Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis J. P., antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjai I. Š. iškėlė bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratore VšĮ Nacionalinį teisės centrą. 2020 m. sausio 31 d. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą, prašė patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens I. Š. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi netenkino bankroto administratorės VšĮ Nacionalinio teisės centro prašymo, netvirtino bankrutuojančios I. Š. patikslinto mokumo atkūrimo plano ir I. Š. bankroto bylą nutraukė.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, jog pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas nagrinėjamu atveju negalėjo būti pripažintas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimui, nes sudaro prielaidas pasyviai išvengti visų skolų ir neskatina pareiškėjos dėti visas įmanomas pastangas gauti daugiau pajamų bei tenkinti kreditorių reikalavimus (nutarties 55 punktas). Nurodė ir tai, kad, pareiškėjai akcentuojant, jos vertinimu, nemokumą lėmusias priežastis, pažymėta, jog ne jos subjektyvi nuomonė ir suvokimas apie priežastis sąlygojo mokumo atkūrimo plano netvirtinimą, o šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma apie visas plane išdėstytas sąlygas ir jo realaus įvykdymo galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės viešai deklaruojamas gaunamas darbo užmokestis nėra pakankamas net būtiniausiems gyvybiniams poreikiams patenkinti, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši suma nėra pakankama patikslintame plane nurodytoms išlaidoms padengti ir nepagrindžia plano realaus įgyvendinimo (nutarties 59 punktas). Taip pat nurodė, jog apeliantė nepateikė informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje iš Garantinio fondo gautas ar gautinas lėšas. Tiek UAB (duomenys neskelbtini) tiek UAB (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos šeimos verslai, pareiškėjos motina yra abiejų įmonių vyr. buhalterė, pareiškėja buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, todėl jau vien dėl šių aplinkybių turėtų ir galėtų žinoti kiek jai priklauso išmokėtinų sumų iš Garantinio fondo (nutarties 61 punktas). Pažymėjo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, kad pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su privačiai praktikuojančiu advokatu ir advokato padėjėju, o teigdama, kad jos pajamos labai mažos ir finansinė padėtis itin sunki, nebandė pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba, vertino kaip sukeliančią pagrįstų abejonių pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodytų duomenų apie pajamas ir turtą teisingumu, t. y. dėl plano atitikties FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams (nutarties 63 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja (būdama išsilavinusi, jauna, sveika, darbinga, turinti darbo patirties) nesiekia ir nededa jokių pastangų atkurti mokumą ir bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, o toks bankrutuojančio fizinio asmens elgesys bankroto proceso metu nesuderinamas nei su sąžiningumo reikalavimais, nei su fizinio asmens bankroto procedūros tikslais ir vien tik deklaratyvių abstrakčių teiginių apie siekius atkurti mokumą išdėstymas mokumo atkūrimo plane nėra pakankamas bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai užtikrinti (nutarties 65 punktas). Įvertino ir tai, jog mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ reikalavimų ir tuo aspektu, kad plano 12 dalyje nėra kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko etapais.

16. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 71 punkte konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytais duomenimis apie nemokumo priežastis, gaunamas pajamas, pastangas ir priemones savo mokumui atkurti, o tai sudarė sąlygas kilti pagrįstų abejonių ir plano realaus įvykdymo galimybe, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindą.

17. 2020 m. rugpjūčio 17 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį dėl FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Nurodė, jog pareiškėja teismui buvo pateikusi duomenis apie turtą ir pajamas, tačiau teismas nutartyje nepateikė motyvų, kodėl atmetė pareiškėjos pateiktus duomenis apie turtą ir pajamas, ir nurodė, jog šie duomenys yra neteisingi. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. šią nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog „apeliantė iš esmės kvestionuoja teismo argumentų ir išvadų, padarytų nagrinėjant prašymą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, pagrįstumą ir prašo pateikti papildomus argumentus teismo išvadoms pagrįsti“.

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-7139-838/2020, be kita ko, nutarė iškelti pareiškėjai I. Š. bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. (civilinėje byloje Nr. e2S-1146-524/2020) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė iškelti pareiškėjai I. Š. fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog dėl pareiškėjos nesąžiningumo, kuris konstatuotas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, jai kilę teisiniai padariniai yra proporcingi ir įstatymo leidėjo numatyti kaip būtini, siekiant apsaugoti nesąžiningų asmenų kreditorių interesus, nesudarant galimybių nesąžiningiems fiziniams asmenims išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Pabrėžė, kad vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta.

