškovui bendrauti ar pasiimti dukrą pagal numatytą tvarką, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė įsipareigoja nedelsiant (bent 1 kalendorinę dieną prieš numatytą bendravimo su ieškovu dieną) vienas kitą informuoti apie šias atsiradusiais aplinkybes raštu per „Messenger“ programėlę.

13. Bendravimo su dukra laikotarpiais tėvas turi teisę kartu su vaiku bendrauti su savo giminaičiais, artimos aplinkos asmenimis, jeigu tai nekenkia vaiko interesams ir saugumui.

14. Ieškovas turi teisę išvykti su dukra į užsienio valstybę (trumpalaikėms atostogoms) tik vaikui sulaukus 5 metų amžiaus. Siekdamas pasinaudoti teise išvykti su vaiku (sulaukus 5 metų amžiaus) ieškovas, analogiškai ir atsakovė, privalo vienas kitą apie planuojamą išvykimo laiką informuoti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, kartu nurodant kelionės laiką, vietą, trukmę.

15. Ieškovui M. V. suplanavus šios sutarties 12 punkte numatytas atostogas su dukra į šalį, kurioje yra būtinas vaiko asmens dokumentas, atsakovė įsipareigoja vaiko asmens dokumentą perduoti ieškovui (jam atvykstant į susitartą su atsakovu vietą pasiimti) vieną kalendorinę dieną prieš suplanuotą kelionę, o ieškovas, grįžus iš kelionės, grąžindamas vaiką atsakovei į jos gyvenamąją vietą nedelsiant perduoda atsakovei ir vaiko asmens dokumentus.

16. Bendravimo su ieškovu metu dukrai išreiškus valią grįžti į savo gyvenamąją vietą, ieškovas atsižvelgdamas į vaiko valią bei susidariusias aplinkybes tokią valią išreiškusią dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą.

17. Ieškovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šioje bendravimo tvarkoje, tačiau tik pagal atskirą geranorišką tėvų susitarimą.

18. Visais atvejais tėvo ir dukros bendravimas vyksta, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

19. Ieškovas, norėdamas pasiimti vaiką šioje bendravimo tvarkoje nustatytomis dienomis, privalo ne vėliau kaip prieš 2 dienas (jei šioje tvarkoje nenumatyta kitaip) per „Messenger“ programėlę informuoti atsakovę ar atvyks šioje tvarkoje nustatytu laiku pasiimti vaiko, kartu nurodant tikslų vaiko pasiėmimo laiką (konkrečią valandą). Tuo atveju, jei ieškovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą šiame punkte nustatyta tvarka neinformuoja atsakovės, laikoma, kad ieškovas atsisako pasinaudoti bendravimo tvarkoje numatytu pasimatymu su vaiku ir ieškovo bendravimas su vaiku nevyksta;

pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4784-l 117/2019 nepilnametei dukrai L. V. priteistą materialinį išlaikymą ir priteisti iš M. V. nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos dukros L. V. išlaikymui kas mėnesį po 250 Eur iki dukros L. V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti G. P. šių vaikui skirtų lėšų tvarkytoja; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad ieškovo ieškiniu pateikta bendravimo su vaiku tvarka ir reikalavimas pakeisti (padidinti) išlaikymo dydį neatitinka vaiko interesų, todėl atsakovė gindama savo ir nepilnametės dukters teises reiškia priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei išlaikymo padidinimo (pakeitimo). Išsamūs motyvai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra išdėstyti atsiliepime į ieškovo ieškinį, todėl priešieškinyje jie nebekartojami. Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo atsakovė nurodo, kad šiuo metu ieškovo teikiamas ir ieškiniu siūlomas materialinis išlaikymas vaikui nėra pakankamas dėl pastaruoju metu smarkiai kylančių maisto ir kitų pragyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų kainų. Dukra L. yra dar labai maža – 3 metų ir beveik 5 mėnesių, tačiau greitai auganti, o kartu su ja auga ir poreikiai jos išlaikymui. Dukters pilnaverčiam išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 580 Eur. Per mėnesį vidutiniškai šalių dukrai reikia: maistui – 150 Eur (dukra labai mėgsta varškytę, pieną, jogurtukus, daržoves, sveikus užkandukus, mėsos produktus, sveikus maisto produktus, kurie kainuoja brangiau negu įprastiniai maisto produktai); rūbams, avalynei – 70 Eur; higienos priemonėms (apie 7 Eur nealergizuojančios skalbimo priemonės, 13 Eur šampūnas, dušo želė, 2 Eur dantų šepetėlis, 4 Eur dantų pasta) – 26 Eur; sauskelnėms, palutėms, servetėlėms – 25 Eur; už darželį – 50 Eur; vaistai, vitaminai (nuo peršalimo, žuvų taukai, vitaminas C) – 10 Eur; lavinimosi priemonės, knygutės –15 Eur; žaislai – 20 Eur; pramogos (pvz. vaikų žaidimo kambarys, baseinas) – 40 Eur; papildomos išlaidos darželyje (mokytojų dienai tėvai moka po 5 Eur, šventės, dovanėlės vaikams, dažnai vyksta įvairūs spektakliai, koncertai) – ne mažiau kaip 10 Eur; vaiko draudimas – 35 Eur, ateityje bus reikalingos lėšos kirpyklai – 5 Eur, gydymosi išlaidos, pvz. dantų priežiūra, gydymas – 20 Eur, papildomi būreliai – 10 Eur, vaiko auklei vidutiniškai apie 50 Eur per mėnesį (pvz. tais atvejais, kai ieškovas neatvyksta pasiimti vaiko, kaip buvo numatyta ar susitarta (jo liga ar kitos priežastys), išlaidos auklei dienai kas kartą kai reikalingos auklės paslaugos sudaro vidutiniškai 15 Eur). Taip pat vaikui reikalingiems buities daiktams nupirkti, pavyzdžiui, 200 Eur lovytė, kiti baldai (214 Eur komoda, 45 Eur šviestuvas, 129 Eur vaikiška lentyna, 33 Eur vaikiškas stalas su kėdute), patalynė (50 Eur antklodė, 108 Eur čiužinys, 13,40 Eur čiužinio užvalkalas, 37 Eur pagalvė, 30 Eur patalynės užvalkalai), vaikui augant reikės naujų baldų, kas vidutiniškai per mėnesį sudarytų 30 Eur. Be šių išlaidų dar susidaro vaikui tenkančios išlaidos būsto komunaliniams patarnavimams (vanduo, šildymas, šiukšlių tvarkymas, elektra, televizija, internetas) – 57 Eur (šiuo metu atsakovė su šalių dukra gyvena atsakovės mamai priklausančiame bute), atsiranda ir kitų nenumatytų išlaidų. Atsakovei tenka didesnė vaiko priežiūros, auklėjimo, lavinimo ir t. t. našta, kuri nėra įvertinama pinigais, todėl ieškovas privalo prisidėti didesne finansine parama vaikui. Pažymėtina, kad valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja vis didesnį piniginių lėšų poreikį, o priteisiamas išlaikymas turi patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį. Vaikui augant, atsiras papildomų (didesnių) išlaidų maistui, rūbams, avalynei, lavinimosi priemonėms, kt. Aukščiau nurodytas (detalizuotas) išlaikymo dydis neatspindi kai kurių kitų būtinų išlaidų ir šių poreikių iš esmės neįmanoma numatyti iš anksto. Visas patiriamas išlaidas patvirtinančių duomenų pateikti nėra objektyvių galimybių (dalis išlaidas patvirtinančių kvitukų laikui bėgant išblunka ir tampa sunkiai įskaitomi, be to, visas išlaidas fiksuoti, jas rinkti objektyviai nėra galimybių). Teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, jog vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna 540 Eur užmokestį, savo nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės taip pat neturi. Ieškovės materialinė padėtis yra pakankamai sunki, kad pajėgtų viena suteikti dukrai L. viską, kas būtina jos pilnaverčiam gyvenimui. Šiuo metu jai padeda užsienyje dirbanti mama, tačiau išlaikyti vaiką turi padėti pats ieškovas. Apie ieškovo turtinę padėtį duomenų bei įrodymų atsakovė neturi, tačiau žino, jog jis yra jauno amžiaus ir darbingas, atsakovės žiniomis, gauna pakankamas pajamas, todėl gali ir privalo savo nepilnametei dukrai teikti jai būtiną išlaikymo sumą, t. y. 250 Eur per mėnesį.

