Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (penkios nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie 2011 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės miesto teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2012 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė paskirta 9 (devyneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuteistasis V. M. pateikė teismui prašymą, vadovaujantis nuo 2015-05-19 įsigaliojusia BK 42 straipsnio redakcija ir nuo 2015-03-24 įsigaliojusia BK 62 straipsnio redakcija, sušvelninti jam Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. M. prašymas, vadovaujantis 2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 įstatymu ir 2015 m. gegužės 7 d. įstatymu Nr. XII-1676, sušvelninti jam Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu paskirtą bausmę yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs V. M. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 42 straipsnio redakciją su 2015 m. gegužės 7 d. įstatymu padarytais pakeitimais, konstatuoja, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą nėra pagrindo teigti, jog pakeistas baudžiamasis įstatymas švelnina ar kokiu nors kitokiu būdu lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, tuo pačiu turi grįžtamąją galią ir taikytinas šioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 7 d. įstatymu buvo pakeista tik BK 42 straipsnio 6 dalis. Joje patikslinta, kokios baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme. Kadangi V. M. 2012-03-22 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kartu su bausme jokia baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo skirta, tad nuo 2015-05-07 įsigaliojusi BK 42 straipsnio redakcija nagrinėjamu atveju jokios įtakos nuteistojo teisinei padėčiai neturi.

2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 įstatymu be kitų BK straipsnių pakeistas ir BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nustatant, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje, o BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minėtos teisės normos iš esmės nepakito, todėl įsigaliojęs naujas baudžiamasis įstatymas neturi įtakos V. M. paskirtai bausmei.

Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog įsigalioję baudžiamojo kodekso pakeitimai nuteistajam V. M. netaikytini. Skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir taip padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšmingos. Atsižvelgiant į išdėstytą, keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.