19. Pareiškėja teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 ir byloje priimti naują sprendimą – patvirtinti mokumo atkūrimo planą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. naujai paaiškėjus esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kaip pagrindą pateikė 2020 m. lapkričio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsakymą dėl informacijos, susijusios su pareiškėja, kurioje nurodyta, kad I. Š., kaip savanoriškai dirbantis asmuo, nebuvo / nėra registruota draudėju, ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymą dėl pareiškėjos duomenų, kurioje nurodyta, kad pateiktose 2015–2019 m. mokestinių laikotarpių deklaracijose neatitikimų nenustatyta. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą priėmė, paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

20. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, kuri apeliacinės instancijos neskundžiama nutartimi buvo nepakeista, pareiškėja I. Š. buvo pripažinta nesąžininga, dėl to iš esmės fizinio asmens bankroto procedūra yra negalima (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o imperatyvi įstatymo norma nenumato proceso atnaujinimo bankroto bylose, atsisakė atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 3 dalis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

21. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimo instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

22. Pareiškėja atskirajame skunde, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo VSDFV ir VMI, pagal kompetenciją patikrinusios tuos pačius duomenis apie I. Š. pajamas ir turtą, nustatė, kad duomenys yra teisingi, t. y. specialius įgaliojimus turinčios valstybinės institucijos iš esmės paneigė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos pateiktų duomenų apie pajamas teisingumo, ir pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Teigia, kad teismas pareiškėjos prašymą nagrinėjo formaliai, nevertino pagrįstumo, iš esmės konstatuodamas tik tai, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu proceso atnaujinimas negalimas. Pareiškėjos nuomone, procesas turėtų būti atnaujintas.

23. Pažymėtina, kad CPK XVIII skyriaus nuostatose (365–374 straipsniai) reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas, kartu ir teisminės gynybos teisės įgyvendinimas per nustatytą tvarką. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

24. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CPK 2, 6 straipsniai).

25. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto ir restruktūrizavimo bylose.

26. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduotas nutrauktoje fizinio asmens bankroto byloje. Vadovaujantis minėta CPK 366 straipsnio 3 dalies norma, procesas tokiose bylose neatnaujinamas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020, remdamasis minėta įstatymo norma, pasielgė teisėtai ir pagrįstai.

27. Kita vertus, net jeigu įstatymas ir numatytų galimybę atnaujinti procesą bankroto byloje, šiuo atveju pareiškėjos teikiamas 2020 m. lapkričio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsakymas dėl informacijos, susijusios su pareiškėja, ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas dėl pareiškėjos duomenų nepaneigtų Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartyje, kuria nutraukta pareiškėjos fizinio asmens bankroto byla ir kuri Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi palikta nepakeista, konstatuoto jos nesąžiningumo. Kaip pažymėjo ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, nutarties 69 punkte apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorių pastabas ir nustatytų ir aptartų pataisyto mokumo atkūrimo plano neatitikimų FABĮ 7 straipsnio reikalavimams visumą, o ne pavienes nuostatas, pagrįstai padarė išvadą, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, nes bankrutuojantis fizinis asmuo neįvykdė pareigos parengti ir patikslinti savo mokumo atkūrimo planą taip, kad jis užtikrintų kreditorių ir jos, kaip skolininkės, teisingą interesų pusiausvyrą, pagrįstai konstatavo, kad pateiktas planas neužtikrina FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje keliamų tikslų, nes juo iš esmės siekiama tik išvengti skolų.

28. Akcentuotina, jog proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

29. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismo pripažįstamos tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

30. Nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuoto asmens Luminor Bank AS atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog ta aplinkybė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjos teiktose metinėse pajamų deklaracijose pagal pareiškėjos pateiktus duomenis nenustatė neatitikimų, niekaip nepaneigia teismų padarytų išvadų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip kreditorė, pareiškėjos bankroto byloje (civilinė byla Nr. e2FB-139-1025/2020) buvo išreiškusi nepritarimą pareiškėjos mokumo atkūrimo planui. Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus atsakymas patvirtinta nebent tai, kad pareiškėja nebuvo / nėra registruota draudėja, o tai taip pat neturi įrodomosios reikšmės prašomos atnaujinti bylos kontekste. Vadinasi, net jei šie įrodymai ir būtų buvę pateikti į bylą sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu, jie nebūtų turėję esminės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti nauji įrodymai, kuriais pareiškėja siekia atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesąlygotų priešingo teismo procesinio sprendimo priėmimo.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gauti atsakymai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nepagrindžia aplinkybės, kad šių savo deklaruotų duomenų pareiškėja nežinojo anksčiau, t. y. kad šie duomenys pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu.

32. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, kad pagal atskirojo skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas, dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.