Ieškovas su atsakovės priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovas sutinka, kad augant vaikui didėja ir jo poreikiai, tačiau dukros poreikiai nėra iš esmės padidėję, o jei padidėję – tai nežymiai, todėl viena iš priežasčių ir yra, kad ieškovas ieškiniu prašo padidinti vaiko išlaikymą iki 200 Eur sumos, su kuria atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko. Atsakovės nurodoma 580 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams patenkinti, yra per didelė. Įvertinęs dukros amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius, ir siekiant, kad būtų užtikrintos materialinės sąlygos dukros fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolimesniam ugdymui ir tobulinimui, ieškovas įsitikinęs, kad 400 Eur suma dukrai kas mėnesį yra visiškai pakankama jos poreikiams patenkinti. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad jis niekada nebuvo nusišalinęs nuo dukros išlaikymo ir poreikių tenkinimo, pagal galimybes aprūpina dukrą papildomais daiktais. Atsakovės pateikti skaičiavimai ženkliai viršija realiai patiriamas išlaidas, aprangai ir batams kiekvieną mėnesį skiriant po 70 Eur. Ieškovės nurodyta 40 Eur suma laisvalaikiui viršija išlaidas, kurios iš tiesų skiriamos dukros laisvalaikiui. Atsakovas daug bendrauja su dukra, todėl žino, kad ji nelanko jokių būrelių būdama 3 metų amžiaus, o be to, dukra būna su ieškovu ir ne tik pagal teismo patvirtintą nutartimi tvarką, o ir daugiau laiko, nei joje numatyta, bei ieškovas visokeriopai rūpinasi dukra. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ir kitos atsakovės įvardintos išlaidos vaikui yra nepagrįstos: vienkartinės dantų gydymo išlaidos (atkreiptinas teismo dėmesys, kad vaikams dantų gydymo paslaugos yra nemokamos, atsakovė nepateikė įrodymų, kad dukrai reikalingos mokamos dantų gydymo paslaugos); taip pat per didelės komunalinės išlaidos 57 Eur sumai (dukra internetu nesinaudoja, o kitų išlaidų, kad jas apmoka atsakovė, nepagrindė jokiais įrodymais); dukrai trys metai ir jai nereikalingos sauskelnės ir palutės, be to, atsakovė ir nepagrindė šių išlaidų 25 Eur sumai, taip pat kaip ir 50 Eur išlaidos auklei yra nepagrįstos. Atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių ji naudojasi auklės paslaugomis, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nors ir buvo prašoma ieškovo, informacijos apie auklę jam nesuteikė. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl ieškovo neatvykimo pasiimti vaiko, ji patiria ar patyrė išlaidų auklės paslaugoms ir kad tokios paslaugos buvo būtinos. Vaiko draudimas taip pat nepriskirtinas prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovas neginčija, kad dėl infliacijos šalyje padidėjo maisto produktų, rūbų, avalynės, kitų buities reikmenų kainos, todėl sutiko vaikui skirtą išlaikymo sumą padidinti iki 200 Eur sumos. Atsakovo įsitikinimu, būtinus vaiko poreikius galima patenkinti 400 Eur bendra suma per mėnesį. Ieškovas neginčija, kad vaikui kasdienių poreikių tenkinimui yra reikalingi tokio pobūdžio daiktai, kaip įvairūs baldai, tačiau atsakovė jokių įrodymų, kad būtina įsigyti ir kaip dažnai keisti baldus nepateikia, todėl niekaip nesutiktina, kad tokio pobūdžio išlaidos metams sudarytų 360 Eur ir yra būtinos (patalynei ir pan.), o baldai ir čiužiniai ir antklodės tikrai nėra keičiamos kiekvienais kalendoriniais metais. Todėl šioje dalyje atsakovės ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad faktinės aplinkybės, vertinant ieškovo turtinę padėtį, iš esmės nepasikeitė. Atsakovės finansinė padėtis pagerėjo nuo teismo nutartimi patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties. Atsakovė pradėjo dirbti, gauna darbo užmokestį, taip pat gauna iš valstybės 80,50 Eur vaiko pinigų. Atsakovė neturi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, gyvena mamos bute. Atsakovė neįrodinėja ir nepagrindžia, kad iš esmės būtų pablogėjusi jos turtinė padėtis, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra tik orientacijos kriterijus. Pažymėtina, kad vaikui turi būti teikiamas toks išlaikymas, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Atsakovė ir ieškovas prieš 3 metus sudarydami taikos sutartį, įvertinę vaiko poreikius, sutarė, kad vaiko poreikių patenkinimui užtenka skirti po 150 Eur iš abiejų tėvų. Tad atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų, jog vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė (padidėjo), nėra pagrindo drastiškai keisti priteistino išlaikymo dydį. Ieškovas laikosi pozicijos, kad įvertinus vaiko augimą ir kt., pakanka, kad jis prisidėtų prie dukters išlaikymo 200 Eur, kai atsakovė taip pat turėtų pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo 200 Eur, kas sudarytų 400 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui skirtinų abiejų tėvų, o realiai pasikeitus vaiko poreikiams (jiems padidėjus), jis visada papildomai prisidėtų prie tokių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovas pažymi, kad nors kaip atsakovė nurodė, kad planai buvo sudaromi dėl pagalbos organizavimo būtent ieškovui, iš 2022 m. balandžio 7 d. pagalbos plano matyti, kad socialinė darbuotoja daro išvadą, kad abi šalys yra konfliktuojančios ir kaltina viena kitą, įžvelgiamas nenoras tartis ir ieškoti kompromiso, abipusio susitarimo laikymosi dėl dukros auklėjimo ir gražaus tėvų bendravimo kol kas nėra. Atsakovė priešieškinyje remiasi iš esmės įvykiais, kurie pakankamai seni, t. y. pagalbos planų posėdžiai vyko 2021 m. sausio 6 d. ir 2022 m. lapkričio 26 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl bendravimo tvarkos tarp ieškovo ir atsakovės, todėl jų tarpusavio santykiai, asmeninės savybės neturėtų būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovas nuolat rodo iniciatyvą bendrauti su dukra, domisi ja, dukra lankosi pas ieškovą daugiau, nei nustatyta galiojančia bendravimo su vaiku tvarka, o atsakovė tam iš esmės neprieštarauja. Ieškovo santykiai su dukra puikūs, ji labai džiaugiasi jį matydama. Dėl konkrečių atsakovės prašomos nustatyti ieškovo su vaiku bendravimo tvarkos punktų pažymi, kad:

1) punkte dėl bendravimo su dukra savaitgaliais nėra nurodoma, kad vaikas grąžinamas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovas ieškiniu siūlo analogišką bendravimo su vaiku tvarką, skirtumas tik prieš kiek laiko atsakovė apie tai informuojama – viena diena. Atsakovė nemotyvavo, kodėl nepakanka informuoti prieš vieną dieną, o reikalinga informuoti prieš dvi dienas, todėl teismas tokį atsakovės siūlymą turėtų vertinti, kaip nepagrįstą, nemotyvuotą ir laikyti formaliu nesutikimu bei netenkinti tokio atsakovės reikalavimo. Pažymėtina, kad iš esmės tai nėra tiek svarbu, prieš kiek dienų bus informuota atsakovė, Ieškovas dėl to ginčo nekelia (gali būti ir prieš dvi dienas). Siekiant ginčą išspręsti taikiai, ieškovas sutiko ir neprieštarauja, kad jis dukrą grąžina į jos gyvenamąją ar kitą susitartą vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas);

2) ieškovas visiškai nesutinka su atsakovės siūloma neracionalia, logika nepagrįsta bendravimo su dukra tvarka švenčių metu. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, o vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Telšiuose. Kelionė nuo Klaipėdos iki Telšių paprastai trunka 1 val. 30 min., tačiau žiemos metu ir esant tamsiam paros metu – kelionė trunka dvi ir daugiau valandų. Pagal atsakovės siūlymą atsakovas turėtų didžiąją dalį šventiniu laikotarpiu kartu su dukra praleisti važiuodami kelyje. Pagal atsakovės siūlymą galimai atsitiktų taip, kad ieškovas su dukra vargiai spėtų susitikti su šeima prie Šv. Kūčių vakarienės, o atvykus šventinį vakarą dukra L. turėtų netrukus eiti miegoti ir jau po Šv. Kalėdų pusryčių dukra būtų vežama namo į Telšius, nes 15 val. turėtų būti grąžinama atsakovei. Atsakovės siūloma tvarka visomis švenčių dienomis visiškai neracionali ir niekaip neužtikrina vaiko teisės produktyviam laiko leidimui su ieškovu, todėl toks atsakovės reikalavimas turi būti atmestas ir nustatyta ieškovo siūloma su vaiku bendravimo tvarka švenčių dienomis. Anot atsakovės, ieškovas su dukra bendrautų dvi švenčių dienas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pagal atsakovės siūlymą tėvo su dukros kartu buvimą (įskaitant naktį) sudaro vos viena para. Taip pat visiškai neaišku, kodėl atsakovė prašo nustatyti, kad vaiką būtų galima pasiimti tik nuo 15 val., kai Šv. Kūčių diena yra šventinė nedarbo diena. Pažymėtina, kad pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovė visų švenčių metu tiek poriniais metais, tiek ir neporiniais metais žymiai ilgesnį laiką praleistų su dukra, o tai laikytina, kad šiuo atveju būtų nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo ir tokiu būdu pažeidžiamos ieškovo teisės dėl bendravimo su vaiku (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 5, 6. punktai);

3) ieškovas visiškai nesutinka su siūloma bendravimo tvarka vaiko gimimo dieną. Atsakovės siūlymas ieškovui bendrauti su dukra keturias valandas nuo 10 val. iki 14 val., neargumentuojant kodėl parenkamas ieškovui toks nepatogus ir trumpas laikas, visiškai nelogiškas. Taip pat atsakovės siūlymas, kai vaiko gimimo diena yra darbo diena, manytina yra tik siekis sudaryti dar daugiau painiavos ir neaiškumo vykdant tokią bendravimo tvarką, todėl turi būti netenkintas (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 7 punktas);

4) atsakovė su ieškovo siūlymu dėl atostogų su vaiku tvarkos nustatymu sutiko, todėl turėtų būti tenkinamas ieškovo ieškinio 5 punkto reikalavimas. Atsakovė priešieškiniu prašo, kad ji būtų informuota ne prieš 10 d., kaip prašoma ieškiniu, o prieš 14 d. Keturios dienos – anot atsakovės yra problema, tačiau tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir priešieškinyje nenurodė, kokią jos turi reikšmę. Ieškovas sutinka, kad informavimo apie atostogas terminas būtų nustatytas 14 dienų, tačiau nesutinka, kad tai būtų laikoma, jog šioje dalyje tenkinamas atsakovės reikalavimas (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 8 punktas);

5) atsakovė priešieškinio 14 punktu nori, kad būtų numatytas vaiko amžiaus cenzas, nuo kurio ieškovas turi teisė išvykti su vaiku į užsienio valstybę. Atsakovė niekuo nepagrįsdama, teismo prašo nustatyti, kad tik vaikui sulaukus 5 metų amžiaus ieškovas gali išvykti su vaiku į užsienio valstybę. Toks atsakovės reikalavimas teismo turėtų būti netenkinamas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad tokiu niekuo nepagrįstu ribojimu būtų uždrausta ieškovui su vaiku išvykti, kaip pavyzdžiui, net vienai dienai į Latvijos Respubliką ar kitą artimą vienos ar dviejų dienų kelionę, ir toks ribojimas niekaip logiškai atsakovės nėra motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindo nustatyti, kad ieškovas su dukra turi teisę išvykti atostogų tik dukrai sukakus 5 m., suvaržo ieškovo teises bendraujant su savo nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad savaime atostogos su vaiku užsienyje neturėtų būti apribojamos vaiko amžiumi. Ieškovas sutinka, kad šalys viena kitai turi teikti informaciją apie kelionės laiką ir t.t. Ieškovas neginčija ir termino, kuomet turi būti pranešta apie planuojamas su vaiku atostogas (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 14 punktas);

6) ieškovas nesutinka su atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 15 punktu. Pagal atsakovės siūlomą vaiko asmens dokumento perdavimo tvarką, šalys bus priverstos viena pas kitą lankytis daugiau, nei tai būtina, kaip pavyzdžiui, ieškovas su dukra L. atostogauja pirmas tris dienas Lietuvoje, o tik ketvirtą dieną išvyksta į kitą šalį, t. y. ieškovas po dviejų atostogų dienų, vėl turi vykti pas ieškovę į Telšius, ar kitą susitartą vietą pasiimti vaiko asmens dokumento. Šalims nesusitarus ar atsakovei nurodžius jos buvimo vietą, kuri nebus arti Klaipėdos ar atsakovei tuo metu išvykus atostogauti – tarp šalių vėl kils ginčas, ir tokiu būdu bus apsunkintas vaiko išvykimas (paskutinę prieš kelionę dieną siekiant gauti vaiko asmens dokumentą). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka laikytina kaip neracionali ir sudaranti pagrindą kilti naujiems šalių ginčams, turi būti atmesta (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 15 punktas);

7) atsakovė priešieškiniu neprašo nustatyti, kad ji turi pareigą informuoti apie esminius dukters gyvenimo įvykius susijusius su jos lavinimu ir sveikata bei pan. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad jis turi teisę gauti iš atsakovės, darželio ar kitos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos, bet kokios gydymo įstaigos, visą informaciją, susijusią su dukters L. V. sveikata, ugdymu, užklasine veikla ir kt. Ieškovas žino, kad jis taip pat turi įstatymo suteiktą teisę gauti visą informaciją apie dukros sveikatą iš gydymo įstaigų ir iš visų auklėjimo ir kitų įstaigų, institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Tačiau, kad gauti tokią informaciją, ieškovas turi žinoti, kur kreiptis, todėl tokią informaciją ir turėtų pateikti atsakovė bei informuoti ieškovą apie esminius dukros sveikatos sutrikimus. Tai, kad tarp šalių kyla tokio pobūdžio ginčai, patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas. Be to, kad atsakovė nesugeba tinkamai komunikuoti su ieškovu dėl informacijos apie vaiką, ji taip pat nesugeba savalaikiai bendradarbiaujant su ieškovu suderinti, kad jos atostogų metu M. V. visapusiškai galėtų pasirūpinti dukra. Atsakovė norėdama leisti atostogas be vaiko ir tikėdamasi, kad su vaiku tuo metu nuolat bus ieškovas, nepranešė apie tai ieškovui, kai jo darbovietėje buvo sudaromi atostogų grafikai, nesuderino su ieškovu, tačiau kaltina ieškovą, kad jis nenori matytis su dukra ir visiškai be pagrindo informuoja vaiko teisių apsaugos skyrių, kad ieškovas „atsisakė pabūti su dukra“.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad L. V. šiuo metu yra 3 metai. Ji dėl amžiaus dar negeba aiškiai suformuluoti ir pasakyti savo nuomonės ją liečiančiais klausimais, tai yra dėl bendravimo ar išlaikymo. Su L. V. skyriaus specialistai yra susitikę ne kartą apsilankymo jos namuose metu. L. V. būdavo kartu su mama, visada gerai nusiteikusi, linksma, tačiau mergaitė nebendraudavo, linksmai straksėdavo kambaryje, rodydavo žaislus. Mergaitė visada švariai aprengta, namuose taip pat visada švaru, tvarkinga. 2021 m. gruodžio 23 d. skyriuje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kad L. V. darželį lanko gerai, visada švari, tvarkinga, mergaitės motina G. P. domisi dukros pasiekimais, dalyvauja šventėse, susirinkimuose. M. V. ieškiniu siūlomoje bendravimo tvarkoje yra aptartas ir vaiko bendravimas susitinkant su tėvu kas antrą savaitgalį, bendravimas švenčių, atostogų metu, taip pat ryšio priemonėmis. Jei siūloma ieškovo bendravimo tvarka tenkintų abu tėvus, skyrius neprieštarautų jos nustatymui, tačiau atsakovė tik iš dalies sutinka su siūloma tvarka. Būtina atsižvelgti, kad atsakovė teigė, kad ji nori, kad tėvas dalyvautų vaiko gyvenime ir bendrautų su juo. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad jis norėtų dukrą matyti, palaikyti ryšius, dalyvauti jo ugdyme, tačiau tam sudaro kliūtis vaiko mama. Akivaizdu, kad tėvai šiuo metu nėra susiderinę ir sutarę dėl bendravimo tvarkos, kuri tiktų tiek jiems abiems, tiek vaikui. Manome, kad siūloma bendravimo tvarka, suderinus su atsakove, neprieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko L. V. interesams. Skyrius įvertinęs tiek ieškinyje pateiktą bendravimo tvarką, tiek atsiliepime pateiktus argumentus, vertina, jog mažametės L. V. pasiėmimas kas antrą penktadienį nuo 16 val. iki 19 val. iš dukros buvimo vietos ir jos grąžinimas sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. į mergaitės gyvenamąją vietą labiausiai atitiktų vaiko poreikius ir būtų tikslingas. Apie pasiėmimo laiką ir vietą ieškovas turėtų atsakovę informuoti likus 2 dienom iki dukros L. V. pasiėmimo. Švenčių dienos, tiek ieškovui, tiek atsakovei, bendravimui su dukra turėtų būti išdalintos proporcingai, taip, kad tai užtikrintų geriausius mažametės interesus šventes švęsti su abiem tėvais. Skyrius vertindamas šalių siūlomą švenčių bendravimo tvarką teigia, kad mažametės geriausi interesai būtų tinkamai užtikrinti randant bendrą ieškovo ir atsakovės sprendimą. Jei taip nepavyktų, skyrius teigia, kad švenčių dienos būtų dalijamos rotacijos būdu. Vienais metais, tai yra lyginiais ar nelyginiais, susitarus šalims, mažametė L. V. Šv. Kūčių dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną praleidžia su vienu iš tėvų, pasiimat L. V. iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinant mergaitę į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 11 val. Šv. Velykų dienos taip pat yra dvi ir jos turėtų būti dalijamos taip pat rotacijos būdu. Pirmąją Šv. Velykų dieną pasiimat L. V. nuo 10 val. iki 11 val., iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vieta antrą šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 11 val. Naujųjų metų šventimas taip pat rotacijos principu, kaip ir Šv. Velykų. Atostogų laikas su kiekvienu iš tėvų, skyriaus nuomone, neturėtų būti ilgesnis nei 14 nepertraukiamų dienų, per kurias vaikas turi teisę ryšio priemonėmis bendrauti su kitu iš tėvų. Ieškovo reikalavimas, jog vaiko asmens dokumentas, turėtų būti pas jį, yra visiškai nepagrįstas. Vaiko asmens dokumentas turi būti saugojamas pas tą tėvą (tėvą ar motiną), pas kurį nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuris uzufrukto teise tvarko vaiko turtą. Vaiko, šiuo atveju L. V., asmens dokumentą (pasą ar tapatybės kortelę) išsiima tas tėvas, kuris planuoja atostogas ar išvyką į užsienį, po to dokumentą grąžindamas į mažametės gyvenamąją vietą. Ieškovas turi teisę kreiptis į ugdymo įstaigą, į mažametės L. V. gydymo įstaigą, kad gautų visą informaciją apie mažametės sveikatą, ugdymą ar kitą svarbią informaciją. Įvertinus pateiktus duomenis apie nepilnametės L. V. amžių, poreikius, ir atsižvelgiant į šių dienų vaikų išlaikymą, ekonomiką šalyje ir vis kylančias tiek maisto, tiek buitinių paslaugų, tiek rūbų bei kitų prekių kainas bei atsižvelgdamas į Lietuvos teismų praktiką, skyrius vertina, jog 200 Eur išlaikymo suma yra minimali mažametei L. V., todėl ieškovo reikalavimas ieškinyje dėl išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitos yra netikslingas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys, sveiki suaugę asmenys, kurie turi užtikrinti vaiko poreikius į tinkamas, saugias sveikas gyvenimo sąlygas, todėl vaiko išlaikymas tiek iš ieškovo pusės, tiek iš atsakovės, turi būti maksimalus ir užtikrinantis saugias sveikas gyvenimo sąlygas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad šventes, ypač Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, vaikas turėtų praleisti su abiem tėvais. Dukrą ieškovas galėtų pasiimti ne gruodžio 24 d., o gruodžio 23 d. vakare. Vaiko asmens dokumentas turėtų būti pas tą tėvą, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nemano, kad vaiko amžius yra kliūtis ilgesnėms kelionėms Lietuvoje ar užsienyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Iš byloje esančių įrodymų – socialinių paslaugų namų pagalbos planų, šalių susirašinėjimo ir teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų – matyti, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra problematiški ir konfliktiški, tarp jų dažnai kyla nesutarimai dėl bendravimo su dukra tvarkos. Nors ieškovo ir atsakovės ieškiniu ir priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo su dukra tvarkos iš esmės yra labai panašios, tačiau šalys gera valia dėl bendravimo su vaiku nesusitaria. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Įvertinus šalių prašomų nustatyti bendravimo su vaiku tvarkų turinį ir atsižvelgiant į procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad šalių prašomų nustatyti bendravimo su vaiku tvarkų 3 ir 3 punktai, 7 ir 10 punktai, 8 ir 11 punktai, 14 ir 16 punktai, 15 ir 17 punktai, 16 ir 18 punktai, iš esmės yra vienodi, šalys dėl jų neprieštaravo, todėl esant tokioms aplinkybėms, nurodyti punktai įtrauktini į šiuo teismo sprendimu nustatytiną bendravimo su vaiku tvarką ir teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat atsisakė ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 17 punkto.

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad ieškovas turi teisę praleisti kartu su dukra sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Šv. Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis nelyginiais metais, gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją – Kūčių, Šv. Kalėdų dienomis, gruodžio 31 d. – lyginiais metais, ir sekančių metų sausio 1 d. – nelyginiais metais; ieškovas dukrą L. paima iš jos gyvenamosios vietos numatomą bendravimo dieną 10.00 val. ir pasibaigus bendravimo laikui dukrą grąžina į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val. (ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 4 punktas). Atsakovė su tokia tvarka nesutinka, argumentuodama, kad tokiu atveju kiekvienais metais vaikas bus priverstas šias svarbias krikščioniškas šeimos šventes sutikti be vieno iš tėvų, ir priešieškiniu prašo nustatyti, kad ieškovas turi teisę neporiniais metais bendrauti su dukra per Naujuosius metus gruodžio 31 d. 17 val. paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 16 val. grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę poriniais metais bendrauti su dukra per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą paimdamas iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 15 val.; neporiniais metais atsakovas dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 15 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val; ieškovas turi teisę poriniais metais bendrauti su dukra antrą Šv. Velykų dieną 10 val. paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir 19 val. grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą, neporiniais metais ieškovas M. V. turi teisę bendrauti su dukra pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. paimdamas vaiką išjos gyvenamosios vietos ir 20 val., grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą (atsakovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 4, 5, 6 punktai). Ieškovas su atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka švenčių dienomis taip pat nesutinka, nurodydamas, kad pagal atsakovės siūlymą jis turėtų didžiąją dalį šventinio laikotarpio kartu su dukra praleisti važiuodami kelyje, nes jo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje.

Atsakovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo nustatyti, kad ieškovas turi teisę gauti informaciją iš atsakovės apie dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų panaudojimą. Ieškovo atsisakymas dalies ieškinio